PATVIRTINTA

Šiaulių apygardos teismo pirmininko

2023 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-47

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMO Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja kompiuterinės programos naudojimą, skirstant bylas Šiaulių apygardos teismo teisėjams ir sudarant teisėjų kolegijas (toliau – bylų paskirstymas).

2. Bylos skirstomos vadovaujantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principais.

3. Bylos paskirstomos naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis).

4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2.) patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše. Bylos skirstomos naudojantis minėtame apraše nurodytomis funkcijomis.

5. Bylas Šiaulių apygardos teisme skirsto teismo pirmininko įsakymu paskirti teismo valstybės tarnautojai (toliau – bylas skirstantis asmuo). Šie asmenys bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai byla suformuota LITEKO. Bylų registravimą teismų informacinėje sistemoje raštinės darbuotojai vykdo laikydamiesi Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-136-(7.1.2) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių.

6. Bylos teisėjams skiriamos eilės tvarka pagal bylų suformavimo laiką LITEKO sistemoje, atsižvelgiant į teisėjų specializaciją (jei teisme ji yra), įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, darbo krūvio tolygumą, teisėjų, kuriems paskirtos greičiau nagrinėtinos bylos, darbo krūvio tam tikrais laikotarpiais sumažinimą, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo pagrindą, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitus atvejus.

7. Bylas paskirstantis asmuo neturi sudaryti sąlygų skirti bylą konkrečiam teisėjui, išskyrus atvejus, kai konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą proceso įstatymų numatytais pagrindais, o taip pat šiose Taisyklėse nurodytais atvejais.

8. Bylų paskirstymo teisingumą kontroliuoja teismo pirmininkas, kiekvienais kalendoriniais metais į teismo organizacinės veiklos priežiūros planą privalomai įtraukdamas priemonę dėl bylų paskirstymo. Su patikrinimo rezultatais supažindinami bylas skirstantys asmenys, Skyrių pirmininkai, aktas įkeliamas į Teismų administravimo registrą. Bylas skirstantys ir skirstymo kontrolę vykdantys asmenys negali sutapti.

9. Už šių Taisyklių pažeidimus bylas skirstantys asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

Pirminių duomenų įvedimas į LITEKO

10. Bylas paskirstantis asmuo į LITEKO įveda, peržiūri bei pakeičia duomenis apie:

10.1. teisme nustatytą teisėjų paskyrimą į skyrius;

10.2. teisme nustatytą teisėjų specializaciją;

10.3. teisėjų kolegijų sudėtį;

10.4. teisėjus, kurie negali nagrinėti konkrečios bylos;

10.5. teisėjų atostogas ar kitas aplinkybes, pažymėdamas laikotarpius, kai teisėjas negalės nagrinėti tam tikros rūšies bylų, ir tokios bylos jam negali būti skiriamos;

10.6. teismo pirmininko, skyrių pirmininkų, teisėjų užimtumą procentais administracinėje ir kitoje veikloje;

10.7. teisėjo darbo krūvio sumažinimo procentą, teismo pirmininko įsakymu pripažinus bylas greičiau nagrinėtinomis ir nusprendus dėl krūvio mažinimo;

10.8. skubos ir prioritetine tvarka skirstomas bylas;

10.9. kitas reikšmingas aplinkybes.

III SKYRIUS

Bylų paskirstymas teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymas

11. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo raštinės biuro darbuotojas LITEKO sistemoje suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę).

12. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, privačių interesų deklaracijoje pateiktų duomenų, vykdytos teisminės mediacijos, atostogų, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktuose ar Taisyklėse nustatytų priežasčių), bylas skirstantis asmuo, naudodamasis modulio funkcija „negali nagrinėti“ pažymi, kad toks teisėjas negali nagrinėti bylos, bei nurodo objektyvias priežastis ir teisinius pagrindus (išskyrus, kai tam tikrų rūšių bylų neskyrimo laikotarpiai pažymėti 10.5 punkte nustatyta tvarka). Visais atvejais įvedant priežastį, dėl kurios teisėjas negali nagrinėti bylos, turi būti nurodomas bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris, jei byla neskiriama dėl panaikinto ankstesnio procesinio sprendimo ar dėl nagrinėto ikiteisminio tyrimo dokumento. Teisėjų neskyrimo, pakeitimo teisiniai pagrindai modulyje įvedami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

13. Šiaulių apygardos teisme bylas, išskyrus 15, 20.2, 20.3, 21.4 ir 25.3 punktuose numatytus atvejus, nagrinėja stabilios sudėties teisėjų kolegijos, sudaromos teismo pirmininko įsakymu vienerių metų laikotarpiui, kolegijos generuojamos naudojantis LITEKO Modulio automatizuotu atrankos būdu (LITEKO kolegijų generavimo versijos pridedamos prie pirmininko įsakymo). Tais atvejais, kai pasibaigia kolegijos nario įgaliojimai, tačiau naujas teisėjas dar nepaskirtas, kolegijos narys parenkamas pagal bylos skyrimo protokolą, į kolegijos sudėtį įtraukiamas kitas teisėjas, nurodytas protokole po teisėjo pranešėjo. Esant teisės aktuose numatytiems pagrindams, teismo pirmininko sprendimu gali būti sudaromos mišrios kolegijos, tokiu atveju kito Skyriaus teisėjas parenkamas pagal bylos skyrimo protokolą, į kolegiją įtraukiamas pirmasis protokole nurodytas kito Skyriaus teisėjas;

14. Teisėjų kolegijos pirmininkas parenkamas nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu, juo paprastai skiriamas teisėjas pranešėjas. Kolegijos pirmininkas skiriamas skyriaus pirmininko sprendimu. Mišrių kolegijų sudarymo atvejais – teismo pirmininko sprendimu.

15. Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas, teisėjas pranešėjas ar kolegijos narys dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo, kolegijos nušalinimo ar nusišalinimo, ligos ir kitų teisės aktuose ar šiose Taisyklėse numatytų priežasčių), bylas paskirstantis asmuo pakeičia teisėją, teisėją pranešėją arba kolegijos narius (vieną, kelis ar visus). Teisėjas pranešėjas skiriamas automatizuotu atrankos būdu, išskyrus toliau numatytą teisėjo pranešėjo skyrimo atvejį pirmosios instancijos kolegialiai nagrinėjamose bylose. Kolegijos narys keičiamas tuo skyriaus teisėju, galinčiu nagrinėti bylą, kuris teisėjų eilėje bylos skyrimo protokole yra pirmas po teisėjo, negalinčio dalyvauti nagrinėjant bylą. Keičiantis teisėjui pranešėjui ar kolegijos nariui, kiti kolegijos nariai nekeičiami. Keičiantis teisėjui pranešėjui ir vienam ar abiem kolegijos nariams, kolegijos nariai keičiami pagal paskutinįjį bylos skyrimo protokolą. Tuo atveju, kai teisėjas pranešėjas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negali toliau nagrinėti pirmosios instancijos bylos, nagrinėjamos teisėjų kolegijos, byla įprastai skiriama vienam iš bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėjų, atranka vykdoma naudojantis Modulio funkcija „privalo nagrinėti“. Likus tik vienam teisėjui, galinčiam nagrinėti bylą, ji skiriama pagal Modulio suformuotą eiliškumą galinčiam nagrinėti teisėjui, likęs ankstesnės teisėjų kolegijos teisėjas, jei jis nėra paskirtas teisėju pranešėju, skiriamas naujos teisėjų kolegijos nariu.

16. Keisdamas teisėjus pranešėjus ar kolegijų narius, bylas paskirstantis asmuo LITEKO sistemoje nurodo teisėjo ar kolegijos narių, ar visos kolegijos pakeitimo pagrindą. Bylas paskirstantis asmuo gali pats įvesti pagrindus arba pasirinkti vieną iš Modulyje nurodytų teisėjo pakeitimo pagrindų šablonų ir juos koreguoti ar patikslinti.

17. Jei nėra įstatyme ar šiame apraše numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija negali nagrinėti bylos, bylas paskirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą.

18. Bylas paskirstančiam asmeniui LITEKO sistemoje įvedus teisėjo pakeitimo pagrindus naujam teisėjui parinkti, automatinio bylos paskyrimo teisėjui procedūra atliekama pagal tuos pačius kriterijus, kurie buvo nustatyti ir galiojo pirmojo teisėjo paskyrimo metu.

19. Teisėjų nedarbingumo laikotarpiu bylos perskiriamos kitiems teisėjams tokia tvarka:

19.1. tais atvejais, kai prognozuojama ilgesnė negu 120 dienų teisėjo nedarbingumo trukmė, perskirstomos visos teisėjo bylos;

19.2. prognozuojant trumpesnę nei 19.1. punkte nurodytą teisėjo nedarbingumo trukmę, bylos perskirstomos, kai nustatyti sutrumpinti bylų išnagrinėjimo terminai ir dėl teisėjo nedarbingumo bylos nebus išnagrinėtos per nustatytus terminus;

19.3. kitos bylos perskiriamos tik išimtiniais atvejais, kai būtina apginti viešąjį interesą, ir iš bylos nagrinėjimo trukmės (iki perskyrimo), nagrinėjamų teisinių santykių turinio, kitų teisėjų, kuriems gali būti perskirtos bylos, užimtumo akivaizdu, kad pradėjus nagrinėti bylą naujai paskirtam teisėjui, ji realiai gali būti išnagrinėta greičiau;

19.4. bylos perskiriamos Skyriaus pirmininko teikimu, teismo pirmininko įsakymu;

19.5. bylos perskiriamos automatizuotu būdu, naudojantis LITEKO sistemos bylų paskirstymo moduliu, gali būti perskirstomos atskiromis eilėmis (būdas nustatomas pirmininko įsakyme);

19.6. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bylos teisėjams neskiriamos.

IV SKYRIUS

BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKIRSTYMAS

20. Modulis, suformuodamas baudžiamosios bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, atsižvelgia į teisme galinčius bylas nagrinėti teisėjus ir atsitiktiniu būdu sudaro jų eilę. Nuo eiliškumo ir tikimybinio bylų skyrimo kriterijų gali būti nukrypstama šiais atvejais:

20.1. dėl Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų priimtų sprendimų ikiteisminio tyrimo metu ar byloje nagrinėtų proceso dalyvių prašymų, tokiais atvejais teisėjo atmetimo priežastis LITEKO sistemoje įvedama prieš skiriant bylą;

20.2. siekiant išvengti, kad sprendimus vienoje baudžiamojoje byloje priimtų daugiau kaip trys Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, pirmasis ir antrasis ikiteisminio tyrimo dokumentas ar skundas (numerio šablonas 1S, išskyrus skundus dėl nutarčių, priimtų nuosprendžių vykdymo metu) skiriamas LITEKO sistemos parinktiems teisėjams, kiti skundai ar ikiteisminio tyrimo dokumentai, gauti toje byloje, skiriami privalomai nurodant visus teisėjus, nagrinėjusius toje byloje skundus ar pareiškimus , o kolegija (jei reikia) sudaroma iš pirmojo teisėjų trejeto pagal teisėjų eilę bylos skyrimo protokole;

20.3. teikimai ir prašymai, gauti pirmąja instancija išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, privalomai skiriami bylą išnagrinėjusiam teisėjui. Tais atvejais, kai bylą išnagrinėjusio teisėjo įgaliojimai yra pasibaigę, taip pat dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo teisėto nebuvimo darbe (kai teikimo ar prašymo nėra galimybės išnagrinėti įstatymuose nustatytais terminais), teikimai ir prašymai skiriami LITEKO automatizuotu atrankos būdu atrinktam teisėjui. Jei teikimas ar prašymas gautas byloje, išnagrinėtoje trijų teisėjų kolegijos, ir teisėjo pranešėjo įgaliojimai yra pasibaigę ar dėl jo teisėto nebuvimo darbe teikimo/prašymo nėra galimybės išnagrinėti įstatymuose nustatytais terminais, teikimas/prašymas privalomai skiriamas bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos nariams. Teisėjų kolegija šiuo atveju sudaroma iš pirmojo teisėjų trejeto pagal eilę bylos skyrimo protokole. Jei pasibaigę kitų bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos narių įgaliojimai ar dėl jų teisėto nebuvimo darbe nėra galimybės teikimo/prašymo išnagrinėti įstatymuose nustatytais pagrindais, į kolegijos sudėtį įtraukiamas kitas arba kiti du teisėjai, esantys po pranešėjo pagal bylos skyrimo protokolą.

20.4. siekiant stabilizuoti teisėjų darbo krūvį, per savaitę Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui skiriami ne daugiau negu trys skundai (numerio šablonas 1S) ir ikiteisminio tyrimo dokumentai. Teisėjų atostogų laikotarpiu, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., ši taisyklė netaikoma;

20.5. siekiant stabilizuoti teisėjų darbo krūvį, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui skiriamos ne daugiau negu dvi apeliacinės instancijos bylos (numerio šablonas 1A) per vieną apeliacinės instancijos bylų nagrinėjimo dieną, trečioji byla teisėjui gali būti skiriama tada, kai po dvi tokias bylas jau yra gavę visi tą dieną apeliacinės instancijos bylas galintys nagrinėti Skyriaus teisėjai;

20.6. teisėjui paskyrus nagrinėti sudėtingą ir itin sudėtingą pirmosios instancijos bei sudėtingą apeliacinės instancijos (numerio šablonas 1A) baudžiamąją bylą, kita sudėtinga ar itin sudėtinga baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui neskiriama, kol tokios rūšies bylų negavo visi skyriaus teisėjai. Dėl bylos pripažinimo sudėtinga ir itin sudėtinga sprendžiama pagal teismo pirmininko patvirtintą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų pirmosios ir apeliacinės instancijų bylų sudėtingumo įvertinimo tvarką. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų sudėtingų ir itin sudėtingų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip trijų galinčių tokią bylą nagrinėti teisėjų, naudojama Modulio funkcija „privalo nagrinėti“. Į atrenkamų teisėjų eilę įtraukiami tie teisėjai, kuriems ankstesnėse eilėse tokių bylų nebuvo paskirta, kuriems tokios rūšies bylos iš visų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų paskirtos anksčiausiai ar kurie tokios bylos negavo vėlesnėse eilėse. Teisėjui priėmus sprendimą grąžinti bylą prokurorui jos parengimo nagrinėti teisme stadijoje ar pradėjus nagrinėti teisme iki įrodymų tyrimo pradžios (Baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 dalis, 254 straipsnio 3 dalis), tokia byla, šiam sprendimui įsiteisėjus, iš labai sudėtingų bylų eilės eliminuojama.

20.7. teisėjams, kuriems iki įgaliojimų pabaigos liko mažiau negu vieneri metai, itin sudėtingomis pripažintos bylos neskiriamos, sudėtingomis pripažintos bylos neskiriamos likus mažiau nei 8 mėnesiams, kitos pirmosios instancijos bylos (numerio šablonai 1, N1, M1) neskiriamos likus 6 mėnesiams.

20.8. teismo pirmininko įsakymu kai kurios itin sudėtingos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos gali būti pripažįstamos prioritetinėmis. Pripažįstant bylą prioritetine, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: viešąjį interesą, nagrinėjamų teisinių klausimų svarbą ir aktualumą visuomenei bei valstybei, naujų teisinių santykių ir teismų praktikos svarbą, galimą riziką sumenkinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir valstybe dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės. Prioritetine pripažinta baudžiamoji byla teisėjui gali būti skiriama ne dažniau nei kas trejus metus. Teismo pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui dėl jiems priskirtų administravimo funkcijų atlikimo prioritetinėmis pripažintos baudžiamosios bylos neskiriamos.

20.9. skundai dėl to paties procesinio sprendimo skiriami nagrinėti teisėjui, kuriam buvo paskirtas pirmiau gautas skundas;

20.10. bylos, kurios buvo perduotos prokurorui, visais atvejais skiriamos nagrinėti tam pačiam teisėjui, priėmusiam sprendimą perduoti bylą prokurorui;

20.11. teisminio nagrinėjimo metu išskirtos bylos skiriamos teisėjui, nagrinėjančiam bylą, iš kurios tos bylos buvo išskirtos;

20.12. kitais teisės aktų ir teismo pirmininko įsakymu nustatytais atvejais.

21. Teisėjams, planuojantiems atostogas ir jų atostogų laikotarpiu (taip pat ir suplanuoto nedarbingumo atveju) bylos skirstomos tokia tvarka:

21.1. pirmosios instancijos baudžiamosios bylos skiriamos, jeigu lieka ne mažiau kaip 5 darbo dienos pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso XVIII skyriuje numatytų terminų, išimtiniais atvejais, kai pagal šią taisyklę bylos paskirti neįmanoma, dėl skyrimo sprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;

21.2. apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos (numerio šablonas 1A) teisėjui skiriamos, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimo dieną teisėjas atostogauja (arba šiuo laikotarpiu suplanuotas teisėjo nedarbingumas). Apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos neskiriamos teisėjams, jeigu bylos nagrinėjimas numatytas likus mažiau negu 5 darbo dienos iki jų atostogų, trunkančių nuo 10 iki 15 darbo dienų. Jei teisėjui suteiktos ilgesnės negu 15 darbo dienų atostogos (arba suplanuotas tokios trukmės nedarbingumas), apeliacinės instancijos bylos (numerio šablonas 1A) neskiriamos likus 10 darbo dienų iki tokio laikotarpio pradžios;

21.3. skundai (bylos numerio šablonas 1S) ir IT dokumentai neskiriami, išskyrus atvejus, kai jiems išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka teisėjui lieka ne mažiau kaip 5 darbo dienos;

21.4. bylas nagrinėjančių teisėjų teisėto nebuvimo darbe atvejais gauti procesiniai dokumentai, kuriems išspręsti numatyti sutrumpinti terminai, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu ar rezoliucija pavedami spręsti teisėjui, kuris bylos skyrimo protokole yra kitas po teisėjo, kuriam paskirta byla (įvertinus teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpius). Tais atvejais, kai byla nagrinėjama kolegialiai, prašymo sutrumpintais terminais dėl objektyvių priežasčių negalintis išnagrinėti teisėjas pranešėjas ar kolegijos nariai keičiami pagal bylos skyrimo protokolą paskesniais teisėjais, galinčiais nagrinėti prašymą, teisėju pranešėju tokiu atveju skiriamas bylą nagrinėjančios kolegijos narys pagal bylos skyrimo protokolo eiliškumą.

22. Procesinių klausimų skyrimo spręsti teismo pirmininkui ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui atvejai ir tvarka:

22.1. iki teisėjo paskyrimo nustačius, kad apeliacinis skundas ar skundas dėl nutarties neatitinka keliamų reikalavimų, skundo priėmimo klausimą sprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;

22.2. klausimus dėl baudžiamųjų bylų, skundų ikiteisminio tyrimo metu perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam byla teisminga, kitam apylinkės teismui Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais pagrindais ir tvarka sprendžia teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

V SKYRIUS

CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMAS

23. Modulis, suformuodamas civilinės bylos paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, atsižvelgia į teisme galinčius bylas nagrinėti teisėjus, atsitiktiniu būdu sudaro jų eilę. Nuo eiliškumo ir tikimybinio bylų skyrimo kriterijų gali būti nukrypstama šiais atvejais:

23.1. prašymai, gauti civilinėse bylose, kuriose teismo procesiniai sprendimai įsiteisėję, skiriami bylą išnagrinėjusiam teisėjui. Tais atvejais, kai teisėjas nedirba, prašymai, kurių pagrindu užvedama byla numerio šablonu 2VP, skiriami LITEKO automatizuotu atrankos būdu atrinktam teisėjui. Prašymai, kurių pagrindu nėra užvedama byla numerio šablonu 2VP, pavedami spręsti Civilinių bylų skyriaus teisėjui, kuris bylos skyrimo protokole yra kitas po teisėjo, kuriam paskirta byla (įvertinus teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpius); Tais atvejais, kai bylos skyrimo protokolo nėra arba nėra galimybės užtikrinti atsitiktinio skyrimo taisyklės iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, prašymui nagrinėti skiriamas teisėjas, esantis pagal teisėjo kodą po bylą išnagrinėjusio teisėjo (įvertinus galimybę nagrinėti prašymą dėl teisėto nebuvimo darbe). Kita analogiška byla skiriama kitam teisėjui kodų didėjimo tvarka.

23.2. dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų nagrinėjamų viešųjų pirkimų bylų atskiros eilės kita viešųjų pirkimų byla Civilinių bylų skyriaus teisėjui neskiriama, kol šios rūšies bylų negavo visi Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Taikant šią taisyklę visais atvejais privalo būti užtikrintas atsitiktinis bylos skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Likus tik vienam teisėjui, kuriam eilėje dar nėra paskirta viešųjų pirkimų byla, kita gauta viešųjų pirkimų byla skiriama atsitiktine tvarka LITEKO programos parinktam teisėjui iš ankstesnėje viešųjų pirkimų eilėje bylos negavusio teisėjo ir dviejų teisėjų, kurie viešųjų pirkimų bylą ankstesnėje eilėje gavo pirmieji. Ieškinys dėl Šiaulių apygardos teisme paskirto to paties viešojo pirkimo skiriamas LITEKO sistemos parinktam teisėjui, jam pateikus prašymą sujungti bylas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkui šį prašymą patenkinus, teisėjui paskirta viešųjų pirkimų byla eilėje neskaičiuojama.

23.3. skirstant civilines bylas, kuriose bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo, jos privalomai skiriamos šios įmonės bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Jei teisėjas dėl teisėto nebuvimo darbe negali išspręsti ieškinio priėmimo ir/ar laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, ieškinio priėmimo ir/ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pavedamas išspręsti 25.3. punkte nustatyta tvarka. Šiuo atveju netaikoma apsauga, numatyta šių Taisyklių 25.2. ir 26 punktuose.

23.4. Tais atvejais, kai teisėjas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įrodymų užtikrinimo iki ieškinio padavimo klausimą, po šių klausimų išsprendimo gaunamas ieškinys skiriamas nagrinėti tam pačiam teisėjui.

23.5. Aukštesnės instancijos teismui panaikinus Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą ar patvirtinta taikos sutartis, civilinė byla skiriama kitam Modulio parinktam teisėjui.

23.6. Išskirtos civilinės bylos, skiriamos privalomai teisėjui, nagrinėjančiam bylą, iš kurios išskirta byla.

23.7. kitais teisės aktų ir teismo pirmininko įsakymu nustatytais atvejais.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos skirstomos siekiant nepažeisti bylų eiliškumo principo: bylas skirstantis asmuo, skirdamas bylas nagrinėti tam tikrą savaitę, atsižvelgdamas į tą savaitę dirbančių teisėjų skaičių, skirsto Civilinių bylų skyriaus pirmininko pagal gaunamų bylų skaičių įvertintą ir nustatytą bylų kiekį, kiekvienam teisėjui vienodą (teismo pirmininkui ir skyriaus pirmininkui šis kiekis nustatomas atsižvelgiant į teismo pirmininko nustatytus užimtumo administracinėje veikloje procentus). Vėliau gautos bylos skiriamos nagrinėti vėlesnę nagrinėjimo savaitę. Teisėjui nusišalinus ar jį nušalinus nuo civilinės bylos nagrinėjimo, jam skiriama kita civilinė byla, kuri nėra įskaičiuojama į nustatytą savaitei skirtinų bylų kiekį. Bylos, kurioms numatyti sutrumpinti išnagrinėjimo terminai, bylos su atskiraisiais skundais dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko išlaikymo), bylos dėl fizinio asmens bankroto, dėl teismo leidimo priverstinai hospitalizuoti ir/ar priverstinai gydyti, skirti/pratęsti būtinąjį hospitalizavimą ir/ar būtinąjį izoliavimą, dėl darbo teisinių santykių, bylos, kuriose būtina atlikti skubius procesinius veiksmus (pvz. spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), taip pat bylos, kuriose atsisakyta apeliacinio skundo ir pateikta taikos sutartis, apeliacinės instancijos bylos, kuriose ankstesnis procesinis sprendimas ar jo dalis panaikinti ir byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skiriamos skubos tvarka, jų kiekis įvertinamas skiriant kitas apeliacinės instancijos bylas. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, įvertinęs gaunamų apeliacinės instancijos bylų kiekį ir jų nagrinėjimo operatyvumą, gali nuspręsti tam tikras savaites apeliacinės instancijos bylų nagrinėti teisėjams neskirti. Civilinių bylų skyriaus teisėjai savo darbą turi organizuoti taip, kad patvirtintu apeliacine tvarka nagrinėjamų civilinių bylų pirmojo teismo posėdžio laiku nebūtų skiriamos nagrinėti pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos.

25. Teisėjų atostogų laikotarpiu bylos skirstomos tokia tvarka:

25.1. apeliacinės instancijos civilinės bylos teisėjams skiriamos, jei bylos nagrinėjimo data numatyta pasibaigus teisėjo atostogų laikotarpiui;

25.2. pirmosios instancijos civilinės bylos teisėjams neskiriamos, išskyrus atvejus, kai teisėjas atostogauja mažiau kaip 6 darbo dienas, tokiu atveju bylos teisėjams skiriamos, išskyrus bylas, kuriose reikalinga spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Dėl labai didelio neatostogaujančių teisėjų darbo krūvio arba nesant galimybės naujai gautų bylų paskirti besirengiantiems kasmetinėms atostogoms teisėjams, skyriaus pirmininko sprendimu pirmosios instancijos civilinės bylos gali būti pradedamos skirti teisėjui likus ne daugiau kaip 3 darbo dienoms iki teisėjo grįžimo iš atostogų;

25.3. bylas nagrinėjančių teisėjų atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiu gauti procesiniai dokumentai, kuriems išspręsti numatyti sutrumpinti terminai, Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu ar rezoliucija pavedami spręsti teisėjui, kuris bylos skyrimo protokole yra kitas po teisėjo, kuriam paskirta byla (įvertinus teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpius). Civilinių bylų skyriaus pirmininkas skubius procesinius veiksmus gali atlikti be jokio pavedimo. Tais atvejais, kai byla nagrinėjama kolegialiai, prašymo sutrumpintais terminais dėl objektyvių priežasčių negalintis išnagrinėti teisėjas pranešėjas ar kolegijos nariai keičiami tolesniais pagal bylos skyrimo protokolą galinčiais prašymą nagrinėti teisėjais, teisėju pranešėju tokiu atveju skiriamas bylą nagrinėjančios kolegijos narys pagal bylos skyrimo protokolo eiliškumą.

26. Numatomi šie „saugūs“ laikotarpiai skiriant bylas teisėjams, planuojantiems atostogas: ieškiniai ir pareiškimai neskiriami teisėjams likus 3 darbo dienoms iki jų ilgesnių, negu 6 darbo dienų, atostogų; ieškiniai ir pareiškimai, kuriuose prašoma spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neskiriami likus 3 darbo dienoms iki trumpiau, negu 6 darbo dienas, trunkančių atostogų; apeliacinės instancijos civilinės bylos, kuriose posėdžio data būtų skiriama likus mažiau, negu 7 darbo dienoms iki kasmetinių atostogų, trunkančių 13 ir daugiau darbo dienų, pradžios, taip pat apeliacinės instancijos bylos, kuriose posėdžio data būtų skiriama per 5 darbo dienas po kasmetinių atostogų, trunkančių 13 ir daugiau darbo dienų, pabaigos, neskiriamos; apeliacinės instancijos civilinės bylos (skirstomos 22 punkte nustatyta skubos tvarka) neskiriamos, jeigu teisėjas dėl kasmetinių atostogų neturi galimybės jų išnagrinėti įstatymo nustatytais terminais.

27. Procesinių klausimų skyrimo spręsti teismo pirmininkui ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkui atvejai ir tvarka:

27.1. Civilinės bylos, kurios perduotos pagal teismingumą iš apylinkių teismų Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 69 straipsnio 1 dalyje, 70 straipsnio 1 dalyje, 72 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 136 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ir tvarka, skiriamos Civilinių bylų skyriaus pirmininkui;

27.2. Apeliaciniai/atskirieji skundai, paduoti nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (Civilinio proceso 310, 335 straipsniai), skiriami spręsti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

27.3. Klausimą dėl gautų civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis (dalyvaujantys) byloje asmuo (asmenys) yra Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, perdavimo kitam teismui, jei dar nėra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas, sprendžia Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

27.4. Prašymus, pateiktus Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl sprendimo vykdymo pavedimo kitam apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui, sprendžia teismo pirmininkas.

VI SKYRIUS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SKIRSTYMAS

28. Modulis, suformuodamas administracinių nusižengimų bylų paskyrimą teisėjui ar teisėjų kolegijai, atsižvelgia į teisme galinčius bylas nagrinėti teisėjus, atsitiktiniu būdu sudaro jų eilę. Nuo eiliškumo ir tikimybinio bylų skyrimo kriterijų gali būti nukrypstama šiais atvejais:

28.1. jei teisėjas toje pačioje byloje nagrinėjo asmenų skundus;

28.2. kitais teisės aktų ir teismo pirmininko įsakymais numatytais atvejais.

29. Teisėjams administracinių nusižengimų bylos atostogų laikotarpiu ir prieš kasmetines atostogas skiriamos tuo atveju, jei joms išnagrinėti, įvertinus jų atostogų laikotarpį, lieka ne mažiau kaip 15 darbo dienų.

30. Procesinių klausimų skyrimo spręsti teismo pirmininkui ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui atvejai ir tvarka:

30.1. Iki teisėjo paskyrimo nustačius, kad skundas administracinių nusižengimų byloje neatitinka keliamų reikalavimų, skundo priėmimo klausimą sprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;

30.2. Klausimus dėl administracinių nusižengimų bylų perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam byla teisminga, kitam apylinkės teismui sprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;

30.3. Klausimus dėl administracinių nusižengimų bylų perdavimo Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, taip pat nustačius, kad dėl tam tikrų priežasčių bylą negali būti nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, sprendžia teismo pirmininkas.