Nr. DOK-2635
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. liepos 3 d. pateiktu ieškovės M. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau argumentuojama ir dėl teismų procesinių sprendimų neatitikimo kasacinio teismo praktikai, todėl laikytina, kad kasacinis skundas paduotas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 380 straipsnio 1 dalį, nes spręsdami dėl baudos už teismo nutarties dėl laikinos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos nevykdymą jai skyrimo, neišklausė vaiko nuomonės, neišsiaiškino, ar vaikas nori bendrauti su tėvu. Teismai taip pat pažeidė CPK 145 straipsnio 9 dalį, nes baudą ieškovei paskyrė nenustatę jos kaltės dėl nevykusio sūnaus bendravimo su tėvu pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, išlaikomus asmenis, netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021) ir kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad skunde nėra išsamių teisinių argumentų dėl teisės normų pažeidimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, galėjusi lemti neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus vieningos teismų praktikos formavimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Nusprendus nepriimti kasacinio skundo, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis, o dėl prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nutarties vykdymą nespręstina (CPK 350 straipsnio 4 dalis, 363 straipsnio 1 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 3 d. „Luminor bank“ sumokėtą 36 (trisdešimt šešių) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Agnė Tikniūtė
Donatas Šernas