Nr. DOK-4448
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00101-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2024 m. gruodžio 10 d. paduotu atsakovės UAB „Dirbti“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovės UAB „Dirbti“ paduotas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Hyperos grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Dirbti“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir atsakovės UAB „Dirbti“ priešieškinį ieškovei UAB „Hyperos grupė“ dėl netesybų priteisimo ir darbų kainos sumažinimo, trečiasis asmuo V. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Dirbti“ 20 649,32 Eur skolą, 489,94 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; patikslintą priešieškinį atmetė; nutraukė civilinės bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų – dėl įpareigojimo pateikti užpildytą statybos darbų žurnalą ir privalomą civilinės atsakomybės draudimą.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išimtinai palankiai vertino tik ieškovės argumentus ir netyrė atsakovės į bylą teikiamų įrodymų. Teismų sprendimais buvo suabsoliutintas vienas iš byloje esančių įrodymų – techninio projekto A laida. Teismai privalėjo vertinti įrodymų visumą, t. y. ar ieškovei pakako iš atsakovės gautos informacijos darbams vykdyti. Aplinkybė, kad darbai buvo vykdomi ir išrašomos sąskaitos, patvirtina, kad nepaisant to fakto, jog projekto A laida buvo gauta vėliau, ieškovė jau sutarties pasirašymo metu iš atsakovės gautų dokumentų pagrindu galėjo atlikti darbus. Ieškovės teiginys, jog jai darbus atlikti trukdė dokumentacijos trūkumas, yra neparemtas jokiomis aplinkybėmis, nes ieškovė nepaaiškina, kaip ji galėjo ir apskritai atliko darbus, jei, anot jos, ji neturėjo techninės dokumentacijos, kuri buvo parengta po darbų atlikimo. Teismai nepaaiškino, kodėl nesiremia atsakovės subrangovų paaiškinimais, jog nebuvo jokių trukdžių atlikti darbus, kurie akivaizdžiai prieštarauja ieškovės pozicijai. Teismai netyrė projektinių pakeitimo turinio, t. y. jog šiais pakeitimais ieškovės darbai palengvėjo. Taip teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, t. y. nesilaikė įrodymų lygybės principo ir nepagrįstai vadovavosi tik vienos šalies teikiamais įrodymais.
2. Teismai sprendė, kad atliktų darbų akto pasirašymas reiškia ne tik atliktų darbų rezultato priėmimą, kaip yra įtvirtinta CK 6.694 straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, bet ir sutarties sąlygų pakeitimą bei atsakovės patvirtinimą, jog darbų atlikimo terminas nebuvo praleistas. Tokiu būdu teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.694 straipsnis), nes atliktų darbų akte yra fiksuojamas tik atliktų darbų rezultatas, o teisiniai šalių santykiai dėl darbų atlikimo termino yra nustatyti sutartyje, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), todėl teismų vertinimas, jog atsakovė, pasirašiusi atliktų darbų aktą, kartu ir pratęsė ar sutiko su praleistais darbų atlikimo terminais, yra nepagrįstas. Tokia teismų išvada prieštarauja materialiosios teisės normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią darbų atlikimo terminas laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Teismų išvada, kad atsakovei priėmus ieškovės atliktus darbus, nustatytu terminu nepareiškus jokių pastabų dėl darbų kokybės ar jų atlikimo terminų, sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti tinkamai, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią atliktų darbų aktas patvirtina faktą apie rangovo darbų atlikimą, jų atlikimo laiką, tačiau nekeičia kitų sutarties sąlygų, pvz., dėl darbų atlikimo terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4, 7 dalis mokėtinas žyminis mokestis už paduotą kasacinį skundą yra 1244,12 Eur. Nurodyto dydžio žyminis mokestis skaičiuojamas nuo kasaciniu skundu ginčijamos sumos – 67 941,43 Eur, susidedančios iš 21 139,26 Eur pagal ginčijamus tenkintus ieškinio reikalavimus ir 46 802,17 Eur pagal netenkintus priešieškinio reikalavimus. Tuo tarpu paduodant kasacinį skundą sumokėtas 835 Eur žyminis mokestis yra nepakankamo dydžio.
Kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo V. Š. bei jo adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Dirbti“ (j. a. k. 304150502) (už atsakovę UAB „Dirbti“ jos vardu sumokėjusiam UAB „Dirbti“ direktoriui G. P.) 835 (aštuonis šimtus trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 3 d. UAB „Revolut Bank“, kodas ZN80591.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė