vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL Valstyvinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. O3-6 „dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų Sąvado patvirtinimo“ KLAIDOS IŠTAISYMO
2015 m. vasario 13 d. Nr. O3-182
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2015 m. vasario 4 d. pažymą Nr. O5-32 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ klaidos ištaisymo“, Komisija n u t a r i a:
1. Ištaisyti Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas), 93.1. punktą ir išdėstyti jį taip:
„93.1. tuo atveju, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ties dispečerinio valdymo grafike nustatytos galios riba patiekia didesnį šilumos kiekį nei buvo nustatyta, nepriklausomas šilumos gamintojas privalo atlyginti šilumos tiekėjo patirtas balansavimo sąnaudas, apskaičiuojamas pagal formulę:
kur:
CHP, y – dengtinos balansavimo išlaidos mėnesį y, Eur;
QHP, j, y – balansavimo šilumos kiekis, susidaręs dėl nepriklausomo šilumos gamintojo j veiksmų (neveikimo), mėnesį y, MWh. Šiuo atveju balansavimo šilumos kiekis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp nepriklausomo šilumos gamintojo j faktiškai patiekto šilumos kiekio (valandos tikslumu) ir šilumos nepatiekimo momentu galiojusiame dispečeriniame valdymo plane, sudarytame pagal Sąvado 80 punktą, numatyto šilumos kiekio, kurį per atitinkamą laikotarpį nepriklausomas šilumos gamintojas j privalėjo pagaminti;
pHP, j, y – nepriklausomo šilumos gamintojo j, pagal Supirkimo tvarkos nuostatas nustatyta šilumos pardavimo šilumos tiekėjui kaina mėnesį y, euro ct/kWh;
2 – balansavimo šilumos pirkimo koeficientas;“
2. Ištaisyti Sąvado 93.2. punktą ir išdėstyti jį taip:
„93.2. tuo atveju, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ties dispečerinio valdymo grafike nustatytos galios riba nepatiekia šilumos kiekio, o šilumos tiekėjas atitinkamai turėjo koreguoti dispečerinio valdymo grafiką, nepriklausomas šilumos gamintojas privalo padengti šilumos tiekėjo patirtas balansavimo sąnaudas, apskaičiuojamas pagal formulę:
kur:
C`HP, y – dengtinos balansavimo išlaidos mėnesį y, Eur;
Q`HP, j, y – balansavimo šilumos kiekis, susidaręs dėl nepriklausomo šilumos gamintojo j veiksmų (neveikimo), mėnesį y, MWh. Šiuo atveju balansavimo šilumos kiekis yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp nepriklausomo šilumos gamintojo j faktiškai patiekto šilumos kiekio (valandos tikslumu) ir šilumos nepatiekimo momentu galiojusiame dispečeriniame valdymo plane, sudarytame pagal Sąvado 80 punktą, numatyto šilumos kiekio, kurį per atitinkamą laikotarpį nepriklausomas šilumos gamintojas j privalėjo pagaminti;
pHP, y – šilumos tiekėjo faktinės balansavimo šilumos užtikrinimo sąnaudos mėnesį y, euro ct/kWh. Faktinės balansavimo sąnaudos lygios šilumos tiekėjo ir kitų nepriklausomų šilumos gamintojų, veikiančių toje pačioje šilumos tiekimo sistemoje, kurių įrenginiai buvo panaudoti kompensuojant nepriklausomo šilumos gamintojo j, dėl kurio susidarė balansavimo sąnaudos, nepagamintą šilumos kiekį, faktinių šilumos gamybos sąnaudų svertiniam vidurkiui (kintamosioms ir pastoviosioms) mėnesį y, apskaičiuotoms vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir (ar) nustatytomis pagal Supirkimo tvarkos nuostatas. Visais atvejais šilumos tiekėjo dispečeris pateikdamas Sąvado 94 punkte numatytą pakoreguotą dispečerinio valdymo planą privalo vadovautis mažiausių sąnaudų principu bei atitinkamai patikslintame dispečerinio valdymo plane nurodyti, kuriais šilumos įrenginiais buvo atliekamas nepriklausomo šilumos gamintojo j balansavimas;
10,2 – balansavimo šilumos pirkimo koeficientas.“