Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. LIEPOS 18 D. NUTARIMO NR. 963 „DĖL MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ PLĖTROS KONCEPCIJOS“ PAKEITIMO
2015 m. vasario 25 d. Nr. 228
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 55 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 963 „Dėl Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 963
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 228
redakcija)
Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, įgyvendinant Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Inovacijų plėtros programa), ir atsižvelgiant į Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Slėnių plėtros koncepcija), parengta Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija (toliau – Koncepcija).
2. Koncepcijos tikslas – siekti užtikrinti kryptingą mokslo ir technologijų parkų (toliau – parkai, parkus) plėtrą.
3. Pagrindinis Lietuvos ūkio plėtros politikos tikslas – didinti šalies konkurencingumą. Šiuolaikinės žiniomis grįstos ekonomikos sąlygomis valstybės konkurencingumą daugiausia lemia konkurencinis pranašumas mokslo ir inovacijų srityse. Valstybės daugiausia išteklių skiria investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP), taip pat inovacijas, kurdamos ir plėtodamos veiksmingą inovacijų sistemą. Pagal pasaulines tendencijas mokslo ir technologijų parkai, aktyvūs inovacijų sistemos dalyviai, – vienas iš esminių veiksnių, skatinančių valstybės konkurencingumą būtent inovacijų ir technologijų naudojimo srityje. Žiniomis grįsta ekonominė sistema gali prisidėti prie valstybės gerovės didinimo. Naujausios technologijos, inovatyvios idėjos itin pasitarnautų valstybės ekonomikos plėtrai.
4. Parkai – viena veiksmingiausių organizacinių formų, padedančių užtikrinti mokslo ir technologijų pažangą, aktyvinti technologijų ir verslo inovacijas, skatinti studijų, mokslo tyrimų ir verslo poreikių įtrauktį į bendrą procesą, paprasčiau įgyvendinti naujas mokslo idėjas, kurti ir skleisti modernias technologijas visose šiuolaikinės gamybos ir paslaugų srityse.
Parkų plėtra – labai sudėtingas daugialypis procesas, todėl, siekiant atrasti tinkamiausias jų plėtros priemones, svarbu įvertinti parkų raidos stadijas, kurios atspindi parkų galimybes, gebėjimus, poreikius, veiklos specifiką, vaidmenį inovacijų sistemoje, veiklos vertinimo rodiklius.
5. Atsižvelgiant į Inovacijų plėtros programos nuostatas, vieni svarbiausių veiklos, skatinančios konkurencingumą, principų yra verslumui palankios aplinkos kūrimas, investicijų į darbuotojų kompetenciją, MTEP ir inovacijų didinimas, verslo paslaugų sektoriaus ir jo infrastruktūros plėtra. Lietuvai siekiant tapti konkurencingai, daug dėmesio turėtų būti skirta darniam inovacijų sistemos veikimui. Inovacijų sistema turėtų užtikrinti visą inovacijų ciklą – nuo produkto idėjos gimimo iki jo išleidimo į rinką. Daug dėmesio reikėtų skirti visiems inovacijų kūrimo ciklo etapams, ypač svarbu stiprinti pagrindinio inovacijų ciklo etapo – eksperimentinės plėtros – veiklas. Parkai turėtų padėti plėtoti eksperimentinės plėtros veiklas, skatinti sukurti naujų produktų ir išleisti juos į rinką. Parkų veikla ir infrastruktūra turėtų būti orientuotos į technologijų perdavimą, eksperimentinės, demonstracinės ir gamybinės veiklos procesus – skatinti darnų inovacijų sistemos veikimą. Parkai turėtų siekti įgyti savo specializaciją, todėl jų veikla turėtų būti skirta didesnės pridėtinės vertės paslaugoms kurti.
6. Siekdama išanalizuoti esamą Lietuvos parkų būklę, nustatyti parkų plėtros kryptis, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu 2010 metais parengė Mokslo ir technologijų parkų veiklos vertinimo ir plėtros galimybių studiją (2011–2016) (toliau – Galimybių studija).
7. Remiantis Galimybių studija, nustatytos trys parkų plėtros stadijos:
7.1. pirmoji stadija – parkų įkūrimas ir plėtra, kai pagrindinė parkų veikla susijusi su infrastruktūros kūrimu, ryšių su regiono verslo organizacijomis ir mokslo bendruomene užmezgimu, parkų administracinių gebėjimų stiprinimu;
7.2. antroji stadija – parkų integracija į inovacijų sistemą, kai parkai tampa inovacijų sistemos dalimi ir užima tam tikrą vietą inovacijų skatinimo infrastruktūroje;
8. Remiantis Galimybių studijoje pateikta informacija, nuo 2002 metų daugiau kaip dešimtmetį sistemingai kurta ir plėtota fizinė parkų infrastruktūra, investuota siekiant užmegzti ryšių su regiono verslo organizacijomis ir mokslo bendruomene, stiprinti administracinius gebėjimus, nustatytas inovacijų ir verslo skatinimo paslaugų poreikis, jų mastas regionuose, tačiau nėra iki galo apibrėžta veiklos ir paslaugų specializacija inovacijų skatinimo sistemoje. Visa tai lėmė, kad didžioji dalis Lietuvoje veikiančių parkų yra pereinamosios stadijos iš pirmosios į antrąją.
Kaip rodo pasaulinė praktika, parkų plėtros stadijų nustatymas leidžia priimti sprendimus dėl parkų plėtros ir spartesnio integravimo į inovacijų sistemą. Atsižvelgiant į specializacijos, eksperimentinės plėtros veiklų ir inovacijų skatinimo poreikį, būtina inicijuoti papildomos infrastruktūros plėtrą ir parkų darbuotojų gebėjimų ugdymą, tai leistų parkams pereiti į trečiąją plėtros stadiją – aktyvai dalyvauti inovacijų sistemos veikloje.
9. Parkų plėtra labai veikia integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) MTEP projektus. Siekiant sudaryti sąlygas stiprinti verslo vaidmenį slėniuose, įgyvendinta Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 „Dėl Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“, 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ VP2-1.4-ŪM-04-V priemonė „Inogeb LT-2“, pagal ją finansuotos investicijos į parkų infrastruktūros objektus – technologijų verslo inkubatorius, jų atviros prieigos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų ir panašių objektų statybą ir įrengimą.
10. Parkų paskirtis – teikti bendrojo pobūdžio inovacijų paramos paslaugas, kurios gali būti pritaikytos daugeliui skirtingų įmonių. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų arba specifinių žinių (rinkos tyrimai, technologijų perdavimas, technologinis ir inovacijų auditas) reikalingas paslaugas teikia tik keletas parkų. Parkų teikiamos paslaugos neturi aiškių tendencijų ir kol kas neatitinka specifinių verslo poreikių, kuriuos nurodo didelę pridėtinę vertę kuriančios įmonės.
11. Parkai per mažai dėmesio skiria klasterizacijai, tarptautiniam bendradarbiavimui – visa tai nesudaro palankių sąlygų formuotis klasteriams, įvairiems inovacijų tinklams ir panašiai. Nepakankamai dėmesio skiriama darbui su parkų bendruomenėmis, vadinamųjų pumpurinių ir pradedančiųjų įmonių steigimui, parke įsikūrusių įmonių rotacijai ir jų veiklos viešinimui.
Kol kas parkai – verslui mažai žinomi ir ne itin patrauklūs. Parkai per mažai dalyvauja veiklose ir iniciatyvose, didinančiose regiono konkurencingumą, neskiria dėmesio paslaugų žinomumo ir prieinamumo gerinimui. Rengiant ir tvirtinant parkų strateginius dokumentus nedalyvauja arba per menkai dalyvauja savivaldybės ir verslo atstovai.
12. Kad didėtų parkų įtaka regionų (apskričių (toliau – regionas), kurių teritorijoje jie teikia inovacijų paramos paslaugas) raidai, o veikla taptų efektyvesnė ir skatintų tobulinti verslo subjektų inovacinius gebėjimus ir plėtoti inovacinę veiklą, verslo ir savivaldybių institucijų atstovai turėtų įsitraukti į parkų kolegialių valdymo organų veiklą, teikti pasiūlymus dėl jų strateginių veiklos krypčių ir priemonių, užtikrinančių sėkmingesnį parkų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
13. 2014–2020 metų laikotarpiu Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į parkų veiklą skiriamos pagal Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“.
14. Koncepcijoje vartojamos sąvokos atitinka Inovacijų plėtros programoje, Slėnių plėtros koncepcijoje, Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
PARKŲ VAIDMUO ĮGYVENDINANT SUMANIOS SPECIALIZACIJOS TIKSLUS
15. Pagal 2014 metų Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ataskaitoje „Mokslo parkų vaidmuo Sumanios specializacijos strategijose“ pateiktą informaciją, pradėjus Europoje plėtoti regioninę inovacijų politiką, sumanios specializacijos samprata lėmė esmines permainas. Sumanios specializacijos krypčių identifikavimas išryškina problemas, su kuriomis susiduria Europos regionai: sąstingį ir izoliaciją dėl pasenusių specializacijų ir pramonės struktūrų, kurios neskatina augti ekonomikos, didinti užimtumo, fragmentiškas ir nenuoseklias investicijas į inovacijų sritį.
Vadovaujantis 2012 metų Sumanios specializacijos platformos išleistu Sumanios specializacijos strategijų vadovu moksliniams tyrimams ir inovacijoms (angl. RIS 3), nustatomi dideli tikslai, todėl reikia bendrų inovacijų srities atstovų pastangų, norint juos pasiekti. Dėl to būtina laikytis principo „iš apačios į viršų“. Parkai, kaip regioninė inovacijų politikos įgyvendinimo priemonė, turi geras perspektyvas skatinti regioninę partnerystę inovacijų srityje. Tačiau savaime jie netampa sumanios specializacijos tikslų įgyvendinimo dalimi. Parkai turėtų išsikovoti šią poziciją įrodydami, kad yra tam pasirengę ir tinkamai prisideda prie sumanios specializacijos tikslų siekimo.
16. Siekdami būti visaverčiais sumanios specializacijos tikslų įgyvendinimo dalyviais, parkai turėtų būti pradininkai šiais lygmenimis:
16.1. vidaus lygmeniu – skatinti unikalias ir inovatyvias parkuose įsikūrusių verslo subjektų bendradarbiavimo formas ir perduoti šią patirtį visam regionui, kuriame veikia;
16.2. regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu – aktyvinti savo tarptautinius ryšius, siekti prisidėti prie sumanios specializacijos tikslų įgyvendinimo;
17. Norint imtis Koncepcijos 16 punkte nurodytų veiksmų, prireiktų parkų strateginio valdymo pokyčių, pabrėžiant:
17.1. požiūrį, grindžiamą didelės pridėtinės vertės ir inovacijų ekosistemų kūrimu; parkai šiuo atveju būtų inovacijų kūrimo ir diegimo tarpininkai, o ne tik nekilnojamojo turto valdytojai;
17.2. gebėjimą planuoti ilgalaikę perspektyvą – nustatyti prioritetus ir apsibrėžti teikiamas paslaugas;
17.3. gebėjimą tobulinti parkų veiklos stebėseną ir vertinimo procesą, daugiausia dėmesio skiriant:
18. Įvykdę Koncepcijos 16 ir 17 punktuose nurodytas sąlygas, parkai galėtų prisidėti prie regiono ir Lietuvos ekonomikos kaitos ir būtų aktyvūs sumanios specializacijos tikslų įgyvendinimo dalyviai.
19. Be rodiklių, pateiktų Koncepcijos 3 priede, labai svarbu nustatyti parkams tinkamus rodiklius, kurie padėtų įvertinti jų indėlį į sumanios specializacijos tikslų įgyvendinimą. Tinkamų rodiklių nustatymas atsižvelgiant į parkų ar jų dalininkų nustatytus tikslus, nėra vien tik parkų sėkmingos veiklos įvertinimas. Rodikliams nustatyti reikia specifinių gebėjimų, leidžiančių įvertinti parkų naudą kuriantis naujoms, žinioms imlioms įmonėms ir su parkais susijusių inovacijų ekosistemos dalyvių bendradarbiavimo kokybę. Parkų dalyvavimo siekiant sumanios specializacijos tikslų vertinimo rodikliai turėtų atsispindėti parkų ilgalaikiuose planavimo dokumentuose.
III SKYRIUS
GALIMOS PARKŲ VEIKLOS KRYPTYS
20. Parkų plėtros tikslas – tapti aktyviais inovacijų sistemos dalyviais, kurių teikiamos inovacijų paramos paslaugos didintų žinioms imlaus verslo konkurencingumą ir ugdytų inovacijų kultūrą.
21. Galimos parkų veiklos kryptys:
22. Plėtodami Koncepcijos 21.1 papunktyje nustatytą kryptį, parkai turėtų organizuoti ir koordinuoti žinių ir technologijų perdavimą ir diegimą – teikti verslo įmonėms komercinimo paslaugas: nuo idėjos koncepcijos patikrinimo, maketo ir prototipo kūrimo ir bandymo, prototipo demonstravimo, standartizacijos ir sertifikavimo procedūrų, bandomosios gamybos iki produkto parengimo rinkai. Parkų veikla turėtų būti skirta inovatyvaus verslo poreikiams tenkinti ir problemoms, su kuriomis susiduria nauja veiklą pradedanti įmonė, spręsti, daug dėmesio skiriant tiek įmonių, įsikūrusių parkuose, tiek kitų žiniomis grįstų įmonių plėtrai, jų eksporto veiklos skatinimui ir panašiai.
23. Plėtodami Koncepcijos 21.2 papunktyje nustatytą kryptį ir siekdami skatinti klasterizaciją, parkai turėtų prisidėti prie verslo ir mokslo bendradarbiavimo ir inovacijų poreikio kultūros ugdymo, populiarinti klasterizacijos naudą – kurti žinių apie klasterių valdymo ypatumus, įmonių tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, vertės grandinės kūrimą, teikiamas klasterių fasilitatorių (tarpininkų) paslaugas, sėkmės istorijas ir panašiai sklaidos terpę. Parkai turėtų skatinti įmones burtis į klasterius ir prisidėti prie jų plėtros: palaikyti galimų ar esamų klasterių dalyvių bendradarbiavimą, siūlyti bendrus projektus, padėti rasti partnerių, tinkamą finansavimą, atlikti bendrų klasterio projektų koordinavimo funkcijas. Įmonių skatinimas jungtis į klasterius ar kitus inovacinius tinklus sudaro sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, mažinti MTEP ir inovacijų veiklos išlaidas, įgyjant žinių, įsigyjant technologijų ir veiklai plėtoti reikalingą infrastruktūrą. Tai sudaro daugiau galimybių mokytis, skatina lankstumą ir leidžia greičiau išleisti į rinką naujus produktus, padeda įmonėms didinti konkurencingumą.
24. Lietuvos rinka nedidelė, todėl jai labai svarbu integruotis į tarptautinius tinklus. Plėtojant Koncepcijos 21.3 papunktyje nustatytą kryptį, parkams rekomenduojama stiprinti inovacijų sistemos dalyvių tarptautinį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kad verslas gautų prieigą prie naujausių žinių ir MTEP laimėjimų. Parkai turėtų įsitraukti į tarptautines iniciatyvas, dalyvauti įgyvendinant tarptautinius projektus, skatinti įmones ir nacionalinius klasterius jungtis prie pasaulinių žinių, inovacijų ir kitų partnerystės tinklų, naudotis jų teikiamomis galimybėmis kuriant didesnę pridėtinę vertę. Tai leistų atverti naujas rinkas, diegti inovacijas, dalyvauti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – MTEPI) centrų veikloje, neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir siekti būti konkurencingiems tarptautiniu mastu. Parkai turėtų supažindinti užsienio verslo ir mokslo įstaigas su Lietuvos inovacijų potencialu, skatindami jas naudotis tiek konkrečiai parkų teikiamomis paslaugomis, tiek visos Lietuvos MTEPI infrastruktūros galimybėmis, ypač daug dėmesio skirdami technologijų plėtrai.
25. Ilgai užtrunka, kol naujosios technologijos ir inovacijos pasiekia rinką ir duoda pirmąsias generuojamas pajamas. Plėtojant Koncepcijos 21.4 papunktyje nustatytą kryptį ir siekiant sukurti palankią ankstyvojo inovatyvaus verslo plėtros aplinką, būtina mažinti šio verslo rizikos veiksnių. Parkai turėtų prisiimti dalį šios rizikos ir didelį potencialą turinčioms naujoms technologijų įmonėms teikti viešąsias inovacijų paramos ir kitas su įmonių plėtra pirmaisiais veiklos metais susijusias paslaugas.
Rodydami gerąją verslumo patirtį ir sudarydami palankią terpę pritraukti kūrybingų, jaunų ir aktyvių žmonių, parkai turėtų skatinti tokius asmenis kurti savo verslą.
26. Plėtodami Koncepcijos 21.5 papunktyje nustatytą kryptį, parkai turėtų prisidėti prie inovacijų kultūros ugdymo, siekdami tapti regiono lyderiais, – populiarinti ne tik inovacijas, bet ir mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti darbo vietų ir verslo organizavimo inovacijas, atlikti socialinę funkciją – plėtoti technologijas socialinėje aplinkoje, kurti inovatyvią, smulkiajam ir vidutiniam verslui palankią aplinką.
27. Plėtodami Koncepcijos 21.6 papunktyje nustatytą kryptį, parkai teiktų inovacijų paramos paslaugas įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems inovacijų sistemos dalyviams. Kad teikiamos inovacijų paramos paslaugos būtų specializuotos, tikslinga skatinti parkų bendradarbiavimą formuojant ir teikiant specializuotus paslaugų paketus pagal geriausias kompetencijas.
IV SKYRIUS
PARKŲ VEIKLOS PLANAVIMAS IR VEIKLOS REZULTATŲ STEBĖSENA
28. Svarbiausias parko strateginio planavimo dokumentas turėtų būti parko strategija, kurioje analizuojama parko būklė (aplinka ir ištekliai), išorės veiksniai ir plėtros netolygumai, vykdomos programos, stipriosios ir silpnosios vietos, galimybės ir grėsmės. Parko strategijoje, remiantis atlikta analize, turėtų atsispindėti parko veiklos specializacija, pateikta parko veiklos vizija, nustatyti prioritetai, misija, tikslai ir uždaviniai. Parko strategijoje turėtų būti numatomas paslaugų paketas įmonėms, prognozuojami parko veiklos rezultatų rodikliai ir priemonės šiems rodikliams pasiekti, nurodomi siekiami rezultatai, nustatoma parko strategijos įgyvendinimo stebėsena ir atskaitomybė. Parko strategija tvirtinama per eilinį parko visuotinį dalininkų susirinkimą parko įstatuose nustatyta tvarka.
29. Rengiant parko metinį veiklos planą, turėtų būti atsižvelgta į parko strategiją. Parko metiniame veiklos plane, be parko strategijoje išdėstytų tikslų ir uždavinių, turėtų būti nurodyti prognozuojami parko veiklos rezultatų rodikliai, planuojamas biudžetas ir priemonės šiems rodikliams pasiekti.
30. Parkų veiklos rezultatų stebėsenos (monitoringo) tikslas – stebėti ir analizuoti parkų veiklos duomenis ir rezultatus, siekiant įvertinti jų veiklos veiksmingumą, sudaryti sąlygas tobulinti jų veiklą.
31. Parkų veiklos rezultatų stebėseną rekomenduojama atlikti vadovaujantis Koncepcijos 3 priede nustatytais rodikliais.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Mokslo ir technologijų parkų
plėtros koncepcijos
1 priedas
REKOMENDUOJAMŲ MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKO VEIKLOS DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. Mokslo ir technologijų parko (toliau – parkas) veiklos dokumentai:
2. Įmonių inkubavimo tvarkos apraše turėtų būti nustatyti įmonių atrankos ir priėmimo į parką kriterijai ir sąlygos. Prioriteto tvarka galimi tokie įmonių priėmimo į parką atrankos kriterijai:
2.2. esamas ir galimas inovacijų (technologijų, produkto, paslaugos, verslo vadybos praktikos – proceso, kliento ar personalo) taikymo lygis, didinantis kuriamą pridėtinę vertę;
2.4. įmonės perkami (užsakomi) moksliniai tyrimai (biudžeto dalis, skirta užsakomiems moksliniams tyrimams);
2.5. negamybinė, tačiau turinti didelių plėtros galimybių (kuriai atlikti aktyviai taikomos naujovės ir inovacijos) veikla; įmonių inkubavimo tvarkos apraše taip pat turėtų būti nurodyta, kad parkas nutraukia sutartį su įmone po numatyto iš anksto laikotarpio; parkui nutraukus sutartį su įmonėmis, joms ir toliau gali būti teikiamos konsultacijos; tolesnis bendradarbiavimas svarbus, nes padėtų maksimaliai didinti galimų darbo vietų ir kurti gerovę buvusiose parko įsteigtose naujose įmonėse po to, kai jos integruojasi į platesnę bendruomenę, tai leistų šioms įmonėms lengviau užmegzti ryšius su kitomis įmonėmis ir atlikti parko lyderių vaidmenį kitoms įmonėms, kurios ketina įsikurti parke.
3. Parke veikiančių įmonių stebėsenos tvarkos apraše galėtų būti pateikti šie rodikliai:
3.1. įmonių, susijusių su aukštųjų technologijų kūrimu, dalis (visų parke įsikūrusių įmonių procentais);
3.2. įmonių, kuriančių mažą ar vidutinę pridėtinę vertę, tačiau atliekančių ir didelės pridėtinės vertės veiklą (moksliniai tyrimai, inovacijų taikymas ir panašiai), dalis (visų parke įsikūrusių įmonių procentais);
3.6. įmonių vykdomų tarptautinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektų skaičius;
3.7. įmonių, pritraukusių savo veiklai papildomą finansavimą (rizikos kapitalo fondų, banko, užsienio investuotojų ir panašiai), skaičius;
3.10. įmonių bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis (bendri projektai, studentų praktika ir panašiai);
4. Rekomenduojama parengti parko nuomos įkainių parko įmonėms nustatymo tvarkos aprašą, kuriame būtų pateikti nuomos įkainiai įmonėms ir įkainių apskaičiavimo metodika.
5. Kad parko įmonės veiktų efektyviai ir pasiektų užsibrėžtų rezultatų, parkas iki kiekvienų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos turėtų įvertinti parke įsikūrusių įmonių veiklą pagal parko visuotiniame dalininkų susirinkime patvirtintus įmonių stebėsenos tvarkos aprašo rodiklius.
Mokslo ir technologijų parkų
plėtros koncepcijos
2 priedas
REKOMENDUOJAMŲ TEIKTI MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ INOVACIJŲ PARAMOS PASLAUGŲ SĄRAŠAS
1. Rekomenduojama teikti šias pagal formą suskirstytas mokslo ir technologijų parkų (toliau – parkai) inovacijų paramos paslaugas:
2. Rekomenduojama teikti šias pagal turinį suskirstytas parkų inovacijų paramos paslaugas:
2.1. infrastruktūros paslaugas, susijusias su fizine infrastruktūra ir jos priežiūra:
2.1.1. mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) infrastruktūrinio aprūpinimo paslaugas (patalpų ir įrangos nuomos);
2.2. technines ir technologines paslaugas:
2.3. technologinės partnerystės paslaugas:
2.4. inovacijų vadybos paslaugas:
2.5. inovacijų finansavimo prieigos paslaugas:
2.5.1. naudojimosi viešosiomis finansinėmis ir rizikos kapitalo priemonėmis konsultacines paslaugas;
2.6. intelektinės nuosavybės vadybos paslaugas:
3. Paslaugos, nurodytos šio priedo 2.1, 2.2 ir 2.3 papunkčiuose, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų visų parko teikiamų paslaugų.
Mokslo ir technologijų parkų
plėtros koncepcijos
3 priedas
REKOMENDUOJAMŲ MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Veiklos kryptys |
Specifiniai rodikliai |
Bendrieji rodikliai |
| 1. |
Sudaryti sąlygas kurti ir komercinti mokslinių tyrimų rezultatus |
technologijų perdavimo sutarčių (procesų) skaičius (vienetais) |
paslaugų, nurodytų Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos 2 priedo 2 punkte, apimtis (eurais)
unikalių klientų skaičius (vienetais)
dėl mokslo ir technologijų parko (toliau – parkas) veiklos apskrityje padidėjęs inovatyvių įmonių skaičius (vienetais)
dėl parko veiklos apskrityje sukurtos aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietos (vienetais)
sėkmingai įgyvendintų projektų dalis (visų įgyvendintų projektų procentais)
įmonių, patenkintų parko teikiamomis paslaugomis, dalis (visų įmonių, įsikūrusių parke, procentais)
parkų žinomumo kaita regione |
| parkų gautos pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklos (jeigu parkai disponuoja MTEPI infrastruktūra) (eurais) |
|||
| 2. |
Aktyvinti inovacinę partnerystę |
pagal partnerystę įgyvendinamų MTEPI projektų skaičius (vienetais) |
|
| susikūrusių naujų ir veiklą vykdančių klasterių skaičius (vienetais) |
|||
| į klasterį pritrauktų naujų narių skaičius (vienetais) |
|||
| 3. |
Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą |
tarptautinių MTEPI projektų, sutarčių skaičius (vienetais) |
|
| tarptautinių inovacijų paramos paslaugų teikimo projektų skaičius (vienetais) |
|||
| parko lėšos, gautos įgyvendinant tarptautinius projektus (eurais) |
|||
| 4. |
Sudaryti palankias sąlygas steigtis ir plėtotis inovatyvioms įmonėms |
naujų technologijų įmonių skaičius (vienetais) |
|
| pritraukta investicijų į naujas technologijų įmones (eurais) |
|||
| parke veikiančių įmonių išleistų į rinką naujų produktų skaičius (vienetais) |
|||
| 5. |
Ugdyti inovacijų kultūrą, bendruomeniškumą |
inovatyvumą, verslumą, kūrybiškumą skatinančių iniciatyvų (mokymų, seminarų, konkursų) skaičius (vienetais) |
|
| informacinių renginių, konferencijų, pristatančių sėkmės istorijas, technologines naujoves, skaičius (vienetais) |
|||
| inicijuotų viešųjų (socialinių inovacijų) projektų skaičius (vienetais) |
|||
| 6. |
Siekti, kad parkas įgytų specializaciją (teiktų specializuotas inovacijų paramos paslaugas, skirtas tam tikram technologijų sektoriui) |
unikalių klientų skaičius pagal ekonominės veiklos sritis (vienetais) |