PATVIRTINTA

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro generalinio direktoriaus

2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1VE-28

LAISVĖS GYNĖJO TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO KOMISIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos (toliau – Komisija) nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Komisijos kompetenciją ir teises, Komisijos narių skaičių, Komisijos sudarymo ir pirmininko skyrimo tvarką, Komisijos pirmininko ir narių funkcijas, teises ir pareigas, Komisijos posėdžių organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, prašymų dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo nagrinėjimo tvarką, Komisijos sekretoriato veiklą.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis, Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatais, šiais Nuostatais, kitais teisės aktais.

3. Komisija savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais.

4. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus.

5. Informacija apie Komisijos veiklą skelbiama interneto svetainėje www.genocid.lt.

II SKYRIUS

KOMISIJOS KOMPETENCIJA IR TEISĖS

6. Komisijos tikslais – pripažinti laisvės gynėjo teisinis statusą.

7. Komisijos uždaviniai:

7.1. objektyviai ir išsamiai nagrinėti dokumentus, pateiktus asmenų, siekiančių, kad būtų pripažintas laisvės gynėjo teisinis statusas (toliau – Pareiškėjai);

7.2. priimti motyvuotus sprendimus dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo arba nepripažinimo;

7.3. išduoti Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimus;

7.4. tvarkyti Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimų apskaitą;

7.5. nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl Komisijos veiklos.

8. Komisija turi teisę:

8.1. gauti iš visų juridinių ir fizinių asmenų dokumentus, kurių reikia Komisijos darbui;

8.2. kviestis Komisijos darbe dalyvauti kitus specialistus ir ekspertus, galinčius pateikti išvadas svarstomais klausimais;

8.3. esant būtinybei kviesti į Komisijos posėdžius pretendentus į laisvės gynėjo teisinį statusą;

8.4. teikti rekomendacinio pobūdžio siūlymus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras) ir kitoms institucijoms dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo teisinio reguliavimo tobulinimo.

III SKYRIUS

KOMISIJOS NARIŲ SKAIČIUS, KOMISIJOS SUDARYMO IR PIRMININKO SKYRIMO TVARKA

9. Komisiją sudaro 7 (septyni) nariai, po vieną atstovą iš kiekvienos institucijos: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Centro ir Lietuvos šaulių sąjungos.

10. Komisiją sudaro Centro generalinis direktorius įsakymu.

11. Komisijos nariai skiriami 5 (penkerių) metų kadencijai. Komisijos nariu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 (dvi) kadencijas iš eilės. Komisijos nariui nebaigus kadencijos, vietoj jo į Komisiją iki šio nario kadencijos pabaigos skiriamas kitas atstovas iš kadencijos nebaigusio nario delegavusios institucijos.

12. Komisijos pirmininką ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iš Komisijos narių skiria Centro generalinis direktorius. Komisijos pirmininku yra skiriamas Centro atstovas.

13. Komisijos veiklą aptarnauja Komisijos Sekretoriato funkcijas vykdantis Centro struktūrinis padalinys (toliau – Sekretoriatas).

IV SKYRIUS

KOMISIJOS PIRMININKO IR NARIŲ FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS

14. Komisijos pirmininkas:

14.1. organizuoja Komisijos veiklą;

14.2. atstovauja Komisiją institucijose ir įstaigose;

14.3. šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo Komisijos sprendimus, ir kitus dokumentus;

14.4. vykdo kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus.

15. Kai Komisijos pirmininkas nepaskirtas arba kai jis laikinai (laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo laikotarpio ir kt.) negali eiti savo pareigų, Komisijos pirmininko pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.

16. Jeigu Komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nepaskirti ar abu laikinai (dėl laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo laikotarpio ir kt.) negali eiti Komisijos pirmininko pareigų, šias pareigas eina Komisijos narys, kurį savo posėdyje visų komisijos narių balsų dauguma paskiria Komisija. Šį posėdį turi teisę šaukti vyriausiasis pagal amžių Komisijos narys.

17. Sprendimus dėl Komisijos pirmininko ar narių nusišalinimo priima Komisija posėdyje.

18. Komisija arba jos pirmininkas gali pavesti Komisijos nariams kuruoti atskiras Komisijos veiklos sritis.

19. Komisijos narys turi teisę:

19.1. teikti siūlymus dėl Komisijos posėdžio darbotvarkės klausimų;

19.2. gauti informaciją visais Komisijos veiklos klausimais;

19.3. pasisakyti ir užduoti klausimus Komisijos posėdžiuose nagrinėjamais klausimais;

19.4. teikti siūlymus ir pastabas dėl Komisijos bei Sekretoriato darbo organizavimo;

19.5. teikti siūlymus Komisijos pirmininkui dėl Komisijos posėdžio sušaukimo skubos tvarka;

19.6. vykdyti kitą veiklą, susijusią su Komisijos nario funkcijomis.

20. Komisijos narys privalo:

20.1. dalyvauti Komisijos posėdžiuose;

20.2. vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, šiais Nuostatais ir kitais teisės aktais;

20.3. pasirašyti Konfidencialumo pasižadėjimą užtikrinti informacijos pripažįstant laisvės gynėjo teisinį statusą konfidencialumą, viešai neskelbti ir neplatinti šios informacijos (Nuostatų priedas);

20.4. atstovaudamas Komisijai, laikytis bendros, kolegialiai suformuotos Komisijos nuomonės;

20.5. įgyvendinti kitus įstatymais ir kitais teisės aktais Komisijai nustatytus įgaliojimus.

21. Komisijos pirmininko, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

21.1. Centro generaliniam direktoriui paskyrus kitą Komisijos narį ar Komisijos pirmininką, Komisijos pirmininko pavaduotoją;

21.2. Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui ar nariui atsistatydinus savo noru;

21.3. jam mirus;

21.4. netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

21.5. pasibaigus kadencijai;

21.6. įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

21.7. teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

21.8. institucijai, delegavusiai Komisijos narį, atšaukus jį iš Komisijos narių ir delegavus naują narį.

22. Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojas ar Komisijos narys savo pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Komisijos pirmininkas, pavaduotojas ar narys.

V SKYRIUS

KOMISIJOS POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMO IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA

23. Komisija jos įgaliojimų srities klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai posėdžiuose. Komisija, atlikdama įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat gali rengti parengiamuosius posėdžius.

24. Komisijos posėdžiai paprastai rengiami kartą per mėnesį Centro patalpose, Vilniuje arba nuotoliniu būdu Komisijos pirmininko iniciatyva arba pagal poreikį. Komisijos posėdis gali būti organizuojamas ir rašytine tvarka. Rašytine tvarka organizuojant posėdžius, medžiaga Komisijos nariams pateikiama elektronine forma. Pasibaigus posėdžiui elektronine forma pateiktus dokumentus Komisijos nariai privalo sunaikinti. Popierine forma pateikti dokumentai yra paliekami posėdžių salėje ir juos sunaikina Sekretoriato darbuotojai.

25. Komisijos nariams pateikiama posėdžio medžiaga ir darbotvarkė likus 3 (trims) darbo dienoms iki posėdžio.

26. Komisijos posėdyje paprastai svarstomi tik darbotvarkėje numatyti klausimai, bet Komisijos narių siūlymu ir balsuojant darbotvarkė gali būti pakeista.

27. Darbotvarkėje nurodomas svarstomo klausimo pavadinimas. Darbotvarkės klausimo pavadinimą sudaro asmens, kuris prašo pripažinti laisvės gynėjo teisinį statusą, vardas, pavardė, buvusi darbovietė (institucija, organizacija) ir joje 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. eitos pareigos. Šiame punkte nurodyti asmens duomenys tvarkomi Komisijos posėdžio organizavimo tikslu.

28. Komisijos posėdžiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas. Jei Komisijos posėdyje Komisijos pirmininkas nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotojas ar kitas komisijos narys, taip, kaip tai numatyta Nuostatų 16 punkte.

29. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ir balsuoja priimant sprendimus daugiau, kaip pusė visų Komisijos narių.

30. Komisijos narys, kuris yra Pareiškėjo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ar kitais ryšiais, arba kurio atžvilgiu nustatomos aplinkybės, galinčios sukelti abejonių dėl jo nešališkumo, objektyvumo, turi nusišalinti nuo laisvės gynėjo statuso suteikimo konkrečiam asmeniui svarstymo. Nusišalinęs Komisijos narys neturi teisės siūlyti priimti konkretų sprendimą. Apie nusišalinimą Komisijos narys informuoja Komisiją prieš pradedant svarstyti klausimą posėdyje, Komisija priima sprendimą dėl nusišalinimo ir tai yra įrašoma į posėdžio protokolą.

31. Klausimų pranešėjai Komisijos posėdyje yra Komisijos nariai ar Sekretoriato darbuotojai.

32. Esant būtinybei į Komisijos posėdį kviesti asmenį, kuris prašo pripažinti laisvės gynėjo teisinį statusą, jam apie tai pranešama ne vėliau kaip likus 3 (trims) darbo dienoms iki Komisijos posėdžio. Pareiškėjo ir (arba) jo įgalioto atstovo neatvykimas į posėdį netrukdo Komisijai svarstyti prašymą ar skundą ir priimti sprendimą. Komisija, iki posėdžio pradžios gavusi šių asmenų prašymą atidėti prašymo pripažinti laisvės gynėjo teisinį statusą nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias Komisija pripažįsta svarbiomis, turi teisę prašymo nagrinėjimą atidėti.

33. Komisijos posėdžius protokoluoja Sekretoriato darbuotojas. Komisijos posėdžių protokolus pasirašo Komisijos pirmininkas ar kitas Komisijos narys, vykdęs Komisijos pirmininko funkcijas ir protokolavęs Sekretoriato darbuotojas.

34. Komisijos narys, dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti posėdyje, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną iki Komisijos posėdžio pradžios turi pranešti Komisijos sekretoriui arba Komisijos pirmininkui elektroniniu paštu arba raštu. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, turi teisę, susipažinęs su pateikta medžiaga, iš anksto elektroniniu paštu arba raštu balsuoti dėl kiekvieno posėdžio darbotvarkės klausimo. Komisijos nario balsavimas iš anksto elektroniniu paštu arba raštu įskaitomas į posėdžio kvorumą ir balsavimo rezultatus.

35. Komisijos sprendimai priimami paprastąja Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Balsuojant susilaikyti negalima.

36. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko funkcijas vykdantis Komisijos narys, arba priimant sprendimą Komisijos posėdžiui pirmininkavęs Komisijos narys. Teikiami pasirašyti ar tvirtinti dokumentai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Šie Komisijos sprendimai įforminami jų priėmimo data, suteikiamas registracijos numeris pagal bendrąją numeraciją nuo kalendorinių metų pradžios iki pabaigos.

37. Komisijos posėdžiams ruošiamai medžiagai aptarti gali būti rengiami Komisijos parengiamieji posėdžiai.

38. Komisijos parengiamuosius posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas. Nedalyvaujant Komisijos pirmininkui, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas. Apie planuojamus rengti posėdžius visiems Komisijos nariams praneša Komisijos Sekretoriatas raštu arba elektroniniu būdu ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas.

39. Komisija priima šiuos sprendimus:

39.1. pripažinti laisvės gynėjo teisinį statusą;

39.2. nepripažinti laisvės gynėjo teisinio statuso, nurodant šios sprendimo priėmimo motyvus;

39.3. atidėti sprendimo priėmimą ir kreiptis į Pareiškėją, kad jis pateiktų papildomus dokumentus.

40. Prašymus dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ir su prašymais pateiktus dokumentus Komisijai nagrinėti eilės tvarka pateikia Sekretoriatas.

41. Komisija įvertina ar pateikti dokumentai atitinka Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme ir Laisvės gynėjo, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Centro generalinio direktoriaus įsakymu, nustatytus reikalavimus.

42. Visus Komisijos dokumentus pasirašo Komisijos pirmininkas arba šias pareigas einantis Komisijos narys.

43. Visi dokumentai, teikiami pasirašyti Komisijos pirmininkui ar kitiems Komisijos nariams turi būti vizuoti Sekretoriato darbuotojo, parengusio dokumentą Centro nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

KOMISIJOS SEKRETORIATO FUNKCIJOS

44. Komisiją aptarnauja Sekretoriatas.

45. Komisijos Sekretoriatas atlieka šias pagrindines funkcijas:

45.1. organizuoja Laisvės gynėjų teisinio statuso pažymėjimų išdavimą ir apskaitą;

45.2. rengia Komisijos sprendimų ir kitų dokumentų projektus ir teikia juos svarstyti Komisijai, Komisijos pirmininkui pasirašyti;

45.3. Komisijos posėdžių darbotvarkę ir visą susijusią medžiagą (sprendimų, raštų ir kt. projektus, Pareiškėjų pateiktų dokumentų kopijas) pateikia raštu arba elektroninėmis priemonėmis visiems Komisijos nariams prieš 3 (tris) darbo dienas iki Komisijos posėdžio;

45.4. rengia Komisijos posėdžių protokolus, juos registruoja, atsako už jų saugojimą;

45.5. formuoja pretendentų į laisvės gynėjo teisinį statusą bylas;

45.6. administruoja informacinę duomenų sistemą;

45.7. rengia ir teikia Komisijai pasiūlymus jos kompetencijai priskirtais klausimais;

45.8. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko Komisijos korespondenciją;

45.9. tvarko Komisijos dokumentus ir juos archyvuoja vadovaujantis Centre nustatyta tvarka;

45.10. atlieka dokumentų patikrą, sudaro ilgalaikio ir nuolatinio saugojimo bylų apskaitos dokumentus ir užtikrina jų saugojimą ir naudojimą;

45.11. vykdo kitus su Komisijos ir Komisijos Sekretoriato funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio teisėtus Komisijos pavedimus.

46. Kalendoriniais metais dokumentai ir sudaromos bylos gali būti saugomos Sekretoriate. Pasibaigus kalendoriniams metams Sekretoriato darbuotojai privalo perduoti nuolatinio ir ilgo saugojimo bylas į Centro archyvą.

47. Sekretoriato veikla organizuojama vadovaujantis Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymu, Centro įstatymu, Laisvės gynėjo, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatais, kitais įstatymais, ir teisės aktais, šiais Nuostatais, Centro vidaus tvarkos taisyklėmis, Centro Dokumentų valdymo procedūrų reglamentu ir kitais teisės aktais.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48. Asmenys aptarnaujami, jų prašymai Centre priimami ir Komisijoje nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

49. Komisijos nuostatai keičiami Centro generalinio direktoriaus įsakymu.

________________

PATVIRTINTA

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro generalinio direktoriaus

2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1VE-28

LAISVĖS GYNĖJO TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO,

PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO BEI JŲ APSKAITOS TVARKYMO NUOSTATAI

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos tvarkymo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja dokumentų pateikimo Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijai (toliau – Komisija) tvarką, laisvės gynėjo teisinio statuso (toliau – teisinis statusas) pripažinimo tvarką ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimų išdavimo, taip pat šių pažymėjimų apskaitos tvarkymo reikalavimus.

II SKYRIUS

DOKUMENTŲ PATEIKIMO TVARKA

2. Dėl teisinio statuso pripažinimo į Komisiją gali kreiptis Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 2–8 straipsniuose nustatytus statuso pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jei asmuo yra miręs – jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas (toliau – Pareiškėjai). Pareiškėjai, pretenduojantys į teisinį statusą ar pateikiantys prašymą pripažinti asmeniui (-ims) (taip pat ir po mirties) teisinį statusą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras) pateikia šiuos dokumentus:

2.1. prašymą pripažinti teisinį statusą (Nuostatų priedas);

2.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento patvirtintą kopiją (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė);

2.3. dvi fotografijas (2x3 cm) ar elektronines jų versijas;

2.4. pavardės keitimo dokumentus (ištuokos, santuokos sudarymo dokumentų ar kt. dokumentai ar jų patvirtintos kopijos);

2.5. Kai pripažinti teisinį statusą asmeniui prašo artimieji giminaičiai, jie turi pateikti šiuos dokumentus:

2.5.1. jeigu kreipiasi sutuoktinis – turi pateikti savo asmens dokumentą (pasas ar tapatybės kortelė), asmens, kuriam prašoma po mirties pripažinti teisinį statusą, santuokos liudijimą ar jų patvirtintas kopijas;

2.5.2. jeigu kreipiasi tėvai – turi pateikti savo asmens dokumentą (pasas ar tapatybės kortelė), asmens, kuriam prašoma po mirties pripažinti teisinį statusą, gimimo liudijimą ar jų patvirtintas kopijas;

2.5.3. jeigu kreipiasi vaikai – turi pateikti savo asmens dokumentą (pasas ar tapatybės kortelė), savo gimimo liudijimo patvirtintas kopijas;

2.5.4. jeigu kreipiasi įvaikiai – turi pateikti savo asmens dokumentą (pasas ar tapatybės kortelė), įvaikinimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas;

2.5.5. jeigu kreipiasi broliai, seserys – turi pateikti savo asmens dokumentą (pasas ar tapatybės kortelė), savo ir asmens, kuriam prašoma po mirties pripažinti teisinį statusą gimimo liudijimus ar jų patvirtintas kopijas; taip pat pavardės keitimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.

2.6. Kai pripažinti teisinį statusą asmeniui prašoma po mirties, artimieji giminaičiai be 2.5.1 – 2.5.5 punktuose nurodytų dokumentų turi pateikti asmens mirties liudijimą ar jo patvirtintą kopiją.

2.7. institucijos, kurioje tarnavo teisinio statuso siekiantis asmuo išduotą pažymą (dokumentą), įrodančią (-į), kad iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. nepasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės nebuvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo atleisti iš tarnybos;

2.8. Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų pripažintas Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas, turi pateikti:

2.8.1. dokumentą, įrodantį, kad iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vadovaudamasis 1990 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos laikinuoju krašto apsaugos įstatymu Nr. I-384 ir 1990 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymu Nr. I-798;

2.8.2. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu tarnavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl kai kurių departamentų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ įkurtame Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose, įgyvendindami krašto apsaugos koncepciją, kūrė ir formavo krašto apsaugos sistemą, gynė krašto teritoriją, saugojo valstybės sieną, svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus ar buvo štabų darbuotojai;

2.8.3. jei Pareiškėjas tarnavo Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, vietoje 2.8.1 ir 2.8.2 punktuose nurodytų dokumentų turi pateikti:

2.8.3.1. dokumentą, įrodantį, kad prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

2.8.3.2. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu tarnavo Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, įkurtoje 1991 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu Nr. I-958, ir įgyvendino Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos tikslus: rengė krašto apsaugos specialistus; saugojo svarbius valstybinius, ūkio objektus; padėjo likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius; esant būtinybei, padėjo pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, o policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą; gresiant valstybės saugumui, vykdė teritorinę krašto gynybą; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirus nutarimus atliko valstybines užduotis ar buvo štabų darbuotojai.

2.9. Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų pripažintas Laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinis statusas, turi pateikti:

2.9.1. dokumentą, įrodantį, kad prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

2.9.2. dokumentą, įrodantį, kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų asmens sargybinis;

2.9.3. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu tarnavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, įsteigtame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. I-132 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, jos struktūros, pagrindinių funkcijų ir nuostatų“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą aptarnaujančių padalinių struktūros papildymo“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. I-276 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus“, asmens sargybiniais, taip pat saugojo svarbius valstybinius objektus ir vykdė kitas specialias užduotis.

2.10. Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų pripažintas Laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno teisinis statusas, turi pateikti:

2.10.1. dokumentą, įrodantį, kad prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

2.10.2. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu tarnavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės departamentų pagrindinių funkcijų“ įkurtame Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgyvendinant svarbiausią uždavinį – specifinėmis priemonėmis padėti atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą.

2.11. Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų pripažintas Laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno teisinis statusas, turi pateikti:

2.11.1. dokumentą, įrodantį, kad prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

2.11.2. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu tarnavo 1990 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo Nr. I-653 pagrindu įkurtuose Lietuvos Respublikos muitinės departamente, muitinėse ir muitinių postuose ir kuriems buvo taikomos karinę tarnybą atliekančio asmens valstybinio draudimo sąlygos.

2.12. Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų pripažintas Laisvės gynėjo policijos pareigūno teisinis statusas, turi pateikti:

2.12.1. dokumentą, įrodantį, kad prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

2.12.2. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu tarnavo Lietuvos Respublikos policijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ reorganizavus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos milicijos struktūras į Lietuvos Respublikos policijos struktūras ir patvirtinus Lietuvos Respublikos policijos įstatymą, priesaikos priėmimo ir priėmimo į Lietuvos Respublikos policiją tvarkos taisykles kaip sudedamąją Tarnybos policijoje statuto, atitinkančio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1979 m. gruodžio 17 d. rezoliucija patvirtintą Teisėtvarkos apsaugos pareigūnų elgesio kodeksą, dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos ministerijų pagrindinių funkcijų“, įgyvendino valstybės politiką kovos su nusikalstamumu, viešosios tvarkos ir visuomenės rimties srityje, vykdant kelių eismo saugumo priežiūrą, organizuojant ir vykdant kovą su nusikaltimais ir teisėtvarkos pažeidimais.

2.13. Pareiškėjas, siekiantis, kad būtų pripažintas Laisvės gynėjo Lietuvos šaulių sąjungos nario šaulio teisinis statusas, turi pateikti:

2.13.1. dokumentą, įrodantį, kad prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

2.13.2. dokumentą (-us), įrodantį (-ius), kad 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu buvo 1919 m. birželio 27 d. įkurtos Lietuvos šaulių sąjungos ir iki 1940 m. birželio 15 d. veikusios organizacijos bei atkūrus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės nepriklausomybę tęsiančios veiklą organizacijos narys, kartu su krašto apsaugos sistemos padaliniais aktyviai dalyvavo ir gynė krašto teritoriją, saugojo valstybės sieną, svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus.

3. Pareiškėjų rašytiniai prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai atvykus į Centrą, atsiunčiami paštu (ar per pasiuntinį) ar elektroninėmis ryšių priemonėmis.

4. Prie prašymo, teikiamo tiesiogiai, turi būti pridedami Nuostatų 2 punkte nurodytų dokumentų patvirtintos kopijos arba originalai. Jei pateikiami dokumentų originalai, dokumentų kopijas pagamina Centro valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, patvirtina jų tikrumą ir originalus grąžina juos pateikusiam Pareiškėjui.

5. Prie prašymo, teikiamo paštu ar elektroninėmis ryšių priemonėmis, turi būti pridedamos Nuostatų 2 punkte nurodytų dokumentų kopijos. Šios dokumentų kopijos turi būti patvirtintos, (jei dokumentas parengtas ne valstybine kalba, jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą) dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos ar įstaigos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.

6. Prašymas, teikiamas elektroninėmis ryšių priemonėmis, ir prie jo pridedami dokumentai ar dokumentų kopijos, patvirtintos Nuostatų 5 punkte nurodytų subjektų, turi būti Pareiškėjo pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

III SKYRIUS

TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMAS, PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS BEI APSKAITA

7. Pareiškėjams pateikus Nuostatų 2 punkte nurodytus dokumentus, Komisijos Sekretoriato funkcijas vykdantis Centro padalinys (toliau – Sekretoriatas) juos eilės tvarka išnagrinėja per 30 darbo dienų ir teikia Komisijai svarstyti.

8. Jei Nuostatų 2 punkte nurodyti dokumentai nepateikiami ar pateikiami ne visi dokumentai, Sekretoriatas ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo Centre, išsiunčia Pareiškėjui raštą, nurodant kokie dokumentai yra nepateikti. Tokiu atveju prašymas pripažinti teisinį statusą teikiamas Komisijai svarstyti tik tuomet, kai Pareiškėjas pateikia visus 2 punkte nurodytus dokumentus.

9. Komisijos posėdžiai organizuojami ir Komisijos sprendimai priimami vadovaujantis Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Centro generalinio direktoriaus įsakymu.

10. Teisinis statusas Pareiškėjams pripažįstamas ar nepripažįstamas Komisijai priėmus sprendimą pripažinti arba nepripažinti teisinį statusą arba atidėti sprendimo priėmimą ir kreiptis į Pareiškėją, kad jis pateiktų papildomus dokumentus.

11. Sekretoriatas Komisijos sprendimo nuorašą registruotu laišku išsiunčia Pareiškėjui ne vėliau, kaip per 15 darbo dienų. Jei priimtas sprendimas pripažinti teisinį statusą, kartu su sprendimo nuorašu išsiunčiamas Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas. Jei priimtas sprendimas atidėti sprendimo priėmimą ir kreiptis į Pareiškėją, kad jis pateiktų papildomus dokumentus, Sekretoriatas per 15 darbo dienų po sprendimo priėmimo išsiunčia raštą Pareiškėjui su prašymu pateikti papildomus dokumentus ne vėliau, kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus gavimo dienos.

12. Komisija sprendimą dėl teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turi priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos.

13. Pripažinus Pareiškėjams teisinį statusą, jiems išduodami Laisvės gynėjo pažymėjimai (toliau – Pažymėjimai).

14. Pažymėjimus pasirašo Komisijos pirmininkas, Centro generalinis direktorius, išduoda Komisija. Pažymėjimai tvirtinami Centro antspaudu ir laminuojami.

15. Pažymėjimai apskaitomi ir registruojami Pažymėjimų apskaitos žurnale, nurodant Pažymėjimo pavadinimą, datą ir numerį, asmens vardą ir pavardę.

16. Pareiškėjai, gaudami Pažymėjimus, pasirašo Pažymėjimų apskaitos žurnale arba nurodomas Pažymėjimo išsiuntimo registruotu laišku, jei to pageidauja Pareiškėjas, faktas.

17. Naujo Pažymėjimo vietoj turimo Pažymėjimo išdavimo pagrindai:

17.1. Pareiškėjai Pažymėjimą pameta, sugadina ar kitaip praranda;

17.2. Pažymėjime yra netikslių įrašų;

17.3. pasikeičia Pareiškėjo pavardė;

17.4. Pažymėjimas tampa netinkamas naudoti.

18. Atsiradus Nuostatų 17 punkte nustatytiems pagrindams, Pareiškėjai apie tai per 30 kalendorinių dienų praneša Centrui, kuris per vieną darbo dieną nuo informacijos apie šį faktą gavimo savo interneto svetainėje paskelbia apie Pažymėjimo negaliojimo faktą.

19. Pažymėjimų dublikatai neišduodami. Komisijos sprendimu išduodamas naujas Pažymėjimas, kuriame pažymimas prarastojo Pažymėjimo numeris.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20. Teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos.

21. Teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurie neatitinka Įstatymo 2–8 straipsniuose nustatytų teisinio statuso pripažinimo kriterijų.

22. Pareiškėjas Komisijos sprendimą nepripažinti teisinio statuso gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu.

23. Teisinis statusas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu.

24. Pažymėjimo formą tvirtina Centro generalinis direktorius įsakymu.

25. Įgyvendinant Nuostatus vadovaujamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis.

__________________