Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. kovo 26 d.

nutarimu Nr. 03-34

VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyti valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimai, jų apskaičiavimo ir riziką ribojančios priežiūros tvarka. Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą veikiančioms valdymo įmonėms, taip pat įmonėms, kurios kreipiasi į Lietuvos banką dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo (toliau – įmonės).

2. Įmonėms, neturinčioms teisės valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelių, netaikomi Taisyklių IV, V, VI skyrių reikalavimai.

3. Įmonės finansinių ataskaitų duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti. Įmonės kapitalo poreikis skaičiuojamas įvertinant kredito ir gautinų sumų sumažėjimo, atsiskaitymų, rinkos ir operacinę riziką, siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.

4. Įmonė turi užtikrinti, kad joje būtų sukurta efektyvi kontrolės sistema ir administracinės bei apskaitos procedūros, kurios leistų bet kuriuo metu įvertinti ir patikrinti, kaip įmonė laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas;

5.2. bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma;

5.3. bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas;

5.4. biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz.: žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.);

5.5. biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių;

5.6. delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;

5.7. finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę;

5.8. garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai;

5.9. gautinų sumų sumažėjimo rizika – tikimybė, kad gautinų sumų vertė sumažės;

5.10. grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;

5.11. grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;

5.12. išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (toliau – IKVI) – kredito reitingų agentūra, kuri registruota arba sertifikuota pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1);

5.13. įmonės kapitalo poreikis – minimalus įmonės kapitalas, kurio reikia, kad būtų galima padengti kredito ir gautinų sumų sumažėjimo, atsiskaitymų, rinkos ir operacinę riziką;

5.14. kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos;

5.15. kredito kokybės žingsnis (toliau – KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį;

5.16. kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka;

5.17. operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos;

5.18. pozicija – įmonės turto arba nebalansinis straipsnis;

5.19. pozicijos vertė – įmonės turto arba nebalansinio straipsnio dydis;

5.20. pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – tai įmonės:

5.20.1. kurios pagal Europos Sąjungos teisės aktus laikomos investicinėmis įmonėmis;

5.20.2. kurioms veiklos leidimai išduoti trečiojoje šalyje;

5.20.3. kurios privalo laikytis veiklos riziką ribojančių taisyklių;

5.21. rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai (palūkanų norma, valiutos kursas, biržos prekių kainos ir kt.) pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių;

5.22. rizikos kapitalo įmonė – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių;

5.23. standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų;

5.24. užsienio valiutos rizika – tikimybė, kad įmonė, turinti atvirą užsienio valiutos poziciją, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba jo svyravimo;

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).

7. Įmonė, gavusi Lietuvos banko leidimą, gali turėti prekybinio pobūdžio finansinių priemonių, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

7.1. visų šių pozicijų bendroji rinkos vertė nėra didesnė kaip 15 proc. įmonės pradinio kapitalo;

7.2. įmonė vykdo visus Taisyklėse nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;

7.3. šios pozicijos yra atsitiktinės, laikinos ir nurodytas griežtai apribotas laikotarpis, būtinas atitinkamam sandoriui įvykdyti.

8. Finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga.

9. Taisyklėse nustatyti minimalūs kapitalo pakankamumo reikalavimai, tačiau įmonės gali nusistatyti ir taikyti griežtesnius reikalavimus.

II SKYRIUS

ĮMONĖS KAPITALAS

10. Įmonės kapitalo sudedamosios dalys nustatomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje dalyje.

11. Įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų straipsnių suma.

12. Įmonių pradinio kapitalo reikalavimai:

12.1. įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 000 Eur;

12.2. įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Eur;

12.3. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus turinčios teisę valdyti įmonės ir pradinis, ir įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 000 Eur.

13. Jei Taisyklių 12.1–12.3 papunkčiuose nurodytų įmonių valdomo turto vertė viršija 250 000 000 Eur, prie įmonės minimalaus pradinio kapitalo pridedama 0,02 proc. tos sumos, kuria įmonės valdomas turtas viršija 250 000 000 Eur, tačiau šis reikalavimas taikomas tik tol, kol įmonės minimalaus pradinio kapitalo ir papildomos dalies suma pasiekia 10 000 000 Eur.

Šiame punkte vartojama sąvoka „valdomas turtas“ apima visus įmonės valdomus finansinių priemonių portfelius, taip pat pensijų fondus ir kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant ir tuos, kurių valdymo funkciją ši įmonė yra pavedusi kitam asmeniui, išskyrus tokius pensijų fondus ar kolektyvinio investavimo subjektus, kuriuos valdyti jai pavedė kita valdymo įmonė.

14. Susijungus dviem ar daugiau įmonių, Lietuvos banko leidimu laikinai po susijungimo susikūrusios įmonės kapitalas gali būti mažesnis už Taisyklių 12 ir 13 punktuose nustatytą pradinio kapitalo dydį, tačiau šios naujos įmonės kapitalas negali būti mažesnis už bendrą iki susijungimo buvusių įmonių kapitalų sumą. Lietuvos bankas nustato laikotarpį, per kurį įmonė privalo pasiekti Taisyklėse nustatytą įmonės kapitalo dydį.

III SKYRIUS

ĮMONĖS KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI

15. Įmonės kapitalo dydis negali būti mažesnis negu įmonės minimalus pradinis kapitalas, kuris nustatytas Taisyklių II skyriuje.

16. Įmonės, turinčios teisę valdyti finansinių priemonių portfelius, kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už didesniąją iš toliau nurodytų dviejų dydžių sumą:

16.1. kapitalo poreikių sumą, kurią sudaro:

16.1.1. kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma;

16.1.2. užsienio valiutos, atsiskaitymų ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio suma;

16.1.3. operacinės rizikos kapitalo poreikio suma;

16.2. vieną ketvirtadalį įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnyje nustatyta tvarka.

17. Įmonės, neturinčios teisės valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelių, kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už didesniąją iš 16.1.3 arba 16.2 papunkčiuose nurodytų sumų.

IV SKYRIUS

KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS

18. Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklių 19–77 punktuose išdėstytu standartizuotu metodu.

19. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į rizikos koeficientus ir perskaičiavimo veiksnius, kurių nustatymo tvarka išdėstyta Taisyklių 37–77 punktuose.

20. Taisyklių 1 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės nustatomos pagal Taisyklių VI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas.

21. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas įmonės turto pozicijų vertes, jų balansinė vertė dauginama iš atitinkamai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais. Rizikos koeficiento taikymas priklauso nuo pozicijos ir nuo jos kredito kokybės. Kredito kokybę galima nustatyti atsižvelgiant į pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos šioms pozicijoms nustatytus kredito rizikos vertinimus (reitingus) arba eksporto kredito agentūrų suteiktus kredito rizikos vertinimus. Įmonė gali naudoti vieną ar kelias reikalavimus atitinkančias pripažintas IKVI, kad jų kredito rizikos vertinimus būtų galima priskirti nustatant turto ir nebalansinių straipsnių rizikos koeficientus.

22. Rizikos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į grupę, kuriai vertinama pozicija priskiriama pagal Taisyklių 36 punktą, ir į skolininko, dėl sandorio su kuriuo susidarė ši pozicija, IKVI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir (arba) pačios pozicijos kredito rizikos vertinimą (reitingą).

23. Kredito rizikos vertinimų (reitingų) negalima taikyti pasirinktinai. Jeigu įmonė nusprendė tam tikrai pozicijų grupei taikyti pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), ji turi nuosekliai ir nenutrūkstamai taikyti juos visoms šiai grupei priklausančioms pozicijoms.

24. Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik tuos kredito rizikos vertinimus (reitingus), kurie apima visas – pagrindinę ir palūkanas – su pozicija susijusias sumas.

25. Jeigu pozicija turi tik vieną pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.

26. Jeigu pozicija turi du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, šiai pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.

27. Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausi rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai sutampa, pozicijai priskiriamas nustatytas šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.

28. Jeigu numatyta tam tikro emitento emisijų programa ar priemonės (ne nuosavybės vertybiniai popieriai), kurioms priklauso šio emitento pozicija ir kurioms nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.

29. Jeigu tam tikro emitento pozicija nepriklauso tai šio emitento emisijų programai ar priemonei, kuriai nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), tačiau pats emitentas turi tam tikrą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriant rizikos koeficientą šiai pozicijai atsižvelgiama į emitento kredito rizikos vertinimą (reitingą), jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra didesnis nei nustatytas kitais atvejais, arba jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra mažesnis nei kitais atvejais. Šiuo atveju taikoma sąlyga, kad vertinama pozicija būtų klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu arba turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, palyginti su konkrečia emisijos programa, priemone arba su neužtikrintomis to emitento pozicijomis, turinčiomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

30. Įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam emitentui.

31. Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems institucijų ir įmonių pozicijas.

32. Visi trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) taikomi tik tai pozicijai, su kuria yra susijęs, ir negali būti taikomi jokių kitų pozicijų rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 33 ir 34 punktuose.

33. Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms šio skolininko pozicijoms taip pat priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.

34. Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, nereitinguotai trumpalaikei šio skolininko pozicijai negali būti priskiriamas mažesnis kaip 100 proc. rizikos koeficientas.

35. Skolininko (įsipareigojančio asmens) šalies valiuta išreikštai pozicijai taikomas kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas nustatant kitos to paties skolininko pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientą.

36. Kiekviena įmonės turto pozicija, jeigu atitinkamos pozicijos vertė neatimama iš įmonės kapitalo, turi būti priskiriama prie vienos iš šių pozicijų grupių:

36.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos Centrinio Banko, pozicijų;

36.2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijų. Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijos, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios įsteigtos kaip juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir pagal atitinkamus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo verstis;

36.3. administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų – valstybinio sektoriaus subjektų ir kitų prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijų. Prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų taip pat priskiriamos religinių bendrijų ir bendruomenių pozicijos, kurios nepriskiriamos prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų;

36.4. daugiašalių plėtros bankų pozicijų – daugiašalių plėtros bankų, nurodytų Taisyklių 47 punkte, pozicijų. Prie daugiašalių plėtros bankų pozicijų taip pat priskiriamos Amerikos investicijų korporacijos, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko bei Vidurio Amerikos ekonominės integracijos banko pozicijos;

36.5. tarptautinių organizacijų pozicijų – tarptautinių organizacijų, nurodytų Taisyklių 48 punkte, pozicijų;

36.6. institucijų pozicijų – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (finansų maklerio ir valdymo įmonių) pozicijų, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų šių valstybių teisės aktuose, pozicijų. Prie institucijų pozicijų taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurioms leidimus verstis veikla išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos, ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos;

36.7. įmonių pozicijų – Taisyklių 36.8 papunktyje nenurodytų įmonių pozicijų;

36.8. mažmeninių pozicijų – pozicijų, kurios atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

36.8.1. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkaus ar vidutinio verslo subjektais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamuose teisės aktuose;

36.8.2. kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų ir su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;

36.8.3. visa suma, kurią klientas (skolininkas) ar tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupė skolingi įmonei, neviršija 1 mln. eurų. Prie mažmeninių pozicijų nepriskiriamos vertybinių popierių pozicijos;

36.9. didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijų – pozicijų, susijusių su ypač didele rizika, tokių kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijų taip pat priskiriamos:

36.9.1. ypač rizikingos kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos;

36.9.2. kitos, įmonės nuomone, labai rizikingos pozicijos;

36.10. trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijų – institucijų ir įmonių pozicijų, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą);

36.11. kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų – pozicijų, susidariusių dėl sandorių su Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose apibrėžta investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, kurių:

36.11.1. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus arba akcijas kaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidųjį turtą ir taip padalyti riziką;

36.11.2. vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti;

36.12. kitų pozicijų – Taisyklių 36.1–36.11 papunkčiuose nenurodytų kitų įmonės pozicijų.

37. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus Taisyklių 38–44 punktuose nustatytus atvejus.

38. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 1 lentelę.

1 lentelė

KKŽ	1	2	3	4	5	6
Rizikos koeficientas, proc.	0	20	50	100	100	150

39. Europos Centrinio Banko pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

40. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

41. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.

42. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, nurodytoms 41 punkte:

42.1. 2018 metais pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 20 proc. rizikos koeficiento, priskirto toms pozicijoms pagal 38 punktą;

42.2. 2019 metais pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 50 proc. rizikos koeficiento, priskirto toms pozicijoms pagal 38 punktą;

42.3. 2020 metais pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 100 proc. rizikos koeficiento, priskirto toms pozicijoms pagal 38 punktą.

43. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms įmonės gali naudoti eksporto kreditų agentūros pateiktus kredito rizikos vertinimus (reitingus), jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

43.1. šis kredito rizikos vertinimas (reitingas) yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią nustatė eksporto kreditų agentūra, dalyvaujanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams;

43.2. eksporto kreditų agentūra skelbia savus kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir laikosi EBPO patvirtintos metodikos, o kredito rizikos vertinimas (reitingas) siejamas su viena iš aštuonių minimalių eksporto draudimo įmokų (toliau – MEDĮ), kurias nustato EBPO patvirtinta metodika. Įmonė gali nuspręsti nebetaikyti savo pasirinktos eksporto kreditų agentūros nustatytų kredito rizikos vertinimų (reitingų) rizikos vertinimo tikslais, jei sugeba pagrįsti, kad toks sprendimas priimtas ne vien tik siekiant sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimus.

44. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, kurių turimas eksporto kreditų agentūros nustatytas kredito rizikos vertinimas (reitingas) pripažįstamas rizikos vertinimo tikslais, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 2 lentelę.

2 lentelė

MEDĮ	0	1	2	3	4	5	6	7
Rizikos koeficientas, proc.	0	0	20	50	100	100	100	150

45. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 49, 52, 54 ir 55 punktais, priskiriami analogiški kaip institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus šiuos atvejus:

45.1. regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 51 ir 54 punktai);

45.2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms šios regioninės valdžios ir vietos valdžios vietos valiuta, taikomas 20 proc. rizikos koeficientas.

46. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas. Lietuvos Respublikos ministerijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos pagal Taisyklių 38–42 punktus.

47. Daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 51, 54, 56 ir 57 punktais, priskiriami analogiški kaip ir institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 52 ir 55 punktai). Daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas:

47.1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas;

47.2. Tarptautinė finansų korporacija;

47.3. Amerikos plėtros bankas;

47.4. Azijos plėtros bankas;

47.5. Afrikos plėtros bankas;

47.6. Europos Tarybos plėtros bankas;

47.7. Šiaurės šalių investicijų bankas;

47.8. Karibų jūros baseino plėtros bankas;

47.9. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas;

47.10. Europos investicijų bankas;

47.11. Europos investicijų fondas;

47.12. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra;

47.13. Tarptautinės imunizacijos finansavimo institucijos;

47.14. Islamo plėtros banko.

48. Pasirašytai, bet į Europos investicijų fondą dar neįmokėtai kapitalo daliai priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.

49. Tarptautinių organizacijų pozicijoms (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinių atsiskaitymų banko pozicijoms) priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.

50. Institucijų pozicijoms rizikos koeficientai priskiriami vadovaujantis 51–57 punktais.

51. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.

52. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.

53. Taisyklių 51 ir 52 punktuose nurodytų institucijų pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši institucija, pozicijoms priskiriamą rizikos koeficientą.

54. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas yra ilgesnis kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 3 lentelę:

3 lentelė

KKŽ	1	2	3	4	5	6
Rizikos koeficientas, proc.	20	50	50	100	100	150

55. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 4 lentelę:

4 lentelė

KKŽ	1	2	3	4	5	6
Rizikos koeficientas, proc.	20	20	20	50	50	150

56. Įmonės, taikydamos Taisyklių 51–55 punktų nuostatas, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena vertinamos institucijos pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą):

56.1. Jeigu nė viena pozicija neturi pripažintos IKVI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), visoms šios institucijos pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta Taisyklių 54 punkte.

56.2. Jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento priskyrimą tai vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (Taisyklių 62 punktas), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (Taisyklių 55 punktas), šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (Taisyklių 62 punktas) priskiriamas tik šiai konkrečiai pozicijai. Kitoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta Taisyklių 55 punkte.

56.3. Jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato mažiau palankaus rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai (Taisyklių 62 punktas), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (Taisyklių 55 punktas), Taisyklių 55 punkte nustatytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti taikomas, o vertinamai institucijos pozicijai ir visoms nereitinguotoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms turi būti priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta Taisyklių 62 punkte.

57. Institucijų pozicijoms, susijusioms su investicijomis į institucijų nuosavybės vertybinius popierius arba reguliuojamojo kapitalo priemones, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai pozicijos atimamos iš įmonės kapitalo.

58. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 5 lentelę.

5 lentelė

KKŽ	1	2	3	4	5	6
Rizikos koeficientas, proc.	20	50	100	100	150	150

59. Įmonių pozicijoms, kurios neturi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimo (reitingo), priskiriamas didesnis iš šių dviejų koeficientų: 100 proc. rizikos koeficientas arba centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši įmonė, pozicijoms taikomas rizikos koeficientas.

60. Mažmeninėms pozicijoms priskiriamas 75 proc. rizikos koeficientas.

61. Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijoms priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.

62. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijoms, kurioms taikomos Taisyklių 51, 52, 54, 55 punktų nuostatos, ir įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 6 lentelę.

6 lentelė

KKŽ	1	2	3	4	5	6
Rizikos koeficientas, proc.	20	50	100	150	150	150

63. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 64–69 punktuose.

64. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 7 lentelę.

7 lentelė

KKŽ	1	2	3	4	5	6
Rizikos koeficientas, proc.	20	50	100	100	150	150

65. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų pozicija yra susijusi su ypač didele rizika, šiai pozicijai turi būti taikomas 150 proc. rizikos koeficientas.

66. Įmonė kolektyvinio investavimo subjekto pozicijai gali nustatyti rizikos koeficientą, kaip nurodyta Taisyklių 67–69 punktuose, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo principai ir veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių analogiškus teisės aktus.

67. Jeigu įmonė turi visą reikiamą informaciją apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, ji gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas apskaičiuodama vidutinį pozicijos rizikos koeficientą.

68. Jeigu įmonė neturi informacijos apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, vidutinį rizikos koeficientą ji gali apskaičiuoti darydama prielaidą, kad kolektyvinio investavimo subjektas pirmiausia maksimaliai, kiek jam yra leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į didžiausią kapitalo poreikį pritraukiančias pozicijų grupes, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra investicijų riba.

69. Skaičiuodama rizikos koeficientą pagal Taisyklių 67 ir 68 punktus, įmonė gali remtis trečiosios šalies duomenimis, jeigu tinkamai užtikrinamas apskaičiavimo ir ataskaitų teisingumas.

70. Kitoms pozicijoms:

70.1. pozicijoms, susijusioms su išankstiniais mokėjimais ir sukauptomis pajamomis, kurių atžvilgiu įmonė negali nustatyti sandorio šalies, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai pozicijos atimamos iš įmonės kapitalo;

70.2. pozicijoms, susijusioms su pinigais inkasavimo procese, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Pozicijoms, susijusioms su pinigais kasoje, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas (pozicijos, susijusios su pinigais kredito įstaigose ar investicinėse įmonėse, priskiriamos institucijų pozicijoms);

70.3. pozicijoms, susijusioms su dalyvavimu kapitale ir kitu dalyvavimu, išskyrus tas pozicijas, kurios atimamos iš įmonės kapitalo, priskiriamas mažiausiai 100 proc. rizikos koeficientas;

70.4. kitoms, nenurodytoms Taisyklėse, pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.

71. Įmonė, skaičiuodama kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikį, trečiųjų šalių investicinių įmonių ir pripažintų tarpuskaitos namų bei biržų pozicijas vertina taip, kaip numatyta Taisyklių 57 ir 58 punktuose.

72. Pagal riziką įvertintos įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.

73. Pirmiausia įmonės nebalansinių straipsnių pozicijos suskirstomos į Taisyklių 74–77 punktuose nurodytas grupes, kurių vertė padauginama iš šioms grupėms priskiriamų perskaičiavimo veiksnių, išreikštų procentais. Tada gautos sumos padauginamos iš procentais išreikštų rizikos koeficientų, taikomų kitai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta Taisyklių 36 punkte.

74. Įmonės didelės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys:

74.1. garantijos, turinčios paskolų požymių;

74.2. kredito išvestinės finansinės priemonės;

74.3. turtas, įsigytas pagal išankstinių pirkimo sandorių sutartis;

74.4. išankstiniai sandoriai dėl indėlių;

74.5. kitos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriama didelė rizika.

75. Įmonės vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 50 proc. perskaičiavimo veiksnys:

75.1. laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių;

75.2. nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip vieni metai;

75.3. kitos vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.

76. Įmonės vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 20 proc. perskaičiavimo veiksnys:

76.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kada, be išankstinio pranešimo, besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;

76.2. kitos vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.

77. Įmonės mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. perskaičiavimo veiksnys:

77.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kuriuos galima bet kada, be išankstinio pranešimo, besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;

77.2. kitos mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.

V SKYRIUS

ATSISKAITYMŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

ATSISKAITYMŲ RIZIKA

78. Ne nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ir biržos prekių sandoriams, už kuriuos neatsiskaitoma po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos, įmonė privalo apskaičiuoti sutartos atsiskaitymo už atitinkamas ne nuosavybės vertybinius popierius, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes kainos ir jų rinkos vertės skirtumą, kuris parodo galimą įmonės nuostolį, jei įmonė negautų atitinkamos sumos.

79. Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir atitinkamos finansinės priemonės rinkos vertės skirtumą, t. y. galimą nuostolį, padauginus iš Taisyklių 8 lentelėje pateikto atitinkamo koeficiento.

8 lentelė

Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos	Koeficientas, proc.
iki 4	0
5–15	8
16–30	50
31–45	75
46 ir daugiau	100

ANTRASIS SKIRSNIS

PRISTATYMAI BE ATSISKAITYMO (NEBAIGTI SANDORIAI)

80. Jeigu įmonė sumokėjo už finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes, bet jos dar negautos, arba pristatė finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes anksčiau, negu gautas užmokestis už juos, arba sudarė tarptautinius sandorius ir po numatyto atsiskaitymo arba pristatymo termino praėjo viena arba daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti rizikos kapitalo poreikį.

9 lentelė

Sandorių rūšis

Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo

Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo

5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki sandorio įvykdymo

Nebaigti sandoriai

Be kapitalo mokesčio

Vertinama kaip pozicija

Perkelta vertė ir esama pozityvi sandorio šalių rizika atimama iš kapitalo

81. Jei dėl nebaigtų sandorių susidaro įmonės teigiama pozicija, visoms šioms pozicijoms įmonė turi taikyti 100 proc. rizikos koeficientą.

VI SKYRIUS

RINKOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VERTINIMAS

82. Išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti išskaidytos į dvi atskiras pozicijas:

82.1. pozicija, rodanti sandorio termino pabaigą;

82.2. pagrindinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, rodanti šios finansinės priemonės emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.

83. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos pozicijas. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija atitinkama valiuta.

84. Susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio ir kitos finansinės priemonės, kurių pagrindinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į dvi dalis:

84.1. pirma dalis rodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos;

84.2. antra dalis rodo laiką iki pagrindinės priemonės galiojimo pabaigos.

85. Kiekviena sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija.

86. Susitarimų dėl išankstinio palūkanų normos sandorio dydis yra lygus pagrindinės priemonės tariamajai vertei.

87. Ne nuosavybės vertybinių popierių ateities sandoriai ir išankstiniai palūkanų normos sandoriai skaidomi į šias dalis:

87.1. pirma dalis – nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba ateities sandorio galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė;

87.2. antra dalis rodo pagrindinę finansinę priemonę, kurios terminas yra lygus fiksuotosios palūkanų normos pagrindinės finansinės priemonės terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės finansinės priemonės vertę dauginant iš ateities arba išankstinio pirkimo sandorio kainos.

88. Apsikeitimo sandoriai skaidomi į šias sudedamąsias dalis:

88.1. valiutų apsikeitimo sandoris suprantamas kaip atskira kiekviena valiuta pozicija;

88.2. palūkanų normos apsikeitimo sandoriai skaidomi į dvi dalis, kurių kiekviena priskiriama prie atitinkamo termino grupės ir yra lygi laikui iki kito galimo perkainojimo.

89. Pasirinkimo sandoriai traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento. Apskaičiuotos pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos su visomis identiškų pagrindinių finansinių priemonių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba, kai delta koeficientas nėra nustatytas arba tai ne biržos sandoriai, naudojamas pačios įmonės apskaičiuotas delta koeficientas.

90. Delta koeficientas rodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį.

Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules:

Delta = N (D1),

ln (P/S) + (r + v2/2) t

D1 = ––––––––––––––––––

vÖt

kuriose:

N ( ) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija;

(D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas;

ln ( ) – natūrinis logaritmas;

P – pagrindinės finansinės priemonės rinkos kaina;

S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina;

r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma;

v – pagrindinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu;

t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.

91. Tariamoji pagrindinės finansinės priemonės pozicija lygi delta koeficiento ir pagrindinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.

92. Kiekviena tariamoji pozicija toliau naudojama užsienio valiutos kurso, biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio skaičiavimams taip pat kaip ir bet kuri kita pozicija.

93. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje įskaityti) išvestinių finansinių priemonių pozicijas tik tada, kai jos atitinka šias sąlygas:

93.1. pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta;

93.2. pagrindinė norma (kintamųjų palūkanų normos pozicijoms) arba atkarpos (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą;

93.3. kita palūkanų normos nustatymo data arba – fiksuotų atkarpų pozicijų atveju – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka vieną iš nurodytų sąlygų:

93.3.1. trumpesnis kaip vienas mėnuo – leistinas neatitikimas viena diena;

93.3.2. nuo vieno mėnesio iki vienų metų – leistinas neatitikimas 7 dienos;

93.3.3. ilgesnis kaip vieni metai – leistinas neatitikimas 30 dienų.

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA

94. Įmonės privalo kontroliuoti savo turimų pozicijų, turto ar įsipareigojimų, įvertintų užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.

95. Jeigu įmonės bendros atvirosios užsienio valiutų pozicijos ir bendros atvirosios aukso pozicijos suma viršija 2 proc. įmonės kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendros atvirosios užsienio valiutos pozicijos ir aukso pozicijos sumą dauginant iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.

96. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos (įskaitant ir valiutą, kuria sudaromos ataskaitos) ir aukso atviroji pozicija. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta didesni už įsipareigojimus, laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją šia valiuta, jei įsipareigojimai didesni už turtą, – grynąją trumpąją poziciją šia valiuta. Analogiškai apskaičiuojama grynoji aukso pozicija. Valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją sudaro suma, kurią sudaro toliau išvardyti elementai (teigiami arba neigiami):

96.1. grynoji valiutos neatidėliotino keitimo sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas, arba – aukso atveju – grynoji aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicija;

96.2. grynoji išankstinių sandorių pozicija. Tai skirtumas tarp visų gautinų sumų ir visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;

96.3. neatšaukiamos garantijos ir panašios finansinės priemonės, kurios bus įvykdytos;

96.4. grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos;

96.5. užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal delta koeficiento metodą;

96.6. kitų išvestinių finansinių priemonių pozicijos.

97. Pozicijų, kurias įmonė sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos kapitalo pakankamumui, galima neįtraukti į atviros valiutų pozicijos skaičiavimą. Šios pozicijos turėtų būti neprekybinio pobūdžio. Tik gavusi Lietuvos banko leidimą įmonė gali šių pozicijų neįtraukti į atviros valiutų pozicijos skaičiavimą arba kaip nors su tuo susijusias sąlygas pakeisti.

98. Skaičiuodama užsienio valiutos atvirąsias pozicijas, įmonė turi atsižvelgti į faktines kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas. Įmonė gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įmonė neturi duomenų apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodama kapitalo poreikį įmonė turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti per kolektyvinio investavimo subjekto investicijas į užsienio valiutą. Tai daroma proporcingai padidinant kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios užsienio valiutos pozicijos. Tokių pozicijų tarpusavyje įskaityti prieš atliekant skaičiavimą neleidžiama.

99. Įmonės, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, gali remtis esamąja valiutos ar aukso verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Kiekvienos užsienio valiutos ir aukso grynosios trumposios ar grynosios ilgosios pozicijos į eurus konvertuojamos pagal ataskaitinę dieną apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos įmonės veiklos politikoje.

100. Įmonės turimos užsienio valiutų (išskyrus valiutą, kuria sudaromos ataskaitos) grynosios trumposios ir grynosios ilgosios atvirosios pozicijos susumuojamos atskirai. Jeigu gautos sumos nelygios, įmonės bendra atvirąja užsienio valiutos pozicija laikoma didesnė pozicija iš šių dviejų gautų sumų.

101. Sudėtinių valiutų grynosios pozicijos gali būti suskirstytos į jas sudarančias valiutas pagal dalis, kurios joms tenka sudėtinėje valiutoje.

TREČIASIS SKIRSNIS

BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA

102. Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai kiekvienai biržos prekių arba biržos prekių išvestinių vertybinių popierių pozicijai, išreikštai standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.). Kiekvienos biržos prekės pozicijos vertinamos rinkos verte, išreikšta eurais pagal ataskaitinę dieną apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.

103. Aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl jų rinkos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas taip, kaip nurodyta Taisyklių VI skyriaus antrajame skirsnyje.

104. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įmonė privalo įvertinti tam tikrų rinkų likvidumą.

105. Išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir pagrindinėms biržos prekės pozicijoms.

106. Toliau išvardytos pozicijos gali būti laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis:

106.1. skirtingų subkategorijų biržos prekių pozicijos, jei minėtos subkategorijos biržos prekės gali pakeisti vienos kitas;

106.2. panašių biržos prekių pozicijos, jeigu šios biržos prekės gali būti artimas viena kitos pakaitalas ir, jeigu biržos prekių kainos pasikeitimo koreliacijos koeficientas, skaičiuojamas ne trumpiau kaip 1 metus, yra 0,9 arba daugiau.

107. Biržos prekių ateities, pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama biržoje, kapitalo poreikis gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi sandorio riziką.

108. Biržos prekių ateities, išankstinių įsipareigojimų pirkti arba parduoti prekes, prekių apsikeitimo, pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti keičiamos tariamomis sumomis ir joms turi būti nustatomi atitinkami galiojimo terminai, kaip nurodyta šiuose papunkčiuose:

108.1. biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtraukiamos kaip tariamos sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais (bareliais, kilogramais ar kt.), nustatant jų terminą pagal galutinę galiojimo datą;

108.2. biržos prekių apsikeitimo sandorių, kai vienos šalies operacija atliekama nustatyta kaina, o kitos šalies – dabartine rinkos kaina, pozicijos pagal terminų atitikimo metodą turi būti įtraukiamos kaip pozicijų, lygių tariamam sandorio dydžiui, serija, kai viena pozicija atitinka kiekvieną mokėjimą pagal apsikeitimo sandorį ir yra priskiriama prie atitinkamos terminų grupės. Įmonės pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu ji gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą (kai įmonės pinigų srautai yra teigiami, pozicijos laikomos ilgosiomis, kai įmonės pinigų srautai neigiami, – trumposiomis);

108.3. kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudedamosios dalys yra skirtingos biržos prekės, kiekviena biržos prekės pozicija turi būti priskiriama prie atitinkamos biržos prekės terminų grupės, išskyrus pozicijas, kurios laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis;

108.4. biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento;

108.5. su biržos prekėmis susijusiems varantams taikomos biržos prekių pasirinkimo sandoriams nustatytos sąlygos.

109. Pagal terminų atitikimo metodą kiekviena standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.) išreikšta biržos prekių pozicija turi būti priskirta prie atitinkamos terminų grupės pagal toliau pateiktą 10 lentelę. Atsargos priskiriamos prie pirmosios terminų grupės.

110. Terminų grupės ir pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficientas nurodytas Taisyklių 10 lentelėje.

10 lentelė

Terminų grupės	Pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficientas, procentais
0–1 mėnuo	1,5
1–3 mėnesiai	1,5
3–6 mėnesiai	1,5
6–12 mėnesių	1,5
1–2 metai	1,5
2–3 metai	1,5
Daugiau kaip 3 metai	1,5

111. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje įskaityti) pozicijas, kurios pagal Taisyklių 105 punktą laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas prie atitinkamų terminų grupių grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

111.1. sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos;

111.2. sandorių, kurių įvykdymo datos skiriasi 10 dienų ar mažiau, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.

112. Įmonė skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas ir suderina kiekvienos terminų grupės ilgąsias ir trumpąsias biržos prekių pozicijas. Kiekvienoje terminų grupėje suderinta dalis yra šios terminų grupės suderinta pozicija, o likusi ilgosios arba trumposios pozicijos dalis yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pozicija.

113. Atitinkamos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri suderinta su nesuderinta trumpąja (ilgąja) kitos terminų grupės pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti taip suderinta, yra nesuderinta pozicija.

114. Įmonės kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:

114.1. kiekvienoje terminų grupėje suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš atitinkamos terminų grupės pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto Taisyklių 10 lentelėje (1,5 proc.);

114.2. dviejų terminų grupių tarpusavyje suderinta pozicija kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 0,6 proc.;

114.3. likusios nesuderintos pozicijos dauginamos iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 15 proc.

115. Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis pagal terminų atitikimo metodą apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos kapitalo poreikius, apskaičiuotus pagal Taisyklių 114 punktą.

116. Įmonė biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį gali skaičiuoti supaprastintu metodu. Kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:

116.1. biržos prekės bendra grynoji pozicija (ilgųjų ir trumpųjų biržos prekių ir tapačių prekių ateities, pasirinkimo sandorių ir ilgalaikių pirkimo teisių pozicijų sumų skirtumas) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 15 proc.;

116.2. biržos prekės bendroji ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 3 proc.

117. Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis supaprastintu metodu apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos kapitalo poreikius, apskaičiuotus pagal Taisyklių 116 punktą.

VII SKYRIUS

OPERACINĖS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS

118. Operacinės rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas taikant bazinio indikatoriaus metodą.

119. Taikant bazinio indikatoriaus metodą, įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis sudaro 15 proc. indikatoriaus dydžio, kuris apskaičiuojamas Taisyklių 120–125 punktuose nurodyta tvarka.

120. Indikatorius – įmonės trejų metų grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos vidurkis. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, tai galima naudoti neaudituotus duomenis.

121. Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma yra neigiama arba lygi nuliui, ji skaičiuojant trejų metų vidurkį neįtraukiama. Indikatorius skaičiuojamas sudedant tik teigiamas sumas ir padalijant iš teigiamų stebėjimų skaičiaus.

122. Grynąsias palūkanų pajamas ir grynąsias ne palūkanų pajamas sudaro šios įmonės pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos pozicijos:

122.1. gautinos palūkanos ir panašios pajamos;

122.2. mokėtinos palūkanos ir panašios sąnaudos;

122.3. pajamos už akcijas ir kitas finansines priemones, duodančias kintamųjų arba pastoviųjų pajamų;

122.4. paslaugų ir komisinių pajamos;

122.5. paslaugų ir komisinių išlaidos;

122.6. grynasis pelnas (nuostoliai) už finansines operacijas;

122.7. kitos veiklos pajamos.

123. Indikatorius skaičiuojamas sumuojant Taisyklių 122 punkte išvardytas pozicijas. Kiekviena pozicija į sumą įtraukiama su savo teigiamu arba neigiamu ženklu. Šios pozicijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į Taisyklių 124 ir 125 punktų reikalavimus.

124. Indikatorius turi būti skaičiuojamas imant nurodytas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos pozicijas prieš atimant atidėjinius ir veiklos išlaidas. Veiklos išlaidoms priskiriami ir įmonės sumokėti mokesčiai už įmonės veiklą papildančių paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, t. y. tokių, kurios nėra nei įmonės patronuojančioji įmonė, nei įmonės patronuojamoji įmonė ar įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė.

125. Skaičiuojant indikatorių neįtraukiamos šios pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos pozicijos:

125.1. realizuotas pelnas (nuostoliai);

125.2. neįprastų ir nebūdingų straipsnių pajamos;

125.3. draudimo pajamos.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

126. Įmonė privalo Lietuvos bankui pateikti visą informaciją, kuri reikalinga vertinant, kaip įmonė laikosi Taisyklių.

127. Įmonės Lietuvos bankui teikia ketvirčio ataskaitas, sudarytas pagal kalendorinio ketvirčio paskutinės dienos duomenis (kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d.). Įmonės, pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, Taisyklių 128 punkte nustatytais terminais Lietuvos bankui privalo pateikti kapitalo pakankamumo ataskaitas:

127.1. įmonės, turinčios teisę valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius – įmonės kapitalo ataskaitą (KPA1 forma), įmonės kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo rodiklio ataskaitą (KPA2 forma), kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir nebaigtų sandorių ataskaitą (KPA3 forma), atsiskaitymų rizikos ataskaitą (KPA4 forma), užsienio valiutos kurso rizikos ataskaitą (KPA5 forma), biržos prekių kainos rizikos ataskaitą (KPA6 forma) ir operacinės rizikos ataskaitą (KPA7 forma);

127.2. įmonės, neturinčios teisės valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, – įmonės kapitalo ataskaitą (KPA1 forma), įmonės kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo rodiklio ataskaitą (KPA2 forma) ir operacinės rizikos ataskaitą (KPA7 forma).

128. Įmonės Taisyklių 127 punkte nurodytas ataskaitas Lietuvos bankui teikia šiais terminais: I ketvirčio – iki gegužės 12 d., II ketvirčio – iki rugpjūčio 11 d., III ketvirčio – iki lapkričio 11 d., IV ketvirčio – iki vasario 11 d.

129. Įmonės gali pateikti neaudituotus duomenis. Jeigu audituoti duomenys skiriasi nuo pateiktų neaudituotų duomenų, įmonė nedelsdama pateikia Lietuvos bankui patikslintus duomenis.

130. Įmonė privalo nedelsdama informuoti Lietuvos banką, kai atsiranda bent viena iš šių sąlygų:

130.1. įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už Taisyklių 12 ir 13 punktuose nustatytą minimalų pradinio kapitalo dydį;

130.2. įmonės kapitalas yra mažesnis už Taisyklių III skyriuje nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;

130.3. įmonės suteiktos paskolos be užstato yra didesnės už pradinį kapitalą;

130.4. įmonės gautos paskolos yra didesnės už pradinį kapitalą. Į gautas paskolas neįtraukiamos subordinuotosios paskolos;

130.5. įmonėje įvyksta kokie nors ekstremalūs atvejai (pvz., sugenda kompiuterinė apskaitos sistema), dėl kurių įmonėje gali sutrikti normalus kasdieninis darbas, taip pat jei įmonė negali apskaičiuoti kapitalo poreikio rizikai padengti.

131. Įmonė, informuodama Lietuvos banką, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė Taisyklių 130.1–130.5 papunkčiuose nurodyta padėtis, taip pat nurodyti priemones, kurių bus imtasi padėčiai ištaisyti, ir nurodyti laikotarpį, per kurį padėtis bus ištaisyta.

132. Jeigu įmonė turi finansinių priemonių ar kitų pozicijų, kurių rizikos įvertinimas ir kapitalo poreikio rizikai padengti skaičiavimas Taisyklėse nenumatytas, apie tai ji turi pranešti Lietuvos bankui. Įvertinęs situaciją Lietuvos bankas nurodo įmonei, kaip turi būti vertinama turimų finansinių priemonių ar kitų pozicijų rizika ir apskaičiuojamas kapitalo poreikis rizikai padengti.

133. Įmonė, turinti pozicijų, užtikrintų kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, apie tai iš anksto informavusi Lietuvos banką, gali mutatis mutandis vadovautis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis dėl šių pozicijų vertinimo ir kapitalo poreikio skaičiavimo.

134. Įmonė kapitalo poreikiui apskaičiuoti gali taikyti Taisyklėse nenumatytus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus metodus (modelius) tik gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą. Įmonė, siekdama pasinaudoti šia teise, privalo mutatis mutandis vadovautis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis dėl šių metodų (modelių) taikymo. Įmonė, kreipdamasi į Lietuvos banką dėl šių metodų (modelių) taikymo, privalo pateikti informaciją, leidžiančią įvertinti įmonės pasirengimą taikyti Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius).

135. Lietuvos bankas gali pareikalauti, kad įmonė kapitalo pakankamumo ataskaitas pateiktų dažniau, negu nurodyta Taisyklių 128 punkte, ir pateiktų papildomą informaciją.

136. Jeigu įmonė negali laiku pateikti Taisyklėse nustatytų ataskaitų, apie tai ji privalo iš anksto raštu informuoti Lietuvos banką ir nurodyti to priežastis.

137. Jeigu ankstesnėse Lietuvos bankui pateiktose ataskaitose yra netikslumų, įmonė Lietuvos bankui turi pateikti pataisytas (perskaičiuotas) ataskaitas ir aiškinamąjį raštą, taip pat nurodyti atsiradusių netikslumų priežastis.

138. Taisyklių 127 punkte nurodytas ataskaitas įmonės teikia Lietuvos bankui per Lietuvos banko informacinę sistemą.

_______________

Valdymo įmonių kapitalo

pakankamumo reikalavimų taisyklių

1 priedas

Išvestinių finansinių priemonių rūšys

1. Palūkanų normų sandoriai:

1.1. vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

1.2. baziniai palūkanų normos apsikeitimo sandoriai;

1.3. palūkanų normų išankstiniai sandoriai;

1.4. palūkanų normų ateities sandoriai;

1.5. įsigyti palūkanų normų pasirinkimo sandoriai;

1.6. kiti panašaus pobūdžio sandoriai.

2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:

2.1. dviejų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

2.2. išankstiniai valiutos keitimo sandoriai;

2.3. valiutos ateities sandoriai;

2.4. įsigyti valiutos pasirinkimo sandoriai;

2.5. kiti panašaus pobūdžio sandoriai;

2.6. sandoriai dėl aukso, panašūs į šio priedo 2.1–2.5 papunkčiuose numatytus sandorius.

3. Sandoriai, panašūs į šio priedo 1.1–1.5 ir 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytus sandorius dėl kitų orientacinių pozicijų ar indeksų. Jiems priklauso visos priemonės, apibūdintos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), I priedo C dalies 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ir 2 punktus.

________________

KKŽ	Standard & Poor’s		Moody’s Investors Service		Fitch Ratings
KKŽ	Ilgalaikiai reitingai	Trumpalaikiai reitingai	Ilgalaikiai reitingai	Trumpalaikiai reitingai	Ilgalaikiai reitingai	Trumpalaikiai reitingai
1	Nuo AAA iki AA–	A-1+, A-1	Nuo Aaa iki Aa3	P-1	Nuo AAA iki AA–	F1+, F1
2	Nuo A+ iki A–	A-2	Nuo A1 iki A3	P-2	Nuo A+ iki A–	F2
3	Nuo BBB+ iki BBB–	A-3	Nuo Baa1 iki Baa3	P-3	Nuo BBB+ iki BBB–	F3
4	Nuo BB+ iki BB–	B-1, B-2, B-3, C	Nuo Ba1 iki Ba3	NP	Nuo BB+ iki BB–	Mažiau nei F3
5	Nuo B+ iki B–		Nuo B1 iki B3		Nuo B+ iki B–
6	Mažiau nei B–		Mažiau nei B3		Mažiau nei B–