LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 m. KOVO 23 d. ĮSAKYMO Nr. D1-172 „DĖL POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. rugsėjo 2 d. Nr. D1-625

Vilnius

Pakeičiu Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-172 „Dėl požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Požeminio vandens telkinių būklės vertinimo kriterijų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) skirtas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL 2006 L 372, p. 19–31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 20 d. (OL 2014 L 182, p. 52–55), kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo II priedas, nuostatas ir nustatyti pagrindinius principus, apibrėžiančius:

1.1. geros požeminio vandens cheminės būklės kriterijus;

1.2. reikšmingo nuolatinio požeminio vandens taršos didėjimo nustatymo ir jo mažinimo pradinių taškų nustatymo kriterijus.“

2. Papildau nauju 9¹ punktu:

„9¹. Kai požeminio vandens telkinyje dėl natūralių hidrogeologinių priežasčių padidėja medžiagų ar jonų arba jų rodiklių foninė koncentracija, į šią koncentraciją atitinkamame požeminio vandens telkinyje atsižvelgiama nustatant medžiagų ar jonų arba jų rodiklių ribines vertes. Nustatant foninę koncentraciją turėtų būti atsižvelgiama į šiuos principus:

9¹.1. vadovaujantis Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“, nustatytu požeminio vandens telkinių apibūdinimu ir vadovaujantis Metodiniais reikalavimais monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui, patvirtintais Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-156 „Dėl Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui patvirtinimo“, vykdomo požeminio vandens monitoringo rezultatais. Renkantis monitoringo strategiją ir analizuojant duomenis, turėtų būti atsižvelgiama, kad nuotėkio sąlygos ir požeminio vandens cheminė sudėtis keičiasi ir horizontalia, ir vertikalia kryptimis;

9¹.2. jei požeminio vandens monitoringo duomenų nepakanka, jų reikėtų surinkti daugiau, o foninė koncentracija nustatoma remiantis turimais duomenimis, jei tinka, pagal supaprastintą metodą, imant pogrupį ėminių, kurių rodikliai nerodo žmogaus veiklos poveikio. Kai įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama ir į informaciją apie geochemines pernašas bei procesus;

9¹.3. jei nėra pakankamai požeminio vandens monitoringo duomenų ir informacijos apie geochemines pernašas ir procesus, reikėtų surinkti daugiau duomenų ir informacijos, o foninę koncentraciją, jei įmanoma, įvertinti remiantis tokio paties tipo vandens sluoksnių statistiniais referenciniais rezultatais, gautais kituose rajonuose, apie kuriuos yra pakankamai monitoringo duomenų.“

3. Pakeičiu 25.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„25.1. informacija apie visus požeminio vandens telkinius, priskirtus rizikos grupei, ir tokių telkinių grupes, nurodant:

25.1.1. telkinių dydį;

25.1.2. kiekvieną teršalą arba rodiklį, kuriuo remiantis požeminio vandens telkinys priskirtas rizikos grupei;

25.1.3. aplinkos kokybės tikslus, su kuriais susijusi rizika, įskaitant realius ir potencialius teisėtus požeminio vandens telkinio panaudojimo būdus, taip pat požeminio vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių ir nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykį;

25.1.4. natūraliai susidarančių medžiagų atveju – natūralią foninę koncentraciją požeminio vandens telkiniuose;

25.1.5. jei ribinės vertės viršytos, informaciją apie jų viršijimą;“.

4. Pakeičiu 25.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„25.2. informacija apie ribines vertes, taikomas nacionaliniu lygmeniu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu;“.

5. Pakeičiu 25.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„25.3. santykį tarp ribinių verčių ir:

25.3.1. natūraliai susidarančių medžiagų atveju – foninės koncentracijos;

25.3.2. susijusių paviršinio vandens telkinių ir tiesiogiai nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų;

25.3.3. aplinkos kokybės tikslų ir kitų vandens apsaugos standartų nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu;

25.3.4. atitinkamos informacijos apie teršalų toksikologiją, ekotoksikologiją, patvarumą, bioakumuliacinį potencialą ir sklaidos tendenciją;“.

6. Pakeičiu 25.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„25.4. foninės koncentracijos nustatymo metodika;“.

7. Papildau nauju 25.5 papunkčiu:

„25.5. priežastys, kodėl nenustatytos medžiagų ar jonų arba rodiklių ribinės vertės, nurodytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“;“.

8. Papildau nauju 25.6 papunkčiu:

„25.6. pagrindinius požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo elementus, įskaitant monitoringo rezultatų kaupimo lygmenį, metodą ir laikotarpį, leidžiamą viršijimo mastą ir jo apskaičiavimo metodą;“.

9. Papildau nauju 28 punktu:

„28. Jei upių baseinų valdymo planuose nepateikiami 25 punkte nurodyti duomenys, planuose nurodomos priežastys.“

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Trečiokas