Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. LAPKRIČIO 9 D. NUTARIMO NR. 1316 „DĖL KAUNO KOLEGIJOS PERTVARKYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. RUGPJŪČIO 29 D. NUTARIMO NR. 950 „DĖL KAUNO KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS“ PAKEITIMO
2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 734
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1316 „Dėl Kauno kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 950 „Dėl Kauno kolegijos statuto patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL KAUNO KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO, SAVININKĖS TEISIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO IR BUVEINĖS ADRESO NUSTATYMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Kauno kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
2. Įgalioti viešosios įstaigos Kauno kolegijos direktorių pasirašyti viešosios įstaigos Kauno kolegijos statutą ir per trisdešimt dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
3. Pakeisti nauja redakcija išdėstyto Kauno kolegijos statuto 51 punktą ir jį išdėstyti taip:
„51. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
51.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
51.2. kiti akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia penkis narius, priklausančius Kolegijos personalui;
51.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami keturi nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams. Šie keturi nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, renka ir atšaukia Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) savo nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti nauja redakcija išdėstyto Kauno kolegijos statuto 52 punktą ir jį išdėstyti taip:
5. Pakeisti nauja redakcija išdėstyto Kauno kolegijos statuto 82 punktą ir jį išdėstyti taip:
„82. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio darbo ir vadybinio darbo aukštojoje mokykloje patirtį asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažintas menininkas, moka valstybinę lietuvių kalbą ir vieną iš užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), privalumą teikiant anglų kalbos mokėjimui.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1316
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 734
redakcija)
KAUNO KOLEGIJOS STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Kauno kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos pavadinimas – Kauno kolegija.
2. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (kiek tai nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai).
3. Kolegija yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams bei juridinio asmens dalyviams.
5. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu, bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
6. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir profesionaliuoju menu, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
7. Kolegija turi vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Kolegijos akademiniai padaliniai taip pat gali turėti vėliavas, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo tvarką nustato Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
8. Kolegijos vieši pranešimai, dokumentai ir kita informacija visuomenei skelbiami Kolegijos interneto svetainėje.
II SKYRIUS
VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
11. Kolegijos veiklos tikslai:
11.2. plėtoti į visuomenės raidą orientuotą taikomąją mokslo ir meno veiklą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu;
12. Kolegijos veiklos uždaviniai:
12.1. vykdyti valstybės pažangai ir regionų plėtrai aktualias kolegines studijas bei teikti kitas švietimo paslaugas;
12.4. vykdyti taikomąją mokslo ir meno veiklą su Lietuvos ir užsienio socialiniais partneriais bei jos rezultatų sklaidą;
12.5. kurti inovatyvius ir tvarius produktus, paslaugas ir technologinių procesų naujoves, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais;
12.11. plėtoti išmaniosiomis technologijomis grįstą paslaugų teikimą, didinant skaitmenizuotų Kolegijos veiklos procesų efektyvumą;
13. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas ir taikomieji moksliniai tyrimai. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
14. Kitos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurių gali imtis Kolegija:
14.28. kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla, kodas – 79;
III SKYRIUS
STUDIJŲ IR MOKSLO ORGANIZAVIMO, MENO VEIKLOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS
16. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal koleginių studijų programas, skirtas įgyti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir kvalifikaciją; gali būti vykdomos atskirų studijų modulių (dalykų) studijos, kompetencijų tobulinimo programos ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos.
17. Kolegijoje gali būti vykdomos trumposios studijos, skiriamos kvalifikacijoms, atitinkančioms Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktojo lygio reikalavimus, įgyti.
18. Kolegija kartu su kitomis Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas.
19. Kolegijoje gali būti vykdomos profesinės studijos, skiriamos kvalifikacijai įgyti, savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
20. Asmenys Kolegijoje gali studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Asmenys, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, moka Akademinės tarybos patvirtintą studijų kainą. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti ir studijuojančio asmens darbdaviai, Kolegija, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
22. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
23. Studijų organizavimo tvarką nustato Kolegijos studijų tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba.
24. Kolegijoje vykdomos studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau studijų krypčių studijų rezultatams pasiekti.
25. Kolegijoje sudaromos ekspertinės institucijos studijų programų strategijai formuoti, studijų programoms tobulinti ir jų kokybei užtikrinti. Į šių institucijų veiklą įtraukiami socialiniai partneriai, studentai ir kitos suinteresuotosios šalys.
26. Kolegijoje įskaitomi dalinių studijų rezultatai asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ir norintiems tęsti studijas Kolegijoje, įskaitant jų pasiektus studijų rezultatus pagal tas pačias arba kitas trumpųjų, koleginių, universitetinių pirmosios, antrosios pakopos arba vientisųjų, profesinių studijų programas.
27. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei Kolegija sudaro praktinio mokymo sutartį. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga Kolegija.
28. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programą, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kvalifikacija.
29. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas studijų pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.
30. Asmenims, baigusiems jungtines studijų programas, suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).
31. Asmenims, baigusiems kompetencijų tobulinimo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, išduodamas pažymėjimas.
32. Asmenims, baigusiems studijų modulius (dalykus), skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
33. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais galimas studijų programos ar jos dalies dėstymas kitomis kalbomis.
34. Asmenys gali kreiptis į Kolegiją dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
35. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Kolegijoje, pripažinimą, kaip studijų programos dalį, atlieka Kolegija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
36. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka Kolegija Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
37. Kolegija gali panaikinti Kolegijos suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir kvalifikaciją Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
38. Kolegijoje studijų ir mokslo bei meno vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
39. Kolegijoje atliekami taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai ir meno veikla savarankiškai arba sudarius sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis. Kolegija plėtoja bendradarbiavimą su partneriais per taikomųjų mokslinių tyrimų tinklus, vykdydama bendrus taikomųjų mokslinių tyrimų projektus, organizuodama mokslo renginius, dalydamasi gerąja praktika.
40. Taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės, konfidencialios informacijos, komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams ar sutartims.
41. Mokslo taikomąją ir meno veiklą Kolegijoje organizuoja ir vykdo akademiniai padaliniai. Atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir mokslinės veiklos, studijų ir mokslinės kompetencijos tobulinimo pagrindas.
42. Kolegijoje vykdoma studentų taikomoji mokslinė ir meninė veikla, gali veikti studentų mokslo, meno draugijos, organizuojamos studentų mokslinės ir praktinės konferencijos, seminarai, mokslo, meno darbų konkursai, parodos.
IV SKYRIUS
STUDIJŲ IR MOKSLO, MENO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
44. Kolegija atsako už studijų ir mokslo, meno veiklos ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
45. Kolegija turi Akademinės tarybos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, kurioje numatyti veikimo būdai ir priemonės, užtikrinantys Kolegijos teikiamo išsilavinimo ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę. Kolegijos studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Taikomosios mokslo ir meno veiklos kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių taikomųjų tyrimų erdvės nuostatomis.
46. Kolegija ne rečiau kaip kartą per metus supažindina akademinę bendruomenę ir Kolegijos interneto svetainėje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo ir meno veiklą, įsivertinimo rezultatus. Taip pat viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomus taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, periodiškai vykdomų savianalizių rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, Kolegijos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas ir mokslo ir meno veiklą.
V SKYRIUS
KOLEGIJOS VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
48. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Kolegijos taryba (toliau –Taryba) ir Kolegijos Akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba), vienasmenis valdymo organas – direktorius.
49. Taryba yra Kolegijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
50. Taryba atlieka šias funkcijas:
50.1. suderinusi su Akademine taryba, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Kolegijos statuto (toliau – Statutas) pakeitimus;
50.2. įvertinusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
50.3. įvertinusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
50.4. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
50.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
50.8. direktoriaus teikimu, suderinusi su Akademine taryba, tvirtina stojančiųjų priėmimo į atskiras studijų programas minimalaus skaičiaus nustatymo tvarką;
50.9. svarsto ir tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
50.10. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
50.11. suderinusi su Akademine taryba, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
50.12. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato Kolegijos bendruomenei;
51. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
51.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
51.2. kiti akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia keturis narius, priklausančius Kolegijos personalui;
51.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami trys nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams. Šie trys nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, renka ir atšaukia Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
52. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš aštuonių vietų, apibrėžtų Akademinės tarybos, atsižvelgiant į skirtingus Kolegijos interesus.
54. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.
55. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją.
57. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, Kolegijos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs direktoriui, bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Kolegija visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti Akademinės tarybos narys.
58. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai, viešai perskaito ir pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. Tarybos nario pasirašytą įsipareigojimą priima Akademinės tarybos pirmininkas.
59. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir jai atstovauja. Tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo laikinai nesant – kitas Tarybos įgaliotas Tarybos narys.
60. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių balsų, priimami sprendimai, kai yra renkamas direktorius, teikiami Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimai ir (ar) tvirtinami Kolegijos reorganizavimo ir likvidavimo planai. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto svetainėje.
62. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 58 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį Kauno kolegijos tarybos narių rinkimų tvarkos aprašo, kurį tvirtina Akademinė taryba, numatyta tvarka.
63. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko iki kadencijos pabaigos, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Tarybos narys ta pačia tvarka kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 58 punkte nurodytą įsipareigojimą.
64. Tarybos nariams už veiklą, einant Tarybos nario pareigas, atlyginama iš Kolegijos lėšų. Išmokų dydis nustatomas Tarybos veiklos organizavimo išlaidų sąmatoje. Išmokos mokamos du kartus per kalendorinius metus sutartyje, sudarytoje tarp Kolegijos ir Tarybos nario, nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
67. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
67.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti;
67.3. vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus bei Kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
67.5. vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos personalo parinkimo ir vertinimo principais, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
67.7. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama misija ir vizija, ir teikia dėl jo nuomonę Tarybai;
67.8. svarsto direktoriaus teikiamus Kolegijos struktūros pertvarkos planus, būtinus Strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę Tarybai;
67.10. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
67.11. svarsto direktoriaus teikiamą stojančiųjų priėmimo į atskiras studijų programas minimalaus skaičiaus nustatymo tvarką ir teikia dėl jos nuomonę Tarybai;
67.12. tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
67.19. atsižvelgdama į asmens mokslinės, meno, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, savo nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
67.21. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
67.22. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos interneto svetainėje ir (ar) kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;
68. Akademinė taryba sudaroma 5 metams. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
69. Akademinę tarybą sudaro 33 nariai:
69.1. 23 narius, iš jų 7 darbuotojus, einančius docento ir (arba) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, skiria dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovai, išrinkti akademinės bendruomenės susirinkimuose (konferencijose) juose dalyvavusiųjų balsų dauguma proporcingai dėstytojų ir mokslo darbuotojų etatų skaičiui. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai;
69.2. 3 nariai patenka į Akademinę tarybą pagal pareigas – direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas, kiti 2 nariai pagal pareigas skiriami direktoriaus nustatyta tvarka;
71. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas.
72. Pirmąjį Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo kviečia ir jam pirmininkauja direktorius.
73. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Akademinės tarybos pirmininkas vadovauja Akademinei tarybai ir jai atstovauja. Akademinės tarybos pirmininko laikinai nesant, šias funkcijas atlieka Akademinės tarybos pirmininko pavaduotojas, o jo nesant – kitas Akademinės tarybos įgaliotas Akademinės tarybos narys. Direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku ir jo pavaduotoju. Akademinės tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas gali būti atšaukti, jeigu netinkamai vykdo savo pareigas, ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma.
74. Akademinės tarybos nario narystė Akademinėje taryboje pasibaigia:
74.1. pasibaigus Akademinės tarybos nario darbo sutarčiai su Kolegija, išskyrus tuos atvejus, kai narys yra kitos mokslo ir studijų institucijos darbuotojas ir buvo renkamas kaip einantis docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas;
74.2. Akademinės tarybos nariui – studentui išėjus akademinių atostogų, nutraukus ar baigus studijas;
75. Kai Akademinės tarybos nario įgaliojimai pasibaigia Statuto 74 punkte nurodytais pagrindais, Akademinės tarybos pirmininkas kreipiasi į Akademinės tarybos narį paskyrusį (išrinkusį) subjektą su prašymu vietoj jo paskirti (išrinkti) kitą asmenį. Akademinės tarybos sudėtis papildoma nauju nariu, kurį išrenka (paskiria) keičiamą narį išrinkęs (paskyręs) subjektas. Naujas Akademinės tarybos narys išrenkamas (paskiriamas) likusiam Akademinės tarybos kadencijos laikui.
76. Akademinės tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas kitoks kvorumas.
77. Akademinės tarybos priimti sprendimai skelbiami viešai Kolegijos interneto svetainėje. Akademinės tarybos sprendimai privalomi visiems Kolegijos akademinės bendruomenės nariams.
78. Akademinė taryba kartą per metus, ne vėliau kaip balandžio mėnesį, atsiskaito už savo veiklą Kolegijos bendruomenei, pateikdama praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą Kolegijos bendruomenės susirinkime arba paskelbdama Kolegijos interneto svetainėje.
80. Direktorius atlieka šias funkcijas:
80.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Kolegijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
80.7. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
80.8. teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos vykdymo ataskaitą;
80.9. teikia Tarybai tvirtinti Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas;
80.11. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
80.12. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
80.14. savo įgaliojimų trukmei skiria ir atleidžia Kolegijos direktoriaus pavaduotoją (-us) ir dekanų teikimu prodekanus;
80.16. nustato direktoriaus pavaduotojo (-ų), akademinių padalinių vadovų ir kitų Kolegijos darbuotojų pareigas ir funkcijas;
80.18. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti stojančiųjų priėmimo į atskiras studijų programas minimalaus skaičiaus nustatymo tvarką;
81. Direktorių renka Taryba savo nustatyta tvarka. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių.
82. Direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio ir vadybinio darbo patirtį.
83. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
84. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
85. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip dviejų trečdalių Tarybos narių balsų dauguma.
86. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus gali atlikti tik pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams ar kitiems įgaliotiems asmenims.
87. Kolegijos direktoriaus pavaduotojas (-ai), atlikdamas (-i) jam (-iems) pavestas funkcijas, padeda direktoriui įgyvendinti Kolegijos tikslus ir uždavinius.
VI SKYRIUS
AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NARIŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
90. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai ir kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
91. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį, atsižvelgdama į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas, tvirtina Akademinė taryba.
92. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus ir konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką, vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos personalo parinkimo ir vertinimo principais, nustato Akademinė taryba.
94. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Kolegijoje, Akademinė taryba už nuopelnus gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriai emeritai turi teisę dalyvauti Kolegijos mokslinėje, meno ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys dėstytojai. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo Kolegijos finansinės veiklos rezultatų.
95. Daugiau kaip pusė Kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo modulio (dalyko) srityje, kuri įvertinama viešo konkurso dėstytojo pareigoms eiti metu.
96. Kolegijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
97. Į pareigas dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus bei dėstytojus ir mokslo darbuotojus, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys, skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
98. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ir (arba) mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą turi būti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse ir šalies, o jeigu tikslinga, – ir tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams ar dėstytojams ir mokslo darbuotojams, su kuriais sudaryta neterminuota darbo sutartis arba kai Kolegija panaikina pareigybę, viešo konkurso pareigoms eiti tvarka netaikoma.
99. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Laikotarpis, kuriam asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
100. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Mokslo ir studijų įstatyme numatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.
101. Kolegijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
102. Kolegijoje dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su Kolegija mokslinius ar meninius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos Kolegijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems Statuto 99 punkte, – ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur, Akademinės tarybos sprendimu gali būti suteikiamas asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas, jeigu tam pritaria Akademinė taryba, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.
103. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
104. Kolegijos personalas turi teisę:
104.5. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
104.9. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;
104.10. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti, nustatyta tvarka disponuoti skirtomis lėšomis;
105. Kolegijos personalas privalo:
106. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, akademinės etikos pažeidimus Kolegijos akademinės bendruomenės nariai ir kiti darbuotojai atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
107. Kolegija turi administraciją, būtiną Kolegijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meninės veiklos, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Kolegijos darbuotojai, išskyrus Kolegijos akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, darbuotojus, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų Kolegijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.
109. Kolegijos akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra, meninė veikla.
110. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi, kurios standartines sąlygas nustato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Studijų sutartis nustato studijų Kolegijoje sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.
111. Klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų modulius (dalykus) ar jų grupes. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi direktoriaus nustatyta tvarka.
112. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
113. Studentai turi teisę:
113.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų modulius (dalykus) toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
113.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka; alternatyvus atsiskaitymo būdas turi užtikrinti, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
113.8. kreiptis į akademinio padalinio vadovą ar jo įgaliotą asmenį, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje rezultatai;
113.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisėtų interesų pažeidimo;
113.11. išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;
113.15. atlikti savanorišką praktiką, papildomą praktiką arba stažuotę, kuri nėra studijų programos dalis;
114. Studentai privalo:
114.2. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Studijų tvarkos ir kitų studijas Kolegijoje reglamentuojančių teisės aktų;
115. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, suderinusi su Studentų atstovybe.
116. Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) per savo skiriamus atstovus atstovauja Kolegijos studentų interesams Kolegijos valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Kolegijos valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
117. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už skirtas lėšas Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito Tarybai jos nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
118. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Priėmimo į Kauno kolegiją taisyklėse, kurias tvirtina Akademinė taryba, nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į Kolegiją gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios.
119. Konkursinių mokomųjų modulių (dalykų) pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį modulį (dalyką), kiekvienais metais nustato Kolegija ir, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Priėmimo į Kolegiją reikalavimai netaikomi Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus Kolegija skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į Kolegiją pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą Kolegija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
120. Kolegija gali vykdyti papildomą priėmimą į laisvas valstybės nefinansuojamas nuolatinės ir ištęstinės studijų formos studijų vietas Priėmimo į Kauno kolegiją taisyklėse nustatyta tvarka.
121. Į koleginių studijų vietas gali pretenduoti tik tie asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną asmenų pasirengimą studijuoti Kolegijoje.
122. Asmuo, kurio studijos valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. Valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo gali keisti studijų programą ar jos formą Kolegijos studijų tvarkos apraše nustatyta tvarka.
123. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti Kolegijos nustatytą studijų kainą, o į laisvą valstybės finansuojamą studijų vietą perkeliamas geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais principais bei direktoriaus nustatyta tvarka. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau studijų modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų.
124. Į Kolegijos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir kitus Kolegijos nustatytus kriterijus, įvertinus profesinių standartų ir studijų krypties aprašų reikalavimus.
125. Studentui, kurio trumposios pakopos, pirmosios pakopos studijos yra valstybės finansuojamos, po direktoriaus nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus.
126. Jeigu trumposios pakopos ir koleginių studijų atitinkamos studijų krypties ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis.
127. Geriausiais rezultatais valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų metus baigusiems asmenims gali būti kompensuojama studijų kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos direktoriaus nustatyta tvarka.
128. Akademinės atostogos studentams suteikiamos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu, atsižvelgiant į motyvuotą studento rašytinį prašymą. Akademinės atostogos suteikiamos Statuto 113.11 papunktyje nurodytais pagrindais.
129. Studijos Kolegijoje pasibaigia:
130. Studentas šalinamas iš Kolegijos, jeigu:
130.1. pažeidė Statute, Akademinės etikos kodekse, Kolegijos studijų tvarkos apraše ir kituose studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
130.6. laisvės atėmimo bausmės atveju, kai studijos tampa negalimos (įsiteisėja teismo nuosprendis);
131. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš Kolegijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
132. Nutraukus studijas, jas galima atnaujinti direktoriaus sprendimu, atsižvelgiant į motyvuotą asmens rašytinį prašymą.
133. Asmuo, pašalintas iš Kolegijos už Statuto, Akademinės etikos kodekso ar Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, studijas gali atnaujinti ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams po pašalinimo iš Kolegijos dienos.
VIII SKYRIUS
GINČŲ TARP STUDENTŲ, ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMAS
135. Ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla tarp studentų ir Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų, nagrinėja Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), kuri sudaroma direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 6 asmenys: 3 Kolegijos administracijos atstovai ir 3 Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Komisija visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Komisijos pirmininką. Komisijos veiklos nuostatus, suderintus su Studentų atstovybe (jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija), tvirtina direktorius.
136. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Komisija gautą prašymą, skundą ar pranešimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis. Apie Komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
137. Ginčai dėl akademinės etikos pažeidimų nagrinėjami Kolegijos akademinės etikos kodekso nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
139. Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais ir įstatymais, reguliuojančiais atitinkamų įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklą.
140. Kolegija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti Kolegijai patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.
141. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal valstybės turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja Mokslo ir studijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
142. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
142.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
142.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Statuto 142.2–142.4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
142.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
143. Kolegijos lėšas sudaro:
143.5. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
143.6. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
145. Kolegija turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
146. Kolegija buhalterinę apskaitą organizuoja ir tvarko, finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas rengia vadovaudamasi buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais.
147. Kolegija kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai paskelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
X SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
150. Kolegijos filialas ir atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir atstovybė veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas ir atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo ir atstovybės prievoles, ir filialas ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
XI SKYRIUS
STATUTO KEITIMO TVARKA
152. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Taryba, Akademinė taryba ir direktorius.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
154. Kolegija gali būti reorganizuojama ar likviduojama Civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
155. Taryba, suderinusi su Akademine taryba, tvirtina Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei.
156. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo priima Vyriausybė Tarybos teikimu arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos nuomonę arba Kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
157. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota Kolegijos autonomija.