Administracinė byla Nr. eAS-134-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00674-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Č. skundą atsakovui Visagino savivaldybės administracijai dėl pranešimo ir įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. spalio 17 d. pranešimą Nr. (4.28 Mr) 1-4115 (toliau – ir Pranešimas) ir Administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. ĮV-E-354 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. ĮV-E-54 „Dėl pareigybių panaikinimo, pareigybių įsteigimo ir pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1.2 dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę – Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto, ir 1.2.2 dalį, kuria buvo nuspręsta įsteigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybę – Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vidaus auditoriaus.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Įsakymo 1.1.2, 1.2.2 dalių įsigaliojimą bei uždrausti Administracijai vykdyti Įsakymo 1.1.2 ir 1.2.2 dalis ir uždrausti vykdyti Pranešimą. Pareiškėja nurodė, kad ji įrodė reikalavimų šioje byloje pagrįstumą: įvardijo ne tik teisės normomis ir teismų praktika pagrįstus argumentus, bet taip pat pateikė ir įrodymus. Antra, laikinai sustabdžius Įsakymo įsigaliojimą ir jo vykdymą, ši priemonė padės laikinai sureguliuoti teisinius santykius tarp pareiškėjos ir atsakovo. Esant šiai reikalavimo užtikrinimo priemonei, pareiškėja bylos nagrinėjimo metu išlaikys šiuo metu užimamą valstybės tarnautojos pareigybę, t. y. laikinai, kol bus išnagrinėta ši byla, nebus pakeistas pareiškėjos užimamų pareigų teisinis statusas: valstybės tarnautojo pareigybė nebus pakeista į pareigybę pagal darbo sutartį. Nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja bus priversta sutikti su jos užimamų pareigų statuso pakeitimu („išvalstybinimu“) arba bus atleista iš užimamų pareigų. Panaikinus Įsakymą sukeltų teisinių padarinių grąžinimas į buvusią padėtį gali būti apsunkintas tiek dėl formalių priežasčių: (pvz., atsakovas turėtų priimti naują įsakymą, kuriuo būtų panaikintos naujai įsteigtos pareigybės pagal darbo sutartį ir grąžintos valstybės tarnautojo pareigybės), tiek dėl objektyvių teisinių priežasčių (pvz., pareiškėjos atleidimo atveju jos pareigas gali užimti nauji asmenys, todėl grąžinimas į buvusias pareigas gali būti objektyviai neįmanomas, arba, pvz., dėl teisinių santykių nutraukimo ir naujų teisinių santykių sudarymo pareiškėja gali prarasti kaupiamas atostogas, nepertraukiamą darbo stažą ir su tuo susijusią finansinę naudą ir kt.). Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjos teisių gynimas šioje byloje liks formaliu ir neužtikrins realios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Trečia, prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui ir nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja toliau eis užimamas pareigas ir situacija iš esmės nepasikeis. Tuo metu nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sudėtingi teisiniai padariniai, nes po teismo sprendimo priėmimo šalių grąžinimas į buvusią padėtį gali būti objektyviai neįmanomas ir sukels didelę žalą tiek pareiškėjai, tiek pačiam atsakovui (vertinant, pvz., papildomų finansinių išteklių panaudojimą teisinių santykių atstatymui).
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo, o kitą skundo dalį atsisakė priimti. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Teismo vertinimu, nėra procesiniame įstatyme įtvirtintų būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nustatė, kad ginčas kyla dėl Įsakymo, kuriuo keičiamas 2024 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. ĮV-E-54 „Dėl pareigybių panaikinimo, pareigybių įsteigimo ir pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuris įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad iš skundo akivaizdžiai neįmanoma nustatyti, ar palankus pareiškėjai bus sprendimas, ar atsakovas yra pradėjęs atlikti kažkokius veiksmus, ar nesustabdžius atsakovo atliekamų veiksmų atsiras neatitaisomas didelės žalos padarymas.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teisinės padėties atkūrimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, nes galimos papildomos išlaidos, žmogiškųjų išteklių didelės sąnaudos ar kiti galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinęs administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą, bei tai, jog skundo dalį dėl Pranešimo atsisakyta priimti, ir byloje esančius duomenis, pripažino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali pasunkėti sprendimo įvykdymas ar būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo 1.1.2 ir 1.2.2 dalių įsigaliojimą bei uždrausti Administracijai vykdyti Įsakymo 1.1.2 ir 1.2.2 dalis.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. LVAT praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Kol bus nagrinėjama ši byla, būtina sureguliuoti teisinius santykius ir išsaugoti esamą šalių teisinių santykių status quo (padėtis, kuri yra), nes po teismo sprendimo šalių grąžinimas į buvusią padėtį gali būti tiesiog nebeįgyvendinamas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjos teisių gynimas šioje byloje liks formaliu ir neužtikrins realios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Laikinai sustabdžius Įsakymo įsigaliojimą ir jo vykdymą, ši priemonė padės laikinai sureguliuoti teisinius santykius tarp pareiškėjos ir Administracijos. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja bus priversta sutikti su jos užimamų pareigų statuso pakeitimu („išvalstybinimu“) arba bus atleista iš užimamų pareigų.
Pareiškėjos teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, priimtas palankus teismo sprendimo įvykdymas gali būti itin apsunkintas arba net visai neįmanomas. Esant palankiam teismo sprendimui, pareiškėjos grąžinimas į prieš tai eitas pareigas gali būti apsunkintas arba net ir neįmanomas, jeigu į jos darbo vietą bus priimti nauji asmenys. Tuo metu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėja toliau eis užimamas pareigas ir situacija iš esmės nepasikeis. Taigi, nėra abejonių, kad daug didesnių teisinių padarinių ir pokyčių sukels Įsakymo įsigaliojimas ir vykdymas, nei laikinas šio Įsakymo įsigaliojimo sustabdymas.
Pareiškėja, be kita ko, nurodo, jog prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir nepažeis proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę esami teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo nepasikeis ir išliks tokie pat, todėl net ir nepalankaus teismo sprendimo atveju atsakovas didesnių teisinių nepatogumų nepatirs – Įsakymas tiesiog įsigalios vėliau. Bet jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, tai palankaus teismo sprendimo atveju šiuos teisinius santykius grąžinti į buvusią padėtį bus padaryti daug sudėtingiau arba tai taps objektyviai neįgyvendinama.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos einama pareigybė naikinama nuo 2024 m. gruodžio 31 d., todėl į jos vietą niekaip negalės būti priimtas asmuo, kaip teigia pareiškėja, nes tokios pareigybės nelieka. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kad kyla reali grėsmė patirti žalą ar gali pasunkėti sprendimo įvykdymas. Priešingai, pareiškėjai sutikus ji nuo 2025 m. sausio 1 d. tęs nepertraukiamą darbo veiklą pas tą patį darbdavį, gaus tą patį darbo užmokestį už tapatų darbą, todėl pareiškėjai nekils neigiamų pasekmių ar sunkumų. Atsakovas, kaip atsakinga viešojo administravimo įstaiga, priimdamas Įsakymo 1.1.2 ir 1.2.2 dalis įgyvendino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalies nuostatas bei aktualią Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suponuotų, kad Administracija pažeistų ir laiku neįgyvendintų nurodytų įstatymų normų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamo Administracijos Įsakymo 1.1.2 ir 1.2.2 dalių įsigaliojimą bei uždrausti Administracijai vykdyti Įsakymo 1.1.2 ir 1.2.2 dalis, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog jų nepritaikius gali pasunkėti sprendimo įvykdymas ar būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).
Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-161-556/2020).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. ĮV-E-354 „Dėl Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. ĮV-E-54 „Dėl pareigybių panaikinimo, pareigybių įsteigimo ir pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios 2025 m. sausio 1 d., 1.1.2 ir 1.2.2 dalių, kuriomis buvo nuspręsta panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę – Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto, ir įsteigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybę – Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus vidaus auditoriaus.
Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad šios priemonės padės laikinai sureguliuoti teisinius santykius tarp pareiškėjos ir Administracijos. Kol bus nagrinėjama ši byla, būtina išsaugoti esamą šalių teisinių santykių status quo, nes po teismo sprendimo šalių grąžinimas į buvusią padėtį gali būti tiesiog nebeįgyvendinamas. Nepritaikius priemonių reikalavimui užtikrinti, pareiškėjos teisių gynimas šioje byloje liks formaliu ir neužtikrins realios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Be to, pareiškėjos teigimu, prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui ir nepažeis proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, negalima daryti išvadą, kad, nepritaikius prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl jos nurodomų užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėja šiuo atveju nurodė tik tikėtinas į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Be to, prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėja neįrodė, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023). Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, jog, priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, nebūtų įmanoma atkurti buvusią padėtį (grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojos pareigybę).
Atkreiptinas dėmesys, kad, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos nuomone, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neleistų atsakovui laiku įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja, teikdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, tuo atveju, jeigu vis tik pareiškėjai būtų padaryta žala (turtinė ir / ar neturtinė), ji galėtų įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad ta žala jai būtų teisingai atlyginta. Šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija