Nr. DOK-4441

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04539-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 9 d. paduotu ieškovės J. B. Š., atstovaujamos pagal įstatymą V. R., kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės J. B. Š., atstovaujamos pagal įstatymą V. R., paduotas kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. Š., atstovaujamos pagal įstatymą V. R., patikslintą ieškinį atsakovams R. G., L. G., A. G. procesinių teisių perėmėjams L. G., S. G., V. G., R. G. dėl palėpės dalių pirkimo-pardavimo sutarčių ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes ieškovei buvo suvaržyta teisė iškviesti ir apklausti dviejų byloje atliktų teismo psichiatrinių ekspertizių, kurių išvados skirtingos, ekspertus. Ieškovei užkirtus kelią apklausti ekspertus, ieškovė neteko galimybės siekti pašalinti ekspertizių išvadų prieštaravimus, prašyti skirti pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės, kurios išvados būtų tiesiogiai susijusios su prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo sprendimu. Dėl minėtų teismo veiksmų atsakovai atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje ir teismas nevienodai padėjo šalims įgyvendinti procesines teises. Taip pažeistas ir teisės į tinkamą procesą principas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi pakartotinės ekspertizės išvadomis, tačiau jas vertindamas ir vadovaudamasis jomis padarė esmines klaidas. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad pakartotinės ekspertizės išvados ne tik prieštarauja pirminės Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės išvadoms, bet ir jų nepaneigia. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ekspertas K. D. nepaneigė psichiatro V. N. diagnozės, jo atliktų tyrimų.

3. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo išvados dėl senaties termino nepagrįstos. Šio klausimo/prašymo sprendimas tiesiogiai susijęs su ekspertizių išvadų, kurios yra skirtingos, vertinimu. Ieškovei nepagrįstai apribota teisė prašyti teismo pakartotinės trečios teismo psichiatrijos ekspertizės, kurios išvados turėtų įtaką teisingam teismo sprendimo priėmimui, tuo pačiu ir sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nenagrinėjamas.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyti atsakovai ir jų adresai: S. G. ir V. G. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. B. Š. 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 9 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 95, kodas ZN80544.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

                                                                                                               Dalia Vasarienė