Administracinė byla Nr. eAS-777-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01098-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 24S211587, kuriuo panaikintas jam (pareiškėjui) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad Sprendime nurodyta reikalavimas pareiškėjui grąžinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), todėl grąžinęs Leidimą pareiškėjas neturės teisės dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje. Teismui nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos ir nebegalės gyventi kartu su šeima (sutuoktine ir sūnumi, kurie Lietuvoje gyvena leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu). Pareiškėjas 14 metų gyvena Lietuvoje, kuri yra jo šeiminių, socialinių ir ekonominių interesų centras. Kilmės valstybėje (Rusijos Federacijoje) pareiškėjas neturi jokio turto, be to, grįžti į Rusiją jam yra nesaugu, nes jis remia Ukrainą. Pareiškėjas turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, tačiau santuokos liudijimo originalas yra pamestas, o pareiškėjas dėl Ukrainos rėmimo negali grįžti į Rusiją, be to, Leidimas yra vienintelis galimas variantas jam gyventi Lietuvoje kartu su šeima.

Pareiškėjas teigė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. jis netektų 23 600 Eur atlyginimo, 24 750 Eur dividendų, valstybės biudžetas netektų 4 720 Eur pajamų mokesčio, 5 310 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 417,72 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokų nuo pareiškėjo atlyginimo. Taip pat žala būtų padaryta pareiškėjo šeimai, nes jie būtų atskirti nuo pareiškėjo.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 2 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimą, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir nėra pateikta įrodymų, kad yra priimtas sprendimas, kuriuo remiantis būtų vykdomas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, patirs skunde minimus nepatogumus. Pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas paveiks jo šeiminius santykius, taip pat nepagrindė, kokią įtaką reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas turės jo sveikatai ar gyvybei. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam galinčios atsirasti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos yra grindžiami tik prielaidomis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų priimtas sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę, pareiškėjas turėtų teisę tokį sprendimą skųsti teismui ir, esant poreikiui, prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti grąžinimo ar išsiuntimo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas stabdyti Sprendimo galiojimą, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas.

III.

Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis netektų Lietuvoje darbo, turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, kurioje neturi jokios gyvenamosios vietos, tokiu būdu pareiškėjas bus atskirtas nuo šeimos narių – Lietuvos nuolatinių gyventojų. Teismui, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam (pareiškėjui) bus padaryta neatitaisoma žala.

Pareiškėjas pažymi, kad skundo pateikimas teismui Sprendimo vykdymo nesustabdo. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas turi grąžinti Departamentui išduotą Leidimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečiui surašomas grąžinimo sprendimas, jeigu užsienietis per 14 dienų nuo Leidimo panaikinimo pats neišvyks iš Lietuvos. Neįvykdžius grąžinimo sprendimo, užsienietis bus išsiunčiamas ir jam bus uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo teigimu, teismo argumentas, kad galbūt pareiškėjui neteks išvykti iš Lietuvos, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis grindžiama nebeaktualia teismų praktika, kai užsieniečio pateiktas skundas teismui dėl Departamento priimto sprendimo panaikinti Leidimą reiškė, kad Departamento sprendimo galiojimas stabdomas automatiškai, nebent užsienietis turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos nedelsdamas. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024 pakeitė prieš tai ilgai taikytą praktiką užsieniečių bylose dėl Departamento priimtų sprendimų panaikinimo, tenkindamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nenustatęs, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, piktnaudžiautų procesu, ir vertindamas, kad sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisėtam buvimui Lietuvoje ir akivaizdžiai sukeltų teisinių padarinių. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas nagrinėjamu atveju turi įtakos jo teisėtam buvimui Lietuvoje, todėl jis pagrįstai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis pagrindė argumentus, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma žala: teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, jis jau bus išvykęs iš Lietuvos (grąžinęs Leidimo kortelę); pareiškėjas Lietuvoje neteks darbo ir pajamų; pareiškėjas yra įmonės, kurioje dirba, akcininkas, todėl žala bus padaryta ir įmonei; pareiškėjas kilmės valstybėje neturi jokios gyvenamosios vietos; pareiškėją su Lietuvos sieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai; Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus (jiems išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje); pareiškėjas yra Ukrainos rėmėjas, todėl jam nesaugu vykti į Rusiją ar Baltarusiją, už Ukrainos rėmimą jam gresia reali grėsmė gyvybei ir sveikatai.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjas bus išsiųstas. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjo teiginiai dėl galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio A. B. (A. B.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 24S211587 panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą skundo pateikimas teismui Sprendimo vykdymo nesustabdo, todėl jis, grąžinęs Departamentui panaikinto Leidimo kortelę, turės išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, kurioje jam gresia persekiojimas dėl Ukrainos rėmimo ir kurioje jis neturi jokios gyvenamosios vietos, tokiu būdu pareiškėjas bus atskirtas nuo šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam, jo verslui ir šeimos nariams bus padaryta neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 24S211587 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nurodyta, kad pareiškėjas Leidimą turi grąžinti Departamento teritoriniam skyriui.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo ir išsiuntus jį į kilmės valstybę (Rusijos Federaciją), tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, nes jis nebegalės tęsti veiklos Lietuvoje (dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra pareiškėjas), nukentės Lietuvos Respublikoje gyvenančių jo šeimos narių (Rusijos Federacijos piliečių – sutuoktinės ir nepilnamečio sūnaus, turinčių leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) interesai, grįžęs į kilmės valstybę jis patirs persekiojimą kaip Ukrainos rėmėjas, kilmės valstybėje pareiškėjas neturi jokio turto ir gyvenamosios vietos.

Vertindama pareiškėjo teiginius dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir dėl to kilsiančios žalos, nes pareiškėjas nebegalės tęsti veiklos Lietuvoje (dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra) ir nukentės Lietuvos Respublikoje gyvenančių jo šeimos narių interesai, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis (rašytinius paaiškinimus), kad kol sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, Departamentas neišsiunčia jo į kilmės valstybę, tačiau teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas turės grąžinti Leidimą Departamento teritoriniam skyriui ir, jeigu jis pats neišvyks iš Lietuvos, – jis bus išsiunčiamas ir jam bus uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo teigimu, jis nebeturės pagrindo gyventi (būti) Lietuvoje, jis bus atskirtas nuo savo šeimos.

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjas beveik 14 metų gyvena ir dirba Lietuvoje, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, pareiškėjas turi savo verslą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios gauna pajamų, pareiškėjui priklauso 45 procentai įmonės akcijų, Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ir nepilnametis sūnus, kuris mokosi mokykloje. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui išduoto Leidimo reikšmę jo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas Leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžintas arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjo šeimos interesai, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama 2024 m. lapkričio 27 d. (paskirtas teismo posėdis), nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo grąžinti ir /ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ir jo šeimos nariui (nepilnamečiam vaikui).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina sustabdyti viso Sprendimo galiojimą, t. y. leisti pareiškėjui ir toliau dirbti Lietuvoje Leidimo pagrindu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024). Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ryšių (verslą) ir / ar gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, taip pat savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo (neleidus pareiškėjui toliau dirbti Leidimo pagrindu) jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai ir pateikti įrodymai, susiję su jam galbūt kilsiančia grėsme grįžimo į kilmės valstybę atveju dėl Ukrainos rėmimo, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nes panaikinto Leidimo išdavimas nebuvo susijęs su jam kilusia grėsme kilmės šalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas – taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria uždraudžiama Departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Rusijos Federacijos piliečio A. B. (A. B.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo A. B. (A. B.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją A. B. (A. B.) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė