Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 IR 460 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 3251 STRAIPSNIU IR 334 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3742
2016 m. kovo 18 d. Nr. 263
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo
Nr. SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 3251 straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3742 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tikslinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) siekiama įtvirtinti galimybę „rašytinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik prašoma, pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, sušvelninti paskirtą bausmę ar sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį“. Kompleksinė Įstatymo projektu siūlomų Baudžiamojo proceso kodekso 319 straipsnio 4 dalies ir 3251 straipsnio 1 dalies pakeitimų analizė vis dėlto leidžia teigti, kad konkretūs rašytinio proceso atvejai ar pagrindai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra nurodomi ir (ar) atskirai išskiriami (išskyrus Baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnio 2 dalyje per neiginį suformuluotas išimtis), o rašytinio proceso galimybės iš esmės siejamos su proceso dalyvių neprieštaravimu tokio proceso galimybei ir tokio proceso atitiktimi teisingumo interesams. Be to, Įstatymo projekto rengėjų aiškinamajame rašte akcentuoti galimi rašytinio proceso pavyzdžiai savo turiniu iš esmės preliminariai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytus pagrindus, todėl kyla klausimas, ar Įstatymo projekte įtvirtinamo rašytinio proceso pagrindai išties sietini tik su Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais pavyzdžiais (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsniu), ar su daugiau Baudžiamojo proceso kodekso 326 ir 327 straipsniuose nurodytų pagrindų (pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimas ir bylos nutraukimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir panašiai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto rengėjams siūloma tikslinti (konkretizuoti) apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindus – aiškiai nurodyti, kokiais konkrečiais Baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais (pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytais atvejais ar panašiai) baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese galėtų ar turėtų vykti rašytinio proceso tvarka, taip pat atsisakyti abstraktaus ir neapibrėžto turinio kriterijaus „jeigu to reikalauja teisingumo interesai“.
2. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomoje Baudžiamojo proceso kodekso 319 straipsnio 4 dalyje (ir 3251 straipsnio 1 dalyje) nenurodant jokių konkretesnių (ir (ar) nepateikiant konkrečių nuorodų į baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas) apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindų ir iš esmės tokio proceso galimybes siejant tik su proceso dalyvių (nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo) neprieštaravimu rašytinio proceso galimybei, nurodytiems proceso dalyviams sukuriama papildoma nauja pareiga visuose apeliaciniuose skunduose (iš anksto apsisprendus) nurodyti, ar jie pageidautų, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Taigi tokiu Įstatymo projekte siūlomu modeliu tarsi formuojama bendra taisyklė, kad apeliaciniame procese bylos nagrinėjimas bendra tvarka vyksta būtent rašytinio proceso tvarka (proceso dalyviams atskirai nepaprašius bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka), o tik esant atitinkamam proceso dalyvio prašymui ir (ar) Baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išimtims – žodinio proceso tvarka (t. y. įtvirtinama kasacinio proceso modelio analogija). Atsižvelgiant į tai, siūloma baudžiamosios bylos nagrinėjimo modelį apeliaciniame procese formuoti priešingai – t. y. bendra tvarka apeliacinės bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka, o esant konkrečiai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtiems atvejams – rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apeliaciniuose skunduose taip pat turėtų nurodyti (jeigu jų sutikimas apskritai yra būtinas), ar jie pageidautų, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyktų ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka.
3. Įstatymo projekte teikiami Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalies pakeitimai, kuriais siūloma apeliaciniame procese, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, panaikinti proceso dalyvių teisę prašyti pakartotinai apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, siejant tokių apklausų poreikį ir (ar) galimybę tik su neaiškaus turinio aplinkybe (jeigu to reikalauja teisingumo interesai), vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš ankstesnio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimo, dėl kurio reikia bylą nagrinėti teisme iš naujo, priežasčių gali būti netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, įskaitant ir atliktas proceso dalyvių apklausas, todėl šios apklausos prireikus turėtų būti atliktos pakartotinai, o proceso dalyviai turėtų išsaugoti teisę prašyti jas atlikti. Kita vertus, jeigu įstatymo rengėjai nustatė praktikoje pasitaikančius dažnus piktnaudžiavimo šiomis teisėmis atvejus, siūlytina Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad teismas, nenustatęs jokios pakartotinės liudytojų ir (ar) nukentėjusiųjų apklausos būtinybės, gali atitinkama nutartimi atsisakyti tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius.
4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad galimybė vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalimi, jau nustatyta baudžiamojo proceso įstatyme, todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, analogišką galimybę reikėtų nustatyti ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų sisteminė analizė neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalies blanketinė norma yra pakankamas pagrindas teigti, kad ši galimybė yra numatyta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Abejotina dėl Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio nuostatų praktinio pritaikomumo galimybių apeliaciniame procese, kadangi Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos taikomos tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodyto straipsnio nuostatos taip pat nustato kaltinamojo (o ne nuteistojo ar išteisintojo) dalyvavimo teismo posėdyje tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnis (kaip ir Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnis, skirtas kasaciniam procesui) atskirai nustato asmenų dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvarką. Todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir apibrėžtumą, siūloma Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnyje atskirai įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir Įstatymo projekto Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnio pakeitimais siūlomas nuostatas. Analogiška galimybė kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis numatytina ir Baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnio 5 dalyje.
5. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Lyginamoji Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo projektu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kasaciniame procese siūlomos galimybės vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje turinys yra siauresnis, kadangi siejamas tik su suimtaisiais. Manytina, kad šios galimybės turinys turėtų būti vienodas nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnyje yra trys dalys, todėl jis negali būti papildytas 6 dalimi.
6. Įstatymo projekto 11, 19, 21–23 straipsniuose siūlomi pakeitimai ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos šiuos pakeitimus paskatinusios priežastys ir motyvai vertintini kritiškai. Manytina, kad siūlomais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais nepagrįstai iki minimumo susiaurinama teisėjo pranešėjo logiška pareiga tinkamai, kokybiškai ir visapusiškai parengti ir pristatyti nagrinėjamos bylos esmę ir visas kitas su nagrinėjama byla susijusias svarbias aplinkybes. Kyla klausimas ir dėl galimų neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių – piktnaudžiavimo itin glaustais teisėjo pranešėjo pranešimais.
7. Siūloma tikslinti Įstatymo projektu siūlomus Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio pakeitimus, kadangi iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis gali būti užtikrinamas visais atvejais, ar išskyrus Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nurodytus suimtojo privalomo pristatymo į teismo posėdį atvejus.
8. Nekvestionuojant Įstatymo projektu siūlomų Baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 2 dalies pakeitimų tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje ar atitinkamoje nutartyje, kurių nuorašai, vadovaujantis Įstatymo projekto 4 straipsniu, galėtų būti siunčiami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, padaryti esminiai ar žymesni Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai gali būti tinkamai neaprašyti arba tik paviršutiniškai paminėti, kadangi šie procesiniai dokumentai iš esmės gali būti skirti kitiems (nesusijusiems su padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aprašymu) klausimams tinkamai išspręsti. Dėl šios priežasties siūloma Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus informuoti atskira teismo nutartimi ar panašiu procesiniu dokumentu.
9. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektui įgyvendinti prokuratūrai, apeliacinės instancijos teismams ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui papildomai reikės skirti lėšų padidėjusioms išlaidoms dokumentams parengti ir pašto išlaidoms. Įstatymo projekto rengėjų manymu, šios lėšos gali būti sutaupytos mažinant lėšas, skirtas suimtiesiems konvojuoti į teismo posėdžius. Pažymėtina, kad Įstatymui įgyvendinti 2016 metais skirti papildomų lėšų arba perskirstyti patvirtintus asignavimus tarp asignavimų valdytojų nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nukelta Įstatymo projekto 24 straipsnyje nurodyta Įstatymo įsigaliojimo data, taip pat pateiktas pagrįstas papildomų lėšų poreikis konkretiems asignavimų valdytojams. Be to, reikėtų patikslinti ir kitus aktualumą praradusius Įstatymo projekto 24 straipsnyje nurodytus terminus.