LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS 2016–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. vasario 12 d. Nr. A1-82

Vilnius

Įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 8 punktą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.1.4 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų planą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

3. Siūlau Lietuvos atsakingo verslo asociacijai ir socialinių partnerių organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų planą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2016 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A1-82

ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS 2016–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įmonių socialinės atsakomybės 2016–2020 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – sukurti funkcionalią socialinės atsakomybės sistemą, kuri skatintų įmones savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, o visuomenę būti aktyvia šio proceso dalyve.

2. Veiksmų planas parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) nuostatomis dėl įmonių socialinės atsakomybės skatinimo ir plėtros, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Valstybės pažangos strategija), Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa), Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), ir Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa), įgyvendinimo rezultatus.

3. Veiksmų plane vartojamos sąvokos:

3.1. Įmonių socialinė atsakomybė – įmonių atsakomybė už jų poveikį aplinkai ir visuomenei (įmonių politika ir praktika, kai jos, laikydamosi įstatymų, tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos normų, į savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai integruoja socialinius, aplinkosaugos ir skaidraus verslo principus). Įmonės kartu su visuomeniniais ir valstybinio sektoriaus partneriais ieško novatoriškų sisteminių socialinių, aplinkosaugos ir platesnių ekonominės gerovės problemų sprendimų.

3.2. Kitos Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme vartojamas sąvokas.

4. Veiksmų plano įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrins Valstybės pažangos strategijos nurodyto tikslo – ugdyti verslo socialinę atsakomybę, tai suvokiant kaip šiuolaikinę verslo praktiką – įgyvendinimą.

II SKYRIUS

APLINKOS IR VIDAUS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

5. Įmonių socialinė atsakomybė – svarbi pasaulinių ir ES diskusijų apie globalizaciją, konkurencingumą ir darnų vystymąsi dalis. 2011 m. spalio 25 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nurodoma, kad įmonėms siekiant tapti konkurencingesnėms vis svarbesnis tampa strateginis požiūris į įmonių socialinę atsakomybę. Prisiimdamos socialinę atsakomybę įmonės gali gerokai prisidėti siekiant Sutarties dėl ES veikimo tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika. Ši atsakomybė neatsiejama nuo galiojančių teisės aktų laikymosi ir socialinių partnerių kolektyvinių sutarčių. Kad galėtų visiškai prisiimti socialinę atsakomybę, įmonės, glaudžiai bendradarbiaudamos su suinteresuotais subjektais, turėtų būti įdiegusios aplinkosaugos, etinių, žmogaus teisių ir vartotojų aspektus į verslo veiklą ir pagrindinę strategiją.

2005 m. Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje atstovai pristatė Jungtinių Tautų „Pasaulinį susitarimą“ – didžiausią savanorišką socialinės atsakomybės iniciatyvą pasaulyje, kviečiančią vadovautis 10 universalių atsakingos veiklos principų žmogaus teisių, darbuotojų, aplinkosaugos ir antikorupcijos srityse. Iniciatyva siekia 2 pagrindinių tikslų: padėti įmonėms įdiegti „Pasaulinio susitarimo“ principus į įmonės verslo strategiją bei skatinti įvairių sektorių bendradarbiavimą ir partnerystę valstybėje ir už jos ribų, siekiant universalių darnių pasaulio plėtros tikslų, ir aktyviai dalyvauti sprendžiant socialines ir aplinkos apsaugos problemas, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo.

6. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos 8 punkte nustatyta, kad atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė – esminė darnios plėtros sąlyga.

7. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje įmonių socialinės atsakomybės didinimas priskirtas prie bendrųjų ekonomikos darnaus vystymosi uždavinių. Taikant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimo principą, stiprinamas socialinis dialogas, įmonių socialinė atsakomybė, privataus ir viešojo sektorių partnerystė, kad būtų užtikrintas darnus vartojimas ir gamyba.

8. Lietuvoje 2013 m. rugpjūčio 30 d. įkurta Lietuvos atsakingo verslo asociacija (toliau – LAVA), kuri tapo 2005–2013 metais Lietuvoje veikusio Nacionalinio atsakingo verslo įmonių tinklo tąsa. LAVA yra ir Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ kontaktinė atstovybė Lietuvoje. LAVA veiklos tikslai yra skatinti atsakingos veiklos principų plėtrą, rodyti sektiną pavyzdį kitoms Lietuvos įmonėms ir organizacijoms, formuoti atsakingos veiklos kriterijus, stiprinti atsakingos veiklos vertės suvokimą visuomenėje ir vertinimą tarp verslo, organizacijų ir valstybės bei akademinių institucijų, remti „Pasaulinio susitarimo“ principus, atstovauti šalies interesams dėl šios iniciatyvos, būti „Pasaulinio susitarimo“ kontaktine atstovybe Lietuvoje, koordinuoti rinkos tyrimus, organizuoti atvirus visuomenei seminarus, konferencijas, mokymus ir kitus renginius, analizuoti ir teikti visuomenei informaciją apie atsakingą veiklą ir jos skatinimą, gerosios praktikos pavyzdžius.

2012 metais įkurtas neformalus privačių darnaus vystymosi ir socialinės atsakomybės specialistų tinklas „CSR Network Lithuania“, siekiantis suvienyti specialistų žinias ir patirtį, skatinti privataus ir viešojo sektoriaus bei visuomenės socialinę ir aplinkosaugos atsakomybę.

9. Siekiant sudaryti būtinas sąlygas plėtoti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti įmones savo veikloje taikyti jos principus, buvo parengta Nacionalinė įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa, Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių planas), ir Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2012–2013 metų priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2012–2013 metų priemonių plano patvirtinimo“.

10. Valstybės institucijos, skatinančios įmonių socialinės atsakomybės procesą, yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įgyvendinant Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių plano 1.2.1 papunktį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. A1-381 „Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros programos įgyvendinimo priežiūros komiteto sudarymo“ sudarytas Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros programos įgyvendinimo priežiūros komitetas (toliau – komitetas), kurio tikslas buvo tiesiogiai prižiūrėti, kaip vykdomos Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos priemonės. Komitetas buvo sudarytas iš valstybės institucijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje atstovų. Komitetas veikė iki 2013 metų pabaigos.

11. Nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo įgyvendinamas Europos socialinio fondo (toliau – ESF) finansuojamas beveik 1,450 mln. eurų vertės projektas „VARTAI: socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“, skirtas įmonių socialinės atsakomybės plėtrai Lietuvoje skatinti. Projektą įgyvendino Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje atstovai kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Nevyriausybinių organizacijų paramos ir informacijos centru. Vykdant šį projektą apmokyta 3,3 tūkst. asmenų; 73 įmonės parengė ir paskelbė savo įmonių socialinės atsakomybės ataskaitas; parengta 13 metodinių leidinių („Atsakingas verslas“, gairės į biržos prekybos sąrašą įtrauktoms įmonėms, įmonių socialinės atsakomybės gairės valstybės institucijoms ir valstybės įmonėms, įmonių socialinės atsakomybės sektorinės gairės ir kt.); surengti 393 renginiai (mokymai, gerosios patirties sklaidos renginiai, konferencijos, pristatymai); 65 įmonės prisijungė prie Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ iniciatyvos; parengta įmonių veiklos vertinimo indikatorių sistema; įgyvendintos 26 bendros verslo ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos; surengti 3 Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursai. Vykdant šį projektą atlikti 2 tyrimai įmonių socialinės atsakomybės padėčiai šalies mastu 2008–2011 metų laikotarpiu įvertinti.

Atliktų tyrimų išvados parodė, kad Lietuvos įmonės dar nėra aktyviai įsitraukusios į socialinės atsakomybės veiklą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų imtis atitinkamų veiksmų skatinti įmonių socialinę atsakomybę šalyje. Turi būti skatinama ir didelių, ir mažų įmonių socialinė atsakomybė, parengtas įmonių socialinę atsakomybę skatinančių veiksmų planas. Taip pat turi būti skatinama dalyvauti tarptautinėse konferencijose, siekiant gerosios praktikos sklaidos ir dalijimosi patirtimi bei atrasti naujas inovacijų sritis. Atliktuose tyrimuose konstatuota, kad aktyviausiai socialinės atsakomybės srityje veikia verslo konfederacijos, jungiančios šakines ir regionines asociacijas bei atskiras įmones, nes turi dideles socialinės atsakomybės sklaidos galimybes. Asociacijose paplitę garbės ir etikos kodeksai įvertinti kaip pirmieji žingsniai įmonių socialinės atsakomybės link, tačiau asociacijų socialinės atsakomybės sklaidos savo nariams galimybės dar nėra visapusiškai išnaudojamas. Konkretūs su įmonių socialine atsakomybe susiję projektai ar veiklos dar tik pradedami. Trūksta iniciatyvų organizuojant renginius. Tik dalis įmonių socialinės atsakomybės ataskaitas rengia jau daugelį metų. „Pasaulinio susitarimo“ narės socialinės atsakomybės ataskaitas teikia pagal 10 „Pasaulinio susitarimo“ principų. Kai kurios įmonės apima tik gana siaurą socialinės atsakomybės sritį, pavyzdžiui, aplinkosaugą.

Lietuvoje išleidžiamų įmonių socialinės atsakomybės metodinių priemonių skaičius nėra didelis. Konstatuota, kad įmonių socialinės atsakomybės tyrimų plėtrai skatinti reikalinga finansinė parama. Atsakingo vartojimo temomis organizuojami renginiai prisideda prie visuomenės švietimo. Lietuvoje pastebima darbo santykių vadybos sistemų plėtra. Šalyje itin sparčiai diegiamas ir sertifikuojamas Socialinės atskaitomybės standartas SA 8000, tačiau šis standartas nėra toks populiarus kaip Kokybės vadybos standartas ISO 9001 ar kiti. Dažniausiai tai lemia sertifikavimo išlaidos. 2008–2011 m. laikotarpiu fiksuojama Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001 standarto diegimo ir sertifikavimo plėtra. 2011 m. sertifikatą turėjo 419 įmonių, t. y. 11 proc. daugiau nei 2010 m. Siekiant darbo santykių vadybos sistemų plėtros būtina finansinė valstybės parama įmonėms diegimo ir sertifikavimo išlaidoms finansuoti.

Lietuvos statistikos departamento Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2008–2010 m. laikotarpiu moterys sudarė apie 40 proc. visų vadovų, šis rodiklis yra vienas didžiausių ES. Nagrinėjant moterų skaičių Lietuvos Respublikos Seime, tiek šiuo metu, tiek ankstesnių kadencijų metu moterys sudarė nedidelę visų Lietuvos Respublikos Seimo narių dalį. Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Europos Parlamente Lietuvos moterys sudaro didesnę procentinę dalį negu Lietuvos Respublikos Seime. Moterų dalis iš viešai kotiruojamų įmonių aukščiausiųjų sprendimų priėmimo organų sąlyginai nėra didelė, tačiau Lietuvos rodiklis viršija ES vidurkį. To priežastis gali būti aukštesnis Lietuvos moterų išsilavinimas.

Konstatuota, kad mažėja mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų. 2008 m. šis rodiklis buvo 5,9, o nuo 2009 m. neviršijo 5 mirčių 100 tūkst. darbuotojų. 2011 m. šis rodiklis buvo 4,6. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimui įtakos galėjo turėti sparti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų diegimo plėtra. Būtina stiprinti darbų saugą transporto, statybos, apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio įmonėse dėl didžiausio mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičiaus šiuose sektoriuose. Įmonėse registruojamas vis mažesnis susirgimų profesinėmis ligomis skaičius. Finansinės institucijos (bankai, draudimo kompanijos) Lietuvoje sudaro galimybes investuoti socialiai atsakingai, tačiau dažnai investuotojai nėra informuojami apie tokią galimybę arba apie tai, kad investuoja į socialiai atsakingas įmones ar fondus. Švietimas galėtų paskatinti įmones aktyviau įgyvendinti socialinės atsakomybės principus ir prisidėti prie šalies socialinės pažangos.

2009–2011 metais priemonių įmonių socialinei atsakomybei skatinti įgyvendinimo rezultatai parodė, kad vis dar trūksta įmonių, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo, supratimo apie įmonių socialinę atsakomybę, įmonių vykdomos iniciatyvos fragmentiškos, įmonių socialinės atsakomybės sąsaja su socialiniu dialogu silpna, socialinės atsakomybės principai neintegruoti į įmonių strateginius dokumentus. Verslo aplinkoje, ypač smulkiojo ir vidutinio, vyrauja nuomonė, kad įmonių socialinė atsakomybė – brangus procesas, neduodantis realios ekonominės naudos, įmonių socialinės atsakomybės plėtra regionuose neaktyvi, nepakankamai koordinuojami įmonių socialinės atsakomybės klausimai tarp valstybės institucijų, verslo organizacijų ir kitų suinteresuotų subjektų.

12. Lietuvoje neatliktas joks socialinės atsakomybės paplitimo masto, diegimo trukdžių, ateities perspektyvų ar panašus tyrimas, valstybės institucijų apklausa, todėl trūksta informacijos apie socialinės atsakomybės padėtį Lietuvos valstybinėse organizacijose ir pagrindines problemas, kurias reikia spręsti. Siekiant numatyti tolesnius efektyvius veiksmus didinant socialinę atsakomybę šalyje, pirmiausia svarbu nustatyti esamą socialinės atsakomybės padėtį šalies valstybės institucijose.

Labai svarbu suburti kompetentingų valstybės institucijų atstovų – socialinės atsakomybės specialistų, kurie savo ar kitose organizacijose galėtų patarti, kaip diegti socialinės atsakomybės principus, – ratą Lietuvoje, todėl būtina surengti tikslinius mokymus valstybės institucijų atstovams.

13. 2014 m. birželio mėn. priimtas Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos. Šiame komunikate išdėstyti svarbiausi strateginiai tikslai ir įvairūs darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo veiksmai (4 dalis), pagrįsti nustatytomis neišspręstomis problemomis (2 dalis) ir pagrindiniais uždaviniais (3 dalis), pateikta veiksmų, bendradarbiavimo ir keitimosi gerąja patirtimi darbuotojų saugos ir sveikatos srityje 2014–2020 m. programa, kuri gali būti įgyvendinta tik aktyviai bendradarbiaujant nacionalinėms institucijoms ir socialiniams partneriams.

14. Šiuo metu Lietuvoje nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima palyginti įmonių atsakingumą, todėl, siekiant užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir įmonių socialinės atsakomybės duomenų prieinamumo gerinimą, vienas iš tikslų – sukurti Lietuvoje verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, kuris padėtų objektyviai matuoti pažangą įmonių socialinės atsakomybės srityje, ar panašią sistemą.

15. 2008–2015 metų laikotarpiu suorganizuoti 8 Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursai, kuriuose įmonėms buvo įteikti Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai pagal nominacijas „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosaugos įmonė“ ir pagal tris kategorijas – labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių, didelių įmonių, tarptautinių įmonių ar jų filialų, atstovybių, veikiančių Lietuvoje. Labiausiai pasižymėjusioms įmonėms įteiktas aukščiausias apdovanojimas – „Socialiai atsakinga įmonė“.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

16. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

17. Veiksmų plane nurodyti atsakingi vykdytojai pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip vykdomas Veiksmų planas.

18. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš ESF, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete institucijoms, atsakingoms už Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarptautinių organizacijų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI

Uždavinys	Priemonė	Įgyvendinimo terminas	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. eurų					Atsakingi vykdytojai
Uždavinys	Priemonė	Įgyvendinimo terminas	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Atsakingi vykdytojai
1 tikslas – užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimą tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių
1.1. Įsteigti įmonių socialinės atsakomybės koordinavimo tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių platformą ir užtikrinti jos veikimą	1.1.1. Parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą dėl įmonių socialinės atsakomybės koordinavimo tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių platformos	2016 m. II ketv.	–	–	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	1.1.2. Kasmet organizuoti Nacionalinį įmonių socialinės atsakomybės forumą įmonių socialinės atsakomybės plėtros tendencijoms ir problemoms aptarti ir pasiūlyti sprendimus	2016–2020 m.	9^{^[1]}	9	9	9	9	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2 tikslas – sukurti įmonių socialinės atsakomybės motyvacijos skatinimo ir kompetencijos didinimo mechanizmą
2.1. Gerinti įmonių ir visuomenės supratimą apie įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybėse veikiančioms įmonėms	2.1.1. Siekiant diegti socialinės atsakomybės plėtros galimybes, šios atsakomybės principus savivaldybėse, organizuoti praktinius seminarus savivaldybių darbuotojams, įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams	2016–2020 m.	36	36	36	36	36	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos
	2.1.2. Organizuoti tarptautines konferencijas socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo tema	2018 m., 2020 m.	–	–	35	–	35	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2.1.3. Atlikti įmonių socialinės atsakomybės paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizę, vykdant įmonių vadovų ir darbuotojų apklausas (nustatyti gerąsias praktikas, viešinti analizės duomenis, praktikas)	2016 m. IV ketvirtis, 2019 m. IV ketvirtis	17	–	–	17	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
	2.1.4. Atlikti visuomenės nuomonės tyrimą socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis, viešinti tyrimo duomenis	2016 m. IV ketvirtis, 2019 m. IV ketvirtis	12	–	–	12	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
	2.1.5. Sukurti veiksmingus socialinės atsakomybės viešinimo visuomenei produktus ir vykdyti socialines akcijas, informuoti apie socialinę atsakomybę, atsakingo verslo vaidmenį	2016–2020 m.	35	75	75	75	75	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
	2.1.6. Vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų veiklas socialinės atsakomybės tema	2016–2020 m.	15	15	15	15	15	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2.1.7. Parengti ir atnaujinti metodinius leidinius socialinės atsakomybės tema, orientuotus į įmonių specifiką (sektorinės studijos, socialinės atsakomybės planai, interaktyvios priemonės, publikacijos, leidiniai (metodinės priemonės) pagal įmonių dydį, veiklos sritį, statusą ir pan.)	2016–2020 m.	27	27	27	27	27	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos
	2.1.8. Konsultuoti įmones socialinės atsakomybės diegimo klausimais, mokyti jas didinti atskaitingumą, rengti ataskaitas	2016–2020 m.	27	27	27	27	27	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
	2.1.9. Parengti informavimo ir švietimo apie darbuotojų saugą ir sveikatą metodines priemones, prisidedančias prie socialiai atsakingo verslo plėtros, ir organizuoti konsultacijas įmonėse dėl jų įgyvendinimo	2016–2020 m.	42	79	79	79	79	Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinių partnerių organizacijos
	2.1.10. Atnaujinti informavimo ir švietimo apie darbuotojų saugą ir sveikatą metodines priemones, prisidedančias prie socialiai atsakingo verslo plėtros	2018 m.	–	–	3	–	–	Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinių partnerių organizacijos
2.2. Gerinti valstybinio sektoriaus suvokimą apie socialinę atsakomybę ir indėlį į socialinės atsakomybės plėtrą	2.2.1. Atlikti organizacijų apklausą socialinės atsakomybės temomis	2016 m., 2019 m.	12	–	–	12	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
	2.2.2. Parengti metodines priemones socialinės atsakomybės temomis ir organizuoti mokymus valstybės institucijoms, vietos savivaldos institucijoms bei joms pavaldžių įstaigų atstovams	2016–2020 m.	35	55	55	55	55	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2.2.3. Organizuoti mokymus vietos savivaldos institucijoms apie regionų darnų planavimą, darnų vystymąsi	2016–2018 m.	19	19	19	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos
2.3. Sukurti tęstinio valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas	2.3.1. Įgyvendinti daugiašalius bandomuosius socialinės atsakomybės projektus, įtraukiant valstybės institucijas, ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigas, įmones, nevyriausybines organizacijas	2016–2020 m.	35	35	35	35	35	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
3 tikslas – užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės pažangos ir rezultatų stebėseną ir tobulinti vertinimo priemones bei metodus įmonių ir šalies lygiu
3.1. Užtikrinti, kad valstybės institucijos pripažintų socialiai atsakingai veikiančias įmones	3.1.1. Kasmet organizuoti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursą, daugiau dėmesio skirti gerosios praktikos sklaidai	2016–2020 m.	14^{^[2]}	14	14	14	14	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.2. Užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir įmonių socialinės atsakomybės duomenų prieinamumo gerinimą	3.2.1. Patikslinti Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas gaires ir standartus (Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva ar kt.)	2016 m. IV ketv.	7	–	–	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
	3.2.2. Vykdyti įmonių socialinės atsakomybės diegimo pažangos stebėseną pagal Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, įvertinant pažangą 2012–2015 ir 2016–2019 m. laikotarpiais, ir viešinti stebėsenos rezultatus	2017 m. I ketvirtis, 2020 m. II ketvirtis	–	12	–	–	12	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
	3.2.3. Sukurti verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą Lietuvoje: parengti Verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodiką ir įgyvendinti verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą metodiką bandomąjį projektą įmonėse	2016–2017 m.	58	58	–	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos
	Iš viso finansavimas iš ESF: 2 007 tūkst. eurų, VB lėšos – 115 tūkst. eurų		377 ESF 23 VB	438 ESF 23 VB	406 ESF 23 VB	390 ESF 23 VB	396 ESF 23 VB

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai	Vertinimo kriterijų reikšmės					Atsakingi vykdytojai
Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	Atsakingi vykdytojai
1 tikslas – užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimą tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių
1.1 uždavinys – įsteigti įmonių socialinės atsakomybės koordinavimo tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių platformą ir užtikrinti jos veikimą
P-1-1-1 Parengtas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl įmonių socialinės atsakomybės koordinavimo tarp valstybės institucijų ir socialinių partnerių platformos	1	–	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-1-1-2 Nacionalinių įmonių socialinės atsakomybės forumų skaičius	1	1	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2 tikslas – sukurti įmonių socialinės atsakomybės motyvacijos skatinimo ir kompetencijos didinimo mechanizmą
2.1 uždavinys – didinti įmonių ir visuomenės supratimą apie įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybėse veikiančioms įmonėms
P-2-1-1 Renginių (seminarų, skirtų savivaldybių darbuotojams, įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams, tarptautinių konferencijų socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo temomis) skaičius	ne mažiau kaip 15	ne mažiau kaip 15	ne mažiau kaip 16	ne mažiau kaip 15	ne mažiau kaip 16	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinių partnerių organizacijos
P-2-1-2 Asmenų, dalyvavusių renginiuose (seminaruose įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims tarptautinėse konferencijose socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo temomis) skaičius	ne mažiau kaip 300	ne mažiau kaip 300	ne mažiau kaip 400	ne mažiau kaip 300	ne mažiau kaip 400	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinių partnerių organizacijos
P-2-1-3 Atliktų įmonių socialinės atsakomybės paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizių, visuomenės nuomonės tyrimų socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis skaičius	2	–	–	2	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
P-2-1-4 Pagerėjęs suvokimas apie socialinę atsakomybę, atsakingą verslą bei šios atsakomybės naudą verslui ir visuomenei, lyginant su 2016 metais numatomo atlikti tyrimo rezultatais	–	–	–	20 proc.	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
P-2-1-5 Sukurtų vaizdo, garso, vizualinių socialinės atsakomybės viešinimo produktų socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo temomis, parengtų ir atnaujintų metodinių leidinių socialinės atsakomybės tema, orientuotų į įmonių specifiką, skaičius	ne mažiau kaip 5	ne mažiau kaip 7	ne mažiau kaip 7	ne mažiau kaip 7	ne mažiau kaip 6	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-2-1-6 Tarptautinių organizacijų organizuojamų renginių, kuriuose dalyvavo Lietuvos atstovai, skaičius	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-2-1-7 Parengtų ir atnaujintų metodinių leidinių socialinės atsakomybės tema, orientuotų į įmonių specifiką (sektorinės studijos, socialinės atsakomybės planai, interaktyvios priemonės, publikacijos, leidiniai (metodinės priemonės) pagal įmonių dydį, veiklos sritį, statusą ir pan.)	ne mažiau kaip 3	ne mažiau kaip 3	ne mažiau kaip 3	ne mažiau kaip 3	ne mažiau kaip 2	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos
P-2-1-8 Parengtų įmonių socialinės atsakomybės strategijų ir ataskaitų, besiremiančių tarptautiniais įmonių socialinės atsakomybės standartais, skaičius	ne mažiau kaip 20	ne mažiau kaip 20	ne mažiau kaip 20	ne mažiau kaip 20	ne mažiau kaip 20	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
P-2-1-9 Parengtos ir atnaujintos informavimo ir švietimo apie darbuotojų saugą ir sveikatą metodinės priemonės, prisidedančios prie socialiai atsakingo verslo plėtros	1	–	1	–	–	Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinių partnerių organizacijos
P-2-1-10 Įmonių, kuriose organizuotos konsultacijos dėl informavimo ir švietimo apie darbuotojų saugą ir sveikatą metodinių priemonių, prisidedančių prie socialiai atsakingo verslo plėtros, įgyvendinimo skaičius	ne mažiau kaip 30	ne mažiau kaip 60	ne mažiau kaip 60	ne mažiau kaip 60	ne mažiau kaip 60	Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialinių partnerių organizacijos
2.2 uždavinys – padidinti valstybinio sektoriaus suvokimą apie socialinę atsakomybę ir indėlį į socialinės atsakomybės plėtrą
P-2-2-1 Atliktų organizacijų apklausų socialinės atsakomybės temomis skaičius	1	–	–	1	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
P-2-2-2 Parengtų metodinių priemonių socialinės atsakomybės temomis skaičius	3	–	–	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-2-2-3 Suorganizuotų mokymų valstybės institucijoms, vietos savivaldos institucijoms ir joms pavaldžių įstaigų atstovams socialinės atsakomybės, regionų darnaus planavimo, darnaus vystymosi temomis skaičius	ne mažiau kaip 8	ne mažiau kaip 13	ne mažiau kaip 13	-	-	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinių partnerių organizacijos
P-2-2-4 Mokymuose, skirtuose valstybės institucijoms, vietos savivaldos institucijoms ir joms pavaldžių įstaigų atstovams, socialinės atsakomybės, regionų darnų planavimo, darnaus vystymosi temomis dalyvavusių asmenų skaičius	ne mažiau kaip 160	ne mažiau kaip 260	ne mažiau kaip 260	-	-	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialinių partnerių organizacijos
2.3 uždavinys – sukurti sąlygas tęstiniam valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo tarpusavio bendradarbiavimui
P-2-3-1 Įgyvendintų daugiašalių bandomųjų socialinės atsakomybės projektų, įtraukiant valstybės institucijas, ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigas, įmones, nevyriausybines organizacijas, skaičius	ne mažiau kaip 10	ne mažiau kaip 10	ne mažiau kaip 10	ne mažiau kaip 10	ne mažiau kaip 10	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
3 tikslas – užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės pažangos ir rezultatų stebėseną ir tobulinti vertinimo priemones bei metodus įmonių ir šalies lygiu
3.1 uždavinys – užtikrinti, kad valstybės institucijos pripažintų socialiai atsakingai veikiančias įmones
P-3-1-1 Suorganizuotų Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursų skaičius	1	1	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.2 uždavinys – užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir įmonių socialinės atsakomybės duomenų prieinamumo gerinimą
P-3-2-1 Patikslinta Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodika	1	–	–	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
P-3-2-2 Parengtų įmonių socialinės atsakomybės šalies mastu pažangos vertinimo analizių skaičius	–	1	–	–	1	Lietuvos atsakingo verslo asociacija
P-3-2-3 Parengta Verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodika	–	1	–	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos
P-3-2-4 Įmonių, kuriose įgyvendintas verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą Verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodiką bandomasis projektas, skaičius	–	10	–	–	–	Lietuvos atsakingo verslo asociacija, socialinių partnerių organizacijos

_______________

^{^[1]} Priemonė finansuojama valstybės biudžeto (toliau – VB) lėšomis. Kitos Veiksmų plane nurodytos priemonės, išskyrus Veiksmų plano 3.1.1 papunktyje nurodytą priemonę, kuri taip pat finansuojama VB lėšomis, finansuojamos ESF lėšomis.

^{^[2]} Priemonė finansuojama VB lėšomis.