Administracinė byla Nr. eAS-83-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05931-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas 2024 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 24S152334 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.
Pareiškėjas taip pat prašė, teismui sprendžiant, kad šiuo atveju yra praleistas terminas skundui paduoti, atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos Sprendimo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo negavo, o gavo tik pranešimą apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas iš pranešimo turinio sužinojęs, kad yra priimtas skundžiamas Sprendimas, nesuprato kokiu būdu gali susipažinti su Sprendimu ir laukė kada Sprendimas pareiškėjui bus įteiktas. Pareiškėjas pakankamai ilgai nesulaukęs Sprendimo, nežinodamas Sprendimo turinio, nesuprasdamas kokiu būdu gali susipažinti su Sprendimu, siekdamas gauti Sprendimą ir įvertinti jo turinį bei skundo pateikimo galimybes, susitarė su advokatu dėl teisinių paslaugų teikimo. Taigi sudarius sutartį su pareiškėju, advokatas 2024 m. spalio 10 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti Sprendimo nuorašą bei suteikti informaciją apie tai kokiu būdu Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui. Skundžiamo Sprendimo nuorašas advokatui buvo atsiųstas 2024 m. spalio 18 d. Tuo pačiu Migracijos departamentas pateikė informaciją apie tai, kad priėmus sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą užsieniečiui siunčiamas ne sprendimas, o tik pranešimas apie priimtą Sprendimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 137 ir 138 straipsniuose įtvirtinta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis iš pranešimo turinio sužinojęs, jog yra priimtas skundžiamas Sprendimas, nesuprato kokiu būdu gali susipažinti su Sprendimu ir laukė kada Sprendimas pareiškėjui bus įteiktas, vertino kaip deklaratyvius. Teismas įvertinęs pranešimo turinį priėjo prie išvados, kad pranešime aiškiai ir suprantamai išdėstytos aplinkybės dėl priimto Sprendimo. Pranešime nurodyta Sprendimo data ir Sprendimo apskundimo tvarka, taip pat pranešimas pareiškėjui pateiktas ne tik valstybine kalba, bet ir anglų kalba. Teismas taip pat pažymėjo, kad pranešimo pateikimo pareiškėjui data yra 2024 m. birželio 26 d., taigi terminas pateikti skundą teismui praleistas 4 mėnesius.
Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti prašymą teismui įstatyme nustatytu terminu, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog prašymo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvių naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Teismas nenustatė objektyvių, svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo praleistas terminas šiuo atveju turėtų būti atnaujintas, todėl prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą priimti, arba atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo paduoti ir priimti skundą, arba perduoti pirmosios instancijos teismui skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog neginčija fakto, kad 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje iš Migracijos departamento gavo pranešimą apie priimtą Sprendimą, dėl kurio pareiškėjas šioje byloje pateikė skundą, tačiau paties Sprendimo pareiškėjas negavo, Sprendimas net nebuvo siųstas pareiškėjui. Tai patvirtina kartu skundu į bylą pateiktas Migracijos departamento atsakymas advokatui. Pranešime apie priimtą sprendimą nėra išdėstyti Sprendimo motyvai, nėra nurodyti argumentai. Pranešimu tik suteikta informacija, jog yra priimtas nurodytas sprendimas. Pranešime apie priimtą sprendimą nėra nurodyta, kad Sprendimas nebus siunčiamas. Priešingai, pranešimu pareiškėjas informuojamas apie jo teisę pateikti skundą Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad Sprendimas bus įteiktas pareiškėjui ir nuo įteikimo momento pareiškėjui bus pradėtas skaičiuoti 14 dienų terminas skundui paduoti. Pakankamai ilgai nesulaukęs Sprendimo, pareiškėjas pats kreipėsi į advokatą. Savo ruožtu advokatas nedelsiant po kreipimosi (2024 m. spalio 10 d.) pateikė prašymą Migracijos departamentui pateikti Sprendimą. Sprendimo nuorašas advokatui buvo atsiųstas 2024 m. spalio 18 d. Tik šią dieną gavus Sprendimą, atsirado galimybė įvertinti Sprendimo motyvus ir argumentus. Sprendimas buvo apskųstas per 5 dienas (2024 m. spalio 23 d.) po jo gavimo dienos, t. y. skundas pateiktas gana operatyviai, ypač atsižvelgiant į skundo sudėtingumą. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl teismas pareiškėjui pateiktą pranešimą apie tai, kad Migracijos departamentas yra priėmęs Sprendimą ir kuriame nurodyta, jog Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo paties sprendimo įteikimo dienos, laiko tinkamu Sprendimo įteikimu pareiškėjui, nors pats Sprendimas pareiškėjui nebuvo siunčiamas ir nebuvo įteiktas.
Pareiškėjas pažymi, jog Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šiame įstatyme nėra nustatyta, jog užsienietis skundą gali paduoti per 14 dienų nuo informacijos apie priimtą sprendimą sužinojimo dienos. Sprendimo įteikimas ir sužinojimas, kad yra priimtas sprendimas, yra visiškai skirtingi dalykai. Įteikus sprendimą, tampa žinomas sprendimo turinys, sprendimo argumentai bei motyvai. Juos galima vertinti ir apsispręsti skųsti sprendimą ar ne. Tuo metu gavus tik informaciją, kad yra priimtas sprendimas, bet jo nemačius, viso to įvertinti negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Migracijos departamento Sprendimas realiai pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. spalio 18 d. per jo atstovą. Teismas netinkamai nustatė Sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą. Todėl pareiškėjo paduotas skundas laikytinas paduotu nepraleidus Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir, kadangi jokie trūkumai nustatyti nebuvo, turėjo būti priimtas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam nėra suprantami Lietuvoje veikiančių institucijų veikimo niuansai, pvz., kad laukiamas sprendimas nebus pareiškėjui išsiųstas ir įteiktas. Yra visiškai akivaizdu, kad nežinant skundžiamo sprendimo turinio, jo priėmimo motyvų yra neįmanoma pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimus atitinkanti skundą. Taigi, atsižvelgiant į tai, netgi laikant, kad pareiškėjo 2024 m. spalio 23 d. paduotas skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, tokiu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, o teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Migracijos departamento Sprendimo, priimto 2024 m. birželio 21 d., panaikinimo kreipėsi praleidęs Įstatymo nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pranešimo dėl sprendimo pateikimo pareiškėjui data yra 2024 m. birželio 26 d., todėl terminas pateikti skundą teismui praleistas 4 mėnesius. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti prašymą teismui įstatyme nustatytu terminu, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog prašymo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai nustatė Sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą. Pareiškėjas 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje iš Migracijos departamento gavo pranešimą apie priimtą Sprendimą, dėl kurio pareiškėjas šioje byloje pateikė skundą, tačiau paties Sprendimo pareiškėjas negavo, Sprendimas net nebuvo siųstas pareiškėjui. Sprendimo įteikimas ir sužinojimas, kad yra priimtas sprendimas, yra visiškai skirtingi dalykai. Įteikus sprendimą, tampa žinomas sprendimo turinys, sprendimo argumentai bei motyvai. Sprendimo nuorašas advokatui buvo atsiųstas 2024 m. spalio 18 d. Tik šią dieną gavus Sprendimą atsirado galimybė įvertinti Sprendimo motyvus ir argumentus. Sprendimas buvo apskųstas per 5 dienas (2024 m. spalio 23 d.) nuo jo gavimo dienos.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-18-520/2024 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia (be kita ko) apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).
Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (redakcija galiojanti nuo 2024 m. vasario 16 d.) (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (trečia pastraipa). Jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytu sprendimu ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, užsienietis su priimtu sprendimu supažindinamas šių sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (ketvirta pastraipa).
Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24S111552, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktais, kadangi su asmeniu nutraukta darbo sutartis, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmuo nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą.
Byloje nustatyta, kad apie Migracijos departamento priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. birželio 26 d. elektroniniu laišku, prie kurio pridėtas pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, kai į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas įspėjimas (toliau – ir Pranešimas), kartu su šiuo pranešimu pareiškėjui nebuvo siųstas Sprendimo nuorašas. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimas (administracinio akto nuorašas) pareiškėjo atstovui elektroniniu laišku buvo nusiųstas 2024 m. spalio 18 d., atsakant į jo 2024 m. spalio 10 d. prašymą Migracijos departamentui.
Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2027 m. birželio 20 d. vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2027 m. birželio 20 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. birželio 26 d. informavo Pranešimu apie Sprendimą, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo atstovas Sprendimą (t. y. visos apimties individualų administracinį aktą) gavo tik 2024 m. spalio 18 d. Duomenų, jog pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė Sprendimą anksčiau, byloje nėra.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią nustatė 2024 m. birželio 26 d., t. y. Pranešimo pareiškėjui pateikimo datą. Kaip jau buvo konstatuota, Migracijos departamentas pareiškėjo atstovui Sprendimo nuorašą elektroniniu laišku išsiuntė 2024 m. spalio 18 d., pareiškėjas skundą teismui padavė 2024 m. spalio 23 d., t. y. nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Apibendrinant konstatuotina, kad tik 2024 m. spalio 18 d. gavęs Sprendimą pareiškėjas galėjo pradėti rengti skundą (ABTĮ 24 ir 25 str.) ir kreiptis į teismą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.