LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS
APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 28 d. Nr. V-1070
Vilnius
Siekdamas reglamentuoti ir tinkamai organizuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų įgyvendinimą:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.3. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. V-5 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų budėjimo pasibaigus darbo dienai, taip pat poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. Skiriu kalėjimų viršininkus atsakingus už šiuo įsakymu patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatų vykdymą.
4. Pavedu LKT Dokumentų valdymo skyriui šį įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre ir supažindinti su juo LKT Kompetencijų ugdymo valdybos ir kalėjimų viršininkus.
PATVIRTINTA
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus
2023 m. gruodžio 28 d.
įsakymu Nr. V-1070
LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – instrukcija) nustato veiklos laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – ir kalėjimai) organizavimą dinaminio saugumo principu, užtikrinant apsaugą ir saugią aplinką suimtiesiems, nuteistiesiems ir kitiems asmenims.
2. Organizuojant kalėjimų apsaugą ir juose laikomų asmenų priežiūrą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) direktoriaus įsakymais, šia instrukcija ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kalėjimų apsaugą ir juose laikomų asmenų priežiūrą.
3. Šioje instrukcijoje vartojamos sąvokos:
3.1. Kalinamasis – kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) atliekantis suimtasis arba arešto ar terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis;
3.2. Įskaitos darbo sritis – veikla laisvės atėmimo vietų įstaigose, susijusi su kalinamųjų priėmimo, perkėlimo ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teisėtumu, įskaitos dokumentų įforminimu, teismo nuosprendžių ir nutarčių bei kitų sprendimų vykdymu;
4. Kalėjimų apsauga – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama:
4.1. užkardyti kalinamųjų pabėgimą, daiktų, nenumatytų suimtiesiems, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (toliau – neleistini daiktai), patekimą į kalėjimą:
4.2. vykdyti įeinančių į kalėjimą (išeinančių iš jo) asmenų ir įvažiuojančių į kalėjimo teritoriją (išvažiuojančių iš jos) transporto priemonių apžiūrą bei tų asmenų daiktų patikrinimą, taip pat transporto priemonių judėjimo kalėjimo teritorijoje, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo ir iškrovimo kontrolę;
4.3. užtikrinti režimo reikalavimų laikymąsi atliekant kalinamųjų kratas, jų daiktų patikrinimą ir sveriant asmeninius jų daiktus bei apžiūrint kalėjimo patalpas ir jo prieigas;
4.4. atlikti kalinamiesiems perduotų ar jų įsigytų daiktų, elektros (elektronikos) prietaisų, kompiuterių ir informacijos laikmenų, pašto bei perduodamų siuntinių patikrinimą, siekiant kontroliuoti tų daiktų įteikimą, taip pat užtikrinti pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis organizavimo teisėtumą ir kontrolę (1 priedas);
4.5. užtikrinti kalėjimo išorinio perimetro ir jame esančio turto apsaugą, užkardyti kalėjimo užpuolimą bei neteisėtą daiktų patekimą į jo teritoriją;
5. Kalinamųjų priežiūra – organizacinėmis, inžinerinėmis ir techninėmis priemonėmis bei vadovaujantis dinaminio saugumo principu tarnybą vykdančių Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) pareigūnų veiksmų, kuriais kalinamiesiems ir kitiems asmenims siekiama užtikrinti saugią aplinką kalėjime, visuma. Priežiūra užtikrinama vykdant patikrinimus ir skaičiuotes, tikrinant blaivumą ar neapsvaigimą bei stebint kalinamuosius tiesiogiai arba netiesiogiai:
5.1. tiesioginė priežiūra – nuolatinė arba nenuolatinė priežiūra, kurios periodiškumas nustatomas atsižvelgiant į kalinamojo elgesį, jo priežiūros ypatumus ir paskirtą bausmės atlikimo tipą (uždarą, pusiau atvirą ar atvirą);
5.2. netiesioginė priežiūra – elektroninio stebėjimo priemonėmis vykdoma kalinamųjų, turinčių leidimą be palydos išvykti už kalėjimo teritorijos ribų mokytis, dirbti, atostogauti, pasimatyti su artimaisiais, vykdyti resocializacijos priemonių ir kita, stebėsena. Vykdydami netiesioginę priežiūrą, SVS pareigūnai kalėjimo viršininko nurodymu turi teisę kalinamojo buvimo vietą patikrinti tiesiogiai.
6. Kalėjimų apsauga ir kalinamųjų priežiūra organizuojama stacionariuose arba mobiliuose apsaugos ir priežiūros postuose, numatytuose kalėjimo Apsaugos ir priežiūros postų plane. Minėtame plane taip pat nustatyta, kuriuose apsaugos postuose SVS pareigūnai tarnybą atlieka apsiginklavę šaunamaisiais ginklais. Apsaugos ir priežiūros postų planą tvirtina kalėjimo viršininkas, suderinęs su LKT direktoriaus pavaduotoju.
7. Apsaugos ir priežiūros postų planą sudaro:
7.1. turinys, Apsaugos ir priežiūros postų tabelis (2 priedas), Korpusų priežiūros tabelis (3 priedas). Tabelyje nurodomi kiekvieno apsaugos ir priežiūros posto vieta, numeris, apsaugos ir priežiūros postų skaičius bei paskirtis;
7.2. kalėjimo teritorijos bendra schema, kurioje pažymėti pastatai ir visi užtvarai nuo gyvenamųjų, gamybinių teritorijų, taip pat schema, kurioje išdėstytos įspėjamoji signalizacija ir vaizdo stebėjimo sistema, bei stacionarių ir mobilių apsaugos postų schema;
7.3. kalėjimo gyvenamųjų korpusų schema, kurioje išdėstytos patalpos ir nurodyta jų paskirtis (kalinamųjų gyvenamosios patalpos numeruojamos eilės tvarka), stacionarių ir mobilių priežiūros postų schema (atspindint signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemų išdėstymą);
8. Kalėjimo apsaugą bei kalinamųjų priežiūrą 24 val. per parą 7 dienas per savaitę užtikrina SVS budinčioji komanda, kurią sudaro budinčiosios pamainos ir kiekvienai jų suteiktas eilės numeris, nurodomas Dieninės ir budinčiųjų komandų tarnybos organizavimo žiniaraštyje (toliau – Tarnybos organizavimo žiniaraštis) (4 priedas). Konkrečios pamainos darbo laiką nustato kalėjimo viršininkas. Draudžiama kalėjimo administracijai savavališkai kalėjime mažinti apsaugos ir priežiūros postų skaičių arba keisti jų vietą, išskyrus atvejus, kai kalėjimas užpuolamas, taip pat – siekiant užkardyti kalinamųjų pabėgimą, nusikaltimų darymą bei kilus gaivalinėms nelaimėms. Šiais atvejais gali būti sudaromi papildomi apsaugos ir priežiūros postai.
9. Kalėjime sudaroma SVS dieninė komanda, kuri: vadovaudamasi dinaminio saugumo principu sprendžia įvairaus pobūdžio problemas, su kuriomis susiduria kalinamieji, jiems iškilusius klausimus arba, jei trūksta kompetencijos kuriam nors klausimui išspręsti, siunčia juos pas kompetentingus specialistus; užtikrina kalinamųjų teisių įgyvendinimą ir patikrinimų vykdymą: visų rūšių pasimatymų organizavimą ir priežiūrą jų metu, siuntinių (laiškų) kalinamiesiems priėmimą, patikrinimą ir įteikimą, kalinamųjų skambinimo telefonu ir skambinimo internetine telefonija organizavimą, kratų atlikimą, daktiloskopavimą, teismo posėdžių organizavimą konferenciniu ryšiu, apsipirkimo parduotuvėje organizavimą, susitikimo su gynėjais, prokurorais ir t. t. surengimą, kalinamųjų nuvedimą pas sveikatos priežiūros specialistus bei jų saugumo užtikrinimą vizito metu, kontrolės gamybos bare (maisto ruošimo ceche, produkcijos gamybos ceche) užtikrinimą, elektros prietaisų tikrinimą, registravimą, išdavimą, pasivaikščiojimo gryname ore organizavimą, kalinamųjų daiktų, esančių kalėjimo sandėlyje, pakeitimo organizavimą, palydą ir konvojų bei kita; keičiasi aktualia informacija su kitais tarnybos administracijos padaliniais.
Dieninei komandai kalinamųjų teises padeda įgyvendinti budinčioji komanda ir kiti kalėjimo darbuotojai.
II SKYRIUS
APSAUGOS KALĖJIMUOSE ORGANIZAVIMAS BEI JUOSE LAIKOMŲ ASMENŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ KALĖJIMUOSE PLANAVIMAS
11. Kalėjimo apsaugos ir priežiūros priemonių pusmečio planą rengia SVS viršininkas ir, elektroniniu paštu suderinęs jį su LKT Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriumi (toliau – SKKS), teikia tvirtinti kalėjimo viršininkui.
12. Kalėjimo apsaugos ir priežiūros priemonių pusmečio plane numatomos tokios priemonės: SVS apsaugos budinčiųjų komandų tikrinimas ir kontrolė, SVS dieninės ir budinčiųjų komandų darbuotojų profesionalumo kėlimas bei jų darbo (tarnybos) kontrolė, inžinerinių, techninių priemonių priežiūra ar diegimas, veiklos, susijusios su apsauga ir priežiūra, rezultatų analizė, asmenų, laikomų kalėjime, pabėgimų ar kitų teisės pažeidimų užkardymas, kratų atlikimas, kalinamųjų dienotvarkės sudarymas.
13. Planuojant paros darbus (atsižvelgiant į budinčiosios pamainos budėjimo laiką) pildomas Tarnybos organizavimo žiniaraštis, kurį tvirtina kalėjimo viršininkas. Budinčiajai pamainai baigus tarnybą, su jos darbo rezultatais kalėjimo viršininkas ir SVS viršininkas minėtame žiniaraštyje supažindinami pasirašytinai:
13.1. Tarnybos organizavimo žiniaraštyje aprašomas dieninės ir budinčiosios pamainų pareigūnų paskyrimas į postus (nurodomos konkrečios turimos atlikti užduotys bei skiltyje „Kiti tarnybos ypatumai“ pateikiama kita reikiama informacija). Instruktažą išklausę darbuotojai su Tarnybos organizavimo žiniaraščiu supažindinami pasirašytinai;
14. Kalėjime sudaroma komisija, kuri ne rečiau kaip kas metus, vadovaudamasi šioje instrukcijoje (5 priedas) nurodytais kriterijais, įvertina kiekvieno posto pavojingumą ir nustato, koks SVS pareigūnų skaičius turi būti paskiriamas į konkretų postą. Užpildyta Posto pavojingumo vertinimo išvada (5 priedas) pridedama prie Apsaugos ir priežiūros postų plano.
15. Kalėjimo apsauga apsaugos perimetro ruože tarp pagrindinės ir maskuojamosios tvorų užtikrinama šiais būdais ir tokia tvarka:
15.1. budint stacionariuose apsaugos postuose (bokšteliuose):
15.1.1. stacionarūs apsaugos postai (bokšteliai) įrengiami taip, kad minimalus jų kiekis apsaugotų visą kalėjimo apsaugos perimetro ruožą, o pareigūnas, esantis stacionariame apsaugos poste (bokštelyje), neperžengdamas savo matomumo ribų, saugotų perimetro ruožą iš kiekvienos bokštelio pusės;
15.1.2. pareigūnas, atliekantis tarnybą stacionariame apsaugos poste (bokštelyje), apsiginkluoja šaunamuoju ginklu ir gali nekeičiamas budėti iki 4 valandų. Ypatingų situacijų (riaušės, grupinis pasipriešinimas kalėjimo administracijai, užpuolimas, kalinamųjų pabėgimas, gaivalinės nelaimės ar kiti ypatingi įvykiai) kalėjime metu pareigūnai, atliekantys tarnybą bokšteliuose, gali budėti nekeičiami ilgiau nei 4 valandas;
15.2. nuolat patruliuojant apsaugos perimetro ruože:
15.2.1. patruliuojantis pareigūnas privalo segėti diržą ar dėvėti liemenę su pritvirtinta ekipuote: lazda, antrankiais, dujų purkštuvu, elektros šoko įtaisu, taip pat turėti prie savęs nešiojamąją radijo ryšio stotelę, vaizdo registratorių, naktį – žibintą (prožektorių) ir / ar specialiąją priemonę, šaunamąjį ginklą su užtaisais, įtrauktais į specialiųjų priemonių sąrašą;
15.3. nuolat stebint signalizacijų ir kitų techninių priemonių monitoringą apsaugos perimetro ruože ir jo prieigose, jeigu tame ruože įrengtos inžinerinės bei techninės priemonės:
16. Kalėjimo ginklinės apsauga organizuojama šiais būdais:
17. Kiekvienoje budinčiojoje pamainoje sudaroma SVS reagavimo grupė, kuri reaguoja į aliarmo iškvietimą, patruliuoja mobiliuose postuose, užkardo kalinamųjų pabėgimą, kalėjimo užpuolimą ir kitus režimo reikalavimų pažeidimus bei užtikrina jame esančio turto apsaugą.
18. Tarnybą priežiūros postuose atliekantys kalėjimo pareigūnai privalo segėti diržą ar dėvėti liemenę su pritvirtinta ekipuote – lazda, antrankiais, dujų purkštuvu, taip pat turėti prie savęs nešiojamąją radijo ryšio stotelę, vaizdo registratorių ar kitas tarnybos tikslais išduotas priemones. Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje tarnybą atliekantiems pareigūnams išduodami nešiojama radijo ryšio stotelė, dujų purkštuvas ir vaizdo registratorius.
19. Atlikdami tarnybą, kai tenka dirbti su kalinamaisiais, kurie nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos ar priklauso didelės rizikos grupei (yra linkę užpulti, pabėgti, agresyviai elgtis ir pan.), patruliuodami mobiliajame poste, vykdydami patikrinimus – skaičiuotes, pareigūnai privalo segėti diržą ar dėvėti liemenę su pritvirtinta ekipuote – lazda, antrankiais, dujų purkštuvu, taip pat turėti prie savęs nešiojamąją radijo ryšio stotelę, vaizdo registratorių, elektros šoko įtaisą, prireikus dėvėti dūriams atsparią liemenę. Naktį privalu turėti žibintą (prožektorių).
ANTRASIS SKIRSNIS
DIENINĖS IR BUDINČIOSIOS PAMAINŲ PAREIGŪNŲ RENGIMASIS TARNYBAI
20. Kalėjimo viršininkas arba SVS viršininkas prieš pasikeičiant budinčiajai pamainai gali instruktuoti kalėjimo vyriausiuosius specialistus dieninei ir budinčiajai pamainoms dėl ypatingų nurodymų vykdymo. Instruktavimo metu minėti specialistai supažindinami su Tarnybos organizavimo žiniaraščiu dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo bei su kalėjimo kriminogenine būkle, jiems duodamos konkrečios su apsauga ir priežiūra susijusios užduotys bei aptariamos jų vykdymo ypatybės.
21. Į tarnybą atvykę dieninės ir budinčiosios pamainų pareigūnai (apsiginklavę specialiosiomis priemonėmis (ekipuote, gali būti išduota nuolat naudoti tarnybos metu) išsirikiuoja kalėjimo viršininko numatytoje vietoje, su jais kartu į skleistinę rikiuotę (vienaeilę, dvieilę ar trieilę) rikiuojasi kalėjimo kriminalinės žvalgybos atstovas (-ai), taip pat Resocializacijos skyriaus bei SVS darbuotojai, organizuojantys skyriaus darbą. Kinologas su tarnybiniu šunimi gali stovėti šalia rikiuotės. Kalėjimo viršininko žodiniu nurodymu instruktaže gali dalyvauti ir kitų darbuotojų. Instruktažo metu vyriausieji specialistai dieninei ir budinčiajai pamainoms:
21.1. patikrina, ar į tarnybą atvykusių dieninės ir budinčiosios komandų pareigūnų skaičius atitinka kalėjimo viršininko patvirtintame Tarnybos organizavimo žiniaraštyje nurodytą skaičių;
21.2. patikrina dieninės ir budinčiosios komandų pareigūnų pasirengimą tarnybai – pasirinktinai patikrina, kaip jie išmano privalomuosius atlikti veiksmus kalinamiesiems bandant sukčiauti, pabėgti, žudytis, žalotis, užpuolus personalą ar kitų ypatingų įvykių kalėjime metu, taip pat – ar žino šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus ir ar turi kitų reikiamų žinių, pabrėžia tarnybos postuose ypatybes, vizualiai įvertina pareigūnų ekipuotę (kuriems ji išduota nuolat naudoti tarnybos metu);
21.3. primena, kad draudžiama budint poste išimti iš šaunamojo ginklo šovinius, naudoti ginklą ne pagal paskirtį, jį ardyti, perduoti kitiems asmenims, taip pat perduoti kitiems asmenims gautas ryšio ir specialiąsias priemones, palikti jas be priežiūros, taip pat – kad draudžiami netarnybiniai ryšiai su kalinamaisiais, netaktiškas elgesys, žmogaus orumo žeminimas, veiksmai, kurie trukdytų vykdyti tarnybines pareigas, draudžiama neturint tiesioginio viršininko leidimo palikti kalėjimo teritoriją ar paskirtą postą;
22. Neatvykus dieninės ar budinčiosios pamainos pareigūnui (-ams), apie tai informuojami SVS viršininkas ir kalėjimo viršininkas. Sprendimą dėl kitų pareigūnų paskyrimo į postus neatvykusiems pareigūnams pakeisti priima vyriausieji specialistai dieninei ir budinčiajai pamainoms, suderinę su SVS viršininku arba kalėjimo viršininku. Pareigūnas, priėmęs sprendimą, pakeitimus įrašo Tarnybos organizavimo žiniaraštyje.
23. Instruktažą išklausę darbuotojai vykdo savo tiesioginio vadovo pavedimus ir užduotis, o pareigūnai, nurodyti Tarnybos organizavimo žiniaraštyje, pasirašo jame ir vyksta ginkluotis:
23.1. pareigūnams (išskyrus tuos, kuriems ji išduota nuolat naudoti) išduodama ekipuotė (specialiosios priemonės), ryšio priemonės, vaizdo registratoriai, esant poreikiui – kitos priemonės. Gavę ekipuotę (specialiąsias priemones) bei ryšio priemones, pareigūnai patikrina jų būklę ir gavimą patvirtina Specialiųjų ar kitų priemonių išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale (6 priedas);
23.2. postuose, kuriuose pareigūnai tarnybą atlieka su šaunamaisiais ginklais, esant poreikiui, gali būti išduodami ekipuotė (specialiosios priemonės), vaizdo registratoriai bei ryšio priemonės. Pareigūnai, patikrinę šaunamųjų ginklų ir šaudmenų būklę, pasirašo Ginkluotės išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale;
23.3. budinčiajai pamainai išduoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis turi teisę tik tos budinčiosios pamainos vyriausiasis ar vyresnysis specialistas budinčiajai pamainai, specialistas budinčiajai pamainai bei specialistas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą (jeigu jis Tarnybos organizavimo žiniaraštyje paskirtas atsakingas už šaunamųjų ginklų ir šaudmenų išdavimą). Taip pat šaunamuosius ginklus ir šaudmenis turi teisę išduoti kalėjimo viršininko paskirti pareigūnai.
24. Išklausę instruktažą, šaunamaisiais ginklais apsiginklavę pareigūnai išsirikiuoja postų eilės tvarka vora po vieną ir vyksta į specialiai įrengtą apšviestą vietą (kurioje yra kulkų gaudyklė) ginklams užtaisyti ar šoviniams išimti. Ginklai užtaisomi ar šoviniai iš jų išimami vadovaujantis šiomis nuostatomis:
24.1. budinčiosios pamainos pareigūnus palydėti į apsaugos postus turi teisę vyriausiasis / vyresnysis specialistas budinčiajai pamainai, specialistas budinčiajai pamainai bei už apsaugą ir priežiūrą atsakingas specialistas (jeigu jis Tarnybos organizavimo žiniaraštyje paskirtas atsakingas už palydėjimą į apsaugos postus) (toliau – atsakingas už apsaugą asmuo);
24.2. atsakingo už apsaugą asmens nurodymu bei jam prižiūrint, užtaisomas atskirai kiekvieno pareigūno šaunamasis ginklas. Esant kulkų gaudyklei, pareigūnai šaunamuosius ginklus užtaiso (šovinius iš jų išima) vadovaudamiesi atsakingo už apsaugą asmens komandomis;
24.3. pistoletais ginkluoti pareigūnai, sukomandavus „Ginklą – apžiūrai!“, dešiniąja ranka išima ginklą iš dėklo, rankos nykščiu paspaudžia šovinių dėtuvės spragtuką, o kairiąja ranka ištraukia dėtuvę iš rankenos ir įspraudžia ją po dešinės rankos nykščiu saugiklio priekyje taip, kad dėtuvė būtų 3 cm aukščiau nei spyna, tada atitraukia spyną atgal ir jos laikikliu ją užfiksuoja. Ginklą pareigūnai laiko pakėlę 60° kampu priešais save;
24.4. nuskambėjus komandai „Apžiūrėta!“ pistoleto dėtuvė apimama kairiąja ranka, spynos laikiklis dešiniosios rankos nykščiu nuspaudžiamas žemyn ir spyna grąžinama į priekinę padėtį; laikant ginklą pakėlus 60° kampu, gaidukas grąžinamas į priekinę padėtį (paleidžiamas nuo kovinės užkabos) ir šovinių dėtuvė kairiąja ranka įstatoma į pistoleto rankeną. Sukomandavus „Ramiai!“, pistoletas įdedamas į dėklą ir dėklas užsegamas.
III SKYRIUS
BUDINČIŲJŲ PAMAINŲ KEITIMASIS POSTUOSE
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI KEIČIANTIS BUDINČIOSIOMS PAMAINOMS
26. Keičiantis budinčiosioms pamainoms postuose ribojamas kalinamųjų laisvas vaikščiojimas po kalėjimo teritoriją.
27. Tarnybą baigiančios ir į tarnybą atvykusios budinčiųjų pamainų keitimuisi postuose vadovauja abiejų budinčiųjų pamainų vyriausieji specialistai budinčiajai pamainai, jų nesant – vyresnieji specialistai budinčiajai pamainai.
ANTRASIS SKIRSNIS
APSAUGOS KEITIMASIS POSTUOSE
29. Pirmoji keičiasi pamaina kontrolės ir praleidimo poste, kuriame kontroliuojamas asmenų įėjimas (išėjimas), prižiūrima transporto priemonių įvažiavimo į kalėjimą (išvažiavimo iš jo) tvarka. Keičiamos pamainos pareigūnas perduoda tarnybą pradedančios pamainos pareigūnui kontrolės ir praleidimo poste esančius įrenginius, o pastarosios pamainos pataisos pareigūnas patikrina jų būklę (signalizacijos, ryšio priemones ir kita), vartų ir durų raktus, posto apsaugos priemones ir dokumentaciją. Perdavę postą, abu pareigūnai raportuoja savo budinčiųjų pamainų atsakingiems už apsaugą asmenims: „Postą perdaviau“, „Postą priėmiau“. Nuo šio momento kontrolės ir praleidimo postas laikomas priimtu. Keičiamos budinčiosios pamainos pareigūnas, baigęs tarnybą kontrolės ir praleidimo poste, atsistoja apsaugos postą priimančios budinčiosios pamainos pareigūnų voros gale.
30. Apsaugos postą perduodančios ir priimančios budinčiosios pamainų pareigūnai į kalėjimo apsaugos perimetro ruožą eina vora po vieną, Atsakingi už apsaugą asmenys – priekyje, per du žingsnius nuo pamainos pareigūnų voros. Pareigūnus veda apsaugos postą priimanti budinčioji pamaina, kurios atsakingas už apsaugą asmuo eina šalia postą perduodančios pamainos atsakingo už apsaugą asmens iš kairės arba jam iš paskos. Perduodančios ir priimančios apsaugos postą budinčiosios pamainų atsakingi už apsaugą asmenys komanduoja kiekvienas savo pamainos pareigūnams.
31. Pareigūnas stacionariame apsaugos poste (bokštelyje) šaunamąjį ginklą laiko prie savęs. Pastebėjęs asmenis, kurie artinasi prie jo saugomo perimetro ruožo, stebi jų veiksmus, o jiems priartėjus prie stacionaraus apsaugos posto bokštelio ne arčiau kaip 20 metrų, nedelsdamas sustabdo garsiai įspėdamas: „Stok! Kas eina?“. Išgirdęs atsakymą: „Eina atsakingas už apsaugą“, leidžia šiam asmeniui prieiti prie stacionaraus apsaugos posto bokštelio, garsiai nurodydamas: „Atsakingas už apsaugą, pas mane, kiti – vietoje!“.
Kitiems asmenims artinantis prie stacionaraus apsaugos posto bokštelio, jame esantis pareigūnas juos sustabdo komanda: „Stok! Atgal!“. Tuo atveju, jei tie asmenys pareigūno komandos nevykdo, šis panaudoja šaunamąjį ginklą kaip psichinę prievartą, o kitais atvejais – elgiasi teisės aktų nustatyta tvarka. Įsitikinęs, kad tai tikrai atsakingas už apsaugą asmuo, pareigūnas leidžia jam prieiti prie stacionaraus apsaugos posto bokštelio, o kitiems garsiai nurodo: „Leidžiu eiti!“.
Rikiuotei priėjus prie stacionaraus apsaugos posto bokštelio, atsakingas už apsaugą asmuo komanduoja: „Rikiuote – stok!“ ir įsako vienam ar daugiau pareigūnų stebėti šio posto saugomą perimetro ruožą.
32. Keičiantis pareigūnams stacionarių apsaugos postų bokšteliuose, keičiamos budinčiosios pamainos pareigūnas informuoja apie matomumo sąlygas ir pastebėtus pokyčius posto teritorijoje bei perduoda atvykusiam į budėjimą pareigūnui posto inventorių bei įrenginius. Abu pareigūnai raportuoja savo pamainų atsakingiems už apsaugą asmenims: „Postą perdaviau“ / „Postą priėmiau“. Nuo šio momento stacionaraus apsaugos posto bokštelis yra perduotas atvykusiam į budėjimą pareigūnui. Perdavęs šį postą, pareigūnas atsistoja postą priimančios pamainos pareigūnų rikiuotės gale. Atsakingi už apsaugą asmenys veda pareigūnus prie kitų stacionarių apsaugos postų bokštelių ir ta pačia tvarka juos perduoda.
33. Perimdami apsaugos postą apsaugos take, abu pareigūnai, dalyvaujant perduodančios ir priimančios pamainų atsakingiems už apsaugą asmenims, apžiūri apsaugos įrenginius, įvertina signalizavimo sistemų būklę, apšvietimą ir kt. Jeigu trūkumų nepastebi, raportuoja: „Postą perdaviau“ / „Postą priėmiau“.
Jeigu apsaugos posto perėmimo metu pastebima kokių nors trūkumų, procedūra stabdoma ir apie tai pranešama apsaugos postą priimančios ir perduodančios budinčiosios pamainų vyriausiesiems specialistams ar juos pavaduojantiems pareigūnams ir laukiama jų nurodymų.
34. Apsaugos postus perdavę pareigūnai vedami į budinčiosios pamainos patalpas: perdavusius apsaugos postus pareigūnus nuo paskutinio posto į specialiai įrengtą (su kulkų gaudikliu) ir apšviestą vietą ginklams užtaisyti ir šoviniams išimti veda šios pamainos atsakingas už apsaugą asmuo, vietoje savęs palikęs postą priėmusios pamainos atsakingą už apsaugą asmenį. Pareigūnai, išimdami šovinius, vadovaujasi šios instrukcijos 23, 24 ir 25 punktais. Atsakingas už apsaugą asmuo išima šovinius iš ginklo paskutinis. Kalėjime specialiai tam skirtose patalpose kiekvienas pareigūnas perduoda jam išduotus ginklus bei šaudmenis, specialiąsias ir ryšio priemones vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui, kuris jas priima pasirašydamas Ginkluotės išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale bei Specialiųjų ar kitų priemonių išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale.
TREČIASIS SKIRSNIS
BUDINČIŲJŲ PAMAINŲ KEITIMASIS PRIEŽIŪROS POSTUOSE
36. Keičiantis budinčiajai pamainai, tarnybą pradedančios pamainos vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai iš atitinkamo tarnybą baigiančios pamainos specialisto perima informaciją apie padėtį kalėjime ir nurodo pareigūnams savarankiškai perimti budėjimą poste, kontroliuoja jo perdavimą, surenka reikalingą informaciją ir organizuoja darbą.
37. Perduodami ir priimdami priežiūros postus pareigūnai keičiasi savarankiškai, išskyrus tuos postus, kuriuose kalėjimo SVS viršininko nurodymu privalo dalyvauti budėjimą pradedančios ir (ar) baigiančios pamainų vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pareigūnas arba kiti SVS viršininko nurodyti pareigūnai. Keičiantis budinčiajai pamainai, privalo dalyvauti dieninės pamainos pareigūnai, taip pat kinologas su tarnybiniu šunimi.
38. Keičiantis budinčiajai pamainai ribojamas kalinamųjų laisvas vaikščiojimas po kalėjimo teritoriją. Kalinamieji išvedami dirbti ar parvedami po darbo į gyvenamąją zoną (gyvenamuosius korpusus) prieš pamainoms keičiantis ar jau pasikeitus. Kalinamieji išvedami dirbti ir baigę darbus parvedami vadovaujantis šiomis nuostatomis:
38.1. paskirtas budinčiosios pamainos pareigūnas dalyvauja išvedant už kalėjimo teritorijos ribų dirbančius kalinamuosius. Prižiūrima, kad jie būtų išvedami pagal kalėjimo patvirtintą darbų sąrašą ir tik nustačius kiekvieno jų tapatybę. Išleidžiant kalinamuosius iš kalėjimo, tai fiksuojama Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje (7 priedas), kuri pildoma „Microsoft Excel“ programa. Šis dokumentas kiekvieną dieną (bet ne vėliau kaip iki 10.00 val.) elektroninėmis priemonėmis pateikiamas tarnybos budėtojui;
39. Perduodant budėjimą priežiūros poste tikrinama signalizacijos, ryšio priemonių, užraktų būklė ir kt. Pastebėjus trūkumų, apie tai pranešama vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ir pažymima Techninių apžiūrų apskaitos žurnale (8 priedas). Budėjimas priežiūros poste perduodamas vadovaujantis šiomis nuostatomis:
39.1. keičiamas pareigūnas perduoda tarnybą pradedančiam jį keičiančiam pareigūnui posto įrenginius ir tarnybinę dokumentaciją;
39.2. pamainą priežiūros poste (gyvenamųjų korpusų) baigiančios budinčiosios pamainos pareigūnai ją keičiančios budinčiosios pamainos pareigūnams perduoda visą tarnybinę dokumentaciją, įrenginius;
39.3. perdavę budėjimą priežiūros poste, pareigūnai vyksta į budinčiosios pamainos tarnybines patalpas arba, vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pareigūnui nurodžius, – padėti perduoti kitų postų.
39.4. apie budėjimo priežiūros poste (gyvenamųjų korpusų) perdavimą tarnybą baigiančios ir pradedančios pamainų pareigūnai raportuoja savo budinčiosios pamainos vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pareigūnui;
39.5. perimdamas budėjimą priežiūros poste, atvykusios į budėjimą budinčiosios pamainos vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai patikrina, ar kalinamųjų skaičius sutampa su Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje nurodytu skaičiumi, ir, jei duomenys teisingi, nuo šio momento budėjimas kalėjimo priežiūros poste (gyvenamųjų korpusų) yra perduotas;
39.6. vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai leidus, perdavę budėjimą poste pareigūnai baigia tarnybą. Pasikeitus pamainoms kalėjime specialiai tam skirtose patalpose kiekvienas pareigūnas atiduoda jam išduotas specialiąsias ir ryšio priemones atsakingam pareigūnui (išskyrus atvejus, kai specialiosios priemonės tarnybos tikslais išduotos nuolat naudoti), kuris jų grąžinimo faktą patvirtina, pasirašydamas Specialiųjų ar kitų priemonių išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale (6 priedas). Pareigūnai, kuriems specialiosios priemonės tarnybos tikslais išduotos nuolat naudoti, palieka jas saugoti kalėjimo teritorijoje, kalėjimo viršininko nustatytoje specialiai įrengtoje vietoje;
39.7. jei kalinamųjų skaičius nesutampa su Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje nurodytu skaičiumi, vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai nedelsdamas nurodo perskaičiuoti kalinamuosius. Jei perskaičiavus pastebima neatitikimų, apie tai pranešama kalėjimo viršininkui ir SVS viršininkui. Jei paaiškėja, kad informacija apie tai, jog kalėjime trūksta kalinamųjų, teisinga, vadovaujamasi bendrųjų veiksmų, susidarius ypatingai situacijai laisvės atėmimo vietos įstaigoje, planu ir vadovybės nurodymais.
40. Pasikeitus budinčiajai pamainai priežiūros postuose, abiejų pamainų vyresnieji specialistai / specialistai budinčiajai pamainai raportuoja savo pamainos vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai.
41. Tarnybą pradedantis vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai priima šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, signalizacijos ir ryšio priemones, tarnybinę dokumentaciją, Tarnybos organizavimo žiniaraštį bei Nurodymą iškviesti kalinamąjį (9 priedas), Ginkluotės išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnalą, Specialiųjų ar kitų priemonių išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnalą, kalėjimo Apsaugos ir priežiūros postų planą ir pan.), spaudą durims ir seifui antspauduoti, atsarginius raktus, specialiąsias ir kitas priemones. Jei trūkumų ir neatitikimų nenustatoma, minėtas specialistas pasirašo Tarnybos organizavimo žiniaraštyje. Nuo šio momento kalėjimo apsauga ir priežiūra laikoma perimta.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KALINAMŲJŲ PATIKRINIMAI – SKAIČIUOTĖS
42. Kalinamųjų patikrinimai – skaičiuotės, išvedant juos iš uždaro tipo gyvenamųjų patalpų, vykdomi šia tvarka:
42.1. tarnybą baigiančios pamainos pareigūnas atidaro uždaro tipo gyvenamųjų patalpų duris ir nurodo kalinamiesiems atsistoti ir išeiti iš patalpos apsirengus viršutiniais drabužiais bei išsirikiuoti saugiu atstumu nuo durų taip, kad jie visi būtų matomi. Esant poreikiui kalinamiesiems nurodoma rankas laikyti už nugaros;
42.2. tarnybą pradedančios pamainos pareigūnas patikrina, ar kalinamųjų skaičius sutampa su Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje nurodytu kalinamųjų skaičiumi, taip pat pagal galimybes vizualiai įvertina, ar kalinamieji neturi veido (kūno) sumušimų, nubrozdinimų, apsvaigimo požymių ir pan.;
42.3. pastebėjus sužalojimų ant kalinamojo kūno ar sužinojus, kad kuris nors iš jų badauja, apie tai pranešama tarnybą baigiančios ir pradedančios budinčiųjų pamainų specialistams, atsakingiems už apsaugą ir priežiūrą, ir laukiama tolesnių jų nurodymų;
42.4. nenustačius kalinamųjų sužalojimų, tarnybą pradedančios pamainos pareigūnas įeina į uždaro tipo gyvenamąją patalpą ir vizualiai įvertina jos techninę būklę (apžiūrimi langai, grotos, patalpos apšvietimas, skylės sienose (jei yra) ir t. t.). Apie pastebėtus trūkumus pranešama savo budinčiosios pamainos specialistui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą, kuris šią informaciją įrašo Techninių apžiūrų apskaitos žurnale;
43. Savaitgaliais, švenčių dienomis ar vakarais pareigūnai, perduodami ir priimdami budėjimą priežiūros postuose, esančiuose uždaro tipo gyvenamosiose patalpose, gali atlikti kalinamųjų patikrinimus – skaičiuotes, neišvesdami jų iš tų patalpų, jeigu kalėjimo viršininkas tai pažymi Tarnybos organizavimo žiniaraščio dalyje „Ypatingi nurodymai“.
44. Kalinamųjų patikrinimai – skaičiuotės uždaro tipo gyvenamosiose patalpose, neišvedant iš jų kalinamųjų, vykdomi tokia tvarka:
44.1. tarnybą baigiančios pamainos pareigūnas atidaro uždaro tipo gyvenamosios patalpos duris ir nurodo kalinamiesiems atsistoti veidu į pareigūnus. Tarnybą pradedančios pamainos pareigūnas patikrina, ar kalinamųjų skaičius atitinka Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje nurodytą skaičių;
44.2. vizualiai nustatoma, ar kalinamieji neturi veido (kūno) sumušimų, nubrozdinimų, apsvaigimo požymių ir pan. Jei pastebima sužalojimų ar sužinoma apie badaujantį kalinamąjį, pranešama tarnybą baigiančios ir pradedančios budinčiųjų pamainų specialistams, atsakingiems už apsaugą ir priežiūrą, bei laukiama tolesnių jų nurodymų;
44.3. jei kalinamųjų sužalojimų nenustatoma, tarnybą pradedančios pamainos pareigūnas uždaro bei užrakina uždaro tipo gyvenamosios patalpos duris. Tokia pat tvarka perduodamas ir priimamas budėjimas visuose uždaro tipo gyvenamųjų patalpų priežiūros postuose;
45. Kalinamųjų patikrinimai – skaičiuotės pusiau uždaro tipo gyvenamosiose patalpose atliekami tokia tvarka:
45.1. tarnybą baigiančios budinčiosios pamainos pareigūnas apie patikrinimą – skaičiuotę kalinamiesiems praneša sutartiniais garsiniais signalais;
45.2. pareigūnai nurodo kalinamiesiems patikrinimui – skaičiuotei atlikti išsirikiuoti pagal būrius (brigadas) kalėjimo viršininko nustatytose vietose;
45.3. kalinamiesiems nurodoma išsirikiuoti į eiles po tam tikrą asmenų skaičių iš dešinės į kairę. Kiekvienos eilės viduryje tarp kalinamųjų paliekamas tarpas skaičiuotę atliekančiam pareigūnui praeiti. Kiekvieno būrio rikiuotės paskutinėje eilėje kalinamieji išsirikiuoja iš dešinės į kairę taip, kad joje stovėtų tik šio būrio asmenys;
45.4. nuo rikiuotės atleidžiami tik kalinamieji, turintys raštišką sveikatos priežiūros specialisto leidimą (kuriems paskirtas gulimasis režimas), taip pat asmenys, kurie dėl darbo specifikos negali išeiti iš darbo vietos. Tokių kalinamųjų sąrašą tvirtina kalėjimo viršininkas, o jų patikrinimai – skaičiuotės atliekami jų buvimo vietoje;
45.5. tarnybą pradedančios pamainos pareigūnas patikrina, ar kalinamųjų skaičius sutampa su Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje nurodytu skaičiumi. Pagal galimybes vizualiai įvertinama, ar kalinamieji neturi veido (kūno) sumušimų, nubrozdinimų, apsvaigimo požymių ir pan.;
45.6. jei kalinamiesiems nustatoma kūno sužalojimų arba sužinojus apie badaujantį kalinamąjį, apie tai pranešama tarnybą baigiančios ir pradedančios budinčiųjų pamainų specialistams, atsakingiems už apsaugą ir priežiūrą, bei laukiama tolesnių jų nurodymų;
45.7. jei kalinamųjų kūno sužalojimų nenustatoma, tarnybą pradedančios pamainos pareigūnui garsiai ištarus eilės numerį, visi joje stovintys asmenys vienu metu pereina už skaičiuojančio pareigūno nugaros, likdami savo rikiuotės vietoje. Jei nėra galimybės taip organizuoti patikrinimo – skaičiuotės, ji vykdoma kalinamiesiems stovint nurodytoje vietoje;
46. Jei būtina, kalinamųjų patikrinimą – skaičiuotę galima atlikti pagal vardines Kalinamųjų korteles (10 priedas) arba sąrašą.
47. Atliekant patikrinimą – skaičiuotę pagal vardines korteles, pareigūnui garsiai ištarus kalinamojo pavardę, šis privalo prie jo prieiti, pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus (jei būtina, – kitą informaciją) ir praeiti skaičiuojančiam pareigūnui už nugaros.
48. Pareigūnai kalinamiesiems nurodo iki patikrinimo pabaigos nepasišalinti iš tam skirtos teritorijos. Patikrinimo – skaičiuotės metu kalinamiesiems nurodoma nebendrauti ir neiti prie kitų kalinamųjų, kurie dar nepatikrinti (nesuskaičiuoti), nelaikyti rankų drabužių kišenėse, nerūkyti. Patikrinimo procedūros atlikimo metu kalinamieji turi būti apsirengę pagal sezoną.
49. Patikrinimas – skaičiuotė baigiamas skaičiuojančiam pareigūnui garsiai ištarus „Patikrinimas baigtas“ ir kalinamiesiems leidžiama išeiti iš tam skirtos teritorijos.
50. Tokie patikrinimai papildomai gali būti atliekami kiekvieną dieną ryte ir vakare, dienotvarkėje nustatytu laiku, esant būtinybei – bet kuriuo paros metu. Per patikrinimus – skaičiuotes gauti duomenys suvedami į Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinę lentelę, kurioje taip pat nurodomas gyvenamųjų patalpų ir vietų jose skaičius, užimtų miegamųjų vietų skaičius ir kita aktuali informacija.
PENKTASIS SKIRSNIS
DIENINĖS IR BUDINČIOSIOS KOMANDŲ TARNYBOS REZULTATŲ APTARIMAS
51. Dieninės ir budinčiosios komandų pareigūnams baigus tarnybą, vyriausiasis specialistas dieninei ar budinčiajai pamainoms turi teisę sukviesti pareigūnus jų tarnybos rezultatams apibendrinti. Apibendrinimo metu pareigūnams nurodomi pastebėti jų tarnybos trūkumai, duodami nurodymai, kaip juos pašalinti. Pastabos, susijusios su pareigūnų tarnybos rezultatais, įrašomos į Tarnybos organizavimo žiniaraštį.
52. Kalėjimo viršininkas arba SVS viršininkas ne rečiau kaip du kartus per metus bendrame SVS pareigūnų susirinkime arba šių pareigūnų mokymų metu aptaria jų tarnybos rezultatus, nurodo trūkumus ir tai pažymi Tarnybos organizavimo žiniaraštyje skiltyje „Kiti įvykiai“ (įvardinami būdai ir priemonės trūkumams pašalinti).
IV SKYRIUS
KALINAMŲJŲ IR KITŲ ASMENŲ PALYDA IR KONVOJAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI VYKDANT PALYDĄ IR KONVOJŲ
53. Kalinamųjų palyda ar konvojavimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamas dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems. Palyda ar konvojus organizuojami į arčiausiai esančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos paslaugos, ar kitais atvejais, numatytais Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse. Tais atvejais, kai reikia lydėti ar konvojuoti kitus asmenis, tokią palydą ar konvojų turi teisę skirti LKT direktorius, jo pavaduotojas, taip pat kalėjimo viršininkas bei jų įgalioti kiti pareigūnai.
54. Valstybių ambasadų ir / ar konsulinių įstaigų darbuotojams negalint atvykti į kalėjimą pas užsienio valstybių piliečius asmens tapatybės dokumentui išduoti, gali būti organizuojama šių asmenų palyda į ambasadas ir / ar konsulines įstaigas. Organizuojant kalinamajam palydą į šias įstaigas, iš anksto suderinamas leidimas pareigūnui kalinamąjį lydėti vizito ambasadoje ir / ar konsulinėje įstaigoje metu ir būti apsiginklavusiam specialiosiomis priemonėmis. Apie tokios palydos organizavimą iš anksto informuojamas LKT direktorius.
55. Teisę skirti palydą ar konvojų turi LKT direktorius ar jo pavaduotojas, taip pat kalėjimo viršininkas bei jų galioti kiti pareigūnai. Kalėjimo viršininkui ar jo įgaliotam pareigūnui skyrus palydą ar konvojų, apie tai telefonu informuojamas LKT budėtojas. Taip pat LKT budėtojas informuojamas palydai ar konvojui grįžus į kalėjimą. Skiriant palydą ar konvojų, pildomas Nurodymas palydėti ar konvojuoti kalinamąjį ar kitą asmenį iki paskirties vietos ir atgal (11 priedas).
56. Kalinamasis pasirašytinai supažindinamas su palydos ar konvojaus režimo reikalavimais ir elgesio taisyklėmis, prireikus užpildo reikiamas anketas (prašymus). Ne pirmąjį kartą lydimam ar konvojuojamam asmeniui žodžiu primenami režimo reikalavimai ir elgesio taisyklės, jis raštu supažindinamas tik su šios instrukcijos 11 priedo (kitos pusės) taisyklių pakeitimais. Taip pat kalinamasis pasirašytinai informuojamas, kokia pinigų suma bus išskaičiuota iš jo sąskaitos už jam organizuotą palydą ar konvojų.
57. Lydėti ar konvojuoti turi teisę LKT Kompetencijų ugdymo valdybos įvadinį mokymą baigę bei turintys galiojantį tarnybinį pažymėjimą pareigūnai. Skiriant palydą arba konvojų, numatomas optimalus siekiant užtikrinti lydymų ar konvojuojamų kalinamųjų, pareigūnų ir kitų asmenų saugumą pareigūnų skaičius. Konvojaus negali sudaryti mažiau kaip trys pareigūnai, vienas iš jų paskiriamas konvojaus vyresniuoju pareigūnu.
58. Skiriant palydą ar konvojų įvertinamos lydimo ar konvojuojamo asmens savybės, atsižvelgiama į pareigūnų profesinio pasirengimo lygį, fizinę jų būklę, darbinę patirtį ir kita bei nustatoma, ar bus skiriamas konvojus, ar palyda:
58.1. supaprastinta palyda skiriama kalinamiesiems ar kitiems asmenims, kurie nenuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, nepriklauso didelės rizikos grupei (nėra linkę užpulti, pabėgti, smurtauti), nėra konfliktiški;
58.2. paprastoji palyda skiriama kitiems asmenims ar kalinamiesiems, kurie nenuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, nepriklauso didelės rizikos grupei, nėra linkę užpulti, pabėgti;
58.3. konvojus skiriamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiems kalinamiesiems, taip pat tiems, kurie priklauso didelės rizikos grupei (linkę užpulti, pabėgti, elgtis agresyviai, smurtauti ir pan.), yra priešiški kitiems asmenims, konfliktiški. Pareigūno, turinčio teisę skirti palydą ar konvojų, sprendimu konvojus gali būti skiriamas ir kitiems konvojuojamiems asmenims.
ANTRASIS SKIRSNIS
PALYDĄ IR KONVOJŲ VYKDANČIŲ PAREIGŪNŲ RENGIMASIS TARNYBAI
59. Palydą ar konvojų vykdančius pareigūnus instruktuojantis pareigūnas iki jo pradžios privalo gerai susipažinti su palydos ar konvojaus vykdymo užduotimis ir priemonėmis jiems vykdyti bei informacija apie konvojuojamą asmenį. Instruktažo metu tikrinamas konvojaus pareigūnų pasirengimas tarnybai, konvojaus vyresniajam pareigūnui įteikiamas Nurodymas palydėti ar konvojuoti kalinamąjį iki paskirties vietos ir atgal.
60. Palydint ir pristatant į paskirties punktus konvojuojamus kalinamuosius, pareigūnams išaiškinama šių užduočių vykdymo tvarka, palydos ar konvojaus vyresniajam pareigūnui nurodoma atvykus į paskirties vietą ir išvykstant iš jos privalomai ryšio priemonėmis apie tai informuoti palydą ar konvojų paskyrusį pareigūną. Primenamos priemonės, taikytinos siekiant užkardyti konvojuojamų kalinamųjų pabėgimą, konvojaus ar palydos užpuolimą ir susidarius kitoms ypatingoms situacijoms, taip pat nurodomi konvojuojami asmenys, kuriems taikoma sustiprinta priežiūra.
61. Instruktavus pareigūnus jiems išduodami šaunamieji ginklai ir šaudmenys, kuriuos gavę šie patikrina jų būklę bei patvirtina, kad juos gavo, pasirašydami Ginkluotės išdavimo tarnybos tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale. Toliau, vadovaujami ir stebimi palydos ar konvojaus vyresniojo pareigūno, pareigūnai specialiai įrengtoje vietoje užtaiso šaunamuosius ginklus šios instrukcijos 23, 24 ir 25 punktuose nustatyta tvarka.
62. Palydos ar konvojaus vyresniajam pareigūnui prižiūrint, tokia pat tvarka gali būti užtaisomas atskirai kiekvieno pareigūno šaunamasis ginklas. Esant kulkų gaudyklei, pareigūnai šaunamuosius ginklus užtaiso (šovinius iš jų išima) vykdydami palydos ar konvojaus vyresniojo pareigūno atskiras komandas.
63. Prieš palydą ar konvojavimą, vyresniajam pareigūnui nurodžius, privalomai apžiūrima palydai ar konvojui skirta transporto priemonė (apieškoma, ar jos viduje nėra pašalinių daiktų), atliekama kalinamųjų visuminė ar dalinė krata bei jų daiktų apžiūra. Kokia asmens krata (visuminė ar dalinė) bus atliekama, sprendžia palydos ar konvojaus vyresnysis pareigūnas.
TREČIASIS SKIRSNIS
PALYDOS IR KONVOJAVIMO YPATUMAI
64. Skyrus supaprastintą palydą vienam asmeniui lydėti (palydą skiriančio pareigūno sprendimu gali būti skiriama daugiau pareigūnų) skiriami ne mažiau kaip du pareigūnai, neapsiginklavę šaunamaisiais ginklais. Palydą vykdantys pareigūnai privalo turėti specialiąsias priemones (lazdą, dujų purkštuvą, antrankius, elektros šoko įtaisą, vaizdo registratorių).
65. Supaprastintos palydos metu lydimasis asmuo gali būti antrankiais prirakinamas prie pareigūno rankos. Tokiu atveju pareigūnui išduotos specialiosios priemonės turi būti pritvirtintos priešingoje nei ranka, prie kurios yra prirakintas lydimasis asmuo, pusėje. Paskyrus palydą, skiriama specialiai tam įrengta tarnybinė transporto priemonė arba tarnybinis lengvasis automobilis, mikroautobusas ar kita specialiai neįrengta tarnybinė transporto priemonė.
66. Dviem pareigūnams lydint asmenį specialiai neįrengta tarnybine transporto priemone, šis pasodinamas ant galinės transporto priemonės sėdynės dešinėje pusėje ir prisegamas saugos diržais. Vienas pareigūnas vairuoja, o kitas – sėdi šalia lydimo asmens vairuotojui už nugaros ir stebi, kad šis nepultų vairuotojo ir nepabėgtų. Griežtai draudžiama lydimą asmenį sodinti vairuotojui už nugaros.
67. Esant paprastajai palydai vienam lydimam asmeniui skiriami ne mažiau kaip du pareigūnai (palydą skiriančio pareigūno sprendimu gali būti skiriama daugiau pareigūnų) ir vairuotojas (vairuotojas gali būti ne pareigūnas).
68. Paprastąją palydą vykdantys pareigūnai privalo dėvėti tarnybinę uniformą, būti apsiginklavę šaunamuoju ginklu ir specialiosiomis priemonėmis (lazda, dujų purkštuvu, antrankiais, elektros šoko įtaisu, vaizdo registratoriumi). Jeigu vairuotoju skiriamas pareigūnas, jis tarnybinį ginklą privalo laikyti kairėje kūno pusėje.
69. Paprastosios palydos atveju skiriama tik specialiai įrengta tarnybinė transporto priemonė. Šios palydos metu lydimas kalinamasis gali būti antrankiais prirakintas prie pareigūno rankos. Tokiu atveju pareigūnui išduotos specialiosios priemonės turi būti tvirtinamos priešingoje pusėje, nei yra ranka, prie kurios prirakintas kalinamasis. Pareigūnas, prie savęs antrankiais prisirakinęs kalinamąjį, negali būti apsiginklavęs šaunamuoju ginklu.
70. Konvojui vykdyti skiriami ne mažiau kaip trys pareigūnai vienam konvojuojamam asmeniui (konvojų skiriančio pareigūno sprendimu gali būti skiriama daugiau pareigūnų) ir vairuotojas (gali būti ne pareigūnas).
71. Konvojų vykdantys pareigūnai privalo dėvėti tarnybinę uniformą, būti apsiginklavę šaunamuoju ginklu ir specialiosiomis priemonėmis (lazda, dujų purkštuvu, antrankiais, elektros šoko įtaisu, vaizdo registratoriumi). Jeigu konvojaus vairuotoju skiriamas pareigūnas, jis tarnybinį ginklą privalo laikyti kairėje pusėje. Vairuotojui draudžiama specialųjį automobilį palikti be priežiūros.
72. Konvojuojant kalinamuosius skiriama tik specialiai įrengta tarnybinė transporto priemonė. Konvojavimo metu lydimas kalinamasis gali būti antrankiais prirakinamas prie pareigūno, kuriam rekomenduojama dėvėti dūriams atsparią liemenę, rankos. Tokiu atveju pareigūnui išduotos specialiosios priemonės turi būti tvirtinamos priešingoje pusėje, nei yra ranka, prie kurios prirakintas kalinamasis. Pareigūnas, antrankiais prisirakinęs kalinamąjį, negali būti apsiginklavęs šaunamuoju ginklu.
73. Palydai ar konvojui atvykus į paskirties vietą, vyresnysis pareigūnas patikrina patalpas, į kurias bus atlydėtas konvojuojamas asmuo, atkreipdamas dėmesį, ar nėra pabėgti paruoštų vietų ir t. t. Minėtas pareigūnas taip pat įvertina situaciją, ar asmenys, su kuriais bendraus atlydėtas asmuo, nėra akivaizdžiai apsvaigę, agresyviai nusiteikę, įspėja asmenis, kad draudžiama jam perduoti bet kokius daiktus, ir nustato sąlygas, kaip bus galima bendrauti su konvojuojamuoju.
74. Palydos ar konvojaus vyresnysis pareigūnas konvojuojamą asmenį įspėja, kad jam pažeidus nustatytą tvarką, jis nedelsiant bus palydėtas iki automobilio ir grąžintas į kalėjimą. Palydos ar konvojaus vyresnysis pareigūnas, įsitikinęs, kad atvesti konvojuojamą asmenį yra saugu, nurodo pareigūnams kartu su juo ateiti į paskirties vietą.
75. Palydos ar konvojaus pareigūnams draudžiama konvojuojamą asmenį palikti be priežiūros, pašaliniams asmenims draudžiama leisti vaikščioti ar rinktis arčiau kaip per 1–3 metrus iki saugomo asmens bei leisti jam bendrauti (kalbėtis) su pašaliniais asmenimis, taip pat draudžiama konvojuojamajam imti ar perduoti daiktus.
76. Teisę tikrinti palydą ar konvojų turi LKT pareigūnai, pateikę Įgaliojimą tikrinti palydą, konvojų ir sargybos postą (12 priedas) ir galiojantį tarnybinį pažymėjimą. Įgaliojimą tikrinti palydą, konvojų ir sargybos postą (galioja iki 5 metų) tvirtina LKT direktorius ar jo pavaduotojas. Tikrinantys asmenys turi teisę tikrinti tik kalėjimų, kurie nurodyti minėtame įgaliojime, palydą, konvojų ir sargybos postą.
V SKYRIUS
TARNYBOS ORGANIZAVIMAS UŽ KALĖJIMO TERITORIJOS RIBŲ
PIRMASIS SKIRSNIS
PATRULIAVIMAS UŽ KALĖJIMO TERITORIJOS RIBŲ
77. Kalėjimo viršininko sprendimu už kalėjimo teritorijos ribų gali būti skiriama patruliavimo grupė, skirta kalėjimo išoriniam perimetrui apsaugoti ir neteisėtam daiktų patekimui į kalėjimo teritoriją užkardyti. Apie patruliavimo grupės paskyrimą įrašoma Tarnybos organizavimo žiniaraštyje.
78. Patruliavimo grupės pareigūnai kalėjimo viršininko nustatytu patruliavimo maršrutu patruliuoja dėvėdami tarnybinę uniformą (jos nedėvėti jie gali tik kalėjimo viršininkui davus atskirą leidimą), segėdami ekipuotę (specialiąsias priemones) bei naudodami ryšio priemones. Esant poreikiui, pareigūnai gali turėti žibintuvėlį, vaizdo registratorių bei liemenę, apsaugančią nuo dūrių (jei yra būtinybė, – šviesą atspindinčią lemenę). Kalėjimo viršininko nurodymu pareigūnų patruliavimo grupei gali būti skiriami transporto priemonė ir / ar kinologas (-ai) su tarnybiniu šunimi (-imis).
79. Patruliavimo grupės užduotys:
79.3. apie pastebėtus teisės aktų pažeidimus nedelsiant informuoti vyriausiąjį specialistą budinčiajai pamainai, jam nurodžius – telefonu informuoti skubiosios pagalbos tarnybas;
79.5. gavus pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba tapus galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo padarymo liudininkais, imtis neatidėliotinų priemonių keliui galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui užkirsti ir apie tokius pažeidimus pranešti kompetentingiems šiuos pažeidimus tiriantiems pareigūnams ir (ar) institucijoms;
79.6. teisės aktų nustatyta tvarka sulaikyti nusikalstamą veiką ar kitus teisės pažeidimus darančius ar galimai padariusius asmenis, iki atvyks policijos pareigūnai;
ANTRASIS SKIRSNIS
KALINAMŲJŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
80. Kalinamojo hospitalizavimo atveju asmens sveikatos priežiūros įstaigoje organizuojamas laikinasis sargybos postas, kurio paskirtis – pabėgimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalo ar kitų asmenų užpuolimui, daiktų, neleistinų daiktų patekimui ir kitiems neteisėtiems veiksmams užkardyti. Apie sargybos posto paskyrimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai praneša SVS viršininkui, kalėjimo viršininkui ir apie tarnybos organizavimo pakeitimus įrašoma Tarnybos organizavimo žiniaraštyje. Apie kalinamojo hospitalizavimą ir apie tai, kada jis bus grąžintas atgal į kalėjimą, taip pat telefonu informuojamas tarnybos budėtojas.
81. Sargybos poste pareigūnai tarnybą atlieka apsiginklavę tokiu pat būdu, kokiu į paskirties vietą lydėjo ar konvojavo kalinamąjį (esant poreikiui pareigūnai gali būti ginkluojami papildomai). Skiriant pareigūnus į sargybos postą atsižvelgiama į jų profesinio pasirengimo lygį, fizinę būklę, darbinę patirtį ir kitus duomenis, kurie turi atitikti tarnybos atlikimo sąlygas ir užtikrinti sėkmingą užduoties įvykdymą.
82. Į sargybos postą asmens sveikatos priežiūros įstaigose vienam kalinamajam saugoti skiriami ne mažiau kaip du pareigūnai, iš kurių vienas paskiriamas šio posto vyresniuoju. Vienoje patalpoje hospitalizuojant du ir daugiau kalinamųjų, paskiriamas laikinojo sargybos posto vyresnysis pareigūnas, o kiekvienam kalinamajam skiriama ne mažiau kaip po vieną pareigūną (prireikus gali būti skiriama ir daugiau pareigūnų).
83. Sargybos poste vienas iš pareigūnų privalo nuolat budėti prie kalinamojo, kitas, atsižvelgiant į aplinkybes, – koridoriuje prie palatos durų arba kitoje sargybos posto vyresniojo pareigūno nurodytoje vietoje. Kalinamąjį palikti vieną be priežiūros griežtai draudžiama.
84. Pareigūnas, skirdamas sargybą, sargybos posto vyresniajam įteikia Sargybos posto žiniaraštį (13 priedas) ir kalinamojo anketą, kurioje yra jo nuotrauka ir asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, taip pat nurodomi Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriais remiantis nuteistasis kaltinamas, jam taikomos sustiprintos priežiūros ypatumai ir t. t.).
85. Organizuojant sargybos postą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai kalinamiesiems sargybą reikia užtikrinti ilgiau nei 8 valandoms arba naktį, vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai apie tai elektroniniu paštu informuoja apskrities vyriausiąjį pareigūną arba teritorinį policijos komisariatą.
86. Jei kalinamasis hospitalizuotas kitame, nei yra kalėjimas, mieste, dėl šių asmenų sargybą gali vykdyti ir kitas kalėjimas, kuris teritoriniu principu yra arčiau asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tokiu atveju kalėjimas, iš kurio pristatytas kalinamasis, turi pasirašyti susitarimą su kalėjimu, kuriam perduoda sargybą.
87. Sargybos posto vyresnysis pareigūnas hospitalizuotus kalinamuosius supažindina su režimo reikalavimais ir elgesio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ypatumais.
88. Jei yra galimybė, sargybos posto vyresnysis pareigūnas su asmens sveikatos priežiūros įstaigos (skyriaus, kuriame kalinamasis bus gydomas) administracija derina kalinamojo hospitalizavimo izoliuojant jį nuo kitų pacientų sąlygas.
89. Siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veikai, pabėgimui, taip pat žalojimosi ar žudymosi atvejais, atsižvelgiant į kalinamojo asmenybę, elgesį kalėjime, sveikatos būklę bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos įrengimą ir kitas aplinkybes, kalinamieji gali būti antrankiais ar specialiais diržais viena ranka prirakinami prie lovos ir pan. Atliekant medicinines procedūras kalinamajam pareigūnai sutelkia visą dėmesį, kad užtikrintų medicinos personalo bei kitų asmenų saugumą.
90. Sargybos posto, esančio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pareigūnai keičiasi tokia tvarka:
90.1. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pareigūnai po instruktažo kalėjime atvyksta apsiginklavę ir su ekipuote;
90.2. perduodamas budėjimą sargybos vyresnysis pareigūnas supažindina su sargybos šiame poste užduotimis ir jų vykdymo ypatybėmis, taip pat pateikia informaciją apie hospitalizuotą kalinamąjį;
90.3. sargybos posto vyresniojo pareigūno žinioje esantis (-ys) pareigūnas (-ai) patikrina patalpas, kuriose hospitalizuotas kalinamasis, apžvelgia galimas pabėgimo vietas (langai, laiptinė, tualetas ir kita), atlieka jo asmens kratą ir jo daiktų patikrinimą (spintoje, spintelėje, krepšyje ir t. t.). Perdavę ir priėmę budėjimą minėtame poste, pareigūnai raportuoja savo sargybos posto vyresniesiems pareigūnams: „Postą perdaviau“ arba „Postą priėmiau“;
TREČIASIS SKIRSNIS
APSAUGOS ORGANIZAVIMAS TARNYBOS PADALINYJE, KURIAME UGDOMOS SPECIALIOSIOS KOMPETENCIJOS
91. Už specialiųjų kompetencijų ugdymą atsakingo tarnybos padalinio teritorijos (toliau – Teritorija) fizinę apsaugą visą parą užtikrina kontrolės ir praleidimo poste dirbantys darbuotojai.
92. Teritorijos kontrolės ir praleidimo posto darbuotojas:
92.1. kontroliuoja asmenų įėjimo (išėjimo), transporto priemonių įvažiavimo į Teritoriją (išvažiavimo iš jos) tvarką;
92.2. nuolat stebi įdiegtų techninių apsaugos, vaizdo stebėjimo ar įeigos kontrolės sistemų perduodamą informaciją, reaguoja į sistemų aliarmo, gedimų daviklių suveikimo signalus, praneša apie tai LKT padalinio atsakingiems darbuotojams;
92.3. reaguoja į signalizacijos suveikimą, Teritorijoje pastebėjęs pašalinių asmenų, neatidėliodamas imasi priemonių keliui galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui užkirsti, telefonu apie juos informuoja kompetentingas tarnybas, tiesioginį vadovą ir LKT budėtoją;
93. Keičiantis darbuotojams perduodami jų žinioje esantys įrenginiai (signalizacija, ryšio priemonės ir kita), raktai, dokumentacija ir kita. Jei trūkumų nenustatoma, pradedantis tarnybą darbuotojas perima budėjimą. Esant trūkumams apie juos pranešama tiesioginiam vadovui ir laukiama jo nurodymų.
VI SKYRIUS
APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS FUNKCIJAS VYKDANČIŲ PAREIGŪNŲ KONTROLĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI ATLIEKANT PATIKRINIMUS IR KONTROLĘ
95. Budinčiųjų komandų patikrinimus ir kontrolę vykdo LKT direktorius, jo pavaduotojas, SKKS pareigūnai, kalėjimo viršininkas ir jo įpareigoti SVS pareigūnai.
96. Kalėjimo viršininkas ar jo įpareigoti SVS pareigūnai budinčiųjų komandų patikrinimus ir kontrolę vykdo kiekvieną budinčiąją pamainą tikrindami ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal nustatytą grafiką. Kalėjimo viršininkas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto atlikti patikrinimo paskirtam SVS pareigūnui įteikia Įpareigojimą atlikti neplaninį patikrinimą (14 priedas), o šis per patikrinimą jį su tarnybiniu pažymėjimu pateikia kalėjimo kontrolės ir praleidimo posto pareigūnui.
97. LKT direktorius, jo pavaduotojas, kalėjimo viršininkas ir SKKS pareigūnai bet kuriuo paros metu turi teisę patikrinti budinčiųjų komandų ir stebėtojų darbą bei darbo organizavimo kalėjime kontrolės vykdymą, pateikę tarnybinį pažymėjimą.
98. Pateikę reikiamus dokumentus (tarnybinį pažymėjimą), patikrinimą ir kontrolę vykdantys pareigūnai į kalėjimo teritoriją įleidžiami nedelsiant. Kalėjimo administracijai draudžiama bet kokiais veiksmais trukdyti vykdyti patikrinimą, informuoti (įspėti) apie tai kitus asmenis. Į kalėjimą įeinančių patikrinimą vykdančių darbuotojų asmens apžiūra (krata) ir jų daiktų patikrinimas neatliekami.
ANTRASIS SKIRSNIS
BUDINČIOSIOS KOMANDOS TIKRINIMAS IR KONTROLĖ
100. Kalėjimo viršininkas ar jo įpareigoti SVS pareigūnai patikrinimus vykdo atvykę netikėtai, ne kalėjimo administracijos darbo laiku (nuo 19.00 val. iki 08.00 val.), savaitgaliais ir švenčių dienomis – bet kuriuo paros metu. Budinčiųjų komandų patikrinimo ir kontrolės metu tikrinama:
100.2. ar pareigūnai žino, kokia kriminogeninė būklė yra poste, kuris jiems priskirtas (prižiūrimų kalinamųjų skaičiaus žinojimas, ypatingos priežiūros reikalaujančių kalinamųjų pažinimas, jų priežiūros ypatybių išmanymas, taip pat žinojimas, kur yra jų miegamosios vietos, bei kiti su prižiūrimu postu susiję dalykai);
100.3. ar pareigūnai žino, kokie yra privalomi atlikti veiksmai kalinamiesiems bandant pabėgti, užpuolus personalą ar kitų ypatingų įvykių kalėjime metu, taip pat – ar turi tarnybai atlikti reikalingų žinių;
100.4. ar pareigūnai nešiojasi tarnybos tikslais jiems išduotas specialiąsias priemones, nepalieka jų be priežiūros, ar naudoja vaizdo registratorius teisės aktuose numatyta tvarka bei ar tinkamai ir tvarkingai dėvi tarnybinę uniformą;
100.5. ar visi pareigūnai būna jiems priskirtuose postuose, yra budrūs, nemiega poste atlikdami tarnybines pareigas, nėra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų;
101. Budinčiosios komandos patikrinimą ir kontrolę atlikęs pareigūnas pasirašo Tarnybos organizavimo žiniaraštyje, nurodydamas neplaninio patikrinimo laiką bei jo metu nustatytus smulkius trūkumus. Nustačius esminių pažeidimų surašomas tarnybinis pranešimas kalėjimo viršininkui. Pastabas, susijusias su budinčiosios pamainos tarnyba, tikrintojai papildomai gali įrašyti ir kituose dokumentuose.
102. Patikrinimus ir kontrolę vykdantys SKKS pareigūnai turi teisę:
102.1. gauti prašomą tarnybinę dokumentaciją, informacinėse sistemose kaupiamus duomenis bei kitą informaciją, prireikus – naudoti kalėjimo priemones;
102.2. patekti į visas kalėjime esančias patalpas ar teritorijas, tikrinti pareigūnų žinias, susijusias su tarnybinių pareigų atlikimu;
102.3. gauti stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis ir tarnybiniais vaizdo registratoriais užfiksuotą medžiagą;
103. Patikrinimą ir kontrolę atlikęs (-ę) SKKS pareigūnas (-ai) pasirašo Tarnybos organizavimo žiniaraštyje. Nustačius smulkių trūkumų apie tai žodžiu ar elektroninėmis priemonėmis informuojami LKT direktorius, jo pavaduotojas, kalėjimo viršininkas ir SVS viršininkas. Jei yra esminių pažeidimų, surašomas tarnybinis pranešimas (pažyma) LKT direktoriui.
TREČIASIS SKIRSNIS
Į KALĖJIMĄ ĮEINANČIŲ ASMENŲ IR ĮVAŽIUOJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KONTROLINIAI PATIKRINIMAI
104. Kalėjimo viršininkas ir jo įpareigoti SVS pareigūnai ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį atlieka kontrolinius į kalėjimą įeinančių asmenų ir įvažiuojančių transporto priemonių patikrinimus.
105. Kontrolinį patikrinimą atlikęs pareigūnas pasirašo Tarnybos organizavimo žiniaraštyje, nurodydamas patikrinimo laiką, tikrintų asmenų ar transporto priemonių skaičių bei patikrinimo rezultatus. Nustatęs pažeidimų, surašo tarnybinį pranešimą kalėjimo viršininkui.
106. Kontrolinį į kalėjimą įeinančių asmenų ir įvažiuojančių transporto priemonių patikrinimą atlikęs SKKS pareigūnas Tarnybos organizavimo žiniaraštyje įrašo patikrinimo laiką, tikrintų asmenų ar transporto priemonių skaičių ir patikrinimo rezultatus bei pasirašo. Nustačius pažeidimų pranešama LKT direktoriui, jo pavaduotojui bei surašomas tarnybinis pranešimas (pažyma) LKT direktoriui.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PALYDOS, KONVOJAUS IR LAIKINOJO SARGYBOS POSTO PATIKRINIMAS BEI KONTROLĖ
107. Teisę tikrinti palydą, konvojų ir sargybos postą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi LKT direktorius, jo pavaduotojas, SKKS pareigūnai, kalėjimo viršininkas ir jo įpareigoti SVS pareigūnai, turintys tokį įgaliojimą. Vykdant patikrinimus ir kontrolę atsižvelgiama į:
107.1. turimą tarnybinę dokumentaciją, informaciją apie lydimą, konvojuojamą ar hospitalizuotą kalinamąjį;
107.2. pareigūnų kompetenciją atliekant tarnybines pareigas, privalomus veiksmus kalinamajam bandant pabėgti, užpuolus personalą ar kitų ypatingų įvykių metu;
107.3. tai, ar pareigūnai nešiojasi tarnybai jiems išduotus šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, ar nepalieka jų be priežiūros, ar tinkamai ir tvarkingai dėvi tarnybinę uniformą;
107.4. tai, ar pareigūnai vykdo jiems pavestas užduotis, yra budrūs, nemiega atlikdami tarnybines pareigas, ar nėra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų;
PENKTASIS SKIRSNIS
BUDINČIOSIOS KOMANDOS KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ
SKIRIANT BUDĖJIMUS NAMUOSE ARBA KALĖJIME
109. LKT direktoriaus, jo pavaduotojo, kalėjimo viršininko nurodymu savaitgaliais ir švenčių dienomis (prireikus ir kitu metu) budėti gali būti skiriami jiems pavaldūs SKKS ar SVS atsakingi pareigūnai.
110. Budėjimo tikslas – nedelsiant reaguoti, kai kalėjime padaroma nusikalstama veika, o susidarius ypatingai situacijai imtis priemonių jai suvaldyti.
111. Kalėjimo viršininko nurodymu SVS pareigūnai budėti skiriami iškilus poreikiui arba pagal iš anksto sudarytą grafiką, kuriame nustatomi: budėjimo trukmė, budėjimo pradžios ir pabaigos laikas, budėjimo vieta (namuose ar darbe). Informacija apie budintį asmenį įrašoma konkrečios dienos Tarnybos organizavimo žiniaraštyje. SKKS pareigūnai skiriami budėti LKT direktoriaus įsakymu.
112. Pareigūno veiksmai budint namuose arba darbo vietoje:
112.1. budėdamas namuose pareigūnas visada turi būti pasiekiamas žinomomis ryšio priemonėmis, kuriomis gali konsultuoti budinčiąją komandą. Atsitikus įvykiui šis pareigūnas nustato jo pavojingumą ir mastą bei savarankiškai priima sprendimą dėl vykimo į kalėjimą, o vadovo nurodymu – nedelsdamas į jį vyksta;
112.2. budėdamas darbo vietoje pareigūnas dalyvauja instruktuojant budinčiąją pamainą, kalinamųjų patikrinimuose, skaičiuotėse, atsitikus ypatingam įvykiui ar įvykdžius nusikalstamą veiką kalėjime bei imasi atitinkamų priemonių situacijai suvaldyti ir tvarkai atkurti, suderinęs su kalėjimo viršininku organizuoja pareigūnų iškvietimą.
VII SKYRIUS
VAIZDO STEBĖJIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI NAUDOJANT VAIZDO STEBĖJIMO PRIEMONES
114. Kalėjimuose yra diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos. Įrengtomis stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis siekiama užtikrinti saugią aplinką kalėjime. Stacionarios vaizdo stebėjimo kameros montuojamos bendroje kalėjimo teritorijoje, gyvenamosiose ir gamybinėse lauko teritorijose, kalinamųjų gyvenamosiose, darbo ir bendrojo naudojimo patalpose, apsaugos ir priežiūros postuose, prireikus ir kitose vietose, laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Prie įėjimo į kalėjimą ir jo teritorijos viduje matomose vietose iškabinami įspėjamieji ženklai, kad teritorija stebima vaizdo kamerų.
115. Tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą) kalėjimuose naudojami siekiant užtikrinti saugią aplinką kalinamiesiems ir kitiems asmenims. Apie tarnybinių vaizdo registratorių naudojimą duomenų subjektai informuojami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta tvarka. Naudotis vaizdo registratoriais turi teisę visi kalėjimo darbuotojai. Vaizdo registratoriais leidžiama naudotis savarankiškai, laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų bei šioje instrukcijoje nustatytos tvarkos.
116. Kiekvienam vaizdo registratoriui kalėjime suteikiamas registracijos numeris, išskyrus atvejus, kai vaizdo registratorius priskiriamas asmeniškai nuolat naudoti. Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar kitas paskirtas atsakingas pareigūnas kalėjimo darbuotojams vaizdo registratorius išduoda laikinai arba nuolat naudoti, o šie gavimo faktą patvirtina pasirašydami Specialiųjų ar kitų priemonių išdavimo tarnybiniais tikslais ir priėmimo apskaitos žurnale.
117. Darbuotojas, priimdamas tarnybinį vaizdo registratorių, patikrina jo būklę (ar veikia, ar įkrauta baterija, ar teisingai nustatyti laikas ir data), esant gedimams (neatitikimams), apie juos informuoja vaizdo registratorių išdavusį pareigūną.
118. Naudodamas jam išduotą vaizdo registratorių, darbuotojas stebi, ar vaizdo registratorius veikia tinkamai, ir yra atsakingas už tinkamą bei teisėtą jo naudojimą darbe pagal eksploatavimui nustatytus reikalavimus. Vaizdo registratoriui užfiksavus pažeidimų, darbuotojas surašo tarnybinį pranešimą, nurodydamas vaizdo registratoriaus registracijos kalėjime numerį, arba nurodo, jog vaizdo registratorius jam priskirtas asmeniškai nuolat naudoti.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIZDO PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
119. Vaizdo registratoriai tarnybos metu privalomai naudojami šiais atvejais:
119.1. kalinamųjų maitinimo metu, išvedant juos iš gyvenamųjų patalpų ir lydint kalėjimo teritorijos viduje, taip pat palydos ir konvojavimo metu;
119.2. tikrinant kalinamuosius dėl apsvaigimo, atliekant jų asmens kratas, daiktų patikrinimus ir sveriant asmeninius jų daiktus, taip pat apžiūrint kalėjimo patalpas ir jo prieigas;
119.3. priimant priklausančius didelės rizikos grupei (linkusius užpulti, pabėgti) ir / ar agresyviai besielgiančius kalinamuosius (išskyrus atvejus, kai informacija konfidenciali);
119.4. sulaukus grasinimų ar pasireiškus kalinamojo fizinei agresijai arba susidūrus su galimai neblaiviais ir / ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais kalinamaisiais;
119.5. patruliuojant mobiliuosiuose apsaugos ir priežiūros postuose, atliekant kalinamųjų patikrinimus – skaičiuotes;
119.6. vykdant kalinamųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, suplanuotas dienotvarkės veiklas;
119.7. vykdant į kalėjimą įeinančių ir išeinančių iš jo asmenų daiktų patikrinimus, išskyrus atvejus, kai patalpa, kurioje atliekami patikrinimai, stebima stacionariomis vaizdo kameromis;
119.8. siuntinių ir kitų daiktų priėmimo bei perdavimo metu, įteikiant daiktus kalinamajam ar jam juos priimant;
120. Budinčiųjų komandų vaizdo registratorių naudojimo kontrolę vykdo konkrečios pamainos vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai, kitų darbuotojų registratorių naudojimo kontrolę – pareigūnas, paskirtas atsakingas už vaizdo registratoriais įrašytos informacijos tvarkymą (toliau – atsakingas darbuotojas), arba konkretaus kalėjimo struktūrinio padalinio vadovas.
121. Kalėjimo darbuotojams naudojant vaizdo registratorių draudžiama:
121.1. perduoti jį laikinai ar nuolat naudoti kitam asmeniui, išskyrus tiesioginį vadovą, atsakingą darbuotoją ir patikrinimą ar kontrolę vykdantį pareigūną;
121.2. vaizdo registratoriais įrašytą informaciją savavališkai kopijuoti, trinti ar perkelti į bet kokią kitą informacijos laikmeną;
121.3. jį ardyti, taisyti, išimti iš jo atminties kortelę, nuimti kitas dalis, nuplėšti nuo jo identifikacinę žymą ar užklijuotą plombą;
TREČIASIS SKIRSNIS
VAIZDO PRIEMONIŲ UŽFIKSUOTŲ DUOMENŲ SAUGOJIMAS
123. Stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamos kasdienės veiklos vaizdo įrašai saugomi įdiegtoje vaizdo stebėjimo sistemoje ir, remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatytu duomenų saugojimo terminu ar esant ribotoms vaizdo įrašų archyvavimo sistemos galimybėms, vėliau sunaikinami (ištrinami automatiškai).
124. Tarnybiniai vaizdo registratoriai perduodami kalėjimo atsakingam darbuotojui, kuris:
124.1. vadovaujasi asmens duomenų tvarkymo ir konfidencialumo bei saugumo reikalavimais, įtvirtintais Reglamente (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei šia instrukcija;
124.2. įrašytą informaciją perkelia į specialią, viešai neprieinamą saugojimo vietą ir, įsitikinęs, kad duomenys sėkmingai perkelti, ištrina juos iš vidinės vaizdo registratoriaus atminties;
125. Kai vaizdo registratoriais užfiksuojami ypatingi įvykiai (riaušės, kalinamųjų grupinis pasipriešinimas pareigūnams, kalinamojo pabėgimas, įvykdyta nusikalstama veika ir pan.), taip pat kai atliekamas tarnybinis tyrimas dėl aplinkybių, susijusių su kalinamojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas, siekiant kuo tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą, atskiroje duomenų saugojimo laikmenoje saugomas iki tyrimo pabaigos:
125.1. tais atvejais, kai dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vaizdo įrašas yra reikalingas jam atlikti, vaizdo įrašo kopija perduodama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui;
126. Peržiūrėti vaizdo įrašus ar jais naudotis leidžiama pareigūnams, kuriems yra pavesta atlikti tarnybinių nusižengimų arba ikiteisminius tyrimus, taip pat pareigūnams, tiesiogiai dalyvaujantiems kalinamųjų drausminiame ir administraciniame procesuose. Jei yra tarnybinė būtinybė, kalėjimo viršininko sprendimu vaizdo įrašais naudotis gali ir kiti darbuotojai. Vaizdo duomenys kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais gali būti pateikiami ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų.
VIII SKYRIUS
ĮĖJIMO IR ĮVAŽIAVIMO Į KALĖJIMĄ (IŠĖJIMO IR IŠVAŽIAVIMO IŠ JO) TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI ĮEINANT IR ĮVAŽIUOJANT Į KALĖJIMĄ (IŠEINANT IR IŠVAŽIUOJANT IŠ JO)
128. Įeinančių (išeinančių) asmenų ir įvažiuojančių (išvažiuojančių) transporto priemonių tikrinimo paskirtis – užkardyti kalinamųjų, laikomų kalėjime, pabėgimą, neleistinų daiktų patekimą, vykdyti įėjimo į kalėjimą (išėjimo iš jo) asmenų bei įvažiuojančių į jį (išvažiuojančių iš jo) transporto priemonių kontrolę.
129. Įėjimas ir įvažiavimas į kalėjimo teritoriją bei išėjimas ir išvažiavimas iš jos galimas tik per kontrolės ir praleidimo postus, kuriuose kontroliuojamas įėjimas ir įvažiavimas į kalėjimą (išėjimas ir išvažiavimas iš jo). Vienu metu į kontrolės ir praleidimo posto praėjimo koridorių įleidžiama ne daugiau kaip po tris asmenis, išskyrus atvejus, kai įeina specialiosios paskirties pajėgos. Ne kalėjimo darbuotojai, prieš jiems patenkant į kalėjimo teritoriją, informuojami apie neleistinus įsinešti daiktus ir specialiai įrengtas patalpas (vietas), kur tokius daiktus galima palikti.
130. Įeinančių į kalėjimą asmenų (išeinančių iš jo) apžiūros ir įvažiuojančių į kalėjimo teritoriją (išvažiuojančių iš jos) transporto priemonių bei daiktų patikrinimas atliekamas nuolat, išskyrus asmenis, kuriems suteikta teisė įeiti į kalėjimą netikrinamiems, taip pat palydą ir konvojų vykdančius pareigūnus, LKT direktoriaus įsakymą vykdančius prevencinės grupės narius, specialiosios paskirties, tvarkai kalėjime palaikyti esant ypatingiems įvykiams pasitelkiamus pareigūnus, kurie įleidžiami bei išleidžiami juos suskaičiavus įeinant ir išeinant (įvažiuojant, išvažiuojant), kad išleidžiamų pareigūnų skaičius atitiktų įleistų į kalėjimą pareigūnų skaičių, esant nurodymui – ir kitų tarnybų (gaisrinės ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai).
131. Ypatingų įvykių (riaušės, kalinamųjų grupinis pasipriešinimas pareigūnams, kalinamojo pabėgimas, įvykdyta nusikalstama veika ir pan.) kalėjime metu specialusis transportas įleidžiamas (išleidžiamas) suskaičiuojant transporto priemones ir asmenis, esančius jame, kad išleidžiamų transporto priemonių ir asmenų skaičius atitiktų įleistų į kalėjimą skaičių, neatliekant patikrinimų. Kilus įtarimui ar esant nurodymui, gali būti tikrinami išvykstantys iš kalėjimo asmenys ir transporto priemonės.
132. Įeinančių į kalėjimą (išeinančių iš jo) asmenų bei įvažiuojančio (išvažiuojančio) transporto priemonių nesuvėluotą tikrinimą organizuoja (atlieka) kontrolės ir praleidimo poste (kontroliuojančiame asmenų įėjimo į kalėjimą (išėjimo iš jo), transporto priemonių įvažiavimo į teritoriją (išvažiavimo iš jos) tvarką) tarnybą atliekantis pareigūnas.
133. Asmenų, įeinančių į kalėjimą (išeinančių iš jo) apžiūros ir daiktų patikrinimo, taip pat įvažiuojančio (išvažiuojančio) transporto apieškojimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius ir (ar) introskopus (jei jų nėra, – rankiniu būdu, t. y. naudojant metalo ieškiklį ir (ar) tikrinant rankomis). Taip pat šios procedūros gali būti atliekamos Patikrinimams ir kratoms skirtų techninių priemonių sąraše (15 priedas) nurodytomis techninėmis priemonėmis, pasitelkus kinologą su tarnybiniu šunimi bei derinant techninių priemonių panaudojimo ir rankinio tikrinimo būdus (mišriuoju būdu).
134. Pareigūnai, apžiūrintys įeinančius asmenis, atliekantys jų daiktų patikrinimą, tikrinantys jų blaivumą (neapsvaigimą) bei apieškantys transporto priemones, privalo būti reiklūs, bet taktiški ir mandagūs, nežeminti tų asmenų garbės ar orumo. Jei kalėjime yra įrengtas stacionarus alkoholio matuoklis, darbuotojai kalėjimo viršininko nurodymu blaivumą tikrinasi savarankiškai.
135. Neleistinų turėti ir įsinešti į kalėjimą daiktų sąrašas pateikiamas šios instrukcijos 16 priede. Į kalėjimą įsinešę (įvežę) neleistinų turėti daiktų, juos perdavę ar bandę perduoti kalinamiesiems arba neteisėtai gavę daiktų ir reikmenų iš jų, gali būti sulaikyti. Apie asmenų sulaikymą informuojamas kalėjimo viršininkas, kuris priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Teisę įsinešti į kalėjimą mobiliuosius telefonus ir jų priedus turi asmenys, einantys pareigas, nurodytas šios instrukcijos 17 priede, kuris tikrinamas su LKT dirbančiu darbuotoju sąrašu.
136. Į kalėjimą neįleidžiami atsisakę pateikti prašomus dokumentus (arba pateikę juos negaliojančius), asmens apžiūros ir (ar) nepateikę asmeninių daiktų patikrai, taip pat blaivumą tikrintis atsisakę asmenys bei kitais atvejais. Neįleidęs asmens į kalėjimą pareigūnas žodžiu apie tai informuoja kalėjimo viršininką ir (ar) jį pavaduojantį pareigūną bei pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą.
137. Pareigūnai, kuriems suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinami įprastine tvarka, išskyrus atvejus, kai į kalėjimą įsinešamos priemonės slaptai tarnybinei veiklai užtikrinti ar priemonės su duomenimis, kurių turinį sudaro įslaptinta informacija. Tokios priemonės patikrinti pateikiamos atskirai ir tikrinamos įgalioto pareigūno, turinčio teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
138. Kalėjime besilankančius asmenis (svečius) lydi ir jų saugumą užtikrina kalėjimo viršininkas, SVS viršininkas arba jiems nurodžius kiti pareigūnai. Asmenis, kurie kalėjime lankosi kalėjimo administracijos nedarbo metu, lydi ir jų saugumą užtikrina vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jo nurodymu kiti pareigūnai. LKT direktorius, jo pavaduotojas bei kalėjimų veiklą kontroliuojančių skyrių pareigūnai kalėjimo teritorijoje lydimi tik jiems paprašius.
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮEINANČIŲ (IŠEINANČIŲ) ASMENŲ APŽIŪRĖJIMO IR JŲ DAIKTŲ TIKRINIMO TVARKA
139. Asmenų apžiūra ir jų daiktų patikrinimas vykdomi kontrolės ir praleidimo posto praėjimo koridoriuje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje. Vieta, kurioje atliekamos minėtos procedūros, stebima stacionariomis vaizdo kameromis arba jų metu naudojamas vaizdo registratorius.
140. Asmuo apžiūrimas ir jo daiktų patikrinimas atliekamas už kilnojamosios sienelės arba atskiroje patalpoje. Pastaruoju atveju vienoje patalpoje tuo pačiu metu gali būti atliekami tik vieno asmens apžiūra ir jo daiktų patikrinimas. Atliekant nepilnamečio vaiko (įvaikio) asmens kratą ir daiktų patikrinimą turi dalyvauti ir jį lydintis asmuo.
141. Už kilnojamosios sienelės arba atskiroje patalpoje asmens apžiūra ir jo daiktų patikrinimas atliekami, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti įžeistas tikrinamo asmens orumas dėl kultūrinių ar religinių priežasčių, žmogaus negalios ir su ja sietinų priemonių bei kitų dalykų.
142. Asmens apžiūrą sudaro nuoseklus ir kruopštus kūno (ypač krūtinės bei juosmens sričių) ir drabužių patikrinimas, atkreipiant dėmesį į jų siūles, rankoves, apykaklę, galvos apdangalus, taip pat patikrinama avalynė, apžiūrimi plaukai ir jų aksesuarai.
143. Įeinančių (išeinančių) asmenų apžiūra ir jų daiktų patikrinimas atliekami dalyvaujant daiktų savininkui šia tvarka:
143.1. apžiūrimam asmeniui nurodoma išsiimti iš rankinės ar kitų nešulių ir išsitraukti iš kišenių visus daiktus ir reikmenis bei nusiimti galvos apdangalą, nusivilkti viršutinius drabužius (paltą, striukę, švarką ir pan.), kilus įtarimui paprašoma nusiauti avalynę ir pateikti pareigūnui patikrinti;
143.2. atliekant patikrą daiktai ir drabužiai tikrinami techninėmis priemonėmis ir (ar) apieškant rankomis ir asmeniui grąžinami tik po jo apžiūros ir daiktų patikrinimo.
144. Patikrinimas rankiniu būdu atliekamas, jei asmuo pareiškia turintis širdies stimuliatorių, kai asmuo yra su ramentais, protezais, implantais, neįgaliojo vežimėlyje, guli ant neštuvų ir pan., taip pat į pasimatymus su kalinamaisiais atvykusiems asmenims.
145. Įeinančio (išeinančio) asmens apžiūros ir jo daiktų patikrinimo (atsisakymo nuo patikrinimo) protokolas (18 priedas) privalomai surašomas atliekant šias procedūras radus neleistinų daiktų ar reikmenų, nurodytų šios instrukcijos 16 priede, taip pat tikrinamam asmeniui pareiškus pretenzijas dėl atliktos apžiūros ir daiktų patikrinimo ar atsisakius būti tikrinamam.
146. Asmens blaivumo arba neapsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (atsisakymo tikrintis) aktas (19 priedas) privalomai surašomas nustačius įeinančio (išeinančio) asmens neblaivumą (apsvaigimą) ar įtarus galimai neblaivų asmenį, kai jis atsisako tikrintis blaivumą.
147. Jei tikrinamas asmuo nesutinka pasirašyti protokole ar akte (18, 19 priedai), šį faktą protokole ar akte parašais patvirtina ne mažiau kaip du pareigūnai.
TREČIASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JOMIS VEŽAMO KROVINIO APŽIŪRA IR DAIKTŲ PATIKRINIMAS
149. Transporto priemonės tikrinamos šia tvarka:
149.1. į kalėjimo teritoriją įvažiuojančiomis (iš jos išvažiuojančiomis) transporto priemonėmis keleiviai nėra vežami (išskyrus palydą ir konvojų). Transporto priemonių keleiviai įeina į kalėjimą (išeina iš jo) pro kontrolės ir praleidimo postą, kontroliuojantį asmenų įėjimą (išėjimą). Keleiviai transporto priemone įvažiuoti / išvažiuoti gali tik kalėjimo viršininko, SVS viršininko ar jo įgalioto pareigūno žodiniu nurodymu;
149.2. įvažiuojančios (išvažiuojančios) transporto priemonės vairuotojas įspėjamas, kad draudžiama į kalėjimo teritoriją įvežti neleistinus ir šios instrukcijos 16 priede nurodytus daiktus;
149.3. tikrinami transporto priemonės vairuotojo leidimas ir galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (su nuotrauka) bei atliekama vairuotojo dalinė krata, naudojant technines priemones ir (ar) apieškant jo drabužius neišrengus;
149.4. tikrinamos transporto priemonės vairuotojui nurodoma pasiruošti transporto priemonės patikrinimui: išjungti variklį, išlipti iš kabinos, atidaryti dureles (esant būtinybei – variklio gaubtą ir t. t.), pateikti krovinio dokumentus. Jei transporto priemonės vairuotojas atsisako apžiūros ir jo bei jo asmeninių daiktų ir transporto priemonės patikrinimo, taip pat jei įtariama transporto priemonės vairuotoją esant neblaivų, į kalėjimo teritoriją jis su transporto priemone neįleidžiamas;
149.5. transporto priemonės apžiūrą sudaro nuoseklus ir kruopštus transporto priemonės vidaus apieškojimas, gabenamo krovinio patikra. Ypatingas dėmesys skiriamas krovininių transporto priemonių apžiūrai;
149.6. transporto priemonės patikrinimas gali būti atliekamas šios instrukcijos 15 priede nurodytomis techninėmis priemonėmis, pasitelkus kinologą su tarnybiniu šunimi bei derinant techninių priemonių panaudojimo ir tikrinimo rankomis būdus (mišriuoju būdu);
149.7. į kalėjimo teritoriją įvažiavusią transporto priemonę privalomai lydi pareigūnas, kuris kontroliuoja krovinio įkrovimą ir iškrovimą. Iškraunant krovinį, vairuotojui nurodoma prieš išlipant iš automobilio išjungti variklį, o raktus pasiimti. Lydint kalinamiesiems draudžiama bendrauti su transporto priemonės vairuotoju.
150. Duomenys apie įvažiuojančias (išvažiuojančias) transporto priemones (transporto priemonės markė ir modelis, valstybinis numeris, įvažiavimo (išvažiavimo) laikas, vairuotojo vardas ir pavardė) įrašomi į Įvažiuojančių į įstaigą (išvažiuojančių iš jos) transporto priemonių apskaitos žurnalą (20 priedas).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LEIDIMŲ RŪŠYS, forma ir išdavimO TVARKA
151. Asmenys į kalėjimą gali įeiti ir išeiti iš jo tik turėdami atitinkamą leidimą ar pažymėjimą:
151.1. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai į kalėjimą įleidžiami ir išleidžiami iš jo pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai ar jų padėjėjai – galiojantį advokato ar advokato padėjėjo pažymėjimą. Patikrinus, ar tarnybinis (advokato ar advokato padėjėjo) pažymėjimas galioja, jis grąžinamas įeinančiam į kalėjimą arba išeinančiam iš jo asmeniui;
151.2. darbuotojai, dirbantys kalėjime pagal darbo sutartį, taip pat asmenys, vykdantys veiklą, dėl kurios pobūdžio jie turi nuolat lankytis kalėjime, – pateikę galiojantį Nuolatinį leidimą (21 priedas), bausmių vykdymo sistemos pareigūnai – tarnybinį pažymėjimą. Nuolatinis leidimas ir (ar) tarnybinis pažymėjimas asmeniui (bausmių vykdymo sistemos pareigūnui) grąžinamas, kai jis išeina iš kalėjimo;
151.3. asmuo, gavęs leidimą (kalėjimo viršininko ar jo įpareigoto pareigūno nurodymu), turi teisę vieną kartą įeiti į kalėjimą (suteikiamas atskirai kiekvienam asmeniui) kontrolės ir praleidimo poste tarnybą atliekančiam pareigūnui pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą). Atsižvelgiant į priežastį, dėl kurios asmuo lankosi kalėjime, jam išduodama atitinkamo pavyzdžio identifikavimo kortelė – „Svečias“ arba „Lankytojas“ (22 priedas) ir padaromi tam tikri įrašai Asmenų, gavusių leidimą vieną kartą įeiti į kalėjimą, apskaitos žurnale (23 priedas). Išvykdamas iš kalėjimo asmuo grąžina kortelę, o jam atiduodamas asmens dokumentas ir padaromi atitinkami įrašai Asmenų, gavusių leidimą vieną kartą įeiti į kalėjimą, apskaitos žurnale (šios instrukcijos 23 priedas);
151.4. kalėjimo viršininko sprendimu pagal patvirtintą sąrašą gali būti įleidžiama asmenų grupė (leidimas, skirtas vienąkart įeiti į kalėjimą, išduodamas asmenų grupei). Grupės dalyviai įleidžiami per kontrolės ir praleidimo postą pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuris jiems grąžinamas išeinant iš kalėjimo. Apie tokios grupės įleidimą / išleidimą įrašoma Asmenų, gavusių leidimą vieną kartą įeiti į kalėjimą, apskaitos žurnale (23 priedas);
151.5. kalėjimo viršininko ar jo įpareigoto pareigūno žodiniu nurodymu asmuo turi teisę vieną kartą įvažiuoti į kalėjimo teritoriją. Kontrolės ir praleidimo poste tarnybą atliekančiam pareigūnui pateikiamas galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (su nuotrauka). Atsižvelgiant į priežastį, dėl kurios asmuo transporto priemone įvažiuoja į kalėjimą, išduodama atitinkamo pavyzdžio kortelė (22 priedas) ir atliekami tam tikri įrašai Asmenų, gavusių leidimą vieną kartą įeiti į kalėjimą, apskaitos žurnale (23 priedas). Asmuo, transporto priemone išvykdamas iš kalėjimo, grąžina kortelę, o pareigūnas asmeniui atiduoda asmens dokumentą ir padaro atitinkamą įrašą Asmenų, gavusių leidimą vieną kartą įeiti į kalėjimą, apskaitos žurnale (23 priedas);
151.6. transporto priemonėms, kuriomis nuolat pagal darbo pobūdį būtina patekti į kalėjimą, gali būti išduotas nuolatinis leidimas įvažiuoti į kalėjimą (24 priedas). Transporto priemonės vairuotojas įvažiuodamas pateikia galiojantį nuolatinį leidimą, kuris jam grąžinamas išvažiuojant iš kalėjimo. LKT tarnybinėms transporto priemonėms leidimo įvažiuoti į kalėjimą nereikia – jos įleidžiamos, pagal tarnybinių transporto priemonių sąrašą;
152. Nuolatinius leidimus turi teisę išduoti LKT direktorius ar jo pavaduotojas bei kalėjimo viršininkas.
153. Nuolatinis leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kitoje jo pusėje gali būti nurodyti papildomi daiktai ar reikmenys, kuriuos turi teisę įsinešti įeinantis (įvažiuojantis) asmuo.
154. LKT direktorius ar jo pavaduotojas turi teisę suteikti leidimą lankytis visuose kalėjimuose (išduotame nuolatiniame leidime nurodomi konkretūs kalėjimai, kuriuose asmeniui suteikiama teisė lankytis, arba įrašoma, kad jis gali lankytis visuose kalėjimuose).
155. Kalėjimo viršininkas turi teisę suteikti leidimą lankytis tik jo vadovaujamame kalėjime (leidime nurodomas konkretus kalėjimas).
156. Vienkartinį leidimą įeiti (įvažiuoti) į kalėjimą turintiems asmenims išduodamos nustatyto pavyzdžio atpažinimo kortelės su atitinkamu užrašu – „Svečias“ arba „Lankytojas“:
156.1. kortelės su užrašu „Svečias“ išduodamos asmenims, kurie kalėjimo teritorijos viduje gali vaikščioti tik su palyda, t. y. asmenims, atvykusiems į pasimatymą, ekskursiją ir pan.;
157. Siekiant identifikuoti besilankančius asmenis ir užtikrinti jų saugumą, turi būti reikalaujama, kad išduotos identifikavimo kortelės būtų nešiojamos matomoje vietoje ant viršutinių drabužių.
158. Išdavęs identifikavimo kortelę, pareigūnas specialiame žurnale įrašo įleidžiamo į kalėjimą asmens vardą, pavardę, įleidimo datą, laiką, apsilankymo kalėjime priežastį, išduotos kortelės numerį ir pasirašo. Asmenų, kuriems į įstaigos teritoriją būtina patekti su transporto priemone, žurnale papildomai nurodomi transporto priemonės pavadinimas ir jos valstybinis numeris. Išleidžiant asmenį iš kalėjimo užfiksuojama išleidimo data ir laikas.
159. Nuolatiniai leidimai (matmenys – 70 ir 100 mm) gaminami iš popieriaus ir laminuojami. Leidime įrašoma „Nuolatinis leidimas“, nurodomi leidimo numeris, kalėjimo, į kurį leidžiama įeiti, pavadinimas, darbuotojo vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas ir data, iki kurios nuolatinis leidimas galioja, leidime taip pat turi būti asmens, kuriam jis išduotas, nuotrauka. Esant poreikiui gali būti nurodyti papildomi daiktai ar reikmenys, kuriuos gali įsinešti įeinantis asmuo.
PENKTASIS SKIRSNIS
KALINAMŲJŲ, KURIEMS SUTEIKTA TEISĖ IŠEITI IŠ BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOS IR GRĮŽTI Į JĄ, ĮĖJIMO IR IŠĖJIMO TVARKA
161. Kalinamieji, kuriems suteiktas leidimas įeiti į bausmės atlikimo vietą arba išeiti iš jos, išleidžiami tik pateikę nustatyto pavyzdžio leidimą.
162. Kalinamiesiems, kuriems suteiktas leidimas įeiti į bausmės atlikimo vietą arba išeiti iš jos, išeinant iš kalėjimo per kontrolės ir praleidimo postą privalo dalyvauti paskirtas atsakingas Tarnybos organizavimo žiniaraštyje nurodytas pareigūnas.
163. Kalinamasis, kuriam leidžiama įeiti į bausmės atlikimo vietą arba išeiti iš jos, išeidamas iš kalėjimo gauna leidimą, suteikiantį tokią teisę, o grįžęs į kalėjimą jį pateikia kontrolės ir praleidimo posto pareigūnui, kuris tą leidimą įdeda į atitinkamą lentynos skyrių, kuriame saugomi leidimai.
164. Kalinamajam, kuriam suteikta teisė išvykti be palydos už kalėjimo teritorijos ribų, grįžus į kalėjimą kontrolės ir praleidimo posto pareigūnas arba vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai Kalinamųjų skaičiaus ir paskirstymo suvestinėje lentelėje pažymi kalinamojo sugrįžimo laiką (minučių tikslumu).
IX SKYRIUS
ATVYKSTANČIŲ Į KALĖJIMĄ (IŠVYKSTANČIŲ IŠ JO) KALINAMŲJŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR KALINAMŲJŲ PASKYRIMAS Į GYVENAMĄSIAS PATALPAS (KAMERAS)
PIRMASIS SKIRSNIS
ATVYKSTANČIŲ Į KALĖJIMĄ (IŠVYKSTANČIŲ IŠ JO) KALINAMŲJŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS
165. Atvykusius į kalėjimą kalinamuosius priima vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai. Priėmimo metu nustatoma priimamo asmens tapatybė ir patikrinamas priėmimo teisėtumas bei užtikrinamas asmens bylos perdavimas už kalinamųjų įskaitą atsakingam darbuotojui jo darbo metu.
166. Kalėjimo padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, atvykusius kalinamuosius priima vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ir budintis gydytojas (išskyrus kalinamuosius, kuriems nereikia gydymo paslaugų). Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai atsako už tai, kad asmens byla būtų perduota darbuotojui, atsakingam už kalinamųjų įskaitą, jam atvykus į darbą.
167. Priimant naujai į kalėjimą atvykusius kalinamuosius, vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jo paskirti pareigūnai įtraukia juos į Atvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštį, kuris pildomas kiekvieną parą, ir atiduoda jį kalėjimo darbuotojui, atsakingam už kalinamųjų įskaitą. Kol atliekama naujai į kalėjimą atvykusių kalinamųjų dokumentų tvarkymo procedūra, iki bus paskirti į gyvenamąsias patalpas, kalinamieji laikomi izoliuotai.
168. Atvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraščiai tvarkomi vadovaujantis šiomis nuostatomis:
168.1. chronologine tvarka dedami į atskirą bylą, kuria naudojamasi kaip kalinamųjų apskaitos ir įskaitos žurnalu;
168.2. į kalėjimą su asmens byla naujai pristatytam kalinamajam joje ir kituose įskaitos dokumentuose įrašomas numeris, kuriuo pristatytas asmuo įregistruotas kalėjimo Atvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštyje;
168.3. ne naujai atvykusių kalinamųjų duomenys įtraukiami į Atvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštį nenurodant eilės numerio. Be numerio taip pat žymimi kalinamieji, kurie planiniu konvojumi (tranzitu) vyksta iš vieno kalėjimo į kitą, ir laikinai kitame kalėjime esantys kalinamieji. Atvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštyje šalia šių asmenų pavardžių įrašoma „Sugrąžintas“ arba „Tranzitas“.
169. Kalinamajam, pristatytam į kalėjimą neturint laikinojo sulaikymo protokolo, vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai kartu su konvojaus viršininku surašo Suimtojo (nuteistojo) priėmimo į įstaigą protokolą ir jį pasirašo. Jeigu nuosprendyje (nutartyje, baudžiamajame įsakyme) nenurodyta nuteistojo bausmės atlikimo pradžia, nuo šio protokolo surašymo dienos nuteistajam skaičiuojamas bausmės atlikimo terminas.
170. Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pareigūnas patikrina, ar į kalėjimą konvojumi atvykusių kalinamųjų skaičius sutampa su Konvojuojamų asmenų sąraše nurodytu kalinamųjų skaičiumi. Taip pat – ar atvykusių kalinamųjų skaičius atitinka asmens bylų skaičių.
171. Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis asmuo laikinai išvykstančių kalinamųjų pavardes įrašo į Laikinai išvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštį ir organizuoja jų išvykimą bei kontroliuoja, kad išvykę asmenys grįžtų laiku, o jiems grįžus laiką įrašo Laikinai išvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštyje.
172. Jeigu išvykęs kalinamasis per parą negrįžta į kalėjimą, vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai privalo išsiaiškinti, kokios yra jo negrįžimo priežastys, ir jas įrašyti Atvykusių kalinamųjų apskaitos paros žiniaraštyje bei nedelsdamas informuoti kalėjimo viršininką ir atitinkamus struktūrinius padalinius ir pateikti tarnybinį pranešimą kalėjimo viršininkui.
173. Vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai, gavęs iš konvojaus viršininko nuosprendžio, kad suimtasis nuteisiamas, kopiją ar išrašą, nedelsdamas atiduoda jį už kalinamųjų įskaitą atsakingam darbuotojui.
174. Kalėjimo viršininko paskirtas darbuotojas (daktiloskopiją atliekantis darbuotojas) naujai atvykusio kalinamojo pirštų atspaudų pavyzdžius įveda į kompiuterinę asmens tapatybės nustatymo iš pirštų atspaudų duomenų bazę. Taip pat apžiūrimas kalinamojo kūno paviršius ir į duomenų bazę įvedama informacija apie jo kūno tatuiruotes, apgamus, kitas odos paviršiaus ypatybes bei patirtų traumų pėdsakus. Kalinamojo kūno paviršiaus apžiūrą atlieka tos pačios lyties asmuo arba sveikatos priežiūros darbuotojas.
175. Paleidžiamo asmens tapatybė nustatoma, jį apklausiant remiantis biografiniais ir teisminiais duomenimis ir sutikrinant šiuos duomenis su paleidžiamo asmens bylos pirmojoje dalyje esančiuose dokumentuose (sulaikymo protokolas, suimto asmens anketa, nuosprendžiai, nutartys, pažymėjimas apie teistumą ir įrašai apie paleidimą iš pataisos įstaigų) saugomais duomenimis, asmens anketoje esančiais asmens žymių aprašymais, taip pat palyginant ant paleidžiamojo kūno matomas ir jo asmens anketoje nurodytas tatuiruotes, apgamus, kitas odos paviršiaus ypatybes bei patirtų traumų pėdsakus.
176. Paleidžiamas kalinamasis vizualiai atpažįstamas iš visų nuotraukų, esančių jo asmens byloje, ir iš pirštų atspaudų (jeigu įstaigoje yra kompiuterinė asmens identifikavimo iš pirštų atspaudų sistema).
177. Pareigūnas asmeniškai įsitikina, ar Paleidimo iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos pažymėjimas surašytas tinkamai ir pasirašytas, ar nuotrauka, esanti Paleidimo iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos pažymėjime, kurio forma yra patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijoje, atitinka paleidžiamą asmenį.
Paleidimo iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos pažymėjimas paleidžiamam asmeniui išduodamas, jam pasirašius šio pažymėjimo nuoraše. Sutikrinus paleidžiamojo parašą Paleidimo iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos pažymėjime su jo parašu, esančiu asmens bylos dokumentuose (asmens anketoje, nutarimuose dėl nuobaudų, paskatinimų skyrimo, rašytiniuose prašymuose ir pasiaiškinimuose), jis palydimas į kontrolės ir praleidimo postą.
ANTRASIS SKIRSNIS
KALINAMŲJŲ SKIRSTYMAS Į GYVENAMĄSIAS PATALPAS (KAMERAS)
179. Atvykę į kalėjimą kalinamieji paskiriami į gyvenamąsias patalpas tokia tvarka:
179.3. nepilnamečiai – atskirai nuo pilnamečių. Kartu su nepilnamečiais nuteistaisiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai, jeigu pagal bausmių vykdymo kodekse nustatytus reikalavimus nėra pagrindo perkelti jų į kitą bausmės atlikimo vietą;
179.4. nuteistieji areštu – atskirai nuo terminuoto laisvės atėmimo bausmę ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų;
179.5. buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai:
179.6. to paties baudžiamojo proceso dalyviai, gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą;
180. Kalėjime izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi šie kalinamieji:
180.3. kuriems teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos arba šiems specialistams rekomenduojant;
180.4. lengvajai, paprastajai ir drausmės grupėms priskirti kalinamieji – atskirai nuo kiekvienai iš šių grupių priskirtų kalinamųjų;
180.5. kuriems nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika – atskirai nuo kalinamųjų, kuriems nustatyta žema arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika;
180.6 nedarantiems pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – atskirai nuo kalinamųjų, darančių tokią pažangą;
180.7. jei kitais būdais ar priemonėmis nėra galimybės užtikrinti kalinamųjų ir kalėjimo darbuotojų saugumo;
181. Kalinamieji izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi skirtinguose gyvenamuosiuose pastatuose, šių pastatų aukštuose arba gyvenamosiose patalpose (kamerose), palatose ar laikino apgyvendinimo (izoliavimo) patalpose. Sprendimą dėl kalinamųjų izoliavimo arba vienų nuo kitų laikymo atskirai priima kalėjimo viršininkas. Šiame sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai. Kalinamieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
182. Vadovaujantis izoliavimo reikalavimais bei siekiant užtikrinti minimalų gyvenamąjį plotą vienam asmeniui, kalėjimo viršininkas arba to kalėjimo atsakingas už tai SVS darbuotojas skirsto kalinamuosius į gyvenamąsias patalpas. Po darbo valandų ir švenčių dienomis kalinamuosius į gyvenamąsias patalpas ar laikino apgyvendinimo (izoliavimo) patalpas skirsto vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai.
X SKYRIUS
KRATŲ IR APŽIŪRŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS ATLIEKANT KRATAS IR APŽIŪRAS
183. Siekiant rasti ir paimti neleistinus daiktus, aptikti pabėgimui įvykdyti rengiamas vietas, rasti kalėjimo teritorijoje besislapstančius kalinamuosius, atliekamos kalinamųjų kratos, tikrinami ir sveriami jų daiktai, apžiūrimos kalėjimo patalpos ir jo prieigos.
184. Kratas ir apžiūras atlieka LKT pareigūnai, jei yra tarnybinė būtinybė, suderinę tai su LKT direktoriumi, jo pavaduotoju ar kalėjimo viršininku ir kitų struktūrų pareigūnais. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs kalinamiesiems, bet taktiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vidaus tvarką ir užkardyti daromus nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos priemonės, išvardytos šios instrukcijos 15 priede, taip pat gali būti pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis.
185. Kalinamųjų kratos, jų daiktų patikrinimas ir asmeninių daiktų svėrimas, kalėjimo patalpų ir jo prieigų apžiūros gali būti planiniai ir neplaniniai.
186. Kalinamųjų kratos skirstomos į visumines (išrengiant) ir dalines (neišrengiant). Tikrinant kalinamajam leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę dalyvauja ir daiktų savininkas.
187. Kratą atliekantis kitos lyties nei kalinamasis pareigūnas turi teisę reikalauti iš kalinamojo pateikti apžiūrai asmeninius daiktus, nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti viršutinius drabužius bei iš kišenių išimti visus daiktus ir reikmenis (išversti kišenes į išorę), jo neliesdamas, išskyrus atvejus, kai kitos lyties kalinamasis apieškomas rankiniu metalo ieškikliu.
ANTRASIS SKIRSNIS
KRATŲ IR APŽIŪRŲ ORGANIZAVIMAS
188. Bendroji krata vienu metu gali būti atliekama pas visus kalėjime esančius kalinamuosius, kai tikrinami visi jų daiktai ir turimų daiktų svoris, įvertinama visų kalėjimo patalpų ir prieigų arba konkrečių zonų, pastatų, korpusų, sektorių, skyrių, gyvenamųjų patalpų, palatų, gyvenamųjų aukštų ar kitų patalpų techninė būklė bei atliekama krata pas konkrečius kalinamuosius, tikrinami ir sveriami jų asmeniniai daiktai.
189. Bendroji planinė krata atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius, patikrinant kiekvieną kalėjimo patalpą, neplaninė – kilus įtarimui, kad kalinamieji disponuoja neleistinais daiktais arba ruošiasi pabėgti iš kalėjimo. Bendrųjų kratų metu tikrinami kalinamieji, jų asmeniniai daiktai ir turimų daiktų svoris, atliekama kalėjimo patalpų ir jo prieigų apžiūra.
190. Bendrosios planinės kratos planą sudaro kalėjimo SVS viršininkas. Šis planas suderinamas su SKKS ir tvirtinamas kalėjimo viršininko. Bendrajai kratai vadovauja kalėjimo SVS viršininkas arba jo paskirtas pareigūnas. Atliekant bendrąją planinę ar neplaninę kratą į kiekvieną atskirą objektą paskiriamas atsakingas kalėjimo pareigūnas.
191. Kalėjimo SVS viršininkas, gavęs iš kratą atlikusių pareigūnų tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo:
191.2. objektų, postų, kuriuose atlikta krata, numerius arba pavadinimus pagal Apsaugos ir priežiūros postų planą;
191.4. paimtus neleistinus daiktus, aptiktas slėptuves, pabėgimui ruošiamas vietas (gali būti pridedama vaizdinė medžiaga);
TREČIASIS SKIRSNIS
KRATŲ IR APŽIŪRŲ ATLIKIMAS
193. Kalinamųjų apžiūrą sudaro nuoseklus ir kruopštus kūno ir drabužių patikrinimas, atkreipiant dėmesį į avalynę, drabužių siūles, rankoves, apykaklę, galvos apdangalus, plaukus ir jų aksesuarus bei pažastų, krūtinės ir talijos sritis. Prieš atliekant kratą kalinamiesiems gali būti pasiūloma atiduoti neleistinus daiktus. Kalinamųjų krata ar apžiūra gali būti dalinė (neišrengiant) ir visuminė (išrengiant).
194. Dalinė krata atliekama derinant kelis būdus – mišrų, t. y. naudojant technines priemones, ir tikrinimą rankomis. Apžiūrimam asmeniui nurodoma iš nešulių, kišenių išsiimti visus daiktus ir reikmenis bei nusiimti galvos apdangalą, nusivilkti viršutinius drabužius (paltą, striukę, švarką ir pan.), kilus įtarimui paprašoma nusiauti avalynę ir pateikti pareigūnui.
195. Kalinamajam elgiantis įtartinai, gali būti atliekama visuminė krata. Paėmus iš kalinamojo neleistinus daiktus, surašomi tarnybinis pranešimas bei Asmens kratos ir apžiūros patikrinimo protokolas (26 priedas). Dalinė krata atliekama kiekvieną kartą kalinamąjį išvedant iš gyvenamosios patalpos (korpuso) ir kilus įtarimui, kad jis gali turėti neleistinų daiktų.
196. Visuminė krata atliekama atskiroje patalpoje. Kalinamajam nurodoma nusirengti drabužius iki apatinių drabužių, prireikus gali būti nurodoma nusivilkti ir apatinius drabužius. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Įtarus, kad kalinamasis gali turėti ginklą ar bandys užpulti kratą atliekantį pareigūną, nurodoma jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas kratą atliekančio asmens saugumas.
197. Įtarus, kad kalinamasis gali turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios gali jam gali sukelti sveikatos sutrikimų, taip pat daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, gali būti atliekama kalinamojo kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti kalinamojo kūno ertmių apžiūrą (išskyrus burnos, ausų, nosies ertmes) priima kalėjimo viršininkas, jo nesant – vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pareigūnas, pasirašydamas nutarimą (27 priedas). Minėtą apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas.
Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš kalinamojo valią, nebent kūne esantys daiktai keltų grėsmę jo gyvybei. Kalinamojo atsisakymas nuo kūno ertmių apžiūros gali būti traktuojamas kaip kalėjimo administracijos reikalavimų nevykdymas.
198. Visuminė krata privalomai atliekama:
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KRATOS IR APŽIŪROS ATSKIROSE TERITORIJOSE IR PATALPOSE
199. Kratos ir apžiūros gyvenamosios, gamybinės zonų teritorijose ir patalpose atliekamos tokia tvarka:
199.1. įprastai kalinamieji vienu metu išvedami tik iš vienos patalpos ir išrikiuojami koridoriuje, prireikus – nuvedami į kitas patalpas ir atliekama dalinė jų krata. Per bendrąsias kratas kalinamieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose, kur atliekama dalinė jų krata;
199.2. apžiūrimi miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai, tikrinama, ar gerai pritvirtinti metaliniai stalai, suolai, kėdės, gultai ir lentynėlės, taip pat patikrinami durų užraktai, grotos, blokavimo priemonės ir signalizacija bei kita;
199.3. gamybiniuose objektuose apžiūrimos galimos neleistinų daiktų slėpimo ir saugojimo vietos. Ypač kruopščiai apžiūrimi produkcijos ir žaliavų sandėliavimo vietos, ventiliacijos vamzdynai, techninių skysčių ir tepalų talpos, pagalbinės ir kitos patalpos;
199.4. gamybiniuose cechuose apžiūrimos staklės, ypatingą dėmesį kreipiant į ruošinius, kurie gali būti panaudoti ginklams ar kitokiems puolimo įrankiams gaminti;
199.5. metalo apdirbimo cechuose (gamybiniuose baruose) apžiūrimos kiekvienos staklės, atkreipiant dėmesį į jų tepimo ir aušinimo sistemas bei kitas vietas, kuriose gali būti slepiami neleistini turėti daiktai;
199.6. per kratas rasti įrankiai, ant kurių nėra nurodyta, kuriam konkrečiai gamybiniam barui jie priklauso, ar įrankiai, neįtraukti į sąrašą, kurį tvirtina už gamybą atsakingas asmuo, paimami ir sunaikinami. Jei kurių nors kalinamųjų darbo vietose nustatomas įrankių trūkumas, jų gyvenamosiose patalpose nedelsiant atliekamos kratos;
199.7. atliekant kratą ir apžiūrą gamybinėse zonose, ieškoma pabėgti ruošiamų pakasų, produkcijos ir žaliavų sandėliavimo vietose, pamatų duobėse, grioviuose ir kitose vietose įrengtų slaptaviečių. Taip pat kruopščiai apžiūrimos elektros linijų atramos, imamasi priemonių galimų pabėgimų galimybei panaikinti;
199.8. patikrinami apsaugos inžineriniai ir techniniai įrenginiai bei požeminės komunikacijos, esančios gamybinės zonos teritorijoje;
199.9. siekiant rasti neleistinus turėti daiktus, jų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, ventiliacinės angos, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys išstuksenamos;
199.10. pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos bei kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus;
199.11. visose gyvenamosiose, gamybinės zonos patalpose kruopščiai patikrinamos galimos slaptų landų į pogrindį įrengimo vietos;
199.12. apžiūrint rūsių ir palėpių patalpas, ieškoma slaptų landų arba slėptuvių, o apieškant rūsius, esančius arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo įstaigos perimetro, – pabėgimui rengiamų pakasų ir iškasto žemės grunto slėpimo vietų;
199.13. rastos savadarbės ir ne tik kopėčios, virvinės lipynės ir kiti įrenginiai, neleistini daiktai paimami ir sudedami į vieną vietą užtikrinant jų apsaugą arba sunaikinami;
200. Gyvenamųjų patalpų, kuriose laikomi kalinamieji, techninė apžiūra atliekama kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas, arba atskiru kalėjimo viršininko nurodymu.
201. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai, dieninio bei naktinio apšvietimo sistemos. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų ženklų, liudijančių rengiamą pabėgimą.
202. Vieną kartą per mėnesį atliekama kontrolinė techninė kiekvienos gyvenamosios patalpos apžiūra, kurią organizuoja SVS viršininkas. Tokias apžiūras vykdo SVS specialistai tinkamai skyriaus veiklai užtikrinti ir administracijos padalinio, vykdančio su ūkine veikla susijusias funkcijas, darbuotojai.
203. Siekiant rasti ir paimti neleistinus turėti daiktus, aptikti pabėgti rengiamas vietas, ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį nustatytu grafiku kalinamųjų gyvenamosiose patalpose atliekamos kratos.
204. Patalpų techninių apžiūrų, kontrolinių, planinių techninių apžiūrų ir asmens kratų rezultatai įrašomi į Kratų apskaitos žurnalą (28 priedas) ir Techninės apžiūros apskaitos žurnalą (8 priedas). Budinčiosios pamainos pareigūnai, atlikę kratą ir techninę apžiūrą, apie jų rezultatus praneša vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai, o šis informuoja SVS viršininką.
XI SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI PATALPŲ, KURIOSE NAUDOJAMA
SPECIALI TRAMDYMO PRIEMONĖ – PRIRIŠIMAS PRIE LOVOS, ĮRENGIMUI
205. Tramdymo priemonėms – pririšimui prie lovos (toliau – ir tramdomosios priemonės) – kalėjime naudoti, laikantis gyvenamosios kameros įrengimui keliamų reikalavimų, įrengiama speciali patalpa (toliau – specialioji patalpa). Sanitarinis mazgas joje įrengiamas pagal galimybes.
207. Asmeniui, kuriam sutramdyti naudojama pririšimo prie lovos priemonė, matomoje vietoje pakabinamas laikrodis.
ANTRASIS SKIRSNIS
TRAMDOMŲJŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
209. Asmens pririšimas prie specialios lovos yra kraštutinė tramdomoji priemonė, kuri gali būti naudojama tik šiais atvejais:
209.1. kai reikia apginti LKT darbuotojus ir kitus asmenis nuo pavojaus, gresiančio jų gyvybei ir sveikatai;
210. Draudžiama naudoti tramdomąsias priemones esant pašaliniams asmenims, išskyrus LKT darbuotojus.
211. Asmenį, kuriam bus taikomos tramdomosios priemonės, privaloma įspėti, kad minėtos priemonės bus panaudotos, jei jis nenutrauks neteisėtų veiksmų.
212. Sprendimą panaudoti tramdomąsias priemones priima SVS viršininkas, jo pavaduotojas arba vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pareigūnas, kuris paskiria pareigūną, atsakingą už nuolatinį asmens, kuriam bus panaudotos tramdomosios priemonės, stebėjimą.
213. Pareigūnas, taikantis tramdomąsias priemones, turi būti išmokytas teikti pirmąją medicinos pagalbą.
214. Asmuo, kuriam bus panaudotos tramdomosios priemonės, nuolat turi būti stebimas vaizdo kamerų (jeigu specialiojoje patalpoje jos yra įrengtos) arba gyvai.
215. Pastebėjęs, kad pablogėjo stebimo asmens būklė, pareigūnas privalo nedelsdamas nueiti į specialiąją patalpą suteikti pirmosios medicinos pagalbos kalinamajam ir nedelsdamas apie tai informuoti kalėjime dirbančius sveikatos priežiūros padalinio specialistus bei sprendimą panaudoti tramdomąsias priemones priėmusį pareigūną.
216. tramdomoji priemonė taikoma, iki kalinamasis nusiramins, bet ne ilgiau kaip 4 valandas. Įstaigoje dirbančio sveikatos priežiūros specialisto leidimu tramdomosios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar 4 valandoms.
217. Pareigūnas, naudojantis tramdomąsias priemones ir stebintis pririštą prie lovos asmenį, ne rečiau kaip kartą per 30 minučių, kai asmuo stebimas techninėmis priemonėmis, ir ne rečiau kaip kartą per 15 minučių, kai asmuo stebimas gyvai, daro įrašus Kalinamojo, kuriam taikomos tramdomosios priemonės, stebėjimo lape (29 priedas).
218. Asmeniui, kuriam buvo panaudotos tramdomosios priemonės, nusiraminus ir nesant pagrindo jį laikyti surištą, sprendimą panaudoti tokias priemones priėmęs pareigūnas nurodo veiksmą nutraukti.
219. Asmenį, kuriam buvo panaudotos tramdomosios priemonės, po jų panaudojimo privalo apžiūrėti kalėjime dirbantis sveikatos priežiūros specialistas ir surašyti medicininį pažymėjimą.
220. Tramdomąsias priemones panaudojęs ir pririštą prie lovos asmenį stebėjęs pareigūnas privalo kalėjimo viršininkui pateikti rašytinį tarnybinį pranešimą, nurodydamas tramdomųjų priemonių panaudojimo pagrindą, aplinkybes, laikotarpio, kuriuo minėtos priemonės buvo taikomos, pradžią ir pabaigą. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas Kalinamojo, kuriam taikomos tramdomosios priemonės, stebėjimo lapas.
XII SKYRIUS
KALINAMŲJŲ, KURIE ĮRAŠYTI Į LINKUSIŲ PABĖGTI, SUKČIAUTI AR UŽPULTI ASMENŲ ĮSKAITĄ IR KURIEMS TAIKOMA SUSTIPRINTA PRIEŽIŪRA, YPATUMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
KALINAMŲJŲ ĮRAŠYMAS Į LINKUSIŲ PABĖGTI, SUKČIAUTI AR UŽPULTI ASMENŲ ĮSKAITĄ IR JŲ PRIEŽIŪROS YPATUMAI
222. LKT pareigūnas, gavęs informaciją, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio buvimo kalėjime metu arba sukčiauja, arba turėdamas duomenų, kad jis užpuolė LKT darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja apie tai kalėjimo vadovybę, nurodydamas, iš kur ir kaip gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali tai patvirtinti.
223. Informacijos šaltiniai dėl kalinamojo kėsinimosi pabėgti, sukčiauti ar užpulti yra:
224. Į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė.
225. SVS pareigūnai medžiagą dėl kalinamojo įrašymo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą bei savo pasiūlymus pateikia šiems klausimams svarstyti kalėjime sudarytai komisijai. Prieš posėdį kalinamajam suteikiama galimybė pateikti pasiaiškinimą raštu. Komisijos posėdyje pristatomas kalinamasis, kurio elgesys svarstomas ir kuriam sudaroma galimybė apsiginti. Kalinamajam atsisakius dalyvauti komisijos posėdyje, tai užfiksuojama komisijos posėdžio protokole;
225.1. Komisijos pirmininkas pasiūlo (arba ne) kalėjimo viršininkui įrašyti kalinamąjį į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą. Kalėjimo viršininkui pritarus komisijos siūlymui įrašyti kalinamąjį į minėtą įskaitą, komisijos pirmininkas sprendimą patvirtina. Kalinamasis pasirašytinai supažindinamas su režimo reikalavimais, kurie jam bus taikomi papildomai (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai);
225.2. Komisijos posėdžių protokolų ir kalėjimo viršininko sprendimų išrašai (arba sprendimų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami įrašyti į įskaitą kalinamieji, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose. Kalinamajam įteikiama sprendimo kopija. Visa dokumentinė medžiaga apie kalinamąjį, kuris įrašytas į tokią įskaitą, saugoma SVS. Kalinamojo perkėlimo į kitą kalėjimą atveju su visa dokumentine medžiaga, susijusia su įrašymu į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą, supažindinami atitinkami to kalėjimo, į kurį perkeliamas kalinamasis, asmenys.
226. Įrašytiems į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamiesiems taikomi papildomi režimo reikalavimai:
226.2. draudžiama dirbti tamsiuoju paros metu, taip pat dirbti už kalėjimo teritorijos ribų, išskyrus kalinamuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis;
226.3. taikomas įpareigojimas ne mažiau kaip tris kartus per dieną (pradedant signalu „Keltis“, baigiant nurodymu „Miegoti“) atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti Linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti kalinamųjų patikrinimo apskaitos žurnale (30 priedas), išskyrus uždaro tipo sąlygomis laikomus kalinamuosius, kurie papildomai tikrinami gyvenamosiose kamerose (tai nurodoma sprendime dėl įrašymo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti nuteistųjų įskaitą);
226.4. visi kalinamieji, įtraukti į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą (išskyrus suimtuosius), įpareigojami ant viršutinių drabužių nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir atitinkamu skirtingos spalvos rašikliu padarytu užrašu:
226.4.1. linkusiųjų pabėgti – raudonos spalvos įstriža juosta (Kalinamojo kortelėje (10 priedas) tokios pat spalvos įrašas „Linkęs pabėgti“);
226.4.2. linkusiųjų sukčiauti – mėlynos spalvos įstriža juosta (Kalinamojo kortelėje tokios pat spalvos įrašas „Linkęs sukčiauti“);
226.5. gali būti taikomos ir kitos priemonės, tokios kaip kalinamųjų laikymas uždaro tipo sąlygomis arba jų laikymas kalėjimuose ir patalpose, kur yra įrengta mobiliojo ryšio blokavimo ar detektavimo sistema, pan.;
226.6. atviro tipo sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys kalinamieji tikrinami netiesiogiai naudojant elektroninio stebėjimo priemones, taip pat jie gali būti tikrinami papildomai, kai prisistato (skambindami telefonu) atsakingam pareigūnui. Į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įtraukti kalinamieji privalo prisistatyti (paskambinti) periodiškai (periodiškumas nustatomas sprendime dėl nuteistojo įtraukimo į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą). Netiesioginės priežiūros taikymo atveju pareigūnai turi teisę kalinamuosius patikrinti tiesiogiai, nuvykę į jų buvimo vietą;
227. SVS pareigūnas linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitoje esančiam kalinamajam pasirašytinai išaiškina, kaip ir kiek kartų jis bus tikrinamas ir kokie režimo reikalavimai jam bus taikomi papildomai, taip pat nurodo, kokiu laiku (išskyrus pabėgti, sukčiauti ar užpulti linkusius kalinamuosius, laikomus uždaro tipo sąlygomis) kalinamasis privalės atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti. Kalinamąjį perkeliant į kitą kalėjimą, jis pasirašytinai supažindinamas su reikalavimais, kurie papildomai jam bus taikomi tame kalėjime (atsižvelgiant į kalėjimo specifiką).
228. Atsižvelgiant į kalėjimo ypatumus (priežiūros postų išdėstymą), kalinamieji turi vykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti kuo mažesnį atstumą, kad jiems nebūtų sudaryta galimybių pabėgti, užpulti ar sukčiauti.
229. Uždaro tipo sąlygomis laikomi linkę pabėgti, sukčiauti ar užpulti kalinamieji įtraukiami į Linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti kalinamųjų patikrinimų apskaitos žurnalą, 13-oje šio žurnalo skiltyje pažymint, kad jie laikomi uždaro tipo sąlygomis, o 2–12 skilčių nepildant.
230. Dėl kalinamojo palikimo linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitoje tikslingumo jo paties prašymu komisija svarsto kas vienus metus. Turėdamas informacijos, kad įrašytas į linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą kalinamasis tikrai nebeturi noro bėgti, sukčiauti ar užpulti, SVS pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, o kalėjime kuruojantis kriminalinės žvalgybos pareigūnas – pažymą komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti kalėjimo viršininkui palikti įskaitoje kalinamąjį, ar siūlyti jį iš jos išbraukti:
230.1. nusprendusi, kad yra pagrindas kalinamąjį išbraukti iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos, komisija kreipiasi į kalėjimo viršininką su pasiūlymu dėl kalinamojo išbraukimo iš minėtos įskaitos, kartu pateikdama sprendimo projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, posėdžio protokolo išrašas ir kalėjimo viršininko sprendimo nuorašas (arba sprendimo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomi kalinamojo asmens byloje. Su sprendimu dėl kalinamojo išbraukimo iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos pasirašytinai supažindinamas pats kalinamasis, jam įteikiama sprendimo kopija;
230.2. komisijai nutarus, kad išbraukti kalinamąjį iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos nėra pagrindo, į komisijos posėdį kviečiamas kalinamasis, dėl kurio svarstoma, ir jam suteikiama teisė pasiaiškinti. Komisijai išklausius kalinamojo paaiškinimo ir nusprendus, kad išbraukti jį iš minėtos įskaitos vis dėlto nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija kalėjimo viršininkui teikia siūlymą neišbraukti kalinamojo iš linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitos. Jei kalėjimo viršininkas komisijos siūlymui pritaria, jis tai patvirtina pasirašydamas sprendimą. Kalėjimo viršininko sprendimo nuorašas ir komisijos posėdžio protokolo išrašas (arba sprendimo ir protokolo kopijos ar nuorašai), su kuriais supažindinamas įskaitoje paliktas kalinamasis, jam pasirašius, saugomi jo asmens byloje.
231. Kalėjimo SVS bei Resocializacijos skyrių darbuotojai privalo pažinti savo kuruojamus linkusius pabėgti, sukčiauti ar užpulti asmenis, žinoti jų pavardes, vietas, kuriose jie miega ir dirba.
232. Instruktuojant pareigūnus, nurodomos linkusių pabėgti, sukčiauti ir užpulti kalinamųjų pavardės, pateikiama informacija apie jų miegojimo ir darbo vietas. Tokių kalinamųjų nuotraukos ir duomenys apie juos turi būti pakabinti budinčiosios pamainos tarnybinėse patalpose, esant poreikiui – ir kitose specialiai tam įrengtose vietose:
232.1. linkusių pabėgti kalinamųjų nuotraukos kartu su jų duomenimis turi būti iškabintos kontrolės ir praleidimo postuose (kontroliuojančiuose asmenų įėjimo ir transporto priemonių įvažiavimo į kalėjimo teritoriją (išėjimo ir išvažiavimo iš jos) tvarką);
ANTRASIS SKIRSNIS
SUSTIPRINTOS INDIVIDUALIOS KALINAMŲJŲ, PRIKLAUSANČIŲ DIDELĖS RIZIKOS GRUPEI DĖL POLINKIO ŽALOTIS AR BANDYMO NUSIŽUDYTI, PRIEŽIŪROS YPATUMAI
234. Turėdamas informacijos, kad kalinamasis susižalojo ar bandė (bandys) tai padaryti arba bandė (bandys) nusižudyti, darbuotojas nedelsdamas informuoja kalėjimo vadovybę pateikdamas tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją bei kas gali ją patvirtinti.
235. Vadovaudamasis darbuotojų pateiktais tarnybiniais pranešimais, atsižvelgdamas į psichologo rekomendacijas, kalėjimo SVS viršininkas arba jo pavedimu – SVS pareigūnas, kiekvieną dieną rengdamas Tarnybos organizavimo žiniaraščio projektą, sudaro kalinamųjų, kuriems skirta sustiprinta priežiūra, sąrašą.
236. Kalinamųjų, kuriems skiriama sustiprinta priežiūra, sąraše privaloma nurodyti kiekvieno tokio kalinamojo vardą ir pavardę, gyvenamąją ir darbo vietas, taikomas sustiprintas priežiūros priemones, įvardyti jų taikymo intensyvumą, atsižvelgiant, ar kalinamasis priskirtas vidutinei, aukštai ar labai aukštai rizikos grupei.
237. Kalinamiesiems, kuriems skiriama sustiprinta priežiūra, taikomos šios sustiprintos individualios priežiūros priemonės:
237.1. atsižvelgiant į sustiprintos individualios priežiūros galimybes, paskiriamos gyvenamoji ir darbo vietos;
238. Kalinamųjų, kuriems taikoma sustiprinta priežiūra, sąrašai su jų duomenimis iškabinami tarnybinėje patalpoje, kurioje instruktuojami budinčiosios ir dieninės komandų pareigūnai.
239. Perkeldami kalinamuosius, kuriems taikoma sustiprinta priežiūra, į kitą kalėjimą ar policijos areštinę, SVS pareigūnai į perkeliamo asmens bylą įsega pažymą, kurioje nurodomos kalinamajam taikomos sustiprintos individualios priežiūros priemonės, įvardijamas jų taikymo intensyvumas. Kalėjimo, į kurį atvyko toks kalinamasis, administracija privalo vadovautis šia pažyma organizuodama jo apsaugą ir priežiūrą parai, iki bus pateiktos psichologo rekomendacijos.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
241. Darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su kalinamaisiais, turi reguliariai dalyvauti LKT Kompetencijų ugdymo valdybos ar kitų skyrių, taip pat institucijų organizuojamuose kvalifikacijai kelti skirtuose renginiuose, orientuotuose į reagavimo esant kritinėms situacijoms kompetencijų ugdymą, konfliktų valdymą, derybų vedimą ir savigyną.
242. Dirbdami su kalinamaisiais kalėjimo darbuotojai turi vengti nepagarbaus, žmogaus teises pažeidžiančio, žeminamo ir kitokio elgesio, kuris gali būti suprastas kaip provokuojamas, taip pat neskatinti ir netoleruoti tokių veiksmų.
243. Pareigūnai tarnybos metu turi dėvėti tvarkingą tarnybinę uniformą. Pareigūnai, kuriems tarnybinė uniforma neišduota, bei kiti darbuotojai visada turi atrodyti tvarkingai, dėvėti dalykinio stiliaus drabužius, avėti avalynę, kuri būtų patogi greitai pasišalinti, jeigu kiltų grėsminga situacija.
244. Kinologų veikla organizuojama atsižvelgiant į tarnybinių gyvūnų priežiūros tarnybos metu principus ir vadovaujantis šia instrukcija, Lietuvos kalėjimų tarnybos kinologinės veiklos aprašu bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu.
245. Specialiai įrengtoje LKT tarnybinio transporto priemonėje naudoti švyturėlius ir specialųjį garso signalą leidžiama tik atitinkamus kursus baigusiems ir leidimą naudoti švyturėlius bei specialųjį garso signalą turintiems pareigūnams ir tik tuo atveju, kai tai būtina gelbstint žmogaus gyvybę, siekiant apsaugoti jo sveikatą ar turtą arba vykstant į kalėjimus užtikrinti viešosios tvarkos ar eismo saugumo, taip pat sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis.