Administracinė byla Nr. Nr. A261-2028/2012
Teisminio proceso Nr.3-61-3-01723-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tadeuš Gudzinski, atsakovo atstovei Alionai Gaidarovič,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Informacijos rūmų „VilMedia Group“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant K. G., dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas asociacija Informacijos rūmai „VilMedia Group“ (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkól na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“. Taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.
Skunde (b. l. 13–17) paaiškino, jog nepažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Atsakovas neteisingai kvalifikavo publikacijos „W obronie polskich szkól na Litwie“ pobūdį. Internetiniame tinklalapyje atsispindėjo Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių visuomenės didelis susirūpinimas ir nerimas, kurį sukėlė Lietuvos Respublikos Seime priimtame svarstyti Švietimo įstatymo projekte esančios naujovės.
Ši publikacija turi dvejopą pobūdį – iš vienos pusės, tai informacija, kurioje atsispindi visuomenės dalyje vyraujančios nuomonės ar nuogąstavimai, apie kuriuos visuomenė turi teisę žinoti; o iš kitos pusės – tai pažiūrų, komentarų, supratimų, išvadų ir pastabų, žinių skelbimas apie Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Švietimo įstatymo pataisas, kartu ir politinės diskusijos forma.
Paaiškino, kad pareiškėjas publikacijoje išdėstė savo požiūrį, pateikė komentarus, pastabas, vertinimą, t. y. išreiškė nuomonę dėl pareiškėjo vertinimu gresiančios grėsmės tautinių mažumų švietimui, įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms.
Kad publikacijoje išdėstyta nuomonė, savo sprendime pripažįsta ir atsakovas. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nes kaip kategorija ji yra subjektyvi. Vadovaujantis dabartine Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtas sprendimas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnio. Garantuojančio teisės į saviraiškos laisvę.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvadomis, kad savo publikacijoje jis pažeidė visuomenės informavimo principus, t. y. pateikė neteisingą, netikslią ir šališką informaciją. Išvados neparemtos jokiais konkrečiais faktais, kuriais butų skleidžiama dezinformacija (tyčia sakoma neteisybė – meluojama) apie Švietimo įstatymo pataisų svarstymo procesą.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo netiesiogiai iš sprendimo išplaukiančia mintimi, kad Švietimo įstatymo pataisos visiškai nerūpi lenkų tautinei mažumai. Faktai rodo, kad visa lenkų visuomenė ir Lenkijos Respublikos valstybė atidžiai stebi vykstančius Lietuvoje procesus ir šis klausimas rūpi.
Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pritaikytos sankcijos, t. y. įspėjimas bei įpareigojimas paskelbti rezoliucinę sprendimo dalį internetiniame portale bei viešas sprendimo paskelbimas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje, vertinama kaip viena iš savotiškų cenzūros rūšių, ką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus skundžiamas sprendimas vertinamas kaip žurnalisto teisės vykdyti profesinę veiklą ir teisės skleisti informaciją apribojimas. Nepagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėjos paskelbta informacija yra vienpusiška, kadangi informacijos paskelbimo metu nebuvo užtikrinta teisė kitai šaliai pateikti savo argumentų ir paaiškinimų, pagrindžiančių Švietimo įstatymo nuostatų būtinumą bei jų esmę. Internetiniame tinkle www.wilnoteka.lt pateikta publikacija yra pareiškėjo nuomonė ir yra viena iš politinių diskusijų formų. Švietimo įstatymo pakeitimo iniciatoriai nekartą dalyvavo organizuojamuose diskusijose su visuomenės atstovais, politikais, Lenkijos Respublikos valstybės atstovais. Šis faktas yra viešai žinomas ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo.
Švietimo įstatymo pakeitimo iniciatoriai po publikacijos paskelbimo nesikreipė į pareiškėją su prašymu suteikti galimybę pasinaudoti teise pateikti savo argumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius Švietimo įstatymo nuostatų būtinumą bei jų esmę. Inspektorius nenustatė žurnalistų profesinės etikos reikalavimų pažeidimo fakto, o tik priminė, kad jų ir kitų įstatymų nuostatų reikia laikytis.
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, reikšti mintis dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Sprendime nenurodyta, kad publikacijoje „W obronie polskich szkół na Litwie“ išdėstyta nuomonė, mintis nesuderinami su Konstitucijos nuostatomis. Atvirkščiai, skundžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas ir juo pritaikytos sankcijos grubiai pažeidžia pareiškėjos ir viso žurnalistų korpuso teises reikšti nuomonę, mintis, skleisti informaciją bei idėjas, dalyvauti politinėse diskusijose.
Nesant publikacijos tekste tokių rimtų pažeidimų, susijusių su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija, kiti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime išdėstyti motyvai yra neapgrįsti, todėl deklaratyvūs.
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 43–46) paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamoje publikacijoje išdėstyta informacija laikytina viešosios informacijos rengėjo nuomone, šią poziciją iš esmės patvirtina pats pareiškėjas. Tačiau sprendime taip pat pabrėžta ir ta aplinkybė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus ir leidėjus gerbti nuomonių įvairovę. Nuomonių įvairovės principas detalizuotas šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Šio principo laikymosi užtikrinimas ypatingai svarbus tais atvejais, kai aprašoma opi, jautri, kontraversiškai vertinama bei daug diskusijų visuomenėje sukelianti problema. Skundžiamoje publikacijoje nagrinėdamas aprašomą temą, viešosios informacijos rengėjas turi būti labai atsargus ir apdairus, kadangi priešingu atveju vietoje pareigos formuoti žmonių asmenines nuostatas, ugdyti žmonių pakantumą, toleranciją, stiprinti demokratinės visuomenės plėtrą viešosios informacijos rengėjas, kaip tik atvirkščiai, gali supriešinti visuomenės narius, suardyti pakantumą ir toleranciją bei sugriauti demokratinės visuomenės pagrindus. Juolab, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informacijos priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas žurnalistus įpareigoja savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos reikalavimų. Nešališkumo reikalavimas yra postulatas, taikytinas ne tik žinioms, bet ir nuomonėms.
Skundžiamoje publikacijoje pareiškėjas pateikė tik vienos pusės argumentus, kad Seime svarstomos Švietimo įstatymo pataisos diskriminuoja lenkų tautinę mažumą, jog tokiu būdu siekiama panaikinti lenkiškumą Lietuvoje. Skleisdamas tokį situacijos vertinimą viešosios informacijos rengėjas neužtikrino kitai šaliai – Švietimo įstatymo pataisų iniciatoriams, teisės pateikti savo argumentų ir paaiškinimų, pagrindžiančių Švietimo įstatymo nuostatų būtinumą bei jų esmę. Pareiškėjo valdomas interneto tinklalapis yra orientuotas į lenkiškai kalbančius ir šią kalbą suprantančius vartotojus, o siekdamas didesnės skundžiamoje publikacijoje paskelbtos informacijos skvarbos, viešosios informacijos rengėjas publikaciją taip pat pateikia anglų kalba, todėl pareiškėjas turi būti itin apdairus, atsakingas, užtikrinti objektyvios, teisingos ir nešališkos informacijos pateikimą bei vengti nepagrįstų spekuliacijų neteisingai pateikiama informacija dėl neva diskriminuojamos Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos.
Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nurodo, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomą nuomonių. Tai reiškia, kad savo paskelbtoje publikacijoje pareiškėjas kitai pusei privalėjo užtikrinti galimybę pateikti savo argumentus ir paaiškinimus, neatsižvelgiant į tai, jog Švietimo įstatymo projekto iniciatoriai anksčiau jau yra pasisakę kitose visuomenės informavimo priemonėse, viešose diskusijose ar kitaip pateikę savo poziciją.
Atsakovo paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja ginčo sprendimą. Jame buvo vertinamas pareiškėjo valdomame interneto tinklapyje paskelbtos publikacijos turinys. Sprendime visiškai nebuvo vertinamas faktas, jog Švietimo įstatymo pataisos nerūpi lenkų visuomenei ir Lenkijos Respublikos valstybei, taip pat nebuvo vertinamas Švietimo įstatymo pataisų svarstymo procesas, kaip skunde teismui teigia pareiškėjas.
Nacionalinės bei tarptautinės teisės instrumentais garantuojama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti ir gali būti ribojama, siekiant apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Ginčo sprendimu viešosios informacijos rengėjo teisė reikšti savo įsitikinimus iš viso nėra ribojama, sprendimu viešosios informacijos rengėjas buvo įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nesilaikymo, t. y. dėl vienpusiškos, neobjektyvios informacijos paskelbimo, o toks įspėjimas negali būti laikytinas nei cenzūra, nei viena iš jos rūšių, kaip skunde teismui nurodo pareiškėjas. Be to, įspėjimas yra taikomas juridiniam asmeniui, bet ne žurnalistui, todėl pareiškėjos argumentas, jog sprendimas neva gali turėti įtakos žurnalisto norui dalyvauti būsimose diskusijose svarbiais visuomenei klausimais, yra nepagrįstas.
Kadangi pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas, jam turi būti žinomos jos veiklą reglamentuojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsniu inspektorius yra valstybės pareigūnas, prižiūrintis, kaip yra vykdomos minėto įstatymo nuostatos. Tuo tarpu žurnalistų ir leidėjų profesinės etikos normas reglamentuoja Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kurio priežiūra yra pavesta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Inspektorius gali vertinti žurnalistų ir leidėjų profesinių nuostatų laikymąsi tik tokia apimtimi, kiek tai numatoma Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kas ir buvo padaryta sprendime.
Trečiais suinteresuotas asmuo K. G. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 71–73) nurodė, kad skunde yra daug neteisingų, nepagrįstų teiginių. Publikacijoje pažeista ne tik elementari žurnalistų profesinė etika, visuomenės informavimo objektyvūs principai, bet kurstoma ir tautinė nesantaika. Žurnalistų etikos inspektoriaus skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, todėl skundą siūlė atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos Informacijos rūmai „VilMedia Group“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkół na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“.
Teismas asociacijai Informacijos rūmams „VilMedia Group“ iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 26 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens K. G. skundas dėl publikacijoje „W obronie polskich szkół na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos.
Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi K. G. skundą, jį pripažino iš dalies pagrįstu ir 2011 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-76, kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – Asociaciją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo bei nusprendė viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos internete tinklalapyje (svetainėje).
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismui 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priėmus pareiškėjo skundą, atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir medžiagą, kurios pagrindu jis priėmė skundžiamą 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SPR-76.
Vykdydamas teismo nutartį atsakovas pateikė reikalaujamą medžiagą. Tačiau dalis dokumentų yra ne lietuvių kalba, tame tarpe ir ginčo sprendime analizuojama publikacija „Ginant lenkų mokyklas Lietuvoje“ (b. l. 53-57, 81, 86-87).
Teismas pažymėjo, kad pačiame skundžiamame Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SPR-76 tekste cituojami nagrinėjamos publikacijos teiginiai, kurie nurodyti ne lietuvių kalba, be vertimo, tačiau, jie vertinami, analizuojami, dėl jų daromos išvados.
Teismas pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalį administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba. Vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad šis pažeidimas yra esminis, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir dalių nuostatomis ir tai, kad pareiškėjo patirtų išlaidų dydį patvirtina mokėjimo nurodymas (b. l. 31), teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 100 Lt teismo išlaidų.
III.
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SPR-76.
Apeliacinis skundas (b. l. 119-121) grindžiamas šiais argumentais:
2. Teismui pareikalavus buvo pateikti atskiri tiek trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamos publikacijos, tiek teismo sprendime nurodytų teiginių vertimai į lietuvių kalbą.
3. Teismo nurodyti teiginiai pareiškėjo skundžiamame inspektorės sprendime nebuvo vertinami ar kvalifikuojami, todėl neturėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui.
4. Priimdama sprendimą inspektorė vertino publikacijos turinį, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, informacijos paskelbimo tikslą, kryptingumą, pavartotas kalbinės išraiškos formas, sakinių konstrukciją, minčių dėstymą bei logines paskelbtos informacijos sąsajas. Savo sprendime inspektorė pateikė pagrindines, įtakos priimtam sprendimui turėjusias aplinkybes: įvardijo publikacijoje pateiktą vienpusišką, neobjektyvią informaciją, kurią kvalifikavo kaip viešosios informacijos rengėjo nuomonę.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-261-1943/2008 ir administracinėje byloje Nr. A525 -233/2009 yra nurodęs, kad, jeigu sprendimas yra parengtas ir surašytas lietuvių kalba, nėra pagrindo teigti, jog pažeistos taisyklės, susijusios su administracinės procedūros kalba, nors sprendime ir yra informacinio pobūdžio nuorodų nelietuvių kalba arba nuorodų į nelietuvių kalba pateiktus dokumentus.
6. Pareiškėjas skunde neginčijo nei teismo sprendime nurodytų teiginių, nei Inspektoriaus sprendimo dalies, kurioje šie teiginiai buvo cituojami.
7. Nors priimant Inspektoriaus sprendimą trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamos publikacijos vertimą atliko ne profesionalus vertėjas, bet Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos darbuotojas, mokantis lenkų kalbą. Nei pareiškėjas, nei trečiais suinteresuotas asmuo neginčijo ir neįrodinėjo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime pateiktas publikacijos įvertinimas, kiek jis yra susijęs su teksto originale pateiktos informacijos vertinimu, yra neteisingas.
8. Teismas, panaikinęs Žurnalistų etikos inspektoriaus spendimą, nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje nagrinėjimo iš naujo. Tokiu būdu trečiojo suinteresuoto asmens paduotas skundas yra paliekamas neišnagrinėtas.
Pareiškėjas asociacija Informacijos rūmai „VilMedia Group“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 126) nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo išvadų. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127-128) nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pastabas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkól na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“.
Išnagrinėjusi K. G. skundą, Žurnalistų etikos inspektorė priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją asociaciją Informacijos rūmai „VilMedia Group“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo, padaryto publikacijoje „W obronie polskich szkól na Litwie“.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vertinant minėtąjį individualų administracinį aktą, būtina įvertinti tą aplinkybę, jog dalis 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkól na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“ yra surašyta lenkų kalba ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 89 straipsnyje įvardytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų.
Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalbą, o šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ir skelbiami valstybine kalba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant šias viešojo administravimo nuostatas, reglamentuojančias individualaus administracinio akto formos ir turinio reikalavimus, bei teisės aktuose numatytą reikalavimą, kad viešojo administravimo subjektų dokumentai turi būti tvarkomi valstybine lietuvių kalba, darytina išvada, kad visas viešojo administravimo institucijos sprendimas turi būti surašomas valstybine lietuvių kalba. Negalima situacija, kai dalis priimamo individualaus administracinio akto surašoma valstybine kalba, o kita akto dalis – ne valstybine kalba (Administracinė byla A63-994/2008).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtąsias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytą aplinkybę, kad dalis ginčijamo sprendimo, cituojant skundžiamą publikaciją, yra surašyta ne Lietuvos Respublikos valstybine lietuvių kalba, konstatuoja, kad 2011 m. liepos 11 d. sprendime Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkól na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“ buvo pažeistas individualiems administraciniams aktams keliamas valstybinės kalbos vientisumo reikalavimas, t. y. buvo pažeistos pagrindinės individualaus administracinio akto priėmimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas skundžiamų aktų panaikinimo pagrindas.
Atsakovas apeliaciniame skundė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje nagrinėjimo iš naujo. ABTĮ 136 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visas aplinkybes, reikšmingas kilusiam ginčui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais individualaus administracinio akto bendraisiais reikalavimais, konstatuoja, kad ginčo atveju nėra nustatytų absoliučių Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo panaikinimo pagrindų ir sprendimas naikinimas dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimų, todėl trečiojo suinteresuotojo asmens skundas dėl publikacijos „W obronie polskich szkól na Litwie“ Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje turi būti nagrinėjamas iš naujo.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą ir teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, kadangi panaikinus atsakovo sprendimą dėl jo priėmimo procedūrinių pažeidimų, trečiojo suinteresuoto asmens K. G. skundas turi būti išnagrinėtas iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pareiškėjo asociacijos Informacijos rūmai „VilMedia Group“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SPR-76 „Dėl publikacijoje „W obronie polskich szkól na Litwie“ (www.wilnoteka.lt) paskelbtos informacijos“ ir perduoti trečiojo suinteresuoto asmens K. G. skundą atsakovui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė