Lietuvos Respublikos, toliau vadinamos valstybe, paramos gavėja,

Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Dokumentų valdymo skyrius

2018 03 27

2014–2021 m. EEE finansinis mechanizmas

LIETUVA

LIETUVOS RESPUBLIKOS,

TOLIAU – VALSTYBĖ, PARAMOS GAVĖJA,

ISLANDIJOS, LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖS IR NORVEGIJOS KARALYSTĖS,

TOLIAU – VALSTYBĖS DONORĖS,

VISOS SUSITARIMO MEMORANDUMO ŠALYS TOLIAU VADINAMOS ŠALIMIS,

SUSITARIMO MEMORANDUMAS

DĖL 2014–2021 M. EEE FINANSINIO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO

Kadangi EEE susitarimo protokolu Nr. 38c, kuris į EEE susitarimą įtrauktas Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimu dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo, nustatytas finansinis mechanizmas (toliau – 2014–2021 m. EEE finansinis mechanizmas), kuriuo naudodamosi valstybės donorės prisidės prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje;

kadangi 2014–2021 m. EEE finansiniu mechanizmu siekiama stiprinti valstybių donorių ir valstybės, paramos gavėjos, santykius siekiant abipusės naudos savo žmonėms;

kadangi ELPA valstybių Nuolatinio komiteto 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2/2016/SC valstybės donorės suteikė Finansinio mechanizmo komitetui, įsteigtam ELPA valstybių Nuolatinio komiteto 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 4/2004/SC, įgaliojimus valdyti 2014–2021 m. EEE finansinį mechanizmą;

kadangi glaudesnis valstybių donorių ir valstybės, paramos gavėjos, bendradarbiavimas padės užtikrinti tvirtą, taikią ir klestinčią Europą, pagrįstą geru valdymu, demokratinėmis institucijomis, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir tvaria plėtra;

kadangi Šalys, siekdamos užtikrinti veiksmingą 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimą, susitaria nustatyti bendradarbiavimo pagrindą,

s u s i t a r ė:

1 straipsnis

Tikslai

1. 2014–2021 m. EEE finansiniu mechanizmu iš esmės siekiama prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti dvišalius valstybių donorių ir valstybių, paramos gavėjų, santykius skiriant finansinių įnašų 2 dalyje išvardytiems prioritetiniams sektoriams. Todėl šio Susitarimo memorandumo Šalys stengiasi atrinkti ir finansuoti tas programas, kurios padėtų pasiekti nurodytus tikslus.

2. Finansiniai įnašai skiriami toliau nurodytiems prioritetiniams sektoriams:

a) inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo ir konkurencingumo;

b) socialinės įtraukties, jaunimo užimtumo ir skurdo mažinimo;

c) aplinkos, energetikos, klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

d) kultūros, pilietinės visuomenės, gero valdymo, pagrindinių teisių ir laisvių;

e) teisingumo ir vidaus reikalų.

2 straipsnis

Teisinis pagrindas

Šis Susitarimo memorandumas aiškinamas kartu su toliau nurodytais su šiuo Susitarimo memorandumu 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo teisinį pagrindą sudarančiais dokumentais:

a) EEE susitarimo protokolu Nr. 38c dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo;

b) 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamentu (toliau – Reglamentas), kurį valstybės donorės parengia vadovaudamosi Protokolo Nr. 38c 10 straipsnio 5 dalimi;

c) programų susitarimais, kurie bus sudaryti dėl kiekvienos programos;

d) visomis vadovaujantis Reglamentu Finansinio mechanizmo komiteto priimtomis gairėmis.

3 straipsnis

Finansinė schema

1. Remiantis Protokolo Nr. 38c 2 straipsnio 1 dalimi, visa finansinio įnašo suma yra 1548,1 mln. EUR; ji kasmet nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai išmokama po 221,16 mln. EUR.

2. Remiantis Protokolo Nr. 38c 6 straipsniu, per 1 dalyje nurodytą laikotarpį valstybei, paramos gavėjai, iš viso skiriama 56 200 000 EUR.

3. Remiantis Protokolo Nr. 38c 3 straipsnio 2 dalies b pastraipa, 10 proc. visos 2 dalyje nurodytos sumos atidedama pilietinei visuomenei skirtam fondui.

4. Remiantis Protokolo Nr. 38c 10 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento 1.9 straipsniu, valstybių donorių valdymo išlaidos dengiamos iš nurodytos bendros sumos. Išsamesnės nuostatos išdėstytos Reglamente. Valstybei, paramos gavėjai, skirtų lėšų neto suma yra 51 985 000 EUR.

4 straipsnis

Funkcijos ir pareigos

1. Valstybės donorės lėšas skiria valstybės, paramos gavėjos, pasiūlytoms tinkamoms finansuoti programoms, kurioms pritaria Finansinio mechanizmo komitetas, kurios skirtos Protokolo Nr. 38c 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prioritetiniams sektoriams ir kurios atitinka Protokolo Nr. 38c priede nurodytas programines sritis. Valstybės donorės ir valstybė, paramos gavėja, gali konsultuotis dėl programų koncepcijos aprašų, kuriuose būtų apibrėžiama kiekvienos programos mastas ir numatomi rezultatai, parengimo.

2. Valstybė, paramos gavėja, užtikrina visapusišką pagal 2014–2021 m. EEE finansinį mechanizmą remiamų programų bendrąjį finansavimą remiantis B priedu ir programų susitarimais.

3. Finansinio mechanizmo komitetas valdo 2014–2021 m. EEE finansinį mechanizmą ir priima sprendimus dėl finansinės paramos skyrimo vadovaujantis Reglamento nuostatomis.

4. Komitetui padeda Finansinių mechanizmų valdyba (toliau – FMV). FMV atsakinga už 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo kasdienę veiklą ir ryšių palaikymą.

5 straipsnis

Institucijų paskyrimas

Valstybė, paramos gavėja, įgalioja nacionalinę koordinavimo instituciją veikti jos vardu. Nacionalinei koordinavimo institucijai tenka visa atsakomybė už 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo tikslų įgyvendinimą ir už 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimą valstybėje, paramos gavėjoje, pagal Reglamentą. Remiantis Reglamento 5.2 straipsniu, nacionalinė koordinavimo institucija, tvirtinančioji institucija, audito institucija ir pažeidimų institucija nurodyti A priede.

6 straipsnis

Daugiamečio programavimo schema

1. Remdamosi Reglamento 2.5 straipsniu, Šalys susitarė dėl įgyvendinimo schemos, kurią sudaro toliau nurodyti finansiniai ir turinio dalykai:

a) programų, dėl kurių susitarta, sąrašas, 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo finansinis įnašas pagal programas;

b) programų, jų tikslo, objekto, kuriam skiriama daugiausia Šalių dėmesio, jei žinoma, kiekvienai programai skiriamos paramos sumos, dvišalių siekių, taip pat bet kurių ypatingų interesų, susijusių su tikslinėmis grupėmis, geografinėmis teritorijomis ar kitais klausimais, nustatymas;

c) programų operatorių nustatymas, jei žinoma;

d) donorų programos partnerių nustatymas, jei žinoma;

e) tarptautinių partnerių organizacijų nustatymas, jei žinoma;

f) iš anksto numatytų projektų, kurie bus įtraukiami į atitinkamas programas, nustatymas.

2. Įgyvendinimo schema pateikta B priede.

7 straipsnis

Dvišalio bendradarbiavimo fondas

Remiantis Reglamento 4 straipsnio 6 dalimi, valstybė, paramos gavėja, atideda lėšas dvišaliams valstybių donorių ir valstybės, paramos gavėjos, tarpusavio santykiams stiprinti. Nacionalinė koordinavimo institucija kontroliuoja, kaip naudojamos dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšos ir remdamasi Reglamento 4 straipsnio 2 dalimi įsteigia Jungtinį dvišalio fondo komitetą.

8 straipsnis

Metiniai posėdžiai

Remiantis Reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, rengiami metiniai FMK ir nacionalinės koordinavimo institucijos atstovų posėdžiai. Metiniuose posėdžiuose FMK ir nacionalinės koordinavimo institucijos atstovai aptaria per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį pasiektą pažangą ir susitaria dėl bet kokių būtinų priemonių. Metinis posėdis yra forumas, kuriame aptariami abipusio intereso klausimai.

9 straipsnis

Priedų pakeitimas

A ir B priedai gali būti keičiami FMK ir nacionalinės koordinavimo institucijos atstovams pasikeičiant raštais.

10 straipsnis

Kontrolė ir galimybė susipažinti su informacija

Finansinio mechanizmo komitetas, ELPA auditorių valdyba ir jų atstovai turi teisę atlikti techninius ar finansinius patikrinimus arba peržiūrą, kuri, jų nuomone, būtina siekiant kontroliuoti programų ir projektų planavimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir lėšų naudojimą. Valstybė, paramos gavėja, teikia visą būtiną pagalbą, informaciją ir dokumentus.

11 straipsnis

Reglamentavimo principai

1. Šio Susitarimo memorandumo įgyvendinimas visais aspektais reglamentuojamas Reglamentu ir vėliau padarytais jo pakeitimais.

2. 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo tikslų siekiama valstybėms donorėms ir valstybei, paramos gavėjai, glaudžiai bendradarbiaujant. Per visus 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo etapus Šalys sutinka užtikrinti aukščiausio lygio skaidrumą, atskaitomybę bei išlaidų efektyvumą ir laikytis gero valdymo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo, tvarios plėtros, lyčių lygybės ir vienodų galimybių principų.

3. Valstybė, paramos gavėja, imasi iniciatyvos užtikrinti šių principų paisymą visais 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo lygmenimis.

4. Ne vėliau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. šio Susitarimo memorandumo Šalys apsvarsto pažangą, pasiektą įgyvendinant šį Susitarimo memorandumą, o po to susitaria atitinkamai dėl lėšų perskirstymo programų viduje ir tarp programų. Nacionalinė koordinavimo institucija atsižvelgia į tokių svarstymų išvadas teikdama pasiūlymą dėl Reglamento 1.11 straipsnyje nurodyto rezervo perskirstymo.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis Susitarimo memorandumas įsigalioja kitą dieną po to, kai jį pasirašo paskutinė Šalis.

********

Šis Susitarimo memorandumas pasirašomas keturiais originaliais egzemplioriais anglų kalba.

Pasirašyta 2018 m. balandžio 24 d. Pasirašyta 2018 m. balandžio 18 d.

Vilniuje Briuselyje

Lietuvos Respublikos vardu Islandijos vardu

Pasirašyta 2018 m. balandžio 17 d.

Briuselyje

Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu

Pasirašyta 2018 m. balandžio 24 d.

Vilniuje

Norvegijos Karalystės vardu

A priedas

Nacionalinės valdymo ir kontrolės struktūros

1. Nacionalinė koordinavimo institucija

Finansų ministerijos Investicijų departamentas (ID) veikia kaip nacionalinė koordinavimo institucija.

ID yra atskiras ministerijos departamentas, kuris yra atskaitingas viceministrui, atsakingam už finansines paslaugas, tarptautinę finansinę paramą ir ES investicijas. ID direktorius veikia kaip nacionalinės koordinavimo institucijos vadovas.

Nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijos ir pareigos nurodytos Reglamente, visų pirma jo 5.3 straipsnyje. Be to:

• Finansų ministerijos Komunikacijų skyrius (KS) atsakingas už informacijos ir komunikacijos funkcijas,

• Finansų ministerijos Finansų politikos departamentas (FPD) atsakingas už vertinimų planavimą ir vykdymą.

Nacionalinės koordinavimo institucijos vadovas prisiima visą atsakomybę siekiant užtikrinti, kad visos Reglamente numatytos nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijos būtų atliktos. KS ir FPD koordinuoja savo veiklą ir atsiskaito nacionalinės koordinavimo institucijos vadovui pateikdami informaciją apie jiems priskirtų nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijų atlikimą.

2. Tvirtinančioji institucija

Finansų ministerijos Išlaidų investicijoms deklaravimo departamentas (IIDD) veikia kaip tvirtinančioji institucija.

IIDD yra atskiras ministerijos departamentas, kuris yra atskaitingas viceministrui, atsakingam už finansines paslaugas, tarptautinę finansinę paramą ir ES investicijas. IIDD direktorius veikia kaip tvirtinančiosios institucijos vadovas.

Tvirtinančiosios institucijos funkcijos ir pareigos nurodytos Reglamente, visų pirma jo 5.4 straipsnyje. Be to, įsipareigojimus, susijusius su Reglamento 5.4 straipsnio 2 dalyje nurodytos banko sąskaitos atidarymu ir tvarkymu, prisiima Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas. Valstybės iždo departamentas neturi jokios veiksmų laisvės, susijusios su lėšų pervedimais, atliekamais griežtai pagal iš anksto numatytas procedūras laikantis Reglamento ir atitinkamų nacionalinės teisės aktų.

3. Audito institucija

Nacionalinė koordinavimo institucija ir FMK apsikeisdami raštais susitaria dėl audito institucijos skyrimo.

Audito institucijos funkcijos ir pareigos nurodytos Reglamente, visų pirma jo 5.5 straipsnyje. Audito institucija veikia nepriklausomai nuo nacionalinės koordinavimo institucijos ir tvirtinančiosios institucijos.

4. Pažeidimų institucija

Finansų ministerijos Išlaidų investicijoms deklaravimo departamentas atsakingas už pažeidimų ataskaitų rengimą ir teikimą. IIDD yra atskiras ministerijos departamentas, kuris yra atskaitingas viceministrui, atsakingam už finansines paslaugas, tarptautinę finansinę paramą ir ES investicijas. IIDD direktorius veikia kaip nacionalinio viešojo subjekto, atsakingo už pažeidimų ataskaitų rengimą ir teikimą, vadovas.

Pažeidimų institucijos funkcijos ir pareigos numatytos Reglamente, visų pirma jo 12.3 straipsnyje.

5. Strateginė ataskaita

Remiantis Reglamento 2.6 straipsniu, nacionalinė koordinavimo institucija kasmet FMK pateikia strateginę 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo valstybėje, paramos gavėjoje, ataskaitą. Strateginė ataskaita turi būti pateikiama FMK bent prieš du mėnesius iki metinio posėdžio, jei nesusitariama kitaip.

6. Organizacinės struktūros schema

2014-2021 m. EEE finansinis mechanizmas

LIETUVA

B priedas

Įgyvendinimo schema

Remdamosi Reglamento 2.5 straipsniu, šio Susitarimo memorandumo Šalys susitarė dėl šiame priede pateiktos įgyvendinimo schemos.

1. Įgyvendinimo schemos finansiniai parametrai

	Lietuva	EEE FM įnašas	Nacionalinis įnašas
	Programos	EEE FM įnašas	Nacionalinis įnašas
1	Moksliniai tyrimai	10 000 000 EUR	1 764 706 EUR
2	Sveikatos apsauga	15 000 000 EUR	2 647 059 EUR
3	Kultūra	7 000 000 EUR	1 235 294 EUR
4	Pilietinė visuomenė	9 000 000 EUR	-
5	Teisingumas ir vidaus reikalai	8 000 000 EUR	1 411 765 EUR
	Kitos skirtos lėšos
	Techninė parama valstybei, paramos gavėjai (1.10 str.)	840 000 EUR	-
	Rezervas (1.11 str.)	1 021 000 EUR	-
	Rezervas, skirtas projektams užbaigti pagal FM 2009−2014 m. (1.12 str.)	-	-
	Dvišalio bendradarbiavimo fondas (4.6.1 str.)	1 124 000 EUR	-
	Lietuvai skirtos grynosios lėšos	51 985 000 EUR	7 058 824 EUR

2. Ypatingi interesai

Valstybių donorių ir Lietuvos dvišaliai santykiai stiprinami siekiant skatinti ir plėtoti ilgalaikį bendradarbiavimą visose Protokolo 38c priede išvardytose srityse. Taip pat siekiama sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą politiniu ir Europos lygmeniu bendro intereso srityse.

3. Įgyvendinimo schemos turinio parametrai

Toliau nurodytos programos bus įgyvendinamos pritarus FMK, vadovaujantis Reglamento 6.3 straipsniu.

A. Programa: Moksliniai tyrimai

Programos tikslas: Moksliniais tyrimais pagrįstų žinių plėtros skatinimas

Programai skirtos lėšos: 10 000 000 EUR

Programos bendrasis finansavimas: 1 764 706 EUR

Programos operatorius: Lietuvos mokslo taryba

Donorų programos partneriai: Norvegijos mokslo taryba (RCN)

Norvegijos tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje centras (SIU)

Nacionalinė tarptautinio ugdymo reikalų agentūra (AIBA)

Programos sritys: Moksliniai tyrimai

Ypatingi interesai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra programos partnerė, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie programos kūrimo ir įgyvendinimo.

Mažiausiai 95 % visos programos lėšų skiriama Baltijos mokslinių tyrimų programai (išskyrus valdymo išlaidas), kurios tikslas – sukurti regioninį mokslinių tyrimų centrą Baltijos jūros regione. Programa apima ir paramą tyrėjų mobilumui užtikrinti.

Dvišaliai siekiai:

100 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai papildomų lėšų.

B. Programa: Sveikatos apsauga

Programos tikslas: Prevencijos gerinimas ir sveikatos netolygumų mažinimas

Programai skirtos lėšos: 15 000 000 EUR

Programos bendrasis finansavimas: 2 647 059 EUR

Programos operatorius: Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)

Donorų programos partneriai: Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas, Norvegija (FHI)

Programos sritys: Europos visuomenės sveikatos problemos

Rizikos grupės vaikai ir jaunimas

Ypatingi interesai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra programos partnerės, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie programos kūrimo ir įgyvendinimo. Jos inter alia aktyviai dalyvauja sprendžiant su politika susijusius klausimus ir skatinant dvišalį bendradarbiavimą.

Programa skirta teikti paramą psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijos priemonėms, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei.

Programoje daugiausia dėmesio skiriama „minkštosioms“ priemonėms. Didžiausia galima skirti infrastruktūrai dalis („kietosios“ priemonės) nuo visų tinkamų finansuoti programos išlaidų nurodoma koncepcijos apraše.

Skatinamas dvišalis bendradarbiavimas su partneriais iš šalių donorių.

Dvišaliai siekiai:

100 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai lėšų.

C. Programa: Kultūra

Programos tikslas: Socialinės ir ekonominės plėtros stiprinamas per bendradarbiavimą kultūros srityje, kultūrinį verslumą ir kultūros paveldo valdymą

Programai skirtos lėšos: 7 000 000 EUR

Programos bendrasis finansavimas: 1 235 294 EUR

Programos operatorius: Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)

Donorų programos partneriai: Norvegijos kultūros paveldo direktoratas (RA)

Norvegijos meno taryba (ACN)

Programos sritis: Kultūrinis verslumas, kultūros paveldas ir bendradarbiavimas kultūros srityje

Ypatingi interesai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija veikia kaip programos partnerė, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie programos kūrimo ir įgyvendinimo. Ji inter alia aktyviai dalyvauja sprendžiant su politika susijusius klausimus ir skatinant dvišalį bendradarbiavimą.

Programa skatina plėtrą ir atsinaujinimą vietos lygmeniu remdama kultūrinę, kūrybinę ir kultūros paveldo atgaivinimo veiklą, kuri įtraukia ir įgalina vietos bendruomenes, užtikrina socialinę įtrauktį, nediskriminavimą ir įvairių sektorių partnerystes.

Apytiksliai 20 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama valstybių donorių ir Lietuvos bendradarbiavimui kultūros srityje ir mainams.

Ne daugiau nei 40 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama infrastruktūrai („kietosios“ priemonės).

Dvišaliai siekiai:

100 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai papildomų lėšų.

D. Programa: Pilietinė visuomenė

Programos tikslas: Pilietinės visuomenės ir aktyvaus pilietiškumo stiprinimas bei pažeidžiamų grupių įgalinimas

Programai skirtos lėšos: 9 000 000 EUR

Programos bendrasis finansavimas: Netaikoma

Programos operatorius: Finansinių mechanizmų valdyba, kaip nurodyta Reglamento 6.13 straipsnyje

Programos sritis: Pilietinė visuomenė

Ypatingi interesai: Netaikoma

E. Programa: Teisingumas ir vidaus reikalai

Programos tikslas: Teisinės valstybės stiprinimas

Programai skirtos lėšos: 8 000 000 EUR

Programos bendrasis finansavimas: 1 411 765 EUR

Programos operatorius: Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)

Donorų programos partneriai: Norvegijos teisingumo ministerija (NMOJ)

Norvegijos pataisos tarnybos direktoratas (KDI)

Norvegijos teismų administracija (DA)

Nacionalinis policijos direktoratas (POD)

Tarptautinė(-ės) partnerių

organizacija (-os): Europos Taryba (ET)

Programos sritis (-ys): Teismų sistemos efektyvumas ir veiksmingumas, teisinės valstybės stiprinimas

Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas

Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu

Smurtas šeimoje ir dėl lyties

Geras valdymas, atskaitingos institucijos, skaidrumas

Ypatingi interesai:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos generalinė prokuratūra yra programos partnerės, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie programos kūrimo ir įgyvendinimo. Jos inter alia aktyviai dalyvauja sprendžiant su politika susijusius klausimus ir skatinant dvišalį bendradarbiavimą.

Programa apima priemones, skatinančias sankcijų, alternatyvių įkalinimui, naudojimą.

Turi būti užtikrinamos programos sričių sinergijos siekiant stiprinti teisingumo grandinę, be kita ko, geriau užtikrinant teisę kreiptis į teismą, įkalinimui alternatyvių sankcijų naudojimą ir kovą su smurtu dėl lyties. Skatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

Apytiksliai 53 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas“, siekiant tobulinti Lietuvos pataisos tarnybų sistemą. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, įskaitant mokymo centro ir ne daugiau nei dviejų bandomųjų pataisos centrų įkūrimą.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti perėjimui nuo kalėjimo prie lygtinio paleidimo taikant pusiaukelės namų ir elektroninio stebėjimo priemones.

Apytiksliai 25 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Teismų sistemos efektyvumas ir veiksmingumas, teisinės valstybės stiprinimas“, įskaitant galimą baudžiamojo persekiojimo komponentą. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus Europos teisminės kultūros koncepcijai ir Europos konvencijai dėl žmogaus teisių.

Apytiksliai 12 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu“. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus dvišaliam bendradarbiavimui su Norvegijos policijos tarnyba kovos su tarptautiniu ir organizuotu nusikalstamumu srityje siekiant palengvinti operatyvinį bendradarbiavimą, remiantis dabartinėmis tendencijomis ir baudžiamosiomis bylomis, t. y. susijusiomis su prekyba žmonėmis ir kitais siekti pelno skirtais nusikaltimais.

Apytiksliai 10 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Smurtas šeimoje ir dėl lyties“. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus Stambulo konvencijos tikslams siekti ir vertybėms diegti, politikai tobulinti, policijos tyrimams, teismo procesams ir gerajai praktikai plėtoti.

Konkrečios programos sritims paskirstytos lėšų sumos nurodomos koncepcijos apraše.

Siekiama, kad infrastruktūrai būtų skiriama ne daugiau kaip 60 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų („kietosios“ priemonės).

Infrastruktūrai („kietosios“ priemonės) turėtų būti skiriama ne daugiau nei 50 % visų tinkamų finansuoti Programos srities „Smurtas šeimoje ir dėl lyties“ lėšų.

Dvišaliai siekiai:

75 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai papildomų lėšų.

Ši programa bus įgyvendinta kartu su programa „Teisingumas ir vidaus reikalai“, kuri įgyvendinama pagal 2014−2021 m. Norvegijos finansinį mechanizmą.