DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 99:2007 „GYDYTOJAS ONKOLOGAS RADIOTERAPEUTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 84:2014 „GYDYTOJAS RADIOLOGAS TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2014 m. rugpjūčio 6 d. Nr. V-854

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 270 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“.

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu

Nr. V-854

LIETUVOS MEDICINOS NORMa mn 84:2014

Gydytojas Radiologas

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo radiologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams radiologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją bei prižiūrinčioms jų veiklą.

II SKYRIUS

NUORODOS

3. Rengiant šią Lietuvos medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu;

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;

3.6. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu;

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4: 2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“;

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“;

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamo pozitronų emisijos tomografijos tyrimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

III SKYRIUS

TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS

4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

4.1. Branduolinė medicina – medicinos sritis, kurioje ligų diagnostikai ir gydymui naudojami specialūs cheminiai junginiai – radiofarmakologiniai preparatai, kurių sudėtyje yra radionuklidų. Branduolinei medicinai taip pat priskiriami medicininiai ir biomedicininiai moksliniai tyrimai, kurių metu naudojami radiofarmakologiniai preparatai.

4.2. Gydytojas radiologas – gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją, apimančią vaizdinę diagnostiką, intervencines ir minimaliai invazines procedūras.

4.3. Gydytojo radiologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo radiologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti radiologinių tyrimų atlikimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir gydymą taikant radiologinius metodus.

4.4. Radiologija – mokslas apie spindulinę energiją ir jos sąveiką su žmogaus organizmu, apie spindulinės energijos taikymą organizmo sandarai ir funkcijoms tirti, ligoms nustatyti, gydyti ir gydymo dinamikai sekti.

4.5. Sudėtinis (hibridinis) diagnostinis tyrimas – sudėtinis radiologinis ir branduolinės medicinos tomografijos tyrimas, kurį atliekant gaunami diagnostiniai radionuklidinės kompiuterinės tomografijos (toliau – RKT) arba pozitronų emisijos tomografijos (toliau – PET), kompiuterinės tomografijos (toliau – KT), magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) ir sulieti RKT / KT / MRT ar PET / KT / MRT vaizdai. Sudėtiniai tyrimai įgalina vieno tyrimo metu atvaizduoti galimus morfologinius ir funkcinius pakitimus organizme.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo radiologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir radiologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo radiologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo radiologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas radiologas verčiasi gydytojo radiologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti radiologijos paslaugas.

8. Gydytojas radiologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

9. Gydytojas radiologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia Lietuvos medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V SKYRIUS

TEISĖS

10. Gydytojas radiologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo radiologo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. spręsti laikinojo nedarbingumo klausimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti radiologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinių draugijų veikloje, kur nagrinėjami su profesine kvalifikacija susiję klausimai;

10.11. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas;

10.12. dalyvauti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamo audito procedūrose, siekdamas pagerinti pacientų priežiūrą;

10.13. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, medicinos prietaisai, jų priežiūra bei jų atnaujinimas), reikalingas diagnostikos ir (ar) gydymo procedūroms atlikti;

10.14. gydytojas radiologas gali turėti ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais.

VI SKYRIUS

PAREIGOS

11. Gydytojas radiologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.4. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.7. laikytis gydytojo radiologo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.8. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.9. laikytis gydytojo radiologo praktiką reglamentuojančių teisės aktų;

11.10. tvarkyti gydytojo radiologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.11. paaiškinti gydytojo radiologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.12. taikyti Lietuvos Respublikoje tik įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka bei vadovaujantis gamintojų su medicinos prietaisais pateikta informacija;

11.14. pagal savo kompetenciją ir įstaigos, kurioje dirba, paslaugų teikimo lygį kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligą, gydyti bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.15. pagal savo kompetenciją ir įstaigos, kurioje dirba, paslaugų teikimo lygį vertinti diagnostinių vaizdų kokybę ir, įvertinus technologijų prieinamumą, patarti, konsultuoti dėl geriausio ištyrimo plano sudarymo;

11.16. bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus;

11.17. laikytis radiacinės saugos ir kokybės užtikrinimo reikalavimų;

11.18. užtikrinti, kad radiologinio tyrimo, kai naudojama jonizuojančioji ar kita spinduliuotė, metu rizika pacientui būtų ne didesnė, nei leistina pacientų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

11.19. užtikrinti paciento saugą kontrastinių ar farmakodinaminių preparatų skyrimo metu;

11.20. pacientą siuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, išvadas, rekomendacijas;

11.21. pranešti apie išaiškintą ūmią infekcinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis, higienos ir epidemiologijos režimo pažeidimą, nepageidaujamas vaistų sukeltas reakcijas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.22. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII SKYRIUS

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo radiologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas radiologas turi žinoti:

13.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles;

13.3. medicinos statistikos pagrindus;

13.4. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.5. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

13.6. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus;

13.7. medicinos fizikos pagrindus;

13.8. medicinos etikos pagrindus;

13.9. radiacinės saugos principus.

14. Gydytojas radiologas turi išmanyti:

14.1. darbo saugos reikalavimus;

14.2. radiacinės saugos ir kokybės laidavimo reikalavimus radiologijoje;

14.3. žmogaus organų ir sistemų anatomijos ir fiziologijos ypatumus;

14.4. žmogaus organizmo normalios būklės ir patologinių procesų radiologinius požymius;

14.5. ligų epidemiologiją, klasifikaciją, klinikinius požymius, gydymo metodus;

14.6. farmacinių preparatų, taikomų radiologijoje, farmakokinetiką, pašalinį poveikį, galimas komplikacijas;

14.7. skubią pagalbą kontrastinių medžiagų sukeltų komplikacijų atvejais;

14.8. radiofarmacinių preparatų pagrindines charakteristikas, jų farmakokinetiką;

14.9. radionuklidų fizikines savybes, gamybos ir saugaus naudojimo pricipus;

14.10. radiologijoje naudojamų technologijų pagrindinius veikimo, vaizdo sudarymo principus.

15. Gydytojas radiologas turi mokėti:

15.1. įvertinti radiologinius požymius ir teikti radiologinę išvadą diagnozuojant šiuos susirgimus (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

15.1. 1. kai kurias infekcines ir parazitines ligas ir jų padarinius:

15.1.1.1. tuberkuliozę (A15–A19);

15.1.1.2. virusų sukeltas centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) ligas (A80–A89);

15.1.1.3. virusų sukeltas infekcijas, kurioms būdingi odos ir gleivinės pažeidimai (B00–B09);

15.1.1.4. virusinius hepatitus (B15–B19);

15.1.1.5. žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) sukeltą ligą (B20–B24);

15.1.1.6. kitas virusų sukeltas ligas (B25–B34);

15.1.1.7. mikozes (B35–B49);

15.1.1.8. pirmuonių sukeltas ligas (B50–B64);

15.1.1.9. helmintozes (B65–B83);

15.1.1.10. infekcinių ir parazitų sukeltų ligų pasekmes (B90–B94);

15.1.1.11. infekcines ligas sukeliančias bakterijas, virusus ir kitus sukėlėjus (B95–B97);

15.1.1.12. kitas infekcines ligas (B99).

15.1.2. navikus:

15.1.2.1. piktybinius navikus (C00–C96);

15.1.2.2. navikus in situ (D00–D09);

15.1.2.3. gerybinius navikus (D10–D36);

15.1.2.4. neaiškios ar nežinomos eigos navikus (D37–D48).

15.1.3. kraujo ir kraujodaros organų ligas bei tam tikrus sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais:

15.1.3.1. krešėjimo defektus, purpurą ir kitas hemoragines būkles (D65–D69);

15.1.3.2. kitas kraujo ir kraujodaros organų ligas (D70–D77).

15.1.4. endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas:

15.1.4.1. skydliaukės funkcijos sutrikimus (E00–E07);

15.1.4.2. kitus gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimus (E15–E16);

15.1.4.3. kitų endokrininių liaukų funkcijų sutrikimus (E20–E35);

15.1.4.4. prastą mitybą (E40–E46);

15.1.4.5. kitų medžiagų trūkumą dėl prastos mitybos (E50–E64);

15.1.4.6. nutukimą ir kitą maisto medžiagų perteklių (E65–E68);

15.1.4.7. medžiagų apykaitos sutrikimus (E70–E89).

15.1.5. psichikos ir elgesio sutrikimus:

15.1.5.1. organinius ir simptominius psichikos sutrikimus (F00–F09);

15.1.5.2. psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (F10–F19).

15.1.6. nervų sistemos ligas:

15.1.6.1. uždegimines CNS ligas (G00–G09);

15.1.6.2. sistemines atrofijas, pirmiausia paveikiančias CNS (G10–G13);

15.1.6.3. ekstrapiramidinius ir judesių sutrikimus (G20–G26);

15.1.6.4. kitas degeneracines nervų sistemos ligas (G30–G32);

15.1.6.5. demielinizuojančias CNS ligas (G35–G37);

15.1.6.6. epizodinius ir paroksizminius sutrikimus (G40–G47);

15.1.6.7. nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimus (G50–G59);

15.1.6.8. polineuropatijas ir kitus periferinių nervų sistemos sutrikimus (G60–G64);

15.1.6.9. mioneuralinių jungčių ir raumenų ligas (G70–G73);

15.1.6.10. cerebrinį paralyžių ir kitus paralyžinius sindromus (G80–G83);

15.1.6.11. kitus nervų sistemos sutrikimus (G90–G99).

15.1.7. akies ir jos priedinių organų ligas:

15.1.7.1. vokų, ašarų sistemos ir akiduobės ligas (H00–H06);

15.1.7.2. junginės ligas (H10–H13);

15.1.7.3. odenos, ragenos, rainelės ir krumplyno ligas (H15–H22);

15.1.7.4. lęšiuko ligas (H25–H28);

15.1.7.5. gyslainės ir tinklainės ligas (H30–H36);

15.1.7.6. glaukomą (H40–H42);

15.1.7.7. stiklakūnio ir akies obuolio ligas (H43–H45);

15.1.7.8. regos nervo ir regėjimo takų ligas (H46–H48);

15.1.7.9. akies raumenų, abiejų akių judesių, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimus (H49–H52);

15.1.7.10. kitas akies ir jos priedinių organų ligas (H55–H59).

15.1.8. ausies ir speninės ataugos ligas:

15.1.8.1. išorinės ausies ligas (H60–H62);

15.1.8.2. vidurinės ausies ir speninės ataugos ligas (H65–H75);

15.1.8.3. vidinės ausies ligas (H80–H83);

15.1.8.4. kitas ausies ligas (H90–H95).

15.1.9. kraujotakos sistemos ligas:

15.1.9.1. ūminį reumatą (I00–I02);

15.1.9.2. lėtines reumatines širdies ligas (I05–I09);

15.1.9.3. hipertenzines ligas (I10–I15);

15.1.9.4. širdies išemines ligas (I20–I25);

15.1.9.5. plautinę širdies ligą ir plaučių kraujotakos ligas (I26–I28);

15.1.9.6. kitas širdies ligų formas (I30–I52);

15.1.9.7. cerebrovaskulines (smegenų kraujagyslių) ligas (I60–I69);

15.1.9.8. arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligas (I70–I79);

15.1.9.9. venų, limfagyslių ir limfmazgių ligas, neklasifikuojamas kitur (I80–I89);

15.1.9.10. kitus ir nepatikslintus kraujotakos sistemos sutrikimus (I95–I99).

15.1.10. kvėpavimo sistemos ligas:

15.1.10.1. ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (J00–J06);

15.1.10.2. gripą ir pneumoniją (J09–J18);

15.1.10.3. kitas ūmines apatinių kvėpavimo takų infekcijas (J20–J22);

15.1.10.4. kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas (J30–J39);

15.1.10.5. lėtines apatinių kvėpavimo takų ligas (J40–J47);

15.1.10.6. išorinių veiksnių sukeltas plaučių ligas (J60–J70);

15.1.10.7. kitas kvėpavimo takų ligas, daugiausiai pažeidžiančias intersticinį audinį (J80–J84);

15.1.10.8. pūlingas ir nekrozines apatinių kvėpavimo takų būkles (J85–J86);

15.1.10.9. kitas pleuros ligas (J90–J94);

15.1.10.10. kitas kvėpavimo sistemos ligas (J95–J99).

15.1.11. virškinimo sistemos ligas:

15.1.11.1. burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligas (K00–K14);

15.1.11.2. stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas (K20–K31);

15.1.11.3. kirmėlinės ataugos ligas (K35–K38);

15.1.11.4. išvaržas (K40–K46);

15.1.11.5. neinfekcinį enteritą ir kolitą (K50–K52);

15.1.11.6. kitas žarnyno ligas (K55–K63);

15.1.11.7. pilvaplėvės ligas (K65–K67);

15.1.11.8. kepenų ligas (K70–K77);

15.1.11.9. tulžies pūslės, tulžies latakų ir kasos pažeidimus (K80–K87);

15.1.11.10. kitas virškinimo sistemos ligas (K90–K93).

15.1.12. odos ir poodžio ligas:

15.1.12.1. odos ir poodinių audinių infekcijas (L00–L08);

15.1.12.2. pūslinius pakitimus (L10–L14);

15.1.12.3. dermatitą ir egzemą (L20–L30);

15.1.12.4. papuloskvamozinius pakitimus (L40–L45);

15.1.12.5. dilgėlinę ir eritemą (raudonę) (L50–L54);

15.1.12.6. odos ir poodinių audinių radiacinius pažeidimus (L55–L59);

15.1.12.7. odos priklausinių ligas (L60–L75);

15.1.12.8. kitas odos ir poodinių audinių ligas (L80–L99).

15.1.13. jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligas:

15.1.13.1. skeleto raumenų pažeidimo vietą;

15.1.13.2. artropatijas (M00–M25);

15.1.13.3. sistemines jungiamojo audinio ligas (M30–M36);

15.1.13.4. dorsopatijas (M40–M54);

15.1.13.5. minkštųjų audinių ligas (M60–M79);

15.1.13.6. osteopatijas ir chondropatijas (M80–M94);

15.1.13.7. kitas jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligas (M95–M99).

15.1.14. lyties ir šlapimo sistemos ligas:

15.1.14.1. glomerulų ligas (N00–N08);

15.1.14.2. inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio ligas (N10–N16);

15.1.14.3. inkstų nepakankamumą (N17–N19);

15.1.14.4. inkstų ir šlapimo takų akmenligę (N20–N23);

15.1.14.5. kitus inkstų ir šlapimtakių sutrikimus (N25–N29);

15.1.14.6. kitas šlapimo sistemos ligas (N30–N39);

15.1.14.7. vyro lyties organų ligas (N40–N51);

15.1.14.8. krūties ligas (N60–N64);

15.1.14.9. moters dubens organų uždegimines ligas (N70–N77);

15.1.14.10. neuždegimines moters lytinių organų ligas (N80–N98);

15.1.14.11. kitus lytinių ir šlapimo takų sutrikimus (N99).

15.1.15. nėštumo, gimdymo ir laikotarpiu po gimdymo:

15.1.15.1. edemą, proteinuriją ir hipertenzinius sutrikimus per nėštumo laikotarpį, gimdant ir laikotarpiu po gimdymo (O10–O16);

15.1.15.2. kitus motinos sveikatos sutrikimus, dažniausiai susijusius su nėštumu (O20–O29);

15.1.15.3. gimdymo komplikacijas (O60–O75);

15.1.15.4. komplikacijas, dažniausiai susijusias su laikotarpiu po gimdymo (O85–O92);

15.1.15.5. kitas akušerines būkles, neklasifikuojamas kitur (O94–O99).

15.1.16. tam tikras perinatalinio laikotarpio būkles:

15.1.16.1. motinos veiksnių ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų poveikį vaisiui ir naujagimiui (P00–P04);

15.1.16.2. sutrikimus, susijusius su nėštumo trukme ir vaisiaus augimu (P05–P08);

15.1.16.3. gimdymo traumą (P10–P15);

15.1.16.4. kvėpavimo ir kardiovaskulinius sutrikimus, būdingus perinataliniam laikotarpiui (P20-P29);

15.1.16.5. perinataliniam laikotarpiui būdingas infekcijas (P35–P39);

15.1.16.6. vaisiaus ir naujagimio kraujavimą ir hematologinius sutrikimus (P50–P61);

15.1.16.7. praeinančius vaisiui ir naujagimiui būdingus vidaus sekrecijos liaukų ir medžiagų apykaitos sutrikimus (P70–P74);

15.1.16.8. vaisiaus ir naujagimio virškinimo sistemos sutrikimus (P75–P78);

15.1.16.9. kitas būkles, išsivysčiusias perinataliniu laikotarpiu (P90–P96).

15.1.17. įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ir chromosomų anomalijas:

15.1.17.1. įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas (Q00–Q07);

15.1.17.2. įgimtas akies, ausies, veido ir kaklo formavimosi ydas (Q10–Q18);

15.1.17.3. įgimtas kraujo apytakos sistemos formavimosi ydas (Q20–Q28);

15.1.17.4. įgimtas kvėpavimo sistemos formavimosi ydas (Q30–Q34);

15.1.17.5. lūpos ir gomurio defektus (Q35–Q37);

15.1.17.6. kitas įgimtas virškinimo sistemos formavimosi ydas (Q38–Q45);

15.1.17.7. įgimtas lyties organų formavimosi ydas (Q50–Q56);

15.1.17.8. įgimtas šlapimo organų sistemos formavimosi ydas (Q60–Q64);

15.1.17.9. įgimtas raumenų ir skeleto sistemos formavimosi ydas ir deformacijas (Q65–Q79);

15.1.17.10. kitas įgimtas formavimosi ydas (Q80–Q89);

15.1.17.11. chromosomų anomalijas, neklasifikuojamas kitur (Q90–Q99).

15.1.18. simptomus, požymius ir nenormalius klinikinius bei laboratorinius radinius, neklasifikuojamus kitur:

15.1.18.1. simptomus ir požymius, susijusius su kraujotakos ir kvėpavimo sistemomis (R00–R09);

15.1.18.2. simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu (R10–R19);

15.1.18.3. simptomus ir požymius, susijusius su oda ir poodiniu audiniu (R20–R23);

15.1.18.4. simptomus ir požymius, susijusius su nervų, raumenų ir skeleto sistemomis (R25–R29);

15.1.18.5. simptomus ir požymius, susijusius su šlapimo organų sistema (R30–R39);

15.1.18.6. simptomus ir požymius, susijusius su pažinimo, suvokimo ypatybėmis, emocine būsena ir elgesiu (R40–R46);

15.1.18.7. simptomus ir požymius, susijusius su kalba ir balsu (R47–R49);

15.1.18.8. bendruosius simptomus ir požymius (R50–R69);

15.1.18.9. nenormalius kraujo tyrimo duomenis be diagnozės (R70–R79);

15.1.18.10. nenormalius šlapimo tyrimo duomenis be diagnozės (R80–R82);

15.1.18.11. nenormalius kitų organizmo skysčių, medžiagų ir audinių tyrimo duomenis be diagnozės (R83–R89);

15.1.18.12. nenormalius diagnostinių ir funkcinių tyrimų duomenis be diagnozės (R90–R94);

15.1.18.13. nepatikslintas ir nežinomas mirties priežastis (R95–R99).

15.1.19. sužalojimus, apsinuodijimus ir tam tikrus išorinių poveikių padarinius:

15.1.19.1. galvos sužalojimus (S00–S09);

15.1.19.2. kaklo sužalojimus (S10–S19);

15.1.19.3. krūtinės ląstos sužalojimus (S20–S29);

15.1.19.4. pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimus (S30–S39);

15.1.19.5. peties ir žasto sužalojimus (S40–S49);

15.1.19.6. alkūnės ir dilbio sužalojimus (S50–S59);

15.1.19.7. riešo ir plaštakos sužalojimus (S60–S69);

15.1.19.8. klubo ir šlaunies sužalojimus (S70–S79);

15.1.19.9. kelio ir blauzdos sužalojimus (S80–S89);

15.1.19.10. čiurnos ir pėdos sužalojimus (S90–S99);

15.1.19.11. kelių kūno sričių sužalojimus (T00–T07);

15.1.19.12. nepatikslintų liemens, galūnės dalių ar kūno sričių sužalojimus (T08–T14);

15.1.19.13. svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikį (T15–T19);

15.1.19.14. nudegimus (T20–T32);

15.1.19.15. nušalimus (T33–T35);

15.1.19.16. apsinuodijimus narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36–T50);

15.1.19.17. nemedicininės paskirties medžiagų toksinį poveikį (T51–T65);

15.1.19.18. kitus ir nepatikslintus išorinių poveikių padarinius (T66–T78);

15.1.19.19. tam tikras ankstyvas traumos komplikacijas (T79);

15.1.19.20. chirurginio ir terapinio gydymo komplikacijas, neklasifikuojamas kitur (T80–T88);

15.1.19.21. sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padarinius (T90–T98).

15.1.20. išorines sergamumo ir mirtingumo priežastis:

15.1.20.1. transporto įvykius (V01–V99);

15.1.20.2. kitas išorines atsitiktinių sužeidimų priežastis (W00–W59);

15.1.20.3. gyvų jėgų sukeltą mechaninį poveikį (W50–W64);

15.1.20.4. kitokį atsitiktinį kvėpavimo sutrikdymą (W75–W84);

15.1.20.5. elektros srovės, radiacijos ir ekstremalios aplinkos oro temperatūros bei slėgio poveikį (W85–W99);

15.1.20.6. dūmų, gaisro ir liepsnos poveikį (X00–X09);

15.1.20.7. sąlytį su karščiu ir karštomis medžiagomis (X10–X19);

15.1.20.8. sąlytį su nuodingaisiais gyvūnais ir augalais (X20–X29);

15.1.20.9. gamtos jėgų poveikį (X30–X39);

15.1.20.10. atsitiktinį apsinuodijimą kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikį (X40–X49);

15.1.20.11. tyčinius susižalojimus (X60–X84);

15.1.20.12. medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijas (Y40–Y84).

15.2. atlikti diferencinę diagnostiką;

15.3. atlikti šios Lietuvos medicinos normos 15.1 papunktyje išvardytų susirgimų gydomąsias procedūras pagal Lietuvos Respublikoje įteisintas gydymo metodikas;

15.4. siūlyti tolesnio ištyrimo ar gydymo planą;

15.5. įvertinti paciento demografinius duomenis.

16. Gydytojas radiologas turi gebėti:

16.1. atlikti:

16.1.1. konvencinės radiologijos procedūras:

16.1.1.1. rentgenografiją;

16.1.1.2. rentgenoskopiją;

16.1.1.3. tomosintezę;

16.1.1.4. kaulų tankio matavimą;

16.1.1.5. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas konvencinės radiologijos procedūras.

16.1.2. KT procedūras:

16.1.2.1. pasluoksninę ir spiralinę daugiapjūvę KT;

16.1.2.2. natyvinę (be kontrastinės medžiagos) KT;

16.1.2.3. KT su kontrastavimu (peroraliniu, retrogradiniu, intraveniniu, intraarteriniu, perkutaniniu, fiziologinių ir patologinių ertmių bei kitais);

16.1.2.4. KT angiografiją;

16.1.2.5. KT perfuziją;

16.1.2.6. dviejų energijų KT;

16.1.2.7. dviejų vamzdžių KT;

16.1.2.8. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas KT procedūras.

16.1.3. MRT procedūras:

16.1.3.1. natyvinę (be kontrastinės medžiagos) MRT;

16.1.3.2. MRT su kontrastavimu (dinaminiu, daugiafaziu kontrastavimu ir kitais);

16.1.3.3 MRT angiografiją;

16.1.3.4. MRT spektroskopiją;

16.1.3.5. MRT difuziją, traktografiją;

16.1.3.6 kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas MRT procedūras.

16.1.4. ultragarsinės diagnostikos (toliau – UG) procedūras:

16.1.4.1. vienmatę UG (A režimas);

16.1.4.2. dvimatę UG (B, M režimai ir kt.);

16.1.4.3. trimatę, keturmatę (3D/4D) UG;

16.1.4.4. UG elastografiją;

16.1.4.5. kraujagyslių vaizdinimo UG metodus, paremtus Doplerio efektu (spalvinį doplerį, galios doplerį, spektrinę analizę, dvigubą ir trigubą skenavimą bei kitus);

16.1.4.6. kontrastinius UG tyrimus;

16.1.4.7. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas UG procedūras.

16.1.5. BM procedūras:

16.1.5.1. plaučių perfuzinę ir ventiliacinę scintigrafiją;

16.1.5.2. plaučių RKT įtariant plaučių vėžį;

16.1.5.3. miokardo perfuzinę RKT, sinchronizuotą su elektrokardiograma;

16.1.5.4. dinaminę inkstų scintigrafiją su medikamentiniais (kaptoprilio ir furosemido) mėginiais;

16.1.5.5. netiesioginę cistografiją;

16.1.5.6. skydliaukės ir prieskydinių liaukų scintigrafiją;

16.1.5.7. viso kūno scintigrafiją, esant neuroendokrininiams navikams;

16.1.5.8. seilių liaukų, skeleto, krūtų scintigrafiją;

16.1.5.9. scintigrafinius tyrimus kraujavimo iš virškinamojo trakto vietai nustatyti;

16.1.5.10. kepenų ir tulžies latakų scintigrafinius tyrimus;

16.1.5.11. sarginio limfmazgio scintigrafiją melanomų, krūties vėžio, galvos ir kaklo navikų, ginekologinių navikų atvejais;

16.1.5.12. galvos smegenų scintigrafinius tyrimus;

16.1.5.13. tirotoksikozės gydymą radiojodu (I-131) ambulatorinėmis sąlygomis.

16.1.6. intervencinės radiologijos procedūras:

16.1.6.1. intervencinę nekraujagyslinę diagnostinę procedūrą (biopsiją, ikioperacinį darinių žymėjimą ir kitą), atliekant radiologinį (UG, KT ir kitą) tyrimą;

16.1.6.2. intervencinę nekraujagyslinę terapinę procedūrą (punkciją su drenažu, latakų kateterizavimą, stomų suformavimą, abliaciją (temperatūra, radiodažnio bangomis ir kitų fizikiniais reiškiniais), nervų šaknelių ir periferinių nervų blokadą ir kitus) atliekant radiologinį (UG, KT ir kitą) tyrimą;

16.1.6.3. diagnostinę angiografiją (aortos, vainikinės ir periferinės arterijos), venografiją, perkateterinį intravaskulinį kraujospūdžio matavimą ir kitą);

16.1.6.4. diagnostinę limfografiją;

16.1.6.5. kraujagyslinės terapijos procedūras (balioninę ir kt. rūšies angioplastiką, embolizaciją, trombolizę, trombektomiją, ilgalaikio kateterio implantaciją, transjugulinį intrahepatinį portosisteminį šuntą ir kitą);

16.1.6.6. endoprotezavimą;

16.1.6.7. osteoplastiką, osteosintezę atliekant radiologinę procedūrą;

16.1.6.8. medikamentų injekcijas atliekant radiologinę procedūrą;

16.1.6.9. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas intervencinės radiologijos procedūras.

16.1.7. termografiją:

16.1.7.1. viso kūno;

16.1.7.2. regioninę;

16.1.7.3. kitus Lietuvos Respublikoje įteisintus termografijos metodus.

16.1.8. Lietuvos Respublikoje įteisintus optinės KT radiologinius metodus.

16.2. vertinti šios Lietuvos medicinos normos 16.1 papunktyje išvardytų procedūrų, metodų metu gautus rezultatus ir pateikti radiologinę išvadą.

16.3. naudotis:

16.3.1. kompiuterine technika;

16.3.2. specialia radiologine programine įranga vaizdų peržiūrai ir jų apdorojimui (daugiaplokštuminės, trijų dimensijų (3D) ir kitų rūšių vaizdų rekonstrukcijos, radiologinių tyrimų vaizdų suliejimo tarpusavyje ir su kitų (ne radiologinių, pvz. endoskopija ir kt.) tyrimų vaizdų (retrospektyvių ir realiame laike), objektų matavimus radiologinių tyrimų vaizduose ir pan.);

16.3.3. pagalbinėmis diagnostinėmis programomis (CAD, angl. Computer aided detection);

16.3.4. radiologinės informacinės sistemos (RIS) ir diagnostinių vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS, angl. Picture Archiving and Communicating System);

16.3.5. teleradiologijos priemonėmis ir infrastuktūra;

16.3.6 kita darbui reikalinga kompiuterine technika, programine įranga ir radiologinėmis technologijomis.

16.4. po specialaus pasiruošimo (vienų metų BM rezidentūros arba darbo su kitu specialistu BM skyriuje ne mažiau kaip vienus metus) atlikti šiuos BM sudėtinius (hibridinius) diagnostinius tyrimus ir gydomąsias procedūras:

16.4.1. kaulų scintigrafiją, įskaitant papildomas statines scintigramas, trijų fazių scintigrafiją ir dominančios srities RKT ar RKT-KT;

16.4.2. skydliaukės scintigrafiją, įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.3. statinę inkstų scintigrafiją, įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.4. plaučių perfuzinę ir ventiliacinę scintigrafiją, įskaitant RKT, perfuzinio plaučių ploto kvalifikaciją ir mukociliarinio klirenso nustatymą;

16.4.5. prieskydinių liaukų scintigrafiją, įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.6. kaulų čiulpų scintigrafiją, įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.7. seilių liaukų scintigrafiją (dinaminę ir statinę);

16.4.8. stemplės ir skrandžio evakuacijos tyrimus, gastroezofaginio refliukso nustatymą (dinaminę ir statinę scintigrafiją);

16.4.9. Meckel‘io divertikulo scintigrafiją (dinaminę ir statinę), įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.10. kraujavimo iš virškinamojo trakto vietos nustatymą su žymėtais eritrocitais (dinaminę ir statinę scintigrafiją), įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.11. kepenų hemangiomų identifikavimą su žymėtais eritrocitais (dinaminę ir statinę scintigrafiją), įskaitant RKT ar RKT-KT bei suliejimą su diagnostiniu KT ar MRT tyrimu;

16.4.12. kepenų ir blužnies scintigrafiją, įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.13. hepatobiliarinę scintigrafiją (dinaminę ir statinę), įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.14. infekcijos židinių paiešką su žymėtais leukocitais, grenuliocitais, antikūnais ar jų fragmentais (dinaminę ir statinę scintigrafiją), įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.15. sarginio limfmazgio scintigrafiją pacientams, sergantiems krūties vėžiu, melanoma, galvos ir kaklo navikais, urogenitalinės sistemos navikais (dinaminę ir statinę), įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.16. limfoscintigrafiją (dinaminę ir statinę), įskaitant RKT ar RKT-KT;

16.4.17. onkologinių ligonių tyrimą su 99mTc, I-123/131, MIBG-123/131, In-111, Tl-201, Ga-67, somatostatinio receptorių analogais: viso kūno scintigrafiją, statines scintigramas, įskaitant RKT ar RKT-KT bei suliejimą su diagnostiniu KT ar MRT tyrimu;

16.4.18. širdies radionuklidinius tyrimus: pirmo pratekėjimo scintigrafiją (dinaminę), ventrikuliografiją, miokardo infarkto zonos vizualizavimą, miokardo perfuzijos tyrimą, įskaitant RKT, sinchronizuotą su elektrokardiograma RKT, RKT sulietą su KT angiografija ir RKT-KT;

16.4.19. galvos smegenų radionuklidinius tyrimus: smegenų perfuzinę scintigrafiją (su farmakologiniu mėginiu perfuzijos rezervui nustatyti), dopamino receptorių scintigrafiją, scintigrafiją pacientams, sergantiems galvos smegenų navikais, įskaitant RKT, RKT-KT bei suliejimą su diagnostiniu KT ar MRT tyrimu.

16.5. po specialaus pasiruošimo (vienų metų BM rezidentūros arba darbo su kitu specialistu BM skyriuje ne mažiau kaip vienus metus bei, remiantis Europos branduolinės medicinos asociacijos rekomendacijomis, atlikto rekomenduojamo procedūrų skaičiaus prižiūrint patyrusiam specialistui) šias gydomąsias procedūras, kuriose naudojami radionuklidais žymėti preparatai:

16.5.1. skydliaukės vėžio gydymą I-123 ir I-131 radionuklidais žymėtais preparatais;

16.5.2. kaulinių metastazių gydymą Sr-89, Sm-153, Re-188, Re-186, Ra-223 ir kitais radionuklidais žymėtais preparatais;

16.5.3. radiosionovektomijas Y-90, Re-188, Re-186, Er-169 ir kitais radionuklidais žymėtais preparatais;

16.5.4. išplitusių neuroendokrininių navikų gydymą I-131-MIBG radionuklidais žymėtais preparatais;

16.5.5. gydymą radioaktyviais somatostatino analogais;

16.5.6. tikrosios policitemijos gydymą P-32 radionuklidu žymėtais preparatais;

16.5.7. limfomų gydymą radioaktyviais antikūnais prieš antigeną CD20;

16.5.8. kepenų metastazių gydymą intraarteriniais radionuklidu žymėtais preparatais;

16.6. po specialaus pasiruošimo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamo pozitronų emisijos tomografijos tyrimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, išėjęs ne trumpesnį kaip 288 valandų mokymą įstaigoje, turinčioje ne trumpesnę kaip 1 metų ir ne mažiau kaip 1000 PET tyrimų atlikimo patirtį, ir turintis tai patvirtinantį dokumentą) šiuos PET-KT tyrimus:

16.6.1. PET-KT tyrimus su F-18-FDG;

16.6.2. PET-KT tyrimus su C-11 ar F-18 cholinu pacientams, sergantiems prostatos vėžiu;

16.6.3. PET-KT tyrimus su C-11 methioninu, F-18 FET ir FDG pacientams, sergantiems smegenų navikais;

16.6.4. PET-KT tyrimus su C-11 PiB (angl. Pittsburg compuond B), smegenų amiloidozės vaizdinimui pacientams, sergantiems Alzheimerio liga;

16.6.5. PET-KT tyrimus su NaF-18;

16.6.6. PET-KT tyrimus su Ga-68 peptidais, Ga-68 somatostatinų analogais ir F-18 FDOPA sergantiesiems neuroendokrininiais navikais;

16.6.7. širdies PET-KT tyrimus su radionuklidais ir radionuklidu žymėtais preparatais O-15, N-13 amoniakas, Rb-82, F-18 flupiridaz ir F-18 FDG;

16.7. įvertinti šios normos 16.6 papunktyje išvardytų tyrimų metu gautus rezultatus ir pateikti radiologinę išvadą.

VIII SKYRIUS

atsakomybė

17. Gydytojas radiologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.