Administracinė byla Nr. eA-3112-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03352-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilkaviškio vandenys“ (toliau – ir Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-736 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-108 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilkaviškio rajone (Giedriuose, Virbalyje, Pilviškiuose)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-108 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartis ne kartą buvo keičiama; dėl Projekto vykdymo metu pasikeitusio teisinio reglamentavimo 2014 m. spalio 13 d. susitarimu prie Sutarties Nr. 4 (toliau – ir Sutarties pakeitimas Nr. 4) be kitų pakeitimų buvo pakeisti stebėsenos rodikliai „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 1368“, „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius) – 1 542“, nurodyti šie fiziniai rodikliai – nutiesti 15,9 km naujų vandentiekio ir 18,84 km naujų nuotekų tinklų, pastatyti 1 nuotekų valymo įrenginį, suteikti galimybę prie nuotekų tinklų prisijungti 593 būstams, o prie vandentiekio – 526 būstams.

3.    Pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. APVA pateikė ataskaitą po Projekto užbaigimo, 2017 m. balandžio 5 d. patikslino abonentinių sutarčių ataskaitas, pagal kurių duomenis pareiškėjas iki 2016 metų prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prijungė 691 gyventoją vietoj planuotų 1 368 (atliekant pažeidimo tyrimą vertintas kaip siektinas stebėsenos rodiklis 1 315 gyventojų). 

4.    APVA 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1015 informavo pareiškėją dėl atliekamo pažeidimo tyrimo ir prašė pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos (rezultato) rodikliai. APVA 2017 m. rugpjūčio 23 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1829 informavo Projekto vykdytoją kad atliko atnaujintą pažeidimo tyrimą ir nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas, Aprašas) 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą, kartu pateikdama 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada, Išvada), kurioje pripažino 527 466 Eur Projekto išlaidų (10 proc. nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) netinkamomis finansuoti. Skundžiamu Įsakymu nurodyta, jog grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 501 040,54 Eur.

5.    Pareiškėjas teigė, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT), 191¹ punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu.

6.    Pareiškėjo vertinimu, gyventojų neprisijungimui prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

7.    Pareiškėjas nurodė, kad gyventojų prisijungimo rodiklio nepasiekimui lemiamos įtakos turėjo šios priežastys, kurios nepriklausė nuo jo valios: būstas neturi sanitarinio mazgo ir gyventojais neturi lėšų (atsisako) jį įrengti, būstas tapo negyvenamas, atidėta statyba, sunki socialinė ir materialinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas. Pareiškėjas pateikė APVA informaciją apie prie naujų inžinerinių tinklų neprisijungusius būstus bei jų neprisijungimo priežastis, taip pat šiuos duomenis patvirtinančius Pilviškių, Šeimenos, Virbalio seniūnijų raštus. Pareiškėjo nuomone, tinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, neįgyvendinto stebėsenos rodiklio reikšmė neturėtų siekti 10 proc. suplanuotos reikšmės, todėl pažeidimo tyrimas neturėjo būti atliekamas ir nebuvo pagrindo pažeidimui konstatuoti.

8.    Pareiškėjas pažymėjo, jog atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant ginčijamą Įsakymą, nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – Lėšų grąžinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – Lėšų administravimo taisyklės) 3 punkto nuostatomis. Pagal Lėšų administravimo taisyklių nuostatas, pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas, 2) tokio pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Todėl APVA, prieš konstatuodama pažeidimą, privalėjo nustatyti ne tik teisės aktų pažeidimą, bet ir tai, ar dėl tokio pažeidimo (stebėsenos rodiklių nepasiekimo) atsirado ir (ar) galėjo atsirasti nacionalinio ir (ar) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių, tačiau nei APVA, nei Aplinkos ministerija šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo. Pareiškėjas Projekto įgyvendinimo metu įvykdė visus Projekte numatytus darbus ir pasiekė fizinės veiklos įgyvendinimo rodiklius, taigi tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Tokiu būdu buvo tinkamai įgyvendinti Projekto tikslai. Net ir pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, gyventojai turi ir ateityje turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, todėl, pareiškėjo vertinimu, Europos Sąjungos paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimą, o kartu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Projekto vykdytojas padarė pažeidimą.

9.    Pareiškėjas tvirtino, kad jam pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 26³.2 punktą, nes neatsižvelgė į aukštesnę teisinę galią turinčiuose Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą proporcingumo principą, kuris įpareigoja panaikinant visą ar dalį Bendrijos finansavimo atsižvelgti į neatitikimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinį nuostolį.

10.  Pareiškėjas nurodė, kad Pažeidimo tyrimo išvados projekte stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas buvo 24,5 proc., o Išvadoje nepagristai į skaičiavimus neįtraukus būstų, kurie neturi sanitarinių mazgų ir gyventojai atsisako juos įsirengti, taip pat būstų, kurie tapo negyvenami, nepasiekimo rodiklis yra 25,25 proc.(t. y. vietoj 54 gyventojų nurodyti tik 44). Rodiklio nepasiekimo procentinė dalis daro labai didelę įtaką finansinės korekcijos dydžiui, šiuo atveju finansinės korekcijos dydis nepagrįstai nuo 5 proc. padidėjo iki 10 proc.

11.  Nei APVA, nei Aplinkos ministerija nevertino pažeidimo pobūdžio, pasekmių, pareiškėjo veiksmų ir pastangų išvengti nustatytų rodiklių nepasiekimo ar aplinkybių, dėl kurių iki nustatyto termino nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai. Be to, pritaikyta finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo Pilviškių nuotekų valymo įrenginių statybos vertės bei nuotekų tinklų statybos vertės, kai pažeidimas dalyje dėl prijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičiaus nebuvo konstatuotas. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui.

12.  Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumus, nors tokia galimybė įtvirtinta, be kita ko, PAFT 196 punkte, Rekomendacijų 4–5 ir 18 punktuose, tuo tarpu pareiškėjui pritaikyta griežčiausia sankcija – finansinė korekcija.

13.  Pareiškėjo teigimu, Išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas priimtas formaliai vadovaujantis Pažeidimo tyrimo išvada, yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių.

14.  Pareiškėjas nurodė, kad Aplinkos ministerija Įsakymą priėmė nesibaigus Išvados apskundimo terminui, kuris pagal PAFT 211 punktą yra 10 darbo dienų.  Pagal PAFT 198³ punktą, projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl pažeidimo, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija atideda įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą. Taigi atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamos teisės į veiksmingą jo pažeistų teisių gynybą įgyvendinimo.

15.  Pareiškėjas prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Rekomendacijų 26³.2 punkto (2016 m. birželio 16 d. redakcijos) nuostatos neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 ir 3 daliai, o taip pat ir teisinės valstybės principui. Pareiškėjas taip pat prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir suformulavo klausimą, susijusį su ginčo situacijoje, tikėtina, pažeidžiamu proporcingumo principu.

16.  Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

17.  Atsakovas nurodė, kad rodiklių nepasiekimas per se (pats savaime) nelemia nei pažeidimo konstatavimo, nei pažeidimo tyrimo inicijavimo. Vis dėlto, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 26² punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

18.  Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar Projekto vykdytojas, nelaukdamas Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatyto rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją (APVA) ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjo, sąlygojo rodiklio nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau Sutarties pasirašymo metu, kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Tuo atveju, jei šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių nepasiekimui.

19.  Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo paskaičiuoti ir paraiškoje nurodyti preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi, finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

20.  Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais APVA ir atsakovas turi vadovautis, parinkdami taikytinos finansinės pataisos dydį. Rekomendacijose nustatyta, kad tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis sudaro nuo 25 proc. iki 40 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 10 proc.

21.  Atsakovas pažymėjo, kad PAFT numato teisę, o ne pareigą Projekto vykdytojui pateikti skundą vadovaujančiai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados, bei nustato terminą, per kurį atsakovas turi priimti sprendimą dėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuoto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nepraleisdamas PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl Pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą.

22.  Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

23.  APVA atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovas, taip pat nurodė, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Įsakyme yra nurodytas jo priėmimo teisinis, faktinis pagrindas ir jį pagrindžiantys dokumentai bei apskundimo tvarka. Be to, prieš Išvados parengimą ir prieš Įsakymo priėmimą pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus, taigi jam buvo suteikta teisė būti išklausytam. 

24.  Agentūra nurodė, kad ji atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą, parinkdama taikytinos finansinės korekcijos dydį, taip pat ir atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Teisės aktai, kuriuose įtvirtintos sankcijos, yra skelbiami viešai, tad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus.

25.  APVA sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Rekomendacijos numato galimybę ištaisyti pažeidimą. Vis dėlto tam, kad galėtų būti nustatomas terminas pažeidimo ištaisymui, turi būti tenkinamos Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nustatytos sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra išpildytos. Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte yra nustatytas naikinamasis terminas (2016 m. gruodžio 31 d.), iki kurio turi būti sudarytos visos Projekto paraiškoje nurodytos sutartys su gyventojais, todėl nei APVA, nei Aplinkos ministras šio termino negali pratęsti. Agentūra pažymėjo, kad nuo 2016 m. vasario 3 d. įsigaliojo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcija, kuria iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęstas terminas sutartims su naujai prisijungusiais gyventojais sudaryti. Tokiu būdu pakeitus Aprašą, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, kuris netiesiogiai gali būti vertinamas kaip papildomas terminas pažeidimui ištaisyti.

II.

26.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

27.  Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo tyrimas neturėjo būti pradėtas ir pažeidimas neturėjo būti nustatytas, kadangi stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, teismas pateikė PAFT 1911 punkte, Rekomendacijų 26¹.2 ir 26² punktuose nustatytą teisinį reguliavimą. Įvertinęs minėtų nuostatų turinį, teismas darė išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar, juo labiau, nustatyti pažeidimą; vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

28.  Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyti veiksniai, dėl kurių pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio ir kurio jis negalėjo sumažinti, t. y. dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, dėl to, kad būstas tapo negyvenamas, dėl to, kad dalis būstų neturi sanitarinio mazgo. Teismas sprendė, jog į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skaičiuojant rodiklio nepasiekimo mastą.   Teismas pažymėjo, kad Agentūra, vertindama asmenų, neprisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, kiekį, ne visas aplinkybes, dėl kurių asmenys nebuvo prisijungę pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjo. Pareiškėjo nurodytos priežastys (atidėta statyba, šachtinio šulinio vandens naudojimas, lėšų neturėjimas, išduotos techninės sąlygos, planai, kad prisijungs kiti būstai ateityje) Išvadoje laikytos nepagrįstomis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad, priešingai negu teigė pareiškėjas, Agentūra Išvadoje įvertino nurodytas konkrečių būstų neprisijungimo prie naujai nutiestų tinklų priežastis ir pateikė skaičiavimais pagrįstus argumentus dėl būstų neįtraukimo į veiksnių, pateisinančių stebėsenos rodiklio nepasiekimą, sąrašą.

29.  Dėl pareiškėjo argumentų, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumatė gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, teismas nurodė, kad pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad galiojančioje Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.) ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui. Teismas sprendė, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

30.  Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog teisės aktų pasikeitimas turėjo įtakos stebėsenos rodiklių reikšmių padidėjimui. Buvo nustatyta, kad Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelėje „Stebėsenos rodikliai“ buvo numatyti tokie rodikliai: „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 509. Susitarimu Nr. 4 buvo pakeista sutartis, Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“ įtvirtinant tokius stebėsenos rodiklius: „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 368 gyventojai, „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“- 1 542 gyventojai. Sutarties šalių susitarimu Nr. 8 buvo ištaisyta klaida ir stebėsenos rodiklių reikšmės apkeistos vietomis, nustatant tokius stebėsenos rodiklius: „Gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 542 gyventojai, „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“- 1 368 gyventojai. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Projekto vykdytojui kilo pareiga prijungti prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų bendrą 2 910 gyventojų skaičių. Teismo vertinimu, vandentiekis neretai yra tiesiamas kartu su nuotekų tinklais tiems patiems gyventojams. Tokiu būdu su tais pačiais gyventojais gali būti sudaromos tiek nuotekų tvarkymo, tiek ir geriamojo vandens tiekimo sutartys, todėl nurodyti rezultato stebėsenos rodikliai vertintini kaip savarankiški ir atskiri, o pareiškėjas nepagrįstai susumavo jų reikšmes. Teismas pažymėjo, kad Sutarties pakeitimas buvo sudarytas laisva abiejų šalių valia.

31.  Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Todėl, teismo vertinimu, Agentūra, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad pareiškėjas pasiekė šio rodiklio reikšmę, todėl Agentūra pažeidimo tyrimo išvadoje turėjo nustatyti, kuri finansavimo dalis buvo skirta šios veiklos vykdymui.

32.  Teismas nurodė, kad Sutarties tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas bei teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindu atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių, taigi, pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui.

33.  Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl Agentūra Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje ir ją keičiančiame susitarime nustatytų stebėsenos rodiklių, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija. Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitiko proporcingumo principą, nepažeidė finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą grindė aplinkybe, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (25,25 proc.), ir nors pareiškėjas nurodo, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, vis dėlto, nėra aišku, ar nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė bus pasiekta. Nesant duomenų, kad pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad tinkamai įvertintų minėtas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Šios aplinkybės suponavo išvadą, kad pritaikytos poveikio priemonės dydis atitiko pažeidimo mastą.

34.  Dėl teismui pateiktų duomenų, kad 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, neprijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius sumažintas iki 5,55 proc., teismas pažymėjo, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. nustatyti rodikliai nebuvo pasiekti (Aprašo 34 p.), taigi Agentūra, vertindama padarytus pažeidimus, vertino duomenis už tą laikotarpį, kurį vertinti ją įpareigoja teisės aktai (šiuo atveju – Aprašas). Teismas atkreipė dėmesį, kad terminas pažeidimui ištaisyti gali būti nustatytas tik tuomet, kai egzistuoja Rekomendacijų 5.1.–5.4. papunkčiuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Agentūra pagrįstai nustatė, kad tokios sąlygos nebuvo išpildytos, nes, pavyzdžiui, įtariamas pažeidimas yra susijęs išmokėtomis lėšomis projekto vykdytojui (Rekomendacijų 5.1. p.), taigi negalėjo būti nustatytas terminas pažeidimui pašalinti.

35.  Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

36.  Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi  ir nurodė, kad teismas turi diskrecijos teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina tam, kad sprendimas byloje būtų priimtas, tačiau nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nebuvo poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus.

37.  Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, o Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams).

III.

38.  Pareiškėjas UAB „Vilkaviškio vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti.

39.  Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 3) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; ar Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 26³.2 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

40.  Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant toliau nurodomoms faktinėms aplinkybėms – pirma, pareiškėjui tinkamai įvykdžius visas pagal Sutartį numatytas veiklas bei įgyvendinus Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, Aprašo 7 punkto, Projekto, Sutarties tikslus ir panaudojus skirtas lėšas išimtinai infrastruktūros sukūrimui, t. y. nesukeliant žalos ES biudžetui; antra, pareiškėjui nepasiekus rezultatų stebėsenos rodiklių dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios; trečia, pareiškėjui visomis priemonėmis ir būdais siekus įgyvendinti rezultatų stebėsenos rodiklius bei nuolat nuosekliai didinus rezultatų stebėsenos rodiklių pasiekimą, tačiau šių rezultatų rodiklių nepasiekus iki nustatyto termino tik nedideliu procentu (apie 25,25 proc.), kuris toliau yra mažinamas po galutinės ataskaitos pateikimo; ir ketvirta, pažeidimo tyrimo metu bendradarbiavus su Įgyvendinančiąja institucija bei teikus įrodymus dėl aplinkybių, kurios pagrįstų finansinės korekcijos netaikymą ar mažesnės, pažeidimo pobūdžiui proporcingos finansinės korekcijos pritaikymą, – PAFT (2016 m. gruodžio 20 d. redakcija ) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija ), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

41.  Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybių, nulėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas.

42.  Teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų.

43.  Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (įvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pažeidimas. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Aplinkos ministerija nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Neįvertindamas byloje esančių įrodymų ir netinkamai aiškindamas teisės aktų nuostatas, teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad susitarimai dėl Sutarties pakeitimo buvo sudaryti Pareiškėjo ir APVA bendru sutarimu, tačiau tokio pobūdžio sutartis nevertintina kaip lygiateisių šalių susitarimas, nes pareiškėjui nesutinkant su Sutarties pakeitimu, ji būtų nutraukta.

44.  Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir iš esmės be motyvų atmetė pareiškėjo argumentus, pritardamas atsakovo ir APVA pozicijai. Pareiškėjas akcentuoja, jog per 2017 m. prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius (įvertinus pateisinamas neprisijungimo priežastis), buvo 94,45 proc., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 26².3 punktu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Sutarties sudarymo metu pareiškėjas neturėjo pareigos rinkti, fiksuoti, prašyti patvirtinti institucijos ar kompetentingų asmenų, duomenis apie tai, kad konkretus gyventojas individualiai tvarko nuotekas, turi ribotas finansines galimybes, kad konkretus būstas yra gyvenamas/negyvenamas ir pan. Kadangi Rekomendacijų 26¹.2 punktas įsigaliojo tik 2013 m. sausio 6 d., pareiškėjas neturi įgaliojimų reikalauti iš gyventojų dokumentais ar kitu būdu pagrįsti jų apsisprendimą nesijungti prie naujų tinklų. Sprendime nėra nurodyta, kodėl Projekto vykdytojo pateikti dokumentai nelaikomi tinkamu informacijos šaltiniu. Pažeidimo tyrimo išvada parengta 2017 m. rugpjūčio 23 d., nepagrįsta iki šios dienos pasiektą rodiklį laikyti pažeidimu, todėl iki Išvados pateikimo prijungti gyventojai turėjo būti įtraukti į pasiekto rodiklio reikšmę.

45.  Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, todėl, remiantis PAFT 191¹ punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Pareiškėjas, siekdamas įvykdyti aptariamą įpareigojimą, elgėsi kaip protingai apdairus ir rūpestingas asmuo ir bendradarbiavo su Agentūra.

46.  Teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Tokį veiksnių sąrašą nustatė Agentūra 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638, kurį atsakovas suderino 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 (toliau – ir Veiksnių sąrašas). Teismas nepateikė jokio Veiksnių sąrašo teisinio vertinimo, be to, jis nelaikytinas teisės aktu.

47.  Teismas tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Atsakovas byloje net neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo būtų padaryta žala nacionaliniam ir (ar) ES biudžetams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Projektui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Pareiškėjas akcentuoja, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimas (tiksliau – pavėluotas pasiekimas) negalėjo lemti biudžetų nuotolių atsiradimo, nes Projektu buvo faktiškai įgyvendinti Apraše įtvirtinti tikslai ir uždaviniai, t. y. pareiškėjas sukūrė funkcionuojančią infrastruktūrą ir sudarė galimybes prisijungti prie jos nustatytam gyventojų skaičiui už Projektui skirtas paramos lėšas. Nagrinėjamu atveju pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis dėl galimų nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetams atsiradimo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Įsakymu pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui, tinkamai neįvertino, kokia konkrečiai žala buvo ar galėjo būti padaryta nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tinkamą ir iš anksto suplanuotą, su APVA Sutartyje suderintą Projekto veiklų įgyvendinimą, taikant finansinę korekciją nepriklausomai nuo to, kad nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, juolab, kad tai yra nuolat kintantis veiksnys.

48.  Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Teismas nepagrįstai visą riziką ir atsakomybę už stebėsenos rodiklio įtvirtinimą Sutartyje perkėlė išimtinai Projekto vykdytojui, visiškai ignoruodamas aplinkybę, kad Sutartį pasirašė ne tik pareiškėjas, bet ir Agentūra, kuri pagal teisės aktus turėjo pareigą įsitikinti, kad projekto uždaviniai yra pasiekiami, t. y. realūs. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

49.  Teismas privalėjo vadovautis horizontaliojo precedento galią turinčiais ir analogiškose bylose priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje eI-535764/2018, kuriose teismas sprendė, jog finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytam pažeidimui.

50.  Pareiškėjo teigimu, finansinė korekcija nepagrįstai buvo skaičiuota nuo finansavimo sumų, skirtų Pilviškių nuotekų valymo įrenginių statybai ir nuotekų tinklų plėtrai. Pareiškėjas į vieną paraišką apjungė turinio prasme tris skirtingus projektus, be to, pagal Apraše išvardintas remiamas veiklas nuotekų valymo įrenginių statyba ir vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimas galėjo būti vertinami kaip atskiri projektai.

51.  Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, jog buvo atliktos visos Projekto veiklos ir pareiškėjas ėmėsi visų priemonių stebėsenos rodikliui pasiekti, o netikslingos ir neproporcingos finansinės korekcijos turėtų didelę neigiamą įtaką tolesnei pareiškėjo veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu. Aplinkybė, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų, privalo būti vertinama atitinkamai pridedant šiuos gyventojus prie bendro stebėsenos rodiklio dydžio. Net jeigu būtų pripažinta, kad objektyviai egzistuoja pažeidimas (su kuo pareiškėjas nesutinka), pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją arba nuspręsti netaikyti atsakomybės, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

52.  Prašymą ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, jo nurodytose Finansavimo sąlygų aprašo normose įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai (nuo 2011 m. birželio 22 d. – naujai prijungti gyventojai) turės vandens tiekimo sutartis (pagal šiuo metu galiojančią Aprašo 34 punkto redakciją ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.), nustatyta neatsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

53.  Prašymą ištirti Rekomendacijų 26³.2 punkto teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad jame įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai (atskirai dėl nepajungimo prie nuotekų, atskirai prie vandentiekio tinklų ir atskirai tik nuo šių tinklų verčių), todėl prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui.

54.  Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

55.  Atsiliepime akcentuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Pareiškėjas neneigia, kad Sutarties sudarymo metu teisės aktai neįpareigojo ir šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip pat tai, kad toks teisinis reguliavimas buvo žinomas. Pažeidimo nustatymui svarbu nustatyti, ar veiksniai, sąlygoję rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reguliavimas laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo žinoma Sutarties pasirašymo metu.

56.  Nepagrįsti pareiškėjo argumentai jog aplinkybėmis, kurios buvo nežinomos Sutarties sudarymo metu laikytina tai, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai neturi finansinių galimybių prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dalis gyventojų apskritai neturi sanitarinių mazgų arba naudoja vandenį iš šulinių / gręžinių, turi individualius nuotekų šalinimo įrenginius, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. APVA dalį pareiškėjo nurodytų aplinkybių laikė pagrįstomis ir atsižvelgė į jas vertindama sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, rezultatų stebėsenos rodiklių pasiekimą. APVA pripažino tas aplinkybes pagrįstomis, kurias pagrindžiant buvo pateikti įrodymai jog nurodytos aplinkybės atsirado po Sutarties pasirašymo.

57.  Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui ir perskaičiavus stebėsenos rodiklių reikšmes pareiškėjas objektyviai negalėjo atsisakyti sudaryti Susitarimą Nr. 4 ir Susitarimą Nr. 8 dėl Sutarties pakeitimo APVA nurodytomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl šio Susitarimo sudarymo, teikė pastabas ir pasiūlymus dėl keičiamų Projekto vykdymo sąlygų. Sutarties 10.4 punkte buvo nurodyti atvejai, kai sutarties sąlygos turi būti keičiamos ne vienašališkai, o bendru šalių sutarimu, pasirašant papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo. Vykdant Sutartį bei planuojant pasirašyti Susitarimą dėl sutarties pakeitimo, pareiškėjas galėjo teikti APVA informaciją apie būstus, nurodant adresus, kurie negali ir neplanuoja prisijungti prie bendrovės tiesiamų tinklų, t. y. koreguoti Projekto apimtį, tačiau tokios informacijos pareiškėjas neteikė.

58.  Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė ir nevertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas ir ar dėl jų atsirado ar galėjo atsirasti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui, nes dėl minėto klausimo sprendime teismas pasisakė.

59.  Atsakovas su pareiškėjo argumentais, kad jis tinkamai įvykdė Projektą, kad stebėsenos rodiklių pasiekimui turėjo būti skiriamas papildomas laikotarpis ir suteikta galimybė pažeidimui ištaisyti, nesutinka ir nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kuriuos buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui.

60.  Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pritaikytos finansinės korekcijos atitikimo viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų tikslui ir VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra ženklus, kad nepasiekti abu Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą. Apeliaciniame skunde nurodytos bylos neturi precedento galios.

61.  Dėl Aprašo ir Rekomendacijų norminės patikros atsakovas nurodo, kad Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-2896/2011 konstatavo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu, todėl pareiškėjo prašymas ištirti Rekomendacijų teisėtumą atmestinas.

62.  Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

63.     Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr., 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03„ 31 punktą; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos.

64.     Nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos (26¹.2 p.) suteikia diskrecijos teisę toki sąrašą parengti ministerijai (šiuo atveju – Aplinkos ministerijai). Nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu
Nr. (15-D)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą. Agentūra Išvadoje labai aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai priskiriami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie – ne. Pažymėtina, kad šie kriterijai pareiškėjui buvo žinomi (nurodyti Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1580). Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, tinkamai ir pagrįstai įvertino visas nurodytas gyventojų neprisijungimo priežastis.

65.     Teisinio reglamentavimo kitimą, kaip rodiklio nepasiekimo priežastį, Projekto vykdytojas nurodė tik kreipdamasis i teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą šios priežasties neminėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650 atliktą Aprašo 4 priedo, kuriame nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, pakeitimą, tačiau nepateikia argumentų, kokiu būdu tai neigiamai paveikė Projekto rodiklių pasiekimą. Be to, kitęs teisinis reguliavimas suteikė ir papildomą vienerių metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad pareiškėjas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad laiku prijungtų gyventojus, yra nepagrįstas įrodymais. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją.

66.     Už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Aplinkos ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai.

67.     Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime palaiko pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

68.     Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais iš dalies nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti išlaidas advokato pagalbai.

69.     Pareiškėjas UAB „Vilkaviškio vandenys“ pateikė atsiliepimą į atsakovo rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo priteisti jam iš atsakovo 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

70.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-736 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-108 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“ grąžinimo“, kuriuo nuspręsta susigrąžinti netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą, pareiškėjui kaip Projekto vykdytojui išmokėtą 501 040,5 4 Eur lėšų sumą, pagrįstumo ir teisėtumo.

71.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

72.  Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1321/2013).

73.  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

74.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

75.  Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilkaviškio rajone (Giedriuose, Virbalyje, Pilviškiuose)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-108, finansavimo ir administravimo sutartį. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2011 m. lapkričio 28 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2014 m. vasario 28 d. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 509, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 3 (II t., b. l. 46). Sutarties nuostatos buvo keičiamos ir 2015 m. liepos 31 d. šalių susitarimu Nr. 8, be kita ko, buvo pakeisti ir nustatyti tokie Projekto stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 368, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinkle“ – 1 542, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 3 (II t., b. l. 70–73).

76.  Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežasčių ir jų vertinimo, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 30 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

77.  Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1 650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

78.  Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) pareiškėjui žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

79.  Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

80.  Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

81.  Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

82.  Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

83.  2017 m. sausio 25 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 2 (II t., b. l. 64–68) pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 691 gyventojai iš planuotų 1 368, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 999 gyventojų iš planuotų 1 542.

84.  Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 248–255) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog šalių susitarimu Nr. 4 nustatant stebėsenos rodiklį buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatytas toks rodiklis: gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų – 1 315. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai atsisako jį įsivesti (130 gyventojų), būstai tapo negyvenami (118 gyventojų), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie vandentiekio tinklų neprijungti 44 gyventojai. Iš viso 292 gyventojų neprijungimas vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Išvadoje konstatavo, kad Projekto vykdytojas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 10 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 527 466,77 Eur.

85.  Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino po šios datos prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičių.

86.  Pagal Rekomendacijų 26¹.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas  jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

87.  Pagal Rekomendacijų 26³ punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 26¹.1 ir 26¹.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 25 proc. ir iki 40 proc. (įskaitytinai) – 10 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 26³. 2 p.).

88.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties sąlygų, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.

89.  Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

90.  Teisėjų kolegija pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr., 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

91.  Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

92.  Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

93.  Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

94.  Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

95.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

96.  Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr., Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

97.  Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

98.  Rekomendacijų 26³.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 26³.2 punkte  nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

99.  Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C-187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

100.   Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

101.   Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo. 

102.   Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

103.   Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

104.   Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr., 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

105.   Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

106.   Pareiškėjas prašo priteisti 38 Eur žyminio mokesčio ir 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur, o apeliacinės instancijos teismui – 15 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

107.   ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

108.   Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

109.   Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatų B. V. ir L. V. iš Advokato Vilio ir partnerių kontoros AVIP (2017 m. rugsėjo 19 d. atstovavimo sutartis). Pareiškėjas patirtoms išlaidoms už advokatų suteiktas teisines paslaugas pagrįsti pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0872 3 146 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0895 3 416 Eur sumai. Minėtose sąskaitose nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos vykdant 2017 m. rugsėjo 19 d. teisinių paslaugų sutartį
bei nurodytas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos bylos numeris. Šios sąskaitos apmokėtos atitinkamai 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. sausio 22 d.

110.   Pareiškėjas pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad prašoma priteisti 2 942 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. II ketvirtį sudarė 838,7 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už skundo teismui parengimą būtų 2 096,75 Eur.

111.   Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur išlaidas už atstovavimą pareiškėjui ir kitoms vandentvarkos įmonėms, ginčijančioms analogiškus įsakymus, derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Šios išlaidos laikytinos tiesiogiai nesusijusiomis su byla, be to, kaip matyti, atstovauta ne tik pareiškėjui, išlaidos nedetalizuotos, todėl nepagrįstos ir pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos.

112.   Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 400 Eur už 2018 m. gegužės 22 d. prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą ir 600 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą pareiškėjui 2018 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje. Šios išlaidos grindžiamos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, kurios išrašytos iki aptariamų teisinių paslaugų suteikimo, sąskaitose nenurodyta, kad jos yra išankstinės. Apmokėjimas pagal pateiktas sąskaitas taip pat atliktas iš esmės iki teisinių paslaugų suteikimo. Todėl prašomos priteisti išlaidos už aptartas teisines paslaugas laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos.

113.   Pareiškėjas prašo priteisti 2 100 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 50 Eur už pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. birželio 7 d., o mokėjimai už išlaidas atlikti 2017 m. lapkričio ir 2018 m. sausio mėnesį. Taigi išlaidos, kurias pareiškėjas pagrindė aptartais dokumentais, patirtos iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos laikytinos nesusijusiomis su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

114.   Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 134,75 Eur suma (38 Eur + 2 096,75 Eur) patirtų teismo išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-736 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-108 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ naudai 2 134,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                              Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius