LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2008 M. RUGPJŪČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. I-110 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS“ PAKEITIMO
2021 m. kovo 12 d. Nr. I-63
Vilnius
1. Pakeičiu Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“:
1.1. Papildau 21 punktu:
„21. Sprendžiant su Europos prokuratūros kompetencija susijusius ikiteisminio tyrimo pradžios klausimus, vadovaujamasi 2017 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1939).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsniai, atitinkantys Europos prokuratūros kompetencijos sritį, nurodyti Rekomendacijų 2 priede.“
1.2. Papildau nauju 3.1 papunkčiu:
1.4. Pakeičiu 6 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„6. Užrašant rezoliuciją ant dokumento ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucijos tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal tam tikrą BK straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, parašas, rezoliucijos užrašymo data. Rezoliucija gali būti užrašoma ant šių dokumentų:“.
1.5. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Jei prokuratūroje gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką neatitinka Rekomendacijų 3.6 papunktyje ir 17–19 punktuose nustatytų reikalavimų arba jame pateikti tik deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai, toks pareiškimas laikomas informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir neregistruojamas.“
1.6. Papildau naujais 27–29 punktais:
„27. Jeigu apygardos prokuratūroje gautame pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti veikos, kuri priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, požymiai, toks pareiškimas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas perduodamas Generalinei prokuratūrai, o ji šią informaciją perduoda Europos prokuratūrai.
28. Generalinėje prokuratūroje gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką, patenkančią į Europos prokuratūros kompetencijos sritį, perduodami nagrinėti Europos prokuratūrai. Persiųsdama tokį pareiškimą Europos prokuratūrai Generalinė prokuratūra turi apie tai informuoti pareiškėją.
1.8. Papildau nauju 39 punktu:
„39. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką, dėl kurios Europos prokuratūra galėtų pasinaudoti savo kompetencija, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas perduodami Generalinei prokuratūrai ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Generalinė prokuratūra šią informaciją perduoda Europos prokuratūrai ir apie tai informuoja pareiškėją.“
1.10. Pakeičiu 61 punktą ir jį išdėstau taip:
„61. Rekomendacijų 60 punkte nurodytas darbuotojas gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną jos patikrinimą. Elektroninių ryšių priemonėmis gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką archyvuojama įstaigos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka.“
1.11. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:
„76. Jeigu ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką neatitinka Rekomendacijų 3.6 papunktyje ir 72–74 punktuose nustatytų reikalavimų arba jame pateikti tik deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai, toks pareiškimas laikomas informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (tikrinama Rekomendacijų 61–67 punktuose nustatyta tvarka) ir neregistruojamas.“
1.12. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
1.13. Pakeičiu 141 punktą ir jį išdėstau taip:
„141. Jei į įvykio vietą nebuvo atvykęs Rekomendacijų 137 punkte nurodytas asmuo, turintis teisę nustatyti asmens mirties faktą, policijos pareigūnas privalo iškviesti į įvykio vietą asmens sveikatos priežiūros gydytoją arba skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistą, kad būtų konstatuotas mirties faktas. Jei mirties priežastis yra aiški, nenustatyta, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ar kad mirtis galėjo būti smurtinė ir yra išduotas medicininis mirties liudijimas, informaciją tikrinęs pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą. Tokiu atveju nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Jei yra atsiradę vėlyvieji lavoniniai reiškiniai, gydytojas ar skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistas į įvykio vietą nustatyti mirties fakto nekviečiamas.
Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai – tai lavono irimas veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams. Išoriniams veiksniams priskiriamas vabzdžių ir gyvūnų ardomasis poveikis, oro sąlygų įtaka ir pan., o vidiniams veiksniams – puvimas ir autolizė (organinių struktūrų savaiminis irimas veikiant kūne esantiems fermentams). Galimas ir kitoks vėlyvųjų lavoninių reiškinių pasireiškimas (pavyzdžiui, užsikonservavimas, suvarškėjimas, mumifikacija). Jie paprastai atsiranda praėjus ne mažiau kaip kelioms paroms po mirties. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje buvo lavonas, temperatūros, drėgmės ir kitų veiksnių vėlyvųjų reiškinių atsiradimas gali prasidėti ir praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams nuo mirties momento.“
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo
pradžios ir jos registravimo tvarkos
1 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, 55 tomas, p. 57).
2. 2017 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje.
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo
pradžios ir jos registravimo tvarkos
2 priedas
EUROPOS PROKURATŪROS KOMPETENCIJA
| 2017 m. spalio 12 d. TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1939)
22 straipsnis Europos prokuratūros dalykinė kompetencija 1. Europos prokuratūra yra kompetentinga Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų, numatytų Direktyvoje (ES) 2017/1371, kuri įgyvendinama nacionalinėje teisėje, atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar tie patys nusikalstami veiksmai pagal nacionalinę teisę galėtų būti klasifikuojami kaip kitos rūšies nusikalstama veika <...>. |
|
| Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas |
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis |
|
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
206 straipsnis. Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
182 straipsnis. Sukčiavimas 207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 184 straipsnis. Turto iššvaistymas
205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas 222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
205 straipsnis. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas 222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 184 straipsnis. Turto iššvaistymas
182 straipsnis. Sukčiavimas
216 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas
225 straipsnis. Kyšininkavimas 226 straipsnis. Prekyba poveikiu
227 straipsnis. Papirkimas 226 straipsnis. Prekyba poveikiu
183 straipsnis. Turto pasisavinimas 184 straipsnis. Turto iššvaistymas 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas |
3 straipsnis Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas 1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad tyčinis Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas būtų laikomas nusikalstama veika. 2. Šios direktyvos tikslais toliau nurodyta veikla laikoma Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu:
a) su viešaisiais pirkimais nesusijusių išlaidų srityje – bet kokie veiksmai ar neveikimas, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios ataskaitos ar dokumentai ir taip pasisavinamos arba neteisėtai neišmokamos Sąjungos biudžeto arba Sąjungos ar jos vardu valdomų biudžetų lėšos ar turtas,
ii) neatskleidžiama informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) tokios lėšos ar turtas panaudojami kitiems tikslams nei tikslai, kuriems jie buvo iš pradžių skirti;
b) su viešaisiais pirkimais susijusių išlaidų srityje, bent tuo atveju, kai tokie veiksmai padaromi ar neveikiama siekiant, kad nusikalstamų veikų vykdytojas arba kitas asmuo gautų neteisėto pelno, padarant nuostolį Sąjungos finansiniams interesams – bet kokie veiksmai ar neveikimas, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios ataskaitos ar dokumentai ir taip pasisavinamos arba neteisėtai neišmokamos Sąjungos biudžeto arba Sąjungos ar jos vardu valdomų biudžetų lėšos ar turtas,
ii) neatskleidžiama informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) tokios lėšos ar turtas panaudojami kitiems tikslams nei tikslai, kuriems jie buvo iš pradžių skirti, pakenkiant Sąjungos finansiniams interesams;
c) kitų pajamų nei d punkte nurodytos pajamos iš nuosavų išteklių iš PVM srityje – bet kokie veiksmai ar neveikimas, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios ataskaitos ar dokumentai ir taip neteisėtai sumažinami Sąjungos biudžeto arba Sąjungos ar jos vardu valdomų biudžetų ištekliai,
ii) neatskleidžiama informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) ne pagal paskirtį panaudojama teisėtai įgyta nauda ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas.
d) pajamų iš nuosavų išteklių iš PVM srityje – bet kokie veiksmai ar neveikimas tarpvalstybinių sukčiavimo schemų taikymo atveju, kai: i) naudojamos ar pateikiamos netikros, klaidingos ar neišsamios su PVM susijuos ataskaitos ar dokumentai ir taip sumažinami Sąjungos biudžeto ištekliai, ii) neatskleidžiama su PVM susijusi informacija pažeidžiant konkrečią pareigą ir kai pasiekiamas toks pats rezultatas, arba iii) teisingos su PVM susijusios ataskaitos pateikiamos siekiant sukčiaujant nuslėpti nesumokėjimo faktą arba neteisėtai sukurti teises susigrąžinti PVM. Pastaba. Direktyvos (ES) 2017/1371 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu Europos prokuratūra kompetentinga tik tais atvejais, kai toje nuostatoje apibrėžti tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra susiję su dviejų ar daugiau valstybių narių teritorija, o bendra jais padaryta žala yra ne mažesnė kaip 10 mln. EUR (Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnio 1 dalis).
4 straipsnis Kitos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos 1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad pinigų plovimas, kaip aprašyta Direktyvos (ES) 2015/849 1 straipsnio 3 dalyje, susijęs su turtu, įgytu vykdant nusikalstamas veikas, kurioms taikoma ši direktyva, būtų laikomas nusikalstama veika.
2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad tyčinė pasyvioji ir aktyvioji korupcija būtų laikoma nusikalstama veika. a) Šioje direktyvoje pasyvioji korupcija reiškia valstybės pareigūno veiksmą, kuriuo jis tiesiogiai ar per tarpininką reikalauja arba gauna bet kokios naudos sau ar trečiajam asmeniui, arba pažada gauti tokios naudos už tai, kad eidamas pareigas ar vykdydamas savo funkcijas veikia arba neveikia taip, kad pakenkiama arba gali būti pakenkta Sąjungos finansiniams interesams.
b) Šioje direktyvoje aktyvioji korupcija reiškia asmens veiksmą, kuriuo jis tiesiogiai ar per tarpininką žada, siūlo arba suteikia bet kokią naudą valstybės pareigūnui ar trečiajam asmeniui už tai, kad tas, eidamas pareigas arba vykdydamas savo funkcijas veikia arba neveikia taip, kad pakenkiama arba gali būti pakenkta Sąjungos finansiniams interesams.
3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad tyčinis pasisavinimas būtų laikomas nusikalstama veika. Šioje direktyvoje pasisavinimas reiškia valstybės pareigūno, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai patikėtas lėšų ar turto valdymas, veiksmą, kuriuo jis skiria ar išmoka lėšas arba pasisavina ar panaudoja turtą ne pagal nustatytą paskirtį bet kuriuo būdu, kuriuo pakenkiama Sąjungos finansiniams interesams.
4. Šioje direktyvoje valstybės pareigūnas reiškia: a) bet kurį Sąjungos pareigūną ar nacionalinį pareigūną, įskaitant kitos valstybės narės nacionalinius pareigūnus ir trečiųjų valstybių nacionalinius pareigūnus; i) Sąjungos pareigūnas reiškia asmenį, kuris yra: – pareigūnas ar kitas Sąjungos pagal sutartį pasamdytas tarnautojas, kaip apibrėžta Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, nustatytuose Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai), arba – valstybės narės arba bet kurios viešosios ar privačios įstaigos į Sąjungą komandiruotas asmuo, atliekantis Sąjungos pareigūnų ar kitų tarnautojų funkcijoms lygiavertes funkcijas. Nedarant poveikio nuostatoms dėl privilegijų ir imunitetų, išdėstytoms protokoluose Nr. 3 ir Nr. 7, pagal Sutartis įsteigtų Sąjungos institucijų, organų, biurų ir agentūrų nariai ir tokių įstaigų darbuotojai prilyginami Sąjungos pareigūnams tiek, kiek jiems netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai; ii) nacionalinis pareigūnas suprantamas remiantis „pareigūno“ arba „valstybės tarnautojo“ apibrėžtimi valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje atitinkamas asmuo vykdo savo funkcijas. Vis dėlto procesinių veiksmų, susijusių su valstybės narės pareigūnu arba trečiosios valstybės nacionaliniu pareigūnu, kuriuos yra inicijavusi kita valstybė narė, atveju pastaroji neprivalo taikyti „nacionalinio pareigūno“ apibrėžties, išskyrus atvejus, kai ta apibrėžtis yra suderinama su jos nacionaline teise. Terminas „nacionalinis pareigūnas“ apima asmenis, kurie eina vykdomąsias, administracines arba teisėjo pareigas nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu. Asmenys, kurie eina teisėkūros pareigas nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu, prilyginami nacionaliniams pareigūnams; b) bet kurį kitą asmenį, kuriam pavesta vykdyti ir kuris vykdo valstybės tarnybos funkcijas, apimančias Sąjungos finansinių interesų valdymą ar su šiais interesais susijusius sprendimus valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse. |
| Reglamentas (ES) 2017/1939 22 straipsnis Europos prokuratūros dalykinė kompetencija <...> 2. Europos prokuratūra taip pat yra kompetentinga nusikalstamų veikų, susijusių su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu), kuris įgyvendinamas nacionalinėje teisėje, atžvilgiu, jei tokia nusikalstama organizacija nusikalstamais veiksmais siekia įvykdyti bet kurią iš 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų.
3. Europos prokuratūra taip pat yra kompetentinga bet kurios kitos nusikalstamos veikos, kuri yra neatsiejamai susijusi su nusikalstamais veiksmais, patenkančiais į 1 dalies taikymo sritį, atžvilgiu. Kompetencija tokių nusikalstamų veikų atžvilgiu gali būti naudojamasi tik laikantis 25 straipsnio 3 dalies.
4. Bet kuriuo atveju Europos prokuratūros kompetencija neapima nusikalstamų veikų, susijusių su nacionaliniais tiesioginiais mokesčiais, įskaitant su jomis neatsiejamai susijusias nusikalstamas veikas. Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių mokesčių administracijų struktūrai ir veikimui.
|
|
| 23 straipsnis Europos prokuratūros teritorinė ir asmeninė kompetencija Europos prokuratūra yra kompetentinga 22 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, kai: a) nusikalstama veika visa arba iš dalies buvo įvykdyta vienos ar kelių valstybių narių teritorijoje; b) nusikalstamą veiką įvykdė valstybės narės pilietis, jei ta valstybė narė turi jurisdikciją tokių ne jos teritorijoje įvykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, arba c) nusikalstamą veiką ne a punkte nurodytose teritorijose įvykdė asmuo, kuriam nusikalstamos veikos vykdymo metu buvo taikomi Tarnybos nuostatai ar Įdarbinimo sąlygos, jei ta valstybė narė turi jurisdikciją tokių ne jos teritorijoje įvykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. |
|