LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANTIEMS, SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATYRUSIEMS IR SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ KELIANTIEMS ASMENIMS 2024–2026 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2023 m. rugsėjo 13 d. Nr. A1-602

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11, 7.12, 8.11.8 ir 8.12.2 papunkčiais ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.11 ir 1.6.12 papunkčius:

1. Tvirtinu Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims 2024–2026 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas) (pridedama).

2. Rekomenduoju savivaldybėms, ombudsmenams ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jam įgyvendinti.

3. Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

4. Nustatau, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja:

4.1. tokia šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Veiksmų plano IV skyriaus 1.10 papunkčio redakcija:

„1.10.

Į asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo konkursą įtraukti prioritetinę smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prieš asmenis su negalia prevencijos ir pagalbos nuo smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos nukentėjusiems asmenims su negalia veiklą

2024–2026 m.

–

–

–

Valstybės biudžeto lėšos

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“;

4.2. tokia šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Veiksmų plano IV skyriaus 3.4 papunkčio redakcija:

„3.4.

Didinti SKPC žinomumą tarp asmenų su negalia, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje

2024–2026 m.

–

–

–

Valstybės biudžeto lėšos

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“;

4.3. tokia šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Veiksmų plano V skyriaus P-1-10 papunkčio redakcija:

„P-1-10

Projektų atrankos konkursų, į kuriuos įtraukta smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prieš asmenis su negalia prevencijos ir pagalbos nuo smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos nukentėjusiems asmenims su negalia veikla, skaičius

1

1

1

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“;

4.4. tokia šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Veiksmų plano V skyriaus P-3-4 papunkčio redakcija:

„P-3-4

Suorganizuotų informacinių renginių, skirtų asmenis su negalia vienijančioms organizacijoms, siekiant stiprinti SKPC veiklos žinomumą, skaičius

1

1

1

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                Monika Navickienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2023 m. rugsėjo 13 d įsakymu

Nr. A1-602

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANTIEMS, SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATYRUSIEMS IR SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ KELIANTIEMS ASMENIMS 2024–2026 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims 2024–2026 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato 2024–2026 m. priemones, kuriomis siekiama stiprinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir šį pavojų keliantiems asmenims, nustatyti lėšų poreikį priemonėms įgyvendinti, už priemonių įgyvendinimą atsakingus subjektus, Veiksmų plano vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

2. Veiksmų plano paskirtis – mažinti smurto artimoje aplinkoje lygį, gerinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims.

3. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo bei ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. A1-296 „Dėl Specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo bei ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti tvarkos aprašo ir Pavyzdinių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų vidaus taisyklių, kuriose reglamentuojamas keitimasis asmens duomenimis, susijusiais su smurtu artimoje aplinkoje, tarp specializuotos kompleksinės pagalbos centrų ir institucijų bei įstaigų, vykdančių veiklą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalbos ir paslaugų teikimo srityse patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Smurtas artimoje aplinkoje ir toliau Lietuvoje išlieka plačiai paplitęs. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. policija užregistravo 55 187 pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų sostinės regione fiksuoti 14 526 pranešimai, vidurio vakarų Lietuvos regione – 41 661 pranešimas.

5. Smurtas artimoje aplinkoje – viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 5 872 nusikaltimai (2021 m. – 5 801). 2022 m. užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc., kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc., asmenų).

6. Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys. Šis reiškinys glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe. 2022 m. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių suaugusiųjų dauguma buvo moterys (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) (2021 m. – 78,9 proc.), 10,3 proc. (2021 m. – 2,5 proc.) visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų.

7. Smurtas artimoje aplinkoje išlieka latentiškas (paslėptas) reiškinys, kurio tiksliems mastams nustatyti trūksta tyrimų duomenų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vykdytos viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, nesikreipė dėl pagalbos (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). 2019 m. dr. G. Purvaneckienės, dr. V. Venslovaitės, dr. I. Stonkuvienės ir dr. R. Žiliukaitės atlikto tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ (toliau – Smurto artimoje aplinkoje tyrimas) išvadose teigiama, kad „smurto artimoje aplinkoje statistikoje daugiausia fiksuojamas fizinis smurtas, psichologinio ir ekonominio smurto atvejų labai mažai, o seksualinio smurto atvejų – neįtikėtinai mažai“. Pavyzdžiui, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) duomenimis, seksualinės prievartos nusikalstamų veikų 2022 m. padaugėjo trečdaliu, palyginti su 2021 m., iš jų išžaginimų – 67, seksualinio prievartavimo – 70, privertimo lytiškai santykiauti atvejų – 4. Galima daryti prielaidą, kad ne fizinio smurto formos yra sunkiai atpažįstamos ir sunkiai įrodomos.

8. Smurtas artimoje aplinkoje pirmiausia siejamas su fiziniu smurtu, tačiau smurtas apima bet kokį vieno asmens bandymą šeimos, intymiuose santykiuose ar santuokoje dominuoti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas naudojamas siekiant įgyti ir išlaikyti visišką kito asmens kontrolę. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, šeimos nario, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens (ne)veikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Visų formų prievarta turi tapti vienodai netoleruotina.

9. Didelį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių lemia šios tarpusavyje glaudžiai susijusios priežastys:

9.1. Visuomenėje paplitę lyčių stereotipai.

2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto lyčių stereotipų ir smurto tyrimo (toliau – lyčių stereotipų ir smurto tyrimas) duomenimis, daugumos apklaustųjų nuomone, moteris privalo vyrą aptarnauti seksualiai ir buityje (41 proc. apklaustųjų sutinka, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, 58 proc. – kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, 61 proc. mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę), todėl vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto, siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį. Lyčių stereotipų ir smurto tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenėje nėra aiškaus sutarimo, kaip vertinti berniukų elgesį su mergaitėmis, kai pasireiškia ankstyvieji smurto ir priekabiavimo požymiai (pavyzdžiui, tampoma už kasų (45 proc. apklaustųjų mano, kad tai yra nekaltas dėmesio rodymas), kilnojamas sijonas). Bandant pateisinti tokį berniukų elgesį jų prigimtiniu agresyvumu ir nepaklusnumu, neišnaudojamos švietimo ir auklėjimo galimybės, mokant pagarbiai bendrauti su kitos lyties asmeniu.

9.2. Smurtą artimoje aplinkoje skatina ir nesmurtinio konfliktų tarp asmenų sprendimo įgūdžių stoka, informacijos apie smurto formas ir jų atpažinimą, apie galimą pagalbą susiklosčius smurtiniams santykiams trūkumas.

Jei augdamas asmuo nejuto pagarbos savo interesams iš aplinkinių, nematė pavyzdžių, kaip veiksmingai galėtų būti sprendžiami konfliktai šeimoje, mokykloje ar kitose socializacijos erdvėse (dalyvaudamas įvairių bendrų interesų siejamose grupėse ar pan.), pats patyrė smurtą ar kitokį pažeminimą ir neturėjo galimybių konstruktyviai suvokti savo neigiamas patirtis, matė ir (ar) buvo įtrauktas į konfliktų „sprendimą“ pasitelkiant smurtą, labai tikėtina, kad šeimoje kilus sunkumų toks asmuo gali smurtauti.

9.3. Visuomenės nuostatos, kuriomis pateisinamas smurtas artimoje aplinkoje.

Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, į klausimą „Kaip Jūs manote, ar būna tokių situacijų gyvenime, kad būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas?“ 17 proc. respondentų atsakė galintys pateisinti įvairias smurto formas. Tai rodo, kad nuostatos, pateisinančios smurtą artimoje aplinkoje, išlieka gana plačiai paplitusios. O Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto 2020 m. tikslinių savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipų suvokimo sociologinio tyrimo duomenimis, apklausus 612 respondentų paaiškėjo, kad 54,4 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, jog moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą, t. y. 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 50,4 proc. ir 58,4 proc.

9.4. Lyčių stereotipai vertinant moters elgesį.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymų rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter“ 2020 m. atlikta visuomenės apklausa parodė, kad lyčių stereotipai gajūs vertinant moters elgesį. Vyrauja nuomonė, kad moterys pačios dažnai išprovokuoja smurtą (54 proc.) ir yra linkusios „sutirštinti spalvas“ kaltindamos vyrus dėl smurto (57 proc.). Pastebima, kad vyrai „paprasčiau“ vertina situacijas ir laikosi nuomonės, kad moterys pačios atsakingos už savo sprendimų priėmimą ir gali užkirsti kelią smurtui: 81 proc. vyrų sutinka su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, tačiau šiam teiginiui pritaria šiek tiek mažiau moterų (64 proc.).

9.5. Tam tikri asmens tapatybės požymiai, dėl kurių moterys atsiduria didesnėje rizikoje patirti smurtą. Vienas jų – negalia.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2022 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos apie moterų su negalia gebėjimų gyventi savarankiškai, kurti santykius ir šeimą vertinimą, smurto prieš moteris su negalia atpažįstamumą romantiniuose santykiuose, nukentėjusiųjų kaltinimo paplitimą apklausos duomenys atskleidė, kad moterys su intelekto arba psichosocialine negalia yra kur kas dažniau stigmatizuojamos nei moterys su judėjimo, klausos ir (ar) regėjimo negalia. Ypač priešiškai gyventojai vertina šių moterų galimybes gyventi savarankiškai, kurti santykius ir pasirinkti turėti vaikų. Priešiškiausios nuostatos dėl moterų su įvairiomis negaliomis būdingos žemesnį išsilavinimą ir mažesnes pajamas turintiems Lietuvos gyventojams, dažnai – vyresnio amžiaus respondentams. Moteris su negalia nuvertinančios nuostatos žemesnį išsilavinimą ir mažesnes pajamas turintiems Lietuvos gyventojams būdingos net ir tada, kai didžioji visuomenės dalis tokių nuostatų nepalaiko. Minėta respondentų grupė, pavyzdžiui, linkusi pateisinti judėjimo negalią turinčios partnerės ar sutuoktinės finansinę kontrolę. Dauguma apklaustųjų tokio ekonominio smurto pateisinamu nelaikė. Įdomu tai, kad moksleiviai ir studentai, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis, turi daugiau neigiamų nuostatų dėl moterų su negalia emancipacijos. Pavyzdžiui, jie ir jos dažniau nei kiti yra linkę pateisinti ekonominę ir socialinę moterų su negalia kontrolę, dažniau buvo linkę kaltinti smurtą patyrusias moteris, dažniau manė, jog kalbėdamos apie smurtines patirtis jos „sutirština spalvas“.

9.6. Nepakankama valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems, smurto pavojų patiriantiems asmenims ir smurto pavojų keliantiems asmenims srityse, profesinė kompetencija.

Smurto artimoje aplinkoje tyrimo išvadose konstatuojama, kad pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje teikiantiems asmenims būtini nuolatiniai mokymai. Šis poreikis atsiranda dėl darbuotojų ir savanorių kaitos valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, priimtų naujų teisės aktų, besikeičiančios teisės aktų taikymo praktikos, naujų pagalbos modelių ir įrankių.

9.7. Nepakankamai efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Efektyvi smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalba įmanoma tik vykstant nuolatiniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu. Pagrindinės tarpinstitucinio bendravimo kliūtys, Smurto artimoje aplinkoje tyrimo duomenimis, yra informacijos apie institucijų atsakomybę trūkumas, asmenų, dalyvaujančių tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupėse, kaita, komunikacijos spragos (silpni horizontalieji ryšiai tarp specialistų, dirbančių nagrinėjant tą patį atvejį, neveiksminga vertikalioji komunikacija), tarpinstitucinio pasitikėjimo stoka. Su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis dirbančioms institucijoms trūksta žinių apie kitų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims teikimo procese dalyvaujančių institucijų ir organizacijų atsakomybes bei funkcijas. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimams, pradėjo veikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmai, kuriamas aiškus skirtingų institucijų kompetencijų pasidalijimo, keitimosi informacija ir tarpžinybinio bendradarbiavimo mechanizmas vietos ir nacionaliniu lygmeniu smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje; įsteigta nacionaliniu mastu veikianti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos kiekvienoje savivaldybėje.

9.8. Smurtinio elgesio keitimo programos ir priemonės įgyvendinamos fragmentiškai, ne visi asmenys, siekiantys pakeisti savo elgesį, sulaukia pagalbos, todėl svarbu stiprinti valstybės institucijų ir įstaigų veiklą, siekiant prisidėti prie smurtinio elgesio mažinimo. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijomis, pateiktomis veiklos audito 2022 m. lapkričio 30 d. ataskaitoje „Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla“ (toliau – Audito ataskaita), siekiant užkirsti kelią (pakartotiniams) smurto prieš moteris ar smurto šeimoje nusikaltimams ir kuo labiau sumažinti jų riziką, turėtų būti parengta bendra smurtinio elgesio keitimo programa. Ja turėtų būti siekiama mokyti smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis asmeniniuose santykiuose elgtis nesmurtaujant, smurtinio elgesio modelius keisti į nesmurtinio elgesio modelius. Atsižvelgusi į šią rekomendaciją, 2023 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs ir patvirtins smurtinio elgesio keitimo programą, kuria vadovausis smurtinio elgesio keitimo programas vykdančios ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankos konkurso būdu finansuojamos nevyriausybinės organizacijos ir kuri užtikrins vienodą smurtinio elgesio keitimo paslaugų kokybę visoje Lietuvoje ir skatins smurtą artimoje aplinkoje pavojų keliančius asmenis keisti savo elgesį. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims palaipsniui bus užtikrintas savanoriškų smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumas visoje Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar savanoriškos smurtinio elgesio keitimo programos prieinamos maždaug dviejuose trečdaliuose savivaldybių.

10. Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje nurodė, kad, nors nustatant paslaugų poreikį svarbu aptarti paslaugų gavėjo tikslus ir veiksmus jiems įgyvendinti, tik 69 (iš 106) atvejais tai buvo atlikta, nors visais nagrinėtais atvejais savivaldybėse ir specializuotuose pagalbos centruose asmenims, patyrusiems krizinių situacijų ir smurto artimoje aplinkoje, paslaugų poreikis nustatytas individualiai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos apibrėžia specializuotos kompleksinės pagalbos, kuri teikiama smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurtą patyrusiems asmenims, teikimo sąlygas, finansavimo mechanizmą ir kt. Tai užtikrina specializuotų kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos kokybę ir prieinamumą visoje Lietuvoje. Nuo 2023 m. liepos 1 d. pradėjo veikti metodinis centras, skirtas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo stebėsenai ir metodinei pagalbai teikti. Numatoma, kad šis centras teiks metodinę pagalbą, konsultuos, organizuos kompetencijų tobulinimo veiklas specialistams, dirbantiems apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje.

11. Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą po 2023 m. liepos 1 d. gali būti suteikiama tiems juridiniams asmenims, kurie atitinka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus. Tai turėtų užtikrinti pagalbos kokybę, prieinamumą, nustatyti bendrus jos teikimo reikalavimus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (toliau – SKPC) tikslas – užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims kokybišką teikimą, todėl, 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimams, renkama ir analizuojama informacija, susijusi su darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiu. Įsigaliojus minėtiems Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigota organizuoti bendrus ir specializuotus asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityse mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, o specializuotus mokymus rengiančioms institucijoms ir įstaigoms teikti informaciją apie šių mokymų organizavimo poreikį ir teikti pasiūlymus dėl konkrečių mokymo programų.

12. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigalioję Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai numato svarbius kovos su smurtu artimoje aplinkoje įrankius. Šie įstatymo pakeitimai sudaro sąlygas taikyti prevencinę apsaugos priemonę – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, t. y. operatyvią smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančių ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apsaugą bei kokybišką ir efektyvią pagalbą, kurią teikia SKPC. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skiriamas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Pritaikius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui, be kita ko, įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas, ir nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įsipareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė.

13. Atsižvelgiant į Veiksmų plano 4–12 punktuose aptartą situaciją ir pagrindines smurto artimoje aplinkoje priežastis, nurodytas Veiksmų plano 9 punkte, svarbu vykdyti veiklas, siekiant:

13.1. supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui:

13.1.2. šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui, įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones;

13.1.3. šviesti visuomenę ir ugdyti nepakantumą visoms smurto prieš negalią turinčius asmenis apraiškoms;

13.1.4. stiprinti savivaldybių administracijų kompetencijas, formuojant ir įgyvendinant smurto prevencijos ir pagalbos tikslinei grupei politiką;

13.1.5. kurti ir įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio priemones;

13.2. tobulinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu;

13.2.1. tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją;

13.2.2. tobulinti paslaugų teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims sistemą, gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą;

13.2.3. stiprinti valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

14. Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis – 2024–2026 m.

15. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

16. Veiksmų planas finansuojamas iš 2024–2026 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.

17. Atsakingi Veiksmų plano IV skyriuje nurodytų priemonių vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų sausio 25 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia informaciją apie tai, kaip Veiksmų planas vykdomas.

18. Veiksmų plano vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateikti Veiksmų plano V skyriuje.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI, ĮGYVENDINANČIOSIOS INSTITUCIJOS

Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Vykdymo terminas	Numatomos lėšos (tūkst. Eur)			Numatomų lėšų šaltinis	Atsakingi vykdytojai
			2024 m.	2025 m.	2026 m.
1 tikslas – supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui
1 uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui, įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones
1.1.	Skirti lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems smurto artimoje aplinkoje prevencijai	2024–2026 m.	170	170	170	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas)
1.2.	Oficialiosios statistikos portale skelbti statistinę informaciją, susijusią su smurtu artimoje aplinkoje	2024–2026 m.	11,2	11,2	11,2	Valstybės biudžeto lėšos	Valstybės duomenų agentūra
1.3.	Organizuoti teisinio švietimo renginius smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
1.4.	Teikti aktualią informaciją interneto svetainėje www.bukstipri.lt, skirtoje smurtui artimoje aplinkoje mažinti	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
1.5.	Interneto svetainėse www.bukstipri.lt ir www.policija.lrv.lt skelbti statistinius duomenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą asmenims pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)
1.6.	Parengti metinę ataskaitą „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“, skelbiamą interneto svetainėje www.bukstipri.lt (pagal Nusikalstamų veikų žinybiniame registre sukauptus duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris), ir ją paskelbti minėtoje interneto svetainėje	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas
1.7.	Organizuoti bendruomenės pareigūnų susitikimus vietos bendruomenėse smurto artimoje aplinkoje netoleravimo tema	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Policijos departamentas
1.8.	Įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1.9.	Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektus	2024–2026 m.	195	195	195	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
1.10.	Į asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo konkursą įtraukti prioritetinę smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prieš asmenis su negalia prevencijos ir pagalbos nuo smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos nukentėjusiems asmenims su negalia veiklą	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas)
2 uždavinys – tobulinti valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems, smurto pavojų patiriantiems ir smurto pavojų keliantiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją
2.1.	Organizuoti mokymus vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams psichologinio smurto artimoje aplinkoje atpažinimo tema, gilinant vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų žinias apie požymius, iš kurių galima atpažinti psichologinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis, įskaitant ir nepilnamečius, dažniausiai pasitaikančias psichologinio smurto apraiškas, psichologinio smurto poveikį sveikatai, vaiko raidai	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba)
2.2.	Organizuoti mokymus, skirtus prokurorų ir prokurorų padėjėjų gebėjimams nagrinėti smurto artimoje aplinkoje bylas stiprinti	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Generalinė prokuratūra
2.3.	Organizuoti policijos pareigūnų mokymus, kaip efektyviau reaguoti smurto artimoje aplinkoje atvejais	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Policijos departamentas
2.4.	Tobulinti Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistų, dirbančių su teisės pažeidėjais, teistais už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetencijas	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Lietuvos kalėjimų tarnyba
2.5.	Tobulinti Lietuvos probacijos tarnybos specialistų, dirbančių su teisės pažeidėjais, teistais už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kompetenciją	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Lietuvos probacijos tarnyba
2.6.	Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą Sostinės regione, kaip numatyta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonėje Nr. 09‑003‑02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ (toliau – Priemonė Nr. 09‑003‑02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“)	2024–2026 m.	–	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA)
2.7.	Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kaip numatyta Priemonėje Nr. 09-003-02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“	2024–2026 m.	–	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, CPVA, ESFA
2 tikslas – tobulinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu
3 uždavinys – tobulinti paslaugų ir pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims sistemą, gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą
3.1.	Finansuoti SKPC, kuriems suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – SKP)	2024–2026 m.	1 530	1 530	1 530	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
3.2.	Užtikrinti teisės teikti SKP suteikimo procedūrą	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
3.3.	Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu ir susirašinėjant internetu paslaugas	2024–2026 m.	67	67	67	Valstybės biudžeto lėšos	Jaunimo reikalų agentūra
			633	633	633	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
3.4.	Didinti SKPC žinomumą tarp asmenų su negalia, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Neįgaliųjų reikalų departamentas
3.5.	Teikti socialinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis	2024–2026 m.	300	300	300	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
4 uždavinys – stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą
4.1.	Organizuoti policijos įstaigų ir SKPC susitikimus, skirtus aktualiems bendradarbiavimo klausimams spręsti	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Policijos departamentas
4.2.	Teikti duomenis kompetentingoms valstybės institucijoms apie nukentėjusiuosius (nuo smurtinių nusikaltimų, taip pat ir smurto artimoje aplinkoje) ir duomenis apie smurtavusiems asmenims paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmokų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą mokėjimą	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Informatikos ir ryšių departamentas
4.3.	Parengti ir patvirtinti smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijų veiklos kokybės vertinimo metodiką	2024 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4.4.	Inicijuoti Lietuvos savivaldybių įsivertinimą pagal Kokybės standartą savivaldybių administracijoms lygių galimybių, lyčių lygybės bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo politikos srityse (toliau – Kokybės standartas), pagal poreikį organizuoti konsultacijas, pasitarimus dėl įsivertinimo atlikimo	2024, 2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4.5.	Atlikti Lietuvos savivaldybių įsivertinimą pagal Kokybės standartą	2024, 2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės
4.6.	Atlikti smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijų veiklos įvertinimą	2025, 2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės
4.7.	Užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos, paslaugų teikimo ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos algoritmo veikimą vietos lygmeniu	2024–2026 m.	–	–	–	Valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės

Pastaba. Veiksmų plano 2.6 ir 2.7 priemonių lėšos nurodytos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-648 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“  aprašas).

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Vertinimo kriterijaus kodas	Vertinimo kriterijus	Vertinimo kriterijaus reikšmės			Vertinimo kriterijaus pasiekimo stebėseną vykdanti institucija
		2024 m.	2025 m.	2026 m.
1 tikslas – supažindinti visuomenę, su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui
1 uždavinys – šviesti visuomenę smurto artimoje aplinkoje klausimais, mokyti atpažinti smurto apraiškas, ugdyti nepakantumą visų rūšių smurtui, įgyvendinti prevencines smurtinio elgesio keitimo priemones
P-1-1	Nevyriausybinių organizacijų smurto artimoje aplinkoje prevencijos projektų, kuriems skirta lėšų, skaičius	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
P-1-2	Oficialiosios statistikos portale paskelbtų informacinių pranešimų ir statistinės informacijos pagal Oficialiosios statistikos portale pateiktą atitinkamų metų kalendorių skaičius	1	1	1	Valstybės duomenų agentūra
P-1-3-1	Suorganizuotų teisinio švietimo renginių smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema skaičius	4	4	4	Generalinė prokuratūra
P-1-3-2	Suorganizuotuose teisinio švietimo renginiuose smurto artimoje aplinkoje prevencijos tema dalyvavusių asmenų skaičius	250	250	250	Generalinė prokuratūra
P-1-4	Interneto svetainėje www.bukstipri.lt paskelbtų metinių statistinių duomenų ataskaitų „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“ skaičius	1	1	1	Vidaus reikalų ministerija
P-1-5	„Interneto svetainėse www.bukstipri.lt ir www.policija.lrv.lt paskelbtų metinių statistinių duomenų ataskaitų apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą asmenims pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą skaičius	1	1	1	Policijos departamentas
P-1-6	Parengtų metinių statistinių duomenų ataskaitų „Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusios moterys“ skaičius	1	1	1	Informatikos ir ryšių departamentas
P-1-7	Surengtų bendruomenės pareigūnų susitikimų vietos bendruomenėse smurto artimoje aplinkoje netoleravimo tema skaičius	1 000	1 000	1 000	Policijos departamentas
P-1-8	Pedagoginių darbuotojų, baigusių gyvenimo įgūdžių kompetencijos tobulinimo programą, skaičius	–	–	–	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
P-1-9	Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektų, kuriems skirta lėšų, skaičius	6	6	6	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
P-1-10	Projektų atrankos konkursų, į kuriuos įtraukta smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prieš asmenis su negalia prevencijos ir pagalbos nuo smurto, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos nukentėjusiems asmenims su negalia veikla, skaičius	1	1	1	Neįgaliųjų reikalų departamentas
2 uždavinys – tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų, kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems, smurto pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims srityse, profesinę kompetenciją
P-2-1	Mokymuose dalyvavusių vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų skaičius	300	300	300	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
P-2-2	Mokymuose dalyvavusių prokurorų ir prokurorų padėjėjų skaičius	100	100	100	Generalinė prokuratūra
P-2-3-1	Suorganizuotų policijos pareigūnų mokymų skaičius	2	2	2	Policijos departamentas
P-2-3-2	Suorganizuotų policijos pareigūnų mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius	70	70	70	Policijos departamentas
P-2-4	Kompetencijas patobulinusių specialistų skaičius	40	40	40	Lietuvos kalėjimų tarnyba
P-2-5	Kompetencijas patobulinusių specialistų skaičius	30	30	30	Lietuvos probacijos tarnyba
P-2-6	Rodiklių, numatytų Pažangos priemonės Nr. 09‑003‑02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ apraše, įgyvendinimas, procentais	100	100	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, CPVA, ESFA
P-2-7	Rodiklių, numatytų Pažangos priemonės Nr. 09‑003‑02-02-08 „Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ apraše, įgyvendinimas, procentais	100	100	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, CPVA, ESFA
2 tikslas – tobulinti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą, pagrįstą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų, organizacijų bei visuomenės bendradarbiavimu
3 uždavinys – tobulinti paslaugų teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims sistemą, gerinti paslaugų kokybę bei prieinamumą
P-3-1	Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta SKP, skaičius	14 000	16 000	20 000	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-3-2	Išnagrinėtų prašymų suteikti teisę teikti SKP skaičius, procentais	100	100	100	Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
P-3-3	Atsilieptų skambučių telefonu ir susirašinėjant internetu dalis, procentai	60	60	60	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
P-3-4	Suorganizuotų informacinių renginių, skirtų asmenis su negalia vienijančioms organizacijoms, siekiant stiprinti SKPC veiklos žinomumą, skaičius	1	1	1	Neįgaliųjų reikalų departamentas
P-3-5	Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų, gavusių valstybės pagalbą, skaičius (asmenys)	230	230	230	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
4 uždavinys – stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą
P-4-1	Suorganizuotų susitikimų kiekvienos apskrities vyriausiajame policijos komisariate skaičius	4	4	4	Policijos departamentas
P-4-2	Pateiktų duomenų rinkinių skaičius	1	1	1	Informatikos ir ryšių departamentas
P-4-3	Parengtų ir patvirtintų metodikų skaičius	1	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-4-4	Inicijuotų įsivertinimų pagal Kokybės standartą skaičius	1	–	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
P-4-5	Savivaldybių, kuriose atliktas įsivertinimas pagal Kokybės standartą, skaičius	60	–	60	Savivaldybės
P-4-6	Savivaldybių, kuriose atliktas komisijų veiklos įvertinimas, skaičius	–	60	60	Savivaldybės
P-4-7	Savivaldybių, kuriose veikia smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos, paslaugų teikimo ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos algoritmas, skaičius	60	60	60	Savivaldybės

Pastaba. Rodiklio P-1-8 reikšmės bus patikslintos ne ankščiau kaip 2023 m. spalio mėn., Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikus duomenis.

_____________________

part_0b88def736bf4d5ea96ff91854a9e85b_end