VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2007 M. kovo 28 D. ĮSAKYMO NR. VA-25 „DĖL BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. spalio 15 d. Nr. VA-103

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 17 punktu ir 18.11 papunkčiu:

1. P a k e i č i u Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 10.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.2. nedeklaravo deklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustatė mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad MAĮ 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad bauda skiriama už mokėtino mokesčio neteisėtą sumažinimą dėl 10.1 punkte ir šiame punkte numatytų priežasčių, tačiau, skirtingai nei tai yra numatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVM įstatymas), MAĮ nėra numatytos galimybės skirti baudą už grąžintino mokesčio neteisėtą padidinimą. Todėl tuo atveju, kai nustatoma mažesnė grąžintina mokesčio suma nei buvo deklaruota, bauda neskiriama. Bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu vietoj grąžintinos mokesčio sumos susidaro mokėtina mokesčio suma.

 

1 pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo 100 eurų grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad jam priklauso grąžinti 80 eurų GPM sumos. Šiuo atveju bauda mokesčių mokėtojui neskiriama.

 

2 pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo 100 eurų grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad vietoj grąžintinos GPM sumos jis privalėjo sumokėti 200 eurų GPM. Šiuo atveju bauda skiriama nuo trūkstamos mokesčio sumos, t. y. nuo 200 eurų.

1.2. Pakeičiu 10.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„10.3. neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą. Laikoma, kad mažesnis mokesčio tarifas pritaikytas neteisėtai, jei konkrečiu atveju atitinkamo mokesčio įstatymas nenumato mažesnio mokesčio tarifo taikymo. Jeigu mokesčių mokėtojas neteisėtai pritaiko mažesnį tarifą, bauda skiriama nuo mokesčio sumos, susidariusios kaip skirtumas tarp mokesčių administratoriaus apskaičiuotos mokesčio sumos ir mokesčių mokėtojo apskaičiuotos mokesčio sumos, kuri apskaičiuota, neteisėtai taikant mažesnį mokesčio tarifą.

 

Pavyzdys

 

2015 m. pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas pardavė gyventojui prekių (knygelių-dėlionių, kurios PVM tikslais yra laikomos žaidimais, o ne knygomis), jas apmokestino ne standartiniu 21 PVM tarifu, o lengvatiniu 9 procentų PVM tarifu ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Prekių kaina be PVM 100 eurų. Pritaikius 21 procento PVM tarifą, turėjo būti apskaičiuotas 21 euro PVM, tačiau, neteisėtai pritaikius 9 procentų PVM tarifą, buvo apskaičiuoti 9 eurai PVM. Šiuo atveju bauda turi būti skiriama nuo trūkstamos PVM sumos (21 – 9 = 12), t. y. nuo 12 eurų.

1.3. Pakeičiu 12.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„12.1.1. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojo nepagrįstai sumažintą apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidintą apskaičiuotą iš biudžeto grąžintiną PVM sumą). Už šiuos PVM įstatymo pažeidimus apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama iš biudžeto grąžintina PVM suma) ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

 

1 pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo grąžintiną 100 eurų PVM. Mokesčių administratorius patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 150 eurų PVM. Mokesčių mokėtojas į biudžetą turėtų sumokėti 50 eurų PVM. Bauda skiriama nuo 150 eurų (apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos).

 

2 pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo grąžintiną 100 eurų PVM. Mokesčių administratorius patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 30 eurų PVM. Mokesčių mokėtojui turėtų būti grąžinta 70 eurų PVM. Bauda skiriama nuo 30 eurų (apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos).

1.4. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

„13. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) numatytų baudų skyrimas. VSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patikrinimo metu nustačius, jog socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, tai priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas (iki patikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Jeigu šie veiksmai buvo atlikti tą dieną, kai buvo išrašytas pavedimas tikrinti, bauda turi būti skiriama.“;

1.5. Pakeičiu 18.1.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„18.1.5. dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui. Didelė žala, padaryta valstybės biudžetui, yra tada, kai nesumokėto mokesčio dydis yra daugiau kaip 500 bazinių socialinių išmokų (anksčiau – (MGL);“

 

1.6. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

„31. Tuo atveju, kai pagal mokesčių mokėtojo prašymą buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta) mokesčio permoka (skirtumas) (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos), delspinigiai mokesčių mokėtojui pradedami skaičiuoti nuo tos dienos (įskaitytinai), kurią permoka (skirtumas) buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta). Delspinigiai baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sugrąžinamas į biudžetą (įskaitytinai).

 

Pavyzdys

 

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2015-03-29 deklaravo grąžintiną 200 eurų GPM permoką. Vietos mokesčių administratorius 2015-04-10 šią sumą grąžino mokesčių mokėtojui. 2015-07-01 mokesčių mokėtojas patikslino minėtą deklaraciją ir nurodė, kad grąžintina suma yra 50 eurų. Neatsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą GPM sumokėjimo terminas baigiasi 2015-05-02, delspinigiai (nuo 150 eurų sumos) gyventojui skaičiuojami nuo 2015-04-10, t. y. nuo tos dienos (įskaitytinai), kurią permoka (skirtumas) buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta), už kiekvieną kalendorinę dieną ir skaičiuojami tol, kol nepagrįstai grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka bus grąžinta į biudžetą.“

 

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną.

 

 

 

Viršininko pavaduotojas,

atliekantis viršininko funkcijas                                                                        Dainoras Bradauskas