Administracinė byla Nr. eA-244-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02605-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 27.4; 26; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 2016 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. S-2588-(8.26) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pateikti jo prašomą informaciją. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad prašo panaikinti Rašto dalį dėl tarnybinių telefonų išklotinių nepateikimo bei įpareigoti atsakovą pateikti prašomą informaciją. Pažymėjo, jog Rašto dalies dėl akreditacijos neprašo naikinti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. spalio 13 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės merą dėl dviejų merui ir mero pavaduotojui skirtų telefono numerių išklotinių už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 31 d. pateikimo. Nurodė, kad ši informacija reikalinga ne tik straipsniui apie savivaldybės politikų komunikavimą naudojantis šiomis ryšio priemonėmis, bet ir pareiškėjui, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui ir Radviliškio rajono savivaldybės gyventojui. Pareiškėjas teigė siekęs išsiaiškinti, ar telefonais nėra piktnaudžiaujama, ar nesinaudojama brangiai apmokamomis telefoninių pokalbių linijų paslaugomis.
3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Raštu savivaldybės meras atsisakė pareiškėjui suteikti prašomą informaciją motyvuodamas tuo, kad tai privati informacija. Būdamas viešu asmeniu ir užimdamas viešas tiesiogiai renkamo politiko pareigas Radviliškio rajono meras visiškai nemotyvavo, kodėl įstaigos suteikto mobilaus telefono pokalbių išklotinės yra ypatingi asmens duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme pateiktą apibrėžimą. Pareiškėjas teigė, kad prašydamas ankščiau paminėtos informacijos jis nesiekė sužinoti tik merui ar vicemerui būdingus požymius arba tik su jų asmens garbe ir orumu susijusią informaciją, kaip tai apibrėžta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamame Rašte kaip atsisakymo pagrindas nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 11 ir 12 punktai, tačiau pareiškėjo prašymas buvo adresuotas tik Radviliškio rajono merui ir pateiktas pirmą kartą.
5. Atsakovas nurodė, jog iš pareiškėjo 2016 m. spalio 13 d. prašymų turinio matyti, kad pareiškėjas iš Savivaldybės ir Savivaldybės administracijos pageidauja gauti informaciją apie Savivaldybės mero ir jo pavaduotojo bei Savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo privatų gyvenimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma informacija visiškai nesusijusi su Savivaldybės institucijų vykdoma veikla, jų kompetencija ir teisės aktuose nustatytomis funkcijomis, tokios informacijos Savivaldybės institucijos netvarko, todėl akivaizdu, kad ji nėra teiktina. Be to, pareiškėjas prašė pateikti privačią ne su jo asmeniu susijusią informaciją, skunde nepagrįstai teigdamas, kad Savivaldybės institucijų vadovų, kaip viešų asmenų, naudojamų mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių išklotinės, t. y. duomenys, iš kurių galima sužinoti, su kuo, kada ir kiek laiko bei kartų minėti asmenys bendrauja ir susirašinėja žinutėmis su trečiaisiais asmenimis, nėra privati informacija.
II.
6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Radviliškio rajono savivaldybės 2016 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. S-2588-(8.26) dalį ir įpareigojo Savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. prašymo dalį dėl tarnybinių telefonų išklotinių pateikimo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 31 d.
7. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, pažymėjo, kad jame išreikšta atsakovo valia nepateikti pareiškėjo prašomos informacijos, t. y. Savivaldybės merui ir jo pavaduotojui priskirtų tarnybinių telefonų pokalbių išklotinių. Šiuo aspektu skundžiamas atsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kurio priėmimo procedūrai bei turiniui keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai.
8. Teismas nurodė, kad sprendimas nepateikti pareiškėjo prašomos informacijos nėra pakankamai motyvuotas, nes skundžiamoje Rašto dalyje nurodyta, jog informacija yra privati ir pareiškėjui neturint rašytinių privačios informacijos savininkų sutikimo ir teisės ja disponuoti, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas (toliau – ir ADTAĮ), tačiau atsakovas nenurodė konkrečiai, kokios minėto įstatymo nuostatos būtų pažeistos. Teismo vertinimu, tai nelaikytina tinkamu sprendimo pagrindimu pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju teismas nevertino, ar atsakovas turėjo pateikti pareiškėjo prašomas tarnybinių telefono numerių išklotines. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašė pokalbių išklotinių, o prašė telefono išklotinių, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prašė informacijos, į kuriuos telefono numerius buvo skambinta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo turinį, darė išvadą, jog jis prašė informacijos ne apie Savivaldybės mero ir jo pavaduotojo privatų gyvenimą, o, priešingai, pareiškėjas aiškiai nurodė, jog minėta informacija bus reikalinga rengiant straipsnį ir informuojant visuomenę apie Radviliškio rajono savivaldybės vadovų komunikavimą su kitomis Savivaldybei priklausančiomis įstaigomis ir įmonėmis. Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai atsakė į pareiškėjo prašymo dalį dėl tarnybinių telefonų išklotinių pateikimo už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 31 d.
III.
10. Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir jam netaikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, jame nėra suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jais nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, taip pat, pareiškėjas kreipimosi metu nebuvo žurnalistas, todėl Raštas net negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.
10.2. Raštas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimams. Vien aplinkybė, kad Rašte nenurodytas konkretus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo straipsnis, nurodant kitų teisės aktų konkrečias nuostatas, informacijos nepateikimo faktines priežastis, nesudaro pagrindo naikinti Rašto. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas ir nevertindamas atsakovo į bylą pateikto Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el-310-621/2017 (tokia teismo nutartis nurodyta apeliaciniame skunde. Byloje pateikta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-28-309/2017 (b. l. 48–50)), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neturi žurnalisto statuso, padarė proceso teisės pažeidimą. Ignoruodamas šią aplinkybę teismas skundžiame sprendime pareiškėją įvardijo kaip žurnalistą, kuriam atsakovas nesuteikė prašomos informacijos, ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas).
10.4. Teismas nepasisakė ir nevertino pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad jo prašoma informacija būtina ne tik sužinoti, kiek dažnai Savivaldybės vadovai bendrauja su kitų įstaigų vadovais, tačiau iš išklotinių pareiškėjas, kaip visuomenės atstovas, pageidauja nustatyti, ar Savivaldybės vadovai neskambina padidinto tarifo numeriais. Taigi, prašoma informacija buvo reikalinga patenkinti pareiškėjo smalsumą ar atlikti Savivaldybės vadovų bendravimo telefonu kontrolę, o ne vien parengti straipsnį apie tai, kaip Savivaldybės vadovai bendrauja su kitų įstaigų vadovais, t. y. vykdo viešąjį administravimą.
10.5. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo liko neaišku, ar pareiškėjo prašoma informacija (išklotinės) yra visa apimtimi teiktina informacija. Teismas skundžiamo sprendimo vienoje vietoje nurodė, kad apie tai nepasisakys, tačiau toliau nurodė, kad informacija apie Savivaldybių vadovų bendravimą su kitų įstaigų vadovais yra teiktina informacija ir Savivaldybė turėjo pateikti išklotines, tačiau nepasisakė, kaip užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnio nuostatas dėl žmogaus privatus gyvenimas neliečiamo.
11. Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė 2018 m. kovo 6 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. vasario 26 d. išvados (rašto) kopiją ir prašo ją vertinti nagrinėjant bylą.
12. Pareiškėjas M. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Seimo kontrolieriaus 2017 m. liepos 18 d. pažymos Nr. 4D – 2017/2-632-3D tyrimo išvadų 15 punkte pažymėta, kad tarnybiniais telefonais negali būti naudojamasi asmeniniais tikslais. Tvarkos, reglamentuojančios atsakovo naudojimąsi tarnybiniais telefonais, pažeidimus nustatė ir Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, kurios 2017 m. liepos 11 d. rašte Nr. S–30–(1.5) nurodoma, jog tvarka tobulintina, kadangi neužtikrina, kad valstybei priklausantis turtas būtų naudojamas išimtinai tik tarnybos tikslais. Kadangi politikai ir valstybės tarnautojai pažeisdami įstatymus siekdami asmeninės naudos naudojosi valstybei priklausančiu turtu darbo metu, jų negali ginti įstatymas, ginantis asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Todėl atmestinas apelianto motyvas, jog jis negali pateikti tarnybinių telefonų išklotinių dėl galimo kišimosi į privataus asmens gyvenimą ir / ar Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo.
12.2. Telefoninėse išklotinėse, kuriose pateikiami tik telefono numeriai bei skambučių trukmė, data ir laikas, bet nėra pokalbių turinio, esanti informacija nepatenka į Asmens duomenų apsaugos įstatyme nurodytus saugomus duomenis. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pareiškėjas teigia turįs teisę žinoti, kaip meras, vykdydamas vietos valdžios pareigas, naudojasi valstybei priklausančiu turtu. Pareiškėjas daro prielaidą, kad politikai piktnaudžiaudami savo statusu ir naudodamiesi valstybei priklausančiu turtu skambina į užsienio šalis ir / ar padidinto tarifo numeriais.
13. Pareiškėjas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus: Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. liepos 11 d. raštą Nr. S–30–(1.5), Seimo kontrolierių 2017 m. liepos 18 d. pažymą Nr. 4D – 2017/2-632-3D, Kupiškio rajono savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. S1 – 1688 (4.11) su priedais (mero, mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus tarnybinių telefonų sąskaitų išklotinėmis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės mero atsisakymo teikti pareiškėjui informaciją – savivaldybės ir savivaldybės administracijos vadovų telefonų išklotines, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Pareiškėjas, kreipdamasis 2016 m. spalio 13 d. į Radviliškio rajono savivaldybės merą ir administracijos direktorę su prašymais pateikti tarnybinio telefono išklotines, nurodė, kad yra žurnalistas ir duomenys bus reikalingi rengiant straipsnį ir informuoti visuomenę apie Radviliškio rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos vadovų komunikavimą su kitomis savivaldybei priklausančiomis įstaigomis (t. I, b. l. 27-28).
16. Pareiškėjo nurodytas statusas – žurnalistas, ir nurodyti informacijos gavimo tikslai – informuoti visuomenę, leidžia daryti išvadą, kad informaciją siekiama gauti Visuomenės informavimo įstatymo pagrindu; atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad kreipimosi metu pareiškėjas neturėjo žurnalisto statuso, tai įrodinėjama į bylą pateiktu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-28-309/2017, kurio teismas nevertino.
17. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-28-309/2017 byloje buvo priimta išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. A. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. A. pareiškimą. Radviliškio rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 22 d. buvo gautas M. A. pareiškimas, kuriuo jis prašė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorę J. M. pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2143 straipsnio 1 dalyje (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją masinės informacijos priemonės atstovui, išskyrus informaciją, kuri neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą), ir skirti jai baudą.
18. Visuomenės informavimo įstatymo (red., galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.) 2 straipsnio 89 dalyje įtvirtinta, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.
19. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-28-309/2017 palikdamas nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį konstatavo, kad M. A. su Informacijos analizės asociacija 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaręs savanoriškos veiklos sutartį, kuria asociacija buvo įvardyta kaip savanoriškų darbų organizatorius, M. A. – kaip savanoris, o ne kaip žurnalistas. Be to, nebuvo duomenų, kad Informacijos analizės asociacija turėtų vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą, kuriuose būtų nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai. Asociacijos įstatai ir savanoriškos veiklos sutartis pateikiami byloje (t. I, b. l. 4-8).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-28-309/2017 nustatytus faktus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo vertinti pareiškėjo kreipimosi į atsakovą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais pagrindais, aptariamu aspektu apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais.
21. Kiti teisiniai pagrindai, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti spręsdamas dėl pareiškėjo kaip fizinio asmens teisės gauti informaciją, yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatyme (red. galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.). Šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams; šio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte apibrėžta informacijos sąvoka – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Atvejai, kai šio įstatymo nuostatos netaikomos, nurodyti jo 1 straipsnio 3 dalyje, tarp jų – informacija, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai, bei informacija, kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti prašomos informacijos panaudojimo tikslą (7 p., 8 p.).
22. Atsakovas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui mero, mero pavaduotojo, administracijos direktorės ir jos pavaduotojos tarnybinių telefonų išklotines, Rašte rėmėsi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 punkto nuostatomis – kad prašoma suteikti informacija yra privataus pobūdžio, todėl tokios informacijos suteikimas neturint jos savininkų sutikimo pažeistų Lietuvos Respublikos duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus (t. I, b. l. 3).
23. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas informacijos apie viešuosius asmenis teikimo aspektus, apskritai nevertino, kad tokios informacijos (tarnybinių telefonų išklotinių pateikimas) gali sudaryti niekuo nepagrįstas prielaidas informacijos apie kitų privačių asmenų, kurie gali būti identifikuojami pagal telefono ryšio numerius, duomenų atskleidimą.
24. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktame Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. rugpjūčio mėn. (diena nenurodyta) rašte Nr. 2R-(3.8.E) (rašto kopija adresuota ir pareiškėjui) yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje numatyta abonento teisė atskiru rašytiniu prašymu reikalauti viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pateikti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas) patvirtintos duomenų kopijos, vadovaujantis Reikalavimų detalioms sąskaitoms, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1T-16(1.12)), 4 punktu, detaliojoje sąskaitoje turi būti nurodyta tik tiek duomenų, kiek jų reikia atsiskaitymui už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas atlikti ir abonentui patikrinti bei kontroliuoti savo išlaidas. Pagal Reikalavimų detaliosioms sąskaitoms 5.2 papunktį detaliojoje sąskaitoje nurodoma abonento, kuriam skambinta ar su kuriuo susijungta, pasinaudojant kita elektroninių ryšių paslauga ar sujungimu, telefono ryšio numeris, išskyrus atvejus, kai šio numerio techniškai neįmanoma užfiksuoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teikiant detalią sąskaitą, būtų atskleisti abonentų, kuriems skambinta ar su kuriais sujungta, telefono ryšio numeriai, kurie gali būti ir asmens duomenys, kurių tvarkymui taikomas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (t. I, b. l. 154–157).
25. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant vienam iš ADTAĮ 5 straipsnyje (red., galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) numatyto teisėto tvarkymo kriterijų. Asmens duomenys pagal ADTAĮ 6 straipsnį (red., galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) gali būti teikiami tik esant duomenų gavėjo prašymui (vienkartinio teikimo atveju) arba duomenų teikimo sutarčiai, sudarytai teikėjo ir duomenų gavėjo (daugkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.
26. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo prašymai pateikti tarnybinių telefonų išklotines nurodant duomenų panaudojimo tikslą – parengti straipsnį ir informuoti visuomenę apie vadovų komunikavimą su savivaldybei priklausančiomis įstaigomis ir įmonėmis laikytini neatitinkančiais ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimų, nes nebuvo nurodyta konkreti prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, taip pat, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas neįrodė savo kaip žurnalisto statuso, nebuvo nurodytas asmens duomenų teikimo ir gavimo teisėtas pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017 išaiškinta, kad tuo atveju, kai prašymas neatitinka ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimų, asmens duomenys negali būti teikiami.
27. Pirmosios instancijas nevertino tų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurias turėjo nustatyti atsižvelgdamas į ADTAĮ nuostatas bei spręsdamas dėl atsakovo atsisakymo teikti duomenis remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 punkto nuostatomis – kad prašoma suteikti informacija yra privataus pobūdžio, ir nepagrįstai įpareigojo pareiškėjo kreipimąsi nagrinėti iš naujo. Netinkamas materialiosios teisės normų taikymas nulėmė netinkamą aplinkybių vertinimą byloje ir atitinkamai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą (ABTĮ 147 str., 146 str. 1 d., 56 str. 1 d., 6 d.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio įpareigojimo įgyvendinimas būtų neracionalus ir dėl įvykusių teisinio reglamentavimo duomenų tvarkymo srityje pokyčių, įsigaliojusių Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai įtvirtina, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais (b p.); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (c p.), 6 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama turėti duomenų subjekto sutikimą. Pareiškėjo prašymas, kai nėra aiškiai apibrėžiama prašomos informacijos apimtis, nėra įvardijamas teisėtas asmens duomenų gavimo pagrindas juos naudoti nurodomam tikslui (informuoti visuomenę apie Radviliškio rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos vadovų komunikavimą su kitais detaliai neįvardytais subjektais), negali būti pripažintas atitinkančiu minėtose Reglamento (ES) 2016/679 nuostatose nurodytus kriterijus ir dėl to neturėtų būti nagrinėjamas.
29. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktų pareiškėjo duomenų (t. I, b. l. 73–154): Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. liepos 11 d. rašto Nr. S–30–(1.5), Seimo kontrolierių 2017 m. liepos 18 d. pažymos Nr. 4D – 2017/2-632-3D, Kupiškio rajono savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. S1 – 1688 (4.11) su priedais (mero, mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus tarnybinių telefonų sąskaitų išklotinėmis), teisėjų kolegija neprideda prie nagrinėjamos bylos ir jų nevertina, nes jie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, yra pertekliniai.
30. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmeta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. A. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė