VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL MAŽAREIKŠMIų LIETUVOS RESPUBLIKOS nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ĮSTATYMO PAŽEIDIMų kriterijų PATVIRTINIMO
2019 m. gruodžio 30 d. Nr. 1-313
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 2 dalimi ir siekdama nustatyti mažareikšmių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų kriterijus,
tvirtinu Mažareikšmių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų kriterijus (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės vartotojų teisių
apsaugos tarnybos direktoriaus
2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-313
MAŽAREIKŠMių LIETUVOS RESPUBLIKOS nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ĮSTATYMO PAŽEIDIMų kriterijai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pagrindu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į mažareikšmių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų, kriterijus (toliau – Mažareikšmių pažeidimų kriterijai).
II SKYRIUS
mažareikšmių pažeidimų nustatymas
2. Spręsdama, ar prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kiekvienu atveju atlieka konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą, vadovaudamasi Mažareikšmiais pažeidimų kriterijais.
3. Nė vienas iš Mažareikšmių pažeidimų kriterijų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimui dėl pašyme (skunde) nurodytų faktų pripažinimo mažareikšmiais.
III SKYRIUS
MAŽAREIKŠMiai pažeidimų KRITERIJAI
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, spręsdama, ar faktai, nurodyti prašyme (skunde) dėl galimo pažeidimo, yra mažareikšmiai, atsižvelgia į šiuos kriterijus:
5.1. Nežymus vykdytos komercinės veiklos sklaidos mastas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar pašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į su vykdyta komercine veikla susijusios informacijos perdavimo priemonių skaičių, dažnumą bei kitas komercinės veiklos masto nustatymui reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, spaudos tiražą, televizijos kanalų, radijo stočių, interneto tinklalapių, prekybos vietų ir jose naudotų informacijos perdavimo priemonių skaičių. Pavyzdžiui, Mažareikšmio pažeidimo kriterijumi gali būti pripažinta aplinkybė, kad apie vykdomą veiklą informacija skleista vienoje parduotuvėje naudotomis viena ar keliomis informacijos perdavimo priemonėmis (viename reklaminiame plakate, viename vitrinos lange, vienoje lentynoje, vienoje ar keliose kainų etiketėse);
5.2. Labai trumpa vykdytos galimai nesąžiningos komercinės veiklos trukmė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar prašyme (skunde) nurodyti faktai mažareikšmiai, atsižvelgia į bendrą vykdytos komercinės veiklos trukmę. Pavyzdžiui, Mažareikšmio pažeidimo kriterijumi gali būti pripažinta aplinkybė, kad vykdoma komercinė veikla arba reklama apie vykdytą komercinę veiklą skleista vieną ar kelias dienas;
5.3. Nežymus vykdytos komercinės veiklos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į komercinės veiklos subjekto pateiktos informacijos, su kuria susijęs galimas pažeidimas, turinį ir tai, ar jis yra tiesiogiai susijęs su skatinimu įsigyti prekių iš komercinės veiklos subjekto ar naudotis jo paslaugomis. Pavyzdžiui, Mažareikšmiu pažeidimo kriterijumi gali būti pripažinta aplinkybė, kad apie vykdytą komercinę veiklą pateiktoje informacijoje yra nežymių netikslumų (paklaidų) ar bendro pobūdžio su prekėmis ir paslaugomis nesusijusių teiginių, kurie gali daryti tik nereikšmingą įtaką vartotojo sprendimui pasirinkti komercinės veiklos subjekto prekes ar paslaugas;
5.4. Galimu pažeidimu padaryta labai nedidelė žala. Vertinant galimai padarytos žalos vartotojams dydį, be kita ko, atsižvelgiama į komercinės veiklos subjekto pateiktą informaciją apie jo pajamas, gautas tiesiogiai dėl su galimu pažeidimu susijusių produktų pardavimu;
5.5. Galimas pažeidimas yra susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) ar nedidelės grupės vartotojų interesais ar individualiu vartotojo bei komercinės veiklos subjekto ginču;
5.6. Komercinės veiklos subjektas, sužinojęs, kad vykdoma komercinė veikla gali būti vertinama kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų (t. y. gavęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informaciją dėl galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo arba anksčiau), nedelsdamas nutraukė galimą pažeidimą ir ėmėsi priemonių atlyginti vartotojams nuostolius;
5.7. Galimas pažeidimas atsirado dėl techninės ir arba žmogiškosios klaidos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į klaidos pobūdį ir komercinės veiklos subjekto veiksmus ją ištaisant. Pavyzdžiui, Mažareikšmio pažeidimo kriterijumi gali būti pripažinta aplinkybė, kad yra pakankamai įrodymų, jog komercinės veiklos subjekto pateiktoje informacijoje vartotojams buvusi techninė ir arba žmogiškoji klaida buvo operatyviai ištaisyta. Vertinant atsižvelgiama į tai, ar komercinės veiklos subjekto atitinkamos techninės ir arba žmogiškosios klaidos yra pavienės bei, ar komercinės veiklos subjektas savo iniciatyva imasi priemonių, kad techninės ir arba žmogiškosios klaidos nepasikartotų.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS