LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMO PRIJUNGIMO PRIE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BŪDU IR VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2018 m. birželio 5 d. Nr. XIII-1229

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsniu ir atsižvelgdamas į Vytauto Didžiojo universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 1-1, Lietuvos edukologijos universiteto tarybos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 33, Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos 2018 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 44, nutaria:

1 straipsnis.

Reorganizuoti nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu.

2 straipsnis.

1. Patvirtinti Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu sąlygas (pridedama).

2. Patvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto statutą (pridedama).

3 straipsnis.

Pritarti Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu planui, išskyrus V skyrių.

4 straipsnis.

1. Reorganizuojamų Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriai užtikrina, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo pasibaigusių universitetų išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, būtų atlikti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Reorganizavime dalyvaujančio Vytauto Didžiojo universiteto rektorius užtikrina, kad visi veiksmai, susiję su po reorganizavimo veiklą tęsiančio Vytauto Didžiojo universiteto steigimo dokumentų pakeitimų įregistravimu Juridinių asmenų registre, būtų atlikti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis.

Šiuo nutarimu patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto statutas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

6 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) rengiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų 2019, 2020, 2021 ir 2022 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus ir skirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, atsižvelgti į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu plane numatytą finansavimo poreikį ir valstybės finansavimo galimybes;

2) siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ 2 straipsnio, kuriame nustatyta, kad reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams turi būti sudarytos sąlygos baigti studijas Vilniuje, nuostatas, perduoti Vytauto Didžiojo universitetui valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise dalį valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu Lietuvos edukologijos universiteto pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdomo, naudojamo ir juo disponuojamo nekilnojamojo turto.

7 straipsnis.

Pripažinti netekusiais galios nuo 2019 m. sausio 1 d.:

1) Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais);

2) Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. XI-1074 „Dėl Aleksandro Stulginskio universiteto statuto patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais);

3) Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. XI-1398 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2018 m. birželio 5 d.

nutarimu Nr. XIII-1229

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO REORGANIZAVIMO PRIjungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu sąlygomis (toliau – Reorganizavimo sąlygos) nustatoma Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu tvarka.

2. Reorganizavimo sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsniu, 2.97 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 ir 2.103 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi.

II SKYRIUS

REORGANIZUOJAMŲ IR REORGANIZAVIME DALYVAUJANČIŲ juridinių asmenų DUOMENYS

3. Duomenys apie reorganizuojamus juridinius asmenis:

3.1. Lietuvos edukologijos universitetas:

3.1.1. teisinė forma – viešoji įstaiga;

3.1.2. buveinė – Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Studentų g. 39;

3.1.3. juridinio asmens kodas – 111951498;

3.1.4. pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – LT119514917;

3.1.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (Vilniaus filialas); įregistravimo data – 1997 m. rugsėjo 24 d.

3.2. Aleksandro Stulginskio universitetas:

3.2.1. teisinė forma – viešoji įstaiga;

3.2.2. buveinė – Kauno r. sav., Akademijos mstl., Studentų g. 11;

3.2.3. juridinio asmens kodas – 111950962;

3.2.4. pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – LT119509610;

3.2.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (Kauno filialas); įregistravimo data – 1997 m. rugsėjo 24 d.

4. Duomenys apie reorganizavime dalyvaujantį juridinį asmenį:

4.1. Vytauto Didžiojo universitetas:

4.1.1. teisinė forma – viešoji įstaiga;

4.1.2. buveinė – Kauno m. sav., Kauno m., K. Donelaičio g. 58;

4.1.3. juridinio asmens kodas – 111950396;

4.1.4. pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – LT119503917;

4.1.5. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (Kauno filialas); įregistravimo data – 1998 m. gruodžio 28 d.

III SKYRIUS

REORGANIZAVIMO TIKSLAI IR BŪDAS

5. Reorganizavimo tikslai:

5.1. sukurti klasikinį, plačios aprėpties, artes liberales principais grindžiamą universitetą, siekiantį aukščiausios tarptautinių studijų ir mokslo kokybės;

5.2. tobulinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, plėtoti edukacinius tyrimus ir jų praktinį pritaikomumą institucijose;

5.3. stiprinti tarptautiniu lygiu konkurencingas bioekonomikos, žemės ūkio mokslų ir kitų su žemės ūkiu ir kaimo plėtra glaudžiai susijusių mokslo krypčių, įskaitant technologines ir inžinerines, studijas ir tyrimus, eksperimentinę, socialinę, kultūrinę plėtrą;

5.4. konsoliduoti, efektyviai naudoti ir atnaujinti valstybės skiriamus ir universitetų sukuriamus žmogiškuosius, infrastruktūros ir finansinius išteklius.

6. Sprendimą dėl reorganizavimo priima reorganizuojamų juridinių asmenų steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas.

7. Reorganizavimas grindžiamas Mokslo ir studijų įstatyme įvardyta mokslo ir studijų misija, aukštųjų mokyklų reorganizavimą reglamentuojančiomis normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta universitetų autonomija.

8. Reorganizavimo būdas – Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto, kuriam pereina visos reorganizuojamų juridinių asmenų – Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto – teisės ir pareigos. Pasibaigiantys juridiniai asmenys – Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas. Po reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo – Vytauto Didžiojo universitetas, įkuriant jame akademinius padalinius Švietimo akademiją bei Žemės ūkio akademiją, sui iuris teisėmis. Žemės ūkio akademija teisės aktų nustatyta tvarka naudojasi iki reorganizavimo Aleksandro Stulginskio universiteto valdytu valstybei priklausančiu nekilnojamuoju ir kitu turtu, infrastruktūra, reikalinga studijų procesui ir mokslinei veiklai vykdyti. Švietimo akademija naudojasi Vytauto Didžiojo universitetui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikėjimo teise suteiktu valstybės nekilnojamuoju turtu buvusių studentų Lietuvos edukologijos universiteto studijų baigimo laikotarpiui, taip pat kitu turtu, infrastruktūra, reikalinga studijų procesui ir mokslinei veiklai vykdyti.

IV SKYRIUS

REORGANIZAVIMO ETAPAI IR LAIKAS

9. Reorganizuojami juridiniai asmenys išregistruojami iš Juridinių asmenų registro 2018 m. gruodžio 31 d., o jų teisės ir pareigos nuo 2019 m. sausio 1 d. pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiam Vytauto Didžiojo universitetui.

10. Reorganizavimo metu papildomų teisių valdymo ir kitiems organams nesuteikiama.

V SKYRIUS

REORGANIZUOJAMŲ ir reorganizavime dalyvaujančiO JURIDINIŲ ASMENŲ TURTO ĮVERTINIMAS

11. Reorganizuojamų juridinių asmenų turtas pagal 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus:

11.1. Lietuvos edukologijos universiteto:

11.1.1. ilgalaikis materialusis turtas – 18 699 237,18 Eur;

11.1.2. ilgalaikis nematerialusis turtas – 30 819,98 Eur;

11.1.3. biologinis turtas – 13 667,59 Eur;

11.1.4. ilgalaikis finansinis turtas – 0 Eur;

11.1.5. trumpalaikis materialusis turtas – 3 869 177,61 Eur, iš jų:

11.1.5.1. atsargos – 229 905,04 Eur;

11.1.5.2. išankstiniai apmokėjimai – 48 138,23 Eur;

11.1.5.3. per vienus metus gautinos sumos 784 424,77 Eur;

11.1.5.4. pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 806 709,57 Eur;

11.1.6. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 232 „Dėl 2017 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“, – 6 227 000,00 Eur;

11.1.7. aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo ir mokslo plėtojimo (programos kodas – 01 01) lėšos – 5 972 000,00 Eur, iš jų 500 000,00 Eur turtui;

11.1.8. studentų rėmimo (programos kodas – 01 02) lėšos – 255 000,00 Eur.

11.2. Aleksandro Stulginskio universiteto:

11.2.1. ilgalaikis materialusis turtas – 43 056 217,90 Eur;

11.2.2. ilgalaikis nematerialusis turtas – 8 905,22 Eur;

11.2.3. biologinis turtas – 2 234 576,67 Eur;

11.2.4. ilgalaikis finansinis turtas – 1 971 132,14 Eur;

11.2.5. trumpalaikis materialusis turtas – 4 706 506,98 Eur, iš jų:

11.2.5.1. atsargos – 96 578,64 Eur;

11.2.5.2. išankstiniai apmokėjimai – 53 922,29 Eur;

11.2.5.3. per vienus metus gautinos sumos – 1 232 226,33 Eur;

11.2.5.4. pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 323 779,72 Eur;

11.2.5.5. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 232 „Dėl 2017 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“, – 6 303 000,00 Eur;

11.2.6. aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo (programos kodas – 01 10) lėšos – 5 825 000,00 Eur, iš jų 400 000,00 Eur turtui;

11.2.7. studentų rėmimo ir jų kreditavimo sistemos plėtojimo (programos kodas – 01 02) lėšos – 478 000,00 Eur.

12. Reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens Vytauto Didžiojo universiteto turtas pagal 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus:

12.1. ilgalaikis materialusis turtas – 36 029 622,73 Eur;

12.2. ilgalaikis nematerialusis turtas – 46 125,79 Eur;

12.3. biologinis turtas – 175 282,71 Eur;

12.4. ilgalaikis finansinis turtas – 241 072,18 Eur;

12.5. trumpalaikis materialusis turtas – 6 677 034,25 Eur, iš jų:

12.5.1. atsargos – 153 450,06 Eur;

12.5.2. išankstiniai apmokėjimai – 739 066,42 Eur;

12.5.3. per vienus metus gautinos sumos – 2 231 853,75 Eur;

12.5.4. pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 552 664,02 Eur;

12.6. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 232 „Dėl 2017 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“, – 12 099 586,00 Eur;

12.7. aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo (programos kodas – 01 10) lėšos – 10 999 707,00 Eur, iš jų 350 000,00 Eur turtui;

12.8. studentų rėmimo ir jų kreditavimo sistemos plėtojimo (programos kodas – 01 02) lėšos – 1 099 879,00 Eur.

VI SKYRIUS

Veiklų organizavimas, TURTO PASKIRSTYMAS, APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS DOKUMENTŲ PERĖMIMAS SAUGOTI

13. Iki 2018 m. liepos 31 d. visos Lietuvos edukologijos universiteto studijų programos perregistruojamos į Vytauto Didžiojo universiteto studijų programas.

14. Iki 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos edukologijos universiteto studentai perkeliami į Vytauto Didžiojo universitetą.

15. Iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojai ir kiti studijas aptarnaujantys darbuotojai pagal numatomą 2018–2019 mokslo metų krūvį įdarbinami Vytauto Didžiojo universitete.

16. Iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas inventorizuoja savo valdomą turtą ir atsiskaitymus, taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu Aleksandro Stulginskio universiteto patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto perdavimo po reorganizavimo veiklą tęsiančiam Vytauto Didžiojo universitetui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Nuosavybės teise valdomas Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto turtas nuo 2019 m. sausio 1 d. perduodamas po reorganizavimo veiklą tęsiančiam Vytauto Didžiojo universitetui nuosavybės teise.

17. Iki 2018 m. rugsėjo 30 d. jungtinės grupės, sudarytos iš Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto atstovų, inventorizuoja Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programas, mokslo ir studijų infrastruktūrą, mokslo kryptis, akademinių ir neakademinių padalinių funkcijas ir sudėtį, administracines ir valdymo bei aptarnaujančias informacines sistemas ir parengia išsamų konsolidacijos projektą bei po reorganizavimo veiklą tęsiančio Vytauto Didžiojo universiteto struktūros projektą.

18. Iki 2018 m. rugsėjo 30 d. jungtinė komisija, sudaryta iš Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto atstovų, išnagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir parengia po reorganizavimo veiklą tęsiančio Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų projektą.

19. Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka pagal finansinės atskaitomybės duomenis Aleksandro Stulginskio universiteto patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti dokumentai, teisės ir prievolės perduodami po reorganizavimo veiklą tęsiančiam Vytauto Didžiojo universitetui. Lietuvos edukologijos universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti dokumentai, teisės ir prievolės perduodami po reorganizavimo veiklą tęsiančiam Vytauto Didžiojo universitetui.

20. Visus veiksmus, susijusius su Reorganizavimo sąlygų nuostatų įgyvendinimu, užtikrina bei apskaitos ir finansinės atskaitomybės, kitų dokumentų ir įsipareigojimų perdavimo ir priėmimo aktus pasirašo Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriai.

21. Antspaudai su Lietuvos valstybės herbu, kuriais disponuoja Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas, po to, kai šie universitetai išregistruojami iš Juridinių asmenų registro, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas asmuo – Vytauto Didžiojo universiteto rektorius arba jo įgaliotas asmuo).

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Reorganizuojant Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas.

23. Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams, tęsiantiems darbą po reorganizavimo veiklą tęsiančiame Vytauto Didžiojo universitete, užtikrinamas 3 metų pereinamasis laikotarpis naujai patvirtintiems Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikaciniams reikalavimams pasiekti.

24. Reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams, pradėjusiems studijas iki Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo procedūrų pradžios, sudaromos sąlygos baigti studijas Vilniuje: pirmosios pakopos (bakalauro) nuolatinių ir ištęstinių studijų studentams – iki 2023 metų, antrosios pakopos (magistrantūros) studijų studentams – iki 2020 metų, trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų studentams – iki 2021 metų, atsižvelgiant į galimą visų pakopų studijų laikotarpio pailgėjimą dėl studentų teisės išeiti akademinių atostogų ne ilgesniam kaip vienų metų studijų laikotarpiui.

25. Iki reorganizavimo į Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programas įstojusiems ir po universiteto reorganizavimo procedūrų pradžios studijas baigusiems studentams bus išduodami Vytauto Didžiojo universiteto diplomai.

26. Reorganizuojami juridiniai asmenys apie reorganizavimo sąlygų sudarymą praneša visiems savo kreditoriams vadovaudamiesi Civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalimi.

_______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2018 m. birželio 5 d.

nutarimu Nr. XIII-1229

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

STATUTAS

Vytauto Didžiojo universiteto veiklos pradžia siejama su 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtais Aukštaisiais kursais, kurių pagrindu 1922 m. vasario 16 d. buvo įkurtas Lietuvos universitetas. 1924 m. į Dotnuvą perkeltas Lietuvos universiteto Matematikos – gamtos fakulteto Agronomijos – miškininkystės skyrius sudarė steigiamos Žemės ūkio akademijos branduolį. 1930 m. universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu, 1941 m. – vėl Vytauto Didžiojo universitetu, 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu. 1939–1940 m. į Universitetų įstatymu atkurtą Vilniaus universitetą perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų, Teisės ir Matematikos – gamtos fakultetai, 1949 m. – Filologijos fakultetas. 1950 m. universitetas buvo uždarytas, jo pagrindu įkurtos dvi savarankiškos aukštosios mokyklos – Kauno politechnikos institutas ir Kauno medicinos institutas.

1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, 1989 m. liepos 4 d. įstatymu „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“ atkurtam Vytauto Didžiojo universitetui suteiktas savarankiškos aukštosios mokyklos statusas.

Vytauto Didžiojo universitetas yra nuo 1922 m. vasario 16 d. iki 1950 m. spalio 31 d. Kaune veikusio universiteto dalies teisių paveldėtojas.

1994 m., sutikus Vatikano katalikiškųjų studijų kongregacijai, universiteto Teologijos – Filosofijos fakultetas ir nuo 1940 m. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje veikęs Teologijos fakultetas buvo pertvarkyti į Katalikų teologijos fakultetą Vytauto Didžiojo universitete.

2011 m. į Vytauto Didžiojo universiteto sudėtį įtrauktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas, jis buvo reorganizuotas į akademinį Vytauto Didžiojo universiteto padalinį – Muzikos akademiją.

2018 m. Vytauto Didžiojo universitetas susijungė su Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetais.

Susijungus Lietuvos edukologijos universitetas reorganizuotas į Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademiją sui iuris teisėmis. Lietuvos edukologijos universiteto veiklos pradžia siejama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1935 m. Klaipėdoje įsteigta pirmąja aukštąja pedagogine mokykla – Pedagoginiu institutu. 1939 m. Pedagoginis institutas buvo perkeltas į sostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu institutu, kuriam 1992 m. gegužės 20 d. suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto vardas. 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1398 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto patvirtinimo“ Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimas pakeistas į pavadinimą „Lietuvos edukologijos universitetas“.

Susijungus Aleksandro Stulginskio universitetas reorganizuotas į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją sui iuris teisėmis. Aleksandro Stulginskio universiteto veiklos pradžia laikoma 1924 m., kai Lietuvos universiteto Matematikos – gamtos fakulteto Agronomijos – miškininkystės skyrius buvo perkeltas į Dotnuvą ir tapo steigiamos Žemės ūkio akademijos branduoliu. 1946 m. Žemės ūkio akademija buvo perkelta į Kauną ir pavadinta Lietuvos žemės ūkio akademija, 1996 m. šiai akademijai suteiktas Lietuvos žemės ūkio universiteto vardas. 2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1558 „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto pavadinimo pakeitimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ universiteto pavadinimas pakeistas į Aleksandro Stulginskio universitetą.

Vytauto Didžiojo universitetas yra klasikinė laisvųjų menų ir mokslų (lot. artes liberales, angl. Liberal Arts and Sciences) aukštoji mokykla, vykdanti studijas, grįstas tarpdisciplininiais mokslo ir meno tyrimais, ugdanti savarankiškai ir kritiškai mąstančius asmenis, gebančius bendradarbiauti tarpkultūrinėje aplinkoje ir tapti atsakingais Lietuvos ir pasaulio bendruomenės nariais.

Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – Universitetas) misija – būti bendruomeniška mokslo, menų ir studijų institucija, tęsti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją, sudaryti žmogui liberalias ugdymosi sąlygas, plėtoti partnerystę, aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kurti jos ateitį ir prisidėti prie pasaulio kultūros ir mokslo raidos.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETAS

1. Universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė, socialinė, kultūrinė plėtra, plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos universitetinės studijos, teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.

2. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas.

3. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų Lietuvos ir užsienio bankuose.

4. Universiteto buveinės adresas: K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas, Lietuvos Respublika. Universiteto pavadinimas lietuvių kalba – Vytauto Didžiojo universitetas (santrumpa – VDU), lotynų kalba – Universitas Vytauti Magni, anglų kalba – Vytautas Magnus University (į kitas kalbas žodžių junginys Vytautas Magnus neverčiamas ir nelinksniuojamas).

5. Universitete rengiami įvairių mokslo ir studijų krypčių bakalaurai, magistrai ir mokslo (meno) daktarai kultūros, švietimo, ūkio ir kitoms visuomenės reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį bei kūrybinį darbą ir turintys platų bendrą universitetinį išsilavinimą.

6. Daugiau kaip pusė Universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija tobulinama Universiteto nustatyta tvarka.

7. Pagrindiniai Universiteto tikslai ir uždaviniai:

UGDANT ASMENYBĘ

7.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti studijų, mokslo, meno ir humanistinės kultūros vienove bei artes liberales principu grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

7.2. ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai ir pilietiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę, gebančią suprasti save kaip žmonijos sukurtų vertybių paveldėtoją ir puoselėtoją, kritiškai vertinančią permainas ir konstruktyviai veikiančią dinamiško gyvenimo sąlygomis;

7.3. sudaryti sąlygas asmeniui mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

BRANDINANT VISUOMENĘ

7.4. ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje darnios aplinkos sąlygomis;

7.5. bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti Kauno ir Lietuvos plėtrą;

7.6. dalytis su pasaulio akademine bendruomene ir pasaulio lietuviais Lietuvos dvasiniais, mokslo, meno ir kultūros laimėjimais;

7.7. saugoti ir puoselėti gamtos, mokslo, meno ir kultūros paveldą, supažindinti su juo visuomenę pristatant kolekcijas, skelbiant publikacijas ir pasitelkiant bibliotekas, muziejus, parodas;

7.8. telkti mokslui, menui ir studijoms Universitete viso pasaulio lietuvius mokslininkus, pedagogus ir absolventus bei Universiteto rėmėjus;

PLĖTOJANT STUDIJAS, MOKSLĄ IR MENĄ

7.9. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją;

7.10. rengti mokslininkus, stiprinti mokslo, meno ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;

7.11. darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį ir meno pažinimą, vykdyti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę, socialinę, kultūrinę plėtrą;

7.12. jungtis į bendrąją Europos mokslinių tyrimų ir meno erdvę, plėtoti ryšius su pasaulio akademine bendruomene, skleisti Lietuvos kultūros savitumą.

ANTRASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO AUTONOMIJA

8. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir šiame statute. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

9. Universitetas turi šias teises:

9.1. šiame statute nustatyta tvarka sudaryti savivaldos institucijas;

9.2. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis bei formas;

9.3. teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, pedagoginius bei garbės vardus ir juos panaikinti Universiteto nustatyta tvarka;

9.4. nustatyti studijų tvarką;

9.5. rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

9.6. teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas;

9.7. priimti ir šalinti studentus;

9.8. skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9.9. leisti studijų, mokslo, meno ir kitą literatūrą;

9.10. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų;

9.11. nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas;

9.12. valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti;

9.13. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais formas;

9.14. teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir eksperimentine, socialine, kultūrine bei meno plėtra ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti;

9.15. kurti mokslo, meno ir studijų institucijų ar kitas asociacijas;

9.16. saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą;

9.17. reikšti nuomonę švietimo, mokslo, meno, kultūros, ūkio, įstatymų leidybos ir kitais valstybei svarbiais klausimais;

9.18. teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

9.19. verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

9.20. kitas teisės aktams neprieštaraujančias teises.

10. Universitetas gali vykdyti veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje ir atitinkančią Universiteto tikslus bei uždavinius.

11. Universitetas privalo:

11.1. užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

11.2. informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės bei meno veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, savo finansinę, ūkinę, mokslinę ir meno veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo bei akreditavimo ir vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;

11.3. teikti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo, meno ir studijų valdymui bei stebėsenai;

11.4. įgyvendindamas studijų programą, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą;

11.5. vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną;

11.6. sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingų žinių bei gebėjimų ir juos tobulinti;

11.7. vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

TREČIASIS SKIRSNIS

AKADEMINĖ LAISVĖ

12. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria studentai, dėstytojai, mokslo bei meno darbuotojai, tyrėjai ir profesoriai emeritai bei rektoriai emeritai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Šis statutas garantuoja:

12.1. minties, raiškos, pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę Universiteto darbuotojams bei studentams;

12.2. lygias teises dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę bei pilietybę;

12.3. mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

12.4. darbuotojų ir studentų apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas; taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų;

12.5. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

12.6. nešališką ir viešą mokslo darbų recenzavimą;

12.7. teisę dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šiame statute nustatyta tvarka.

13. Universiteto akademinės bendruomenės nariai naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį tvirtina Universiteto senatas (toliau – Senatas).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DĖSTOMOJI KALBA

14. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

14.1. numatomi studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu;

14.2. paskaitas skaito ar kitoms akademinėms veikloms vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kiti užsienio specialistai;

14.3. pagal tam tikrą studijų programą studijuoja užsienio studentai;

14.4. studijos vyksta pagal jungtines studijų programas, organizuojamas kartu su užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis;

14.5. studijos vyksta pagal Senato patvirtintas studijų programas, parengtas dėstyti užsienio kalba;

14.6. studijų dalykas parengtas dėstyti užsienio kalba ir patvirtintas Universiteto rektoriaus (toliau – rektorius) įsakymu.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

15. Universiteto valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis šiuo statutu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba) ir Senatas, vienasmenis valdymo organas – rektorius.

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBA

16. Taryba yra kolegialus Universiteto strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis Universiteto atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.

17. Taryba atlieka šias funkcijas:

17.1. suderinusi su Senatu, teikia Seimui tvirtinti Universiteto statuto pakeitimus;

17.2. įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama Universiteto misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, būtinus strateginiam planui įgyvendinti;

17.3. įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

17.4. įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

17.5. įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

17.6. renka, skiria ir atleidžia rektorių;

17.7. svarsto ir tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

17.8. tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

17.9. suderinusi su Senatu, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

17.10. rengia metinę savo veiklos ataskaitą, ją skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje ir kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato Universiteto bendruomenei;

17.11. svarsto Senato ir Švietimo akademijos tarybos bei Žemės ūkio akademijos tarybos teikimus dėl Universiteto akademinių padalinių valdymo organų priimtų nutarimų atitikties šiam statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams bei įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, akademijų interesams, priima sprendimus dėl šių teisės aktų ir pateikia Senatui ar Švietimo akademijos tarybos bei Žemės ūkio akademijos tarybos argumentuotą atsakymą dėl priimto sprendimo;

17.12. skiria ir atleidžia Švietimo akademijos ir Žemės ūkio akademijos kanclerius;

17.13. atlieka kitas funkcijas, nustatytas šiame statute ir kituose teisės aktuose.

18. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:

18.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia Universiteto studentų atstovybė savo nustatyta tvarka;

18.2. kiti akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka renka ir atšaukia 5 narius, priklausančius Universiteto personalui;

18.3. Senato nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami 5 nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, iš jų vienas narys – Universiteto studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu;

18.4. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 10 vietų, Senato apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus Universiteto interesus.

19. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

20. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

21. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys Tarybos posėdyje Senato nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šiame statute bei Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas.

22. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

23. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai. Savo sprendimus Taryba viešai skelbia Universiteto interneto svetainėje.

24. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šiame statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.

25. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nurodytą įsipareigojimą.

26. Rektorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

27. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų skiriant Senato patvirtinto dydžio išmoką ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus pagal Senato nustatytą tvarką.

28. Rektorius užtikrina reikiamas organizacines Tarybos veiklos sąlygas.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

29. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

30. Senatas atlieka šias funkcijas:

30.1. nustato studijų tvarką;

30.2. tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros, meno bei kitokias programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros rezultatus ir visos Universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;

30.3. tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

30.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

30.5. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorių dienų Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

30.6. savo nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;

30.7. svarsto ir derina su Taryba siūlymus dėl Universiteto statuto pakeitimų;

30.8. svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama ir Universiteto misija bei vizija, ir teikia dėl jo nuomonę Tarybai;

30.9. svarsto rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų savo nuomonę Tarybai;

30.10. rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina ir atšaukia akademinių padalinių vadovus, išskyrus Švietimo akademijos ir Žemės ūkio akademijos kanclerius. Jeigu Senatas teikiamos kandidatūros nepatvirtina, rektorius teikia kitą kandidatūrą;

30.11. sudaro nuolatines ir laikinąsias Senato komisijas ir komitetus;

30.12. tvirtina akademinių padalinių nuostatus, Studijų reguliaminą ir kitus akademinius reikalus reglamentuojančius dokumentus;

30.13. svarsto rektoriaus pateiktas Universiteto veiklos ataskaitas;

30.14. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

30.15. tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

30.16. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planų;

30.17. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

30.18. svarsto ir priima nutarimus kitais studijų, mokslo, socialiniais ir panašiais klausimais;

30.19. svarsto klausimus dėl akademinių padalinių valdymo organų priimtų nutarimų atitikties Universiteto statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams bei įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams. Pagal svarstymo rezultatus gali kreiptis į Tarybą dėl akademinių padalinių valdymo organų priimtų teisės aktų;

30.20. atlieka kitas šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

31. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Rektorius, prorektoriai ir Švietimo akademijos bei Žemės ūkio akademijos kancleriai yra Senato nariai pagal pareigas, tačiau negali būti renkami į Senato pirmininko pareigas.

32. Kiti Senato nariai turi būti:

32.1. Universiteto akademinės bendruomenės nariai, atstovaujantys Švietimo akademijai, Žemės ūkio akademijai ir kitiems Universiteto akademiniams padaliniams, lygaus atstovavimo principu pagal akademinio personalo skaičių. Universiteto akademiniai padaliniai Senate atstovaujami pariteto principu. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Senato narių; docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Senato narių;

32.2. Senato nariai pagal pareigas, sudarantys ne daugiau kaip 8 procentus Senato narių; Senato nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai;

32.3. išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su Universitetu, sudarantys ne mažiau kaip 3 procentus Senato narių;

32.4. visų studijų pakopų studentams atstovaujantys Universiteto studentai, kuriuos skiria studentų atstovybė, sudarantys ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių;

32.5. Universiteto absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai, sudarantys ne mažiau kaip 7 procentus Senato narių. Bent po vieną tokį Senato narį deleguoja Švietimo akademija ir Žemės ūkio akademija.

33. Senato sudėtis gali būti papildyta, kai įsteigiamas naujas Universiteto akademinis padalinys, vadovaujantis šiame statute įtvirtintais Senato sudarymo principais ir neviršijant šio statuto 31 punkte nustatyto didžiausio Senato narių skaičiaus.

34. Senatas patvirtina Senato sudarymo nuostatus.

35. Senato pirmininkas iš Universiteto mokslininkų ar pripažintų menininkų visų Senato narių balsų dauguma slaptu balsavimu renkamas naujai sudaryto Senato pirmajame posėdyje. Senato pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai.

36. Senato pirmininko pavaduotojas ir Senato sekretorius renkami iš Senato narių. Senato pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas.

37. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš Senato pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir nuolatinių komitetų pirmininkų.

38. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju Senato posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.

39. Senato nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Senato nutarimai priimami visų Senato narių balsų dauguma, kai:

39.1. sprendžiama, ar Senato išrinktas arba patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas;

39.2. teikiami profesoriaus ar docento pedagoginiai vardai, taip pat Universiteto garbės vardai ir profesorių emeritų, rektorių emeritų vardai.

40. Skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų, pedagoginių bei garbės vardų teikimo ir kiti personaliniai klausimai Senate sprendžiami slaptu balsavimu.

41. Senatas, informuodamas Universiteto bendruomenę, savo sprendimus viešai skelbia Universiteto interneto svetainėje ir kartą per metus atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

42. Senato veiklą reglamentuoja šis statutas ir Senato patvirtintas darbo reglamentas.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

43. Rektorius yra Universiteto vienasmenis valdymo organas, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

44. Rektorius:

44.1. vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

44.2. priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

44.3. priima ir šalina studentus;

44.4. skatina Universiteto darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas;

44.5. teikia Senatui siūlymus dėl studijų kainos;

44.6. tvirtina įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

44.7. atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

44.8. teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas;

44.9. teikia Tarybai tvirtinti Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą ir, Tarybai patvirtinus, skelbia ją viešai;

44.10. skelbia viešai Tarybos patvirtintą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

44.11. teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Universiteto veiklos bei Universiteto struktūros pertvarkos planus;

44.12. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu bei disponavimu jais;

44.13. tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, instrukcijas, Universiteto neakademinių padalinių bei organizacijų nuostatus ir įstatus;

44.14. nustato Universiteto ūkio, finansų ir kitų administracinių ir aptarnaujančių padalinių struktūrą bei funkcijas;

44.15. teikia Tarybai skirti Švietimo akademijos ir Žemės ūkio akademijos kanclerių kandidatūras:

44.16. tvirtina kandidatūras skirti Švietimo ir Žemės ūkio akademijų kancleriais;

44.17. Universiteto vardu sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais;

44.18. turi teisę laikinai sustabdyti Universiteto akademinių padalinių tarybų nutarimų galiojimą ir teikia šiuos klausimus Senatui;

44.19. turi teisę panaikinti Universiteto akademinių padalinių vadovų potvarkius;

44.20. kviečia rektorato posėdžius;

44.21. gavęs studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti arba įgalioti tai atlikti kitą asmenį;

44.22. atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

45. Rektorių renka Taryba savo nustatyta tvarka. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai.

46. Rektoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažintas menininkas.

47. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

48. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

49. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

50. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu atlieka prorektoriai. Prorektorių kandidatūras iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Taryba. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, pasibaigia ir prorektorių įgaliojimai. Kai rektorius serga, išvyksta į komandiruotę ar dėl kitų priežasčių negali eiti savo pareigų, jo pareigas gali eiti arba jį pavaduoti Tarybos sprendimu įgaliotas prorektorius.

51. Pasibaigus rektoriaus ir prorektorių kadencijai, šie asmenys turi teisę be konkurso grįžti į iki kadencijos ar per kadenciją eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

52. Rektoriaus patariamoji institucija yra rektoratas.

53. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, Universiteto akademinių padalinių vadovai, studentų atstovybės deleguotas asmuo, taip pat rektoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius.

54. Rektoratas:

54.1. rengia Universiteto strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkymo plano projektus;

54.2. svarsto studijų, mokslo, meno, ūkio organizavimo klausimus;

54.3. rengia Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

54.4. rengia Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

54.5. rengia akademinio darbo krūvio normas;

54.6. rengia studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių projektus;

54.7. rengia studentų priėmimo į Universitetą tvarkos aprašo projektą, svarsto konkursų komisijų siūlymus;

54.8. koordinuoja Universiteto padalinių darbą;

54.9. koordinuoja Universiteto ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, meno, studijų, gamybinėmis ir kitomis institucijomis;

54.10. svarsto Universiteto organizacijų ir padalinių įstatus bei nuostatus;

54.11. svarsto ir rengia Studijų reguliamino ir jo pataisų projektus;

54.12. svarsto Universiteto akademinių padalinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus;

54.13. svarsto Universiteto patalpų ir teritorijų paskirstymo padaliniams klausimus;

54.14. svarsto Universiteto padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

54.15. svarsto kandidatus garbės ir profesoriaus emerito, rektoriaus emerito vardams gauti;

54.16. atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

PIRMASIS skirsnis

PADALINIAI

55. Universitetą sudaro akademiniai ir neakademiniai padaliniai:

55.1. Universiteto akademinis padalinys yra Universiteto padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai, menai, eksperimentinė, socialinė, kultūrinė plėtra. Universiteto akademiniai padaliniai yra savo veiklą sui iuris teisėmis grindžiančios akademijos, kitos akademijos, fakultetai, filialai, institutai, botanikos sodas ir kiti jiems prilyginami padaliniai.

55.2. Universiteto neakademiniai padaliniai yra administracinėms funkcijoms atlikti ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti reikalingi padaliniai, atstovybės, konsultavimo centrai, kiti studijoms, mokslui, menui ir studentų veiklai reikalingi padaliniai.

56. Universiteto Švietimo akademija yra akademinis padalinys, savo veiklą grindžiantis sui iuris teisėmis. Švietimo akademija vadovaujasi akademinės savivaldos principu ir Senato patvirtintais nuostatais. Švietimo akademija vykdo ir koordinuoja šalies ir tarptautiniu lygiu konkurencingas ugdymo mokslų studijas bei tyrimus ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, rengia pedagogus, teikia švietimo, kvalifikacijos tobulinimo, ekspertines ir konsultavimo paslaugas, leidžia švietimo ir ugdymo mokslų akademinę ir kitą literatūrą. Švietimo akademija turi savo antspaudą, vėliavą, ženklą ir kitą atributiką. Švietimo akademijos akademinės bendruomenės nariai renka ir atšaukia vieną Tarybos narį, priklausantį Universiteto akademiniam personalui, bei renka ir (arba) skiria savo akademinio personalo skaičiui proporcingą dalį Senato narių, laikydamiesi šio statuto 32 punkte nustatytų sąlygų. Švietimo akademija gali turėti akademinių padalinių (fakultetų, institutų, centrų ir kt.), kuriems mutatis mutandis taikomos šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, jų veiklą užtikrinančių neakademinių padalinių. Švietimo akademija naudojasi Vytauto Didžiojo universitetui Vyriausybės patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį suteiktu valstybės nekilnojamuoju turtu, taip pat kitu iki reorganizavimo valdytu turtu ir infrastruktūra, reikalinga studijų procesui ir mokslinei veiklai vykdyti.

57. Universiteto Žemės ūkio akademija yra akademinis padalinys, savo veiklą grindžiantis sui iuris teisėmis. Žemės ūkio akademija vadovaujasi akademinės savivaldos principu ir Senato patvirtintais nuostatais. Žemės ūkio akademija turi teisę savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus, juos ginti Universiteto kolegialiuose ir vienasmeniuose organuose, pagal priskirtą kompetenciją veikti šalies ir užsienio viešosios valdžios, verslo, mokslo ir studijų institucijose, tarptautinėse organizacijose. Žemės ūkio akademija vykdo ir koordinuoja šalies ir tarptautiniu lygiu konkurencingas bioekonomikos, žemės ūkio mokslų ir kitų su žemės ūkiu bei kaimo plėtra glaudžiai susijusių mokslo krypčių studijas, įskaitant technologines ir inžinerines studijas, ir tyrimus, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, teikia kvalifikacijos tobulinimo, ekspertines, konsultavimo, mokslo komercinimo ir technologijų perdavimo paslaugas, leidžia akademinę ir kitą literatūrą. Žemės ūkio akademijai priskiriamas Aleksandro Stulginskio universiteto iki reorganizacijos valdytas nekilnojamasis ir kitas turtas, infrastruktūra, reikalinga studijų procesui ir mokslinei veiklai vykdyti. Žemės ūkio akademija turi savo antspaudą, vėliavą, ženklą ir kitą atributiką. Žemės ūkio akademijos akademinės bendruomenės nariai renka ir atšaukia vieną Tarybos narį, priklausantį Universiteto akademiniam personalui, bei renka ir (arba) skiria savo akademinio personalo skaičiui proporcingą dalį Senato narių, laikydamiesi šio statuto 32 punkte nustatytų sąlygų. Žemės ūkio akademija gali turėti akademinių padalinių (fakultetų, institutų, centrų ir kt.), kuriems mutatis mutandis taikomos šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, jų veiklą užtikrinančių neakademinių padalinių (Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parką, Komunikacijos ir technologijų perdavimo centrą ir kt.).

58. Akademijos, savo veiklą grindžiančios sui iuris teisėmis (toliau – akademija), valdymo organai yra kolegialus organas – akademijos taryba ir vienasmenis organas – akademijos kancleris (toliau – kancleris).

59. Akademijos taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui iš akademijos nuostatuose nustatyto skaičiaus narių, renkamų akademijos bendruomenės jos nuostatuose nustatyta tvarka. Akademijos taryba 2/3 narių dauguma renka akademijos tarybos pirmininką. Akademijos tarybos pirmininkas vadovauja akademijos tarybai, skelbia akademijos tarybos priimtus nutarimus. Akademijos taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą ir svarsto svarbiausius akademinius ir kitus akademijos veiklos organizavimo klausimus. Akademijos tarybos nutarimai priimami paprasta visų akademijos tarybos narių balsų dauguma. Jie neturi prieštarauti šiam statutui, Tarybos, Senato nutarimams ir yra privalomi visiems akademijos darbuotojams ir studentams. Akademijos tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 akademijos tarybos narių. Akademijos taryba:

59.1. teikia Senatui ir Tarybai savo nuomonę dėl Universiteto statuto pakeitimų. Universiteto statuto nuostatų, susijusių su akademija, pakeitimai derinami su akademijos taryba;

59.2. teikia Tarybai savo nuomonę dėl akademijai priskirto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Nutarimai dėl akademijai priskirto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pakeitimų priimami gavus akademijos tarybos pritarimą;

59.3. renka akademijos kanclerio kandidatūrą iš akademijos mokslininkų ar pripažintų menininkų ir teikia ją rektoriui;

59.4. sudaro iš Universiteto biudžeto gautų lėšų, akademijos ūkinės, mokslinės veiklos, teikiamų paslaugų bei paramos pajamų biudžetą;

59.5. svarsto ir teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl savo vidinės struktūros pakeitimų;

59.6. svarsto ir teikia Senatui tvirtinti akademijos studijų programas, pagrindines mokslinių tyrimų kryptis ir (arba) meno veiklas, nustato asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

59.7. teikia Senatui siūlymus dėl vidinės studijų kokybės užtikrinimo rengiant specialistus, atsižvelgdama į jų rengimo specifiką;

59.8. nustato akademijos studentų teises ir pareigas, atsižvelgdama į jų rengimo specifiką ir Universiteto studijų tvarką reglamentuojančius teisės aktus;

59.9. svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti ir savo nuomonę teikia Senatui;

59.10. svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams gauti ir savo nuomonę teikia Senatui;

59.11. šaukia akademijos bendruomenės susirinkimus svarbiems veiklos klausimams aptarti;

59.12. tvirtina savo strateginės veiklos planą ir teikia akademijos nuomonę dėl Universiteto strateginio veiklos plano;

59.13. inicijuoja bendradarbiavimą su kitais Universiteto padaliniais, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungimąsi į asociacijas, įskaitant ir tarptautines;

59.14. svarsto Universiteto valdymo organų priimtus nutarimus ir priima sprendimus kreiptis į Tarybą dėl galimo akademijos interesų pažeidimo dėl priimtų Senato nutarimų ar rektoriaus įsakymų ir šių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais;

59.15. atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

60. Kancleris:

60.1. įgyvendina Tarybos, Senato ir akademijos tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

60.2. leidžia akademijos darbuotojams ir studentams privalomus potvarkius. Šiuos potvarkius laikinai gali sustabdyti rektorius, o atšaukti - akademijos taryba, Senatas arba Taryba;

60.3. atsako už akademijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir akademijai priskirto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

60.4. teikia rektoriui akademijos metinį pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, o akademijai – patvirtintos sąmatos įvykdymo ataskaitą;

60.5. teikia siūlymus rektoriui dėl darbuotojų priėmimo į akademiją;

60.6. atsako už akademijos vidaus tvarką;

60.7. teikia siūlymus rektoriui dėl akademijos studentų priėmimo ir šalinimo;

60.8. skatina studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas Studijų reguliamine nustatyta tvarka;

60.9. teikia siūlymus rektoriui dėl studijų kainos didinimo arba mažinimo, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

60.10. kiekvienais metais atsiskaito akademijos tarybai už akademijos veiklą;

60.11. informuoja akademijos bendruomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, mokslinę veiklą, studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus, finansinę ir ūkinę veiklą;

60.12. teikia administraciniams Universiteto padaliniams oficialią informaciją, statistikos duomenis ir dalykinę informaciją, reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai užtikrinti;

60.13. sudaro sąlygas dėstytojams tobulinti mokslinę, dalykinę ir pedagoginę kompetenciją, įgyti dėstymui reikalingų žinių ir gebėjimų ir juos tobulinti;

60.14. kiekvienais metais skelbia akademijos interneto svetainėje savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami ir strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai;

60.15. dalį savo funkcijų kancleris gali perduoti savo pavaduotojui, kurį kanclerio teikimu, gavus akademijos tarybos pritarimą, skiria ir atšaukia rektorius. Pasibaigus kanclerio įgaliojimams, pasibaigia ir jo pavaduotojo įgaliojimai;

60.16. atlieka kitas teisės aktuose, šiame statute ir akademijos nuostatuose nustatytas, taip pat rektoriaus pavestas funkcijas.

61. Universiteto Muzikos akademija, įkurta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto pagrindu, yra akademinis padalinys, rengiantis muzikus profesionalus, gebančius kurti ir plėtoti meno, kultūros bei mokslo sritis, atliekantis muzikos tyrimus, formuojantis ir įgyvendinantis kultūros politiką. Muzikos akademijos veikla organizuojama vadovaujantis šio skyriaus antruoju skirsniu.

62. Universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra akademinis padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Katalikų teologijos fakultetas veikia vadovaudamasis savo statutu, sutarimo tvarka patvirtintu Senato, Lietuvos vyskupų konferencijos ir Vatikano katalikiškųjų studijų kongregacijos.

63. Universiteto mokslo institutas yra mokslinių tyrimų akademinis padalinys, atliekantis iškeltus tikslus ir misiją atitinkančios (atitinkančių) tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, suteikiantis mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Savo veiklą institutas organizuoja vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Universiteto mokslo instituto direktoriaus kandidatūrą iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Universiteto mokslo instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai.

64. Universiteto botanikos sodas yra akademinis padalinys, atliekantis mokslinius tyrimus ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, užsiimantis taikomąja veikla, kaupiantis augalų kolekcijas, kuriantis ekspozicijas, atliekantis visuomenės ekologinio švietimo funkcijas ir suteikiantis tyrimų bei praktikos bazę studentams. Botanikos sodas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Botanikos sodo direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Botanikos sodo direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus direktoriaus kadencijai, šis asmuo turi teisę be konkurso grįžti į iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

65. Administracinėms funkcijoms atlikti ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Universitete veikia rektoriaus įsakymu sudaryti neakademiniai padaliniai. Šių padalinių struktūrą ir funkcijas nustato ir jų vadovus skiria bei atleidžia rektorius.

66. Universiteto biblioteka yra neakademinis padalinys, užtikrinantis Universiteto bendruomenės nariams prieigą prie informacijos išteklių ir paslaugų, reikalingų studijoms, mokslinei ir meno veiklai. Biblioteka veikia vadovaudamasi rektoriaus patvirtintais nuostatais. Bibliotekos direktorių skiria ir atleidžia rektorius.

67. Kiti studijoms, mokslui, menui, konsultavimo, studentų veiklai ir socialiniam gyvenimui reikalingi neakademiniai padaliniai savo darbą organizuoja pagal šį statutą ir rektoriaus patvirtintus nuostatus. Jų vadovus skiria ir atleidžia rektorius.

68. Universitetas, plėtodamas savo veiklą, vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, gali steigti filialus bei atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

69. Sprendimą dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priima Taryba. Universiteto filialų, atstovybių vadovus skiria ir atleidžia rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

AKADEMINIŲ PADALINIŲ VEIKLŲ VALDYMAS

70. Universiteto akademiniai padaliniai, išskyrus akademijas, organizuojantys vienos ar kelių mokslo krypčių tyrimus, įgyvendinantys meno projektus, teikiantys studijų, konsultacines ir kitas paslaugas, savo veiklą organizuoja vadovaudamiesi Senato patvirtintais nuostatais. Šių padalinių vadovus iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas.

71. Universiteto akademiniai padaliniai veiklą organizuoja savo struktūriniuose vienetuose (katedrose, studijų, mokslo, meno ir konsultavimo centruose, laboratorijose ir kt.) ir (arba) kitomis formomis (mokslo klasteriai, studijų programų (ar jų grupių) vykdymo komitetai ir kt.). Kiekvieno universiteto akademinio padalinio struktūra ir veiklos organizavimo formos nustatomos to padalinio nuostatuose.

72. Universiteto akademinio padalinio veiklą organizuoja:

72.1. Universiteto akademinio padalinio taryba;

72.2. Universiteto akademinio padalinio vadovas;

72.3. Universiteto akademinio padalinio vadovo vadovaujama patariamoji institucija – Universiteto akademinio padalinio valdymo patariamoji institucija.

73. Universiteto akademinio padalinio taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui to padalinio nuostatuose nustatyta tvarka. Universiteto akademinio padalinio vadovas yra tarybos narys pagal pareigas. Ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių sudaro mokslininkai, pripažinti menininkai, ne mažiau kaip 20 procentų – studentų atstovybės deleguoti to Universiteto akademinio padalinio (išskyrus botanikos sodą ir mokslo institutus) studentai ir iki 10 procentų – socialiniai partneriai. Universiteto akademinio padalinio taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką. Universiteto akademinio padalinio tarybos pirmininku negali būti Universiteto akademinio padalinio vadovas.

74. Universiteto akademinio padalinio taryba:

74.1. priima nutarimus svarbiausiais Universiteto akademinio padalinio veiklos organizavimo ir kitais klausimais;

74.2. svarsto Universiteto akademinio padalinio struktūrinių vienetų steigimo, pertvarkos ir (ar) panaikinimo klausimus;

74.3. skirsto Universiteto akademinio padalinio centralizuotai gautas lėšas;

74.4. svarsto ir teikia Senatui tvirtinti Universiteto akademinio padalinio studijų programas, pagrindines mokslinių tyrimų kryptis ir (arba) meno veiklas;

74.5. svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti ir savo nuomonę teikia Senatui;

74.6. svarsto kandidatus profesoriaus, docento, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti ir savo nuomonę teikia Senatui;

74.7. svarsto kandidatūras profesorių emeritų, rektorių emeritų, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams gauti ir savo nuomonę teikia Senatui;

74.8. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kandidatus į savo struktūrinių vienetų ir veiklos organizavimo formų vadovus ir teikia juos rektoriui. Jeigu rektorius teikiamų kandidatūrų nepatvirtina, taryba teikia kitas kandidatūras;

74.9. atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

75. Universiteto akademinio padalinio tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Jie neturi prieštarauti Tarybos, Senato nutarimams ir yra privalomi visiems Universiteto akademinio padalinio ir jo struktūrinių vienetų vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus laikinai gali sustabdyti rektorius, o atšaukti – pati Universiteto akademinio padalinio taryba arba Senatas.

76. Universiteto akademinio padalinio tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 Universiteto akademinio padalinio tarybos narių siūlymu neeilinis Universiteto akademinio padalinio tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo Universiteto akademinio padalinio vadovui. Siūlyme nurodoma, kokiu klausimu posėdis šauktinas. Universiteto akademinio padalinio tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Universiteto akademinio padalinio tarybos narių.

77. Universiteto akademinio padalinio vadovas, vykdydamas šiame statute nustatytus reikalavimus ir Universiteto akademinio padalinio tarybos nutarimus, vadovauja Universiteto akademiniam padaliniui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir yra atsakingas už Universiteto akademinio padalinio turtą. Universiteto akademinio padalinio vadovo kandidatūrą iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Universiteto akademinio padalinio vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus Universiteto akademinio padalinio vadovo kadencijai, šis asmuo turi teisę be konkurso grįžti į iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

78. Universiteto akademinio padalinio vadovas:

78.1. įgyvendina Senato ir Universiteto akademinio padalinio tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

78.2. leidžia Universiteto akademinio padalinio darbuotojams ir studentams privalomus potvarkius;

78.3. koordinuoja Universiteto akademinio padalinio struktūrinių vienetų veiklą;

78.4. rūpinasi veiklos organizavimu Universiteto akademiniame padalinyje;

78.5. atsako už Universiteto akademinio padalinio vidaus tvarką;

78.6. teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo ir šalinimo, vadovaudamasis Studijų reguliaminu;

78.7. teikia rektoriui siūlymus dėl studentų skatinimo ir drausminimo nuobaudų jiems skyrimo Studijų reguliamine nustatyta tvarka;

78.8. kiekvienais metais atsiskaito Universiteto akademinio padalinio tarybai už Universiteto akademinio padalinio veiklą;

78.9. atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

79. Universiteto akademinio padalinio vadovo potvarkius gali atšaukti Universiteto akademinio padalinio taryba visų jos narių balsų dauguma arba rektorius.

80. Dalį savo funkcijų Universiteto akademinio padalinio vadovas gali perduoti savo pavaduotojams. Pavaduotoją iš Universiteto akademinio padalinio dėstytojų ar mokslo darbuotojų Universiteto akademinio padalinio vadovo teikimu skiria ir atšaukia rektorius. Pasibaigus akademinio padalinio vadovo įgaliojimams, baigiasi ir pavaduotojo įgaliojimai. Pasibaigus Universiteto akademinio padalinio vadovo kadencijai, šis asmuo turi teisę be konkurso grįžti į iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

81. Universiteto akademinio padalinio valdymo patariamąją instituciją sudaro Universiteto akademinio padalinio vadovas, pavaduotojai ir kiti Universiteto akademinio padalinio nariai. Universiteto akademinio padalinio valdymo patariamajai institucijai pirmininkauja Universiteto akademinio padalinio vadovas.

82. Universiteto akademinio padalinio valdymo patariamoji institucija:

82.1. rengia Universiteto akademinio padalinio veiklos ataskaitą;

82.2. rengia Universiteto akademinio padalinio strateginius veiklos planus;

82.3. svarsto organizacinius klausimus;

82.4. rengia Universiteto akademinio padalinio centralizuotai gaunamų lėšų paskirstymo sąmatą;

82.5. atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ

83. Universiteto bendruomenę sudaro akademinė bendruomenė, administracijos ir neakademinių padalinių darbuotojai, absolventai, Universiteto įsteigtų įstaigų bendruomenės ir kiti asmenys, aktyviai dalyvaujantys Universiteto veikloje.

84. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, rektoriai emeritai, asocijuotieji dėstytojai ar tyrėjai ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys studijų ir mokslo, meno veikloje. Akademinės bendruomenės teises, pareigas ir atsakomybę nustato šis statutas, įstatymai, Universiteto valdymo organų priimti dokumentai ir kiti teisės aktai.

85. Universiteto bendruomenės nariai turi teisę jungtis į Universiteto organizacijas.

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI

86. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje. Universiteto klausytojai yra asmenys, besimokantys Universitete pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius).

87. Studentams išduodamas studento pažymėjimas teisės aktų nustatyta tvarka.

88. Studentai turi teisę:

88.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

88.2. studijuoti pagal individualų studijų planą vadovaudamiesi Studijų reguliaminu;

88.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

88.4. vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

88.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

88.6. siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

88.7. atsiskaityti už darbus naudodami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti pagal Studijų reguliaminą;

88.8. kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete ar kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

88.9. raštu kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų jų interesų pažeidimų;

88.10. pagal Senato patvirtintą Studijų reguliaminą nutraukti ir atnaujinti studijas;

88.11. išeiti akademinių atostogų neprarasdami studento statuso ir po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

88.12. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

88.13. dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

88.14. atlikti savanorišką praktiką arba stažuotę, kuri nėra studijų programos dalis;

88.15. rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktiems į ją, laisvai jungtis į kitas organizacijas;

88.16. neišlaikę egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti vadovaudamiesi Studijų reguliaminu;

88.17. naudotis šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

89. Studentų pareigos:

89.1. siekti studijų programos apraše numatytų rezultatų;

89.2. laikytis šio statuto, Studijų reguliamino ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklių;

89.3. laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso.

90. Kitos studentų teisės ir pareigos, taip pat paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarka nustatomos Studijų reguliamine, suderinus su Universiteto studentų atstovybe.

91. Universitete veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Ši komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisiją Universitetas ir jo studentų atstovybė skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su studentų atstovybe.

92. Universiteto studentų savivalda:

92.1. studentų interesams Universiteto ir jo padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka;

92.2. visuotinė studentų konferencija yra Universiteto akademinių padalinių atstovų (delegatų) susirinkimas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Universiteto akademinio padalinio atstovų (delegatų). Universiteto akademinio padalinio atstovų susirinkimas pagal pasitvirtintus įstatus renka studentų atstovybės valdymo organus;

92.3. studentų atstovybę sudaro Universiteto akademinių padalinių atstovų (delegatų) išrinkti studentai. Studentų atstovybė proporcingai atstovauja visų studijų pakopų studentams. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais, savo įstatais, šiuo statutu, įstatymais ir kitais teisės aktais;

92.4. studentų atstovai deleguojami į Universiteto valdymo organus vadovaujantis visuotinumo, skaidrumo bei atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise;

92.5. studentų atstovybė atstovauja Universiteto studentams nacionalinėse ir tarptautinėse studentų organizacijose.

93. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją bei paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių visais studijų klausimais.

94. Tarybos nustatyta tvarka Universitetas remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.

95. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Universiteto akademinių padalinių atstovų susirinkimas turi teisę pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto valdymo organų priimtus sprendimus, susijusius su studentais.

96. Už Universiteto skirtų lėšų panaudojimą studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos kartą per metus atsiskaito rektoriui Tarybos nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI

97. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.

98. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas ar pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

99. Docento pareigas gali eiti mokslininkas ar pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

100. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

101. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Universiteto meno studijų asistentams.

102. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.

103. Universiteto dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti Senato nustatyta tvarka ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei, meno ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Už šio laikotarpio mokslinę (meno) ar pedagoginę veiklą atsiskaitoma Senatui. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLO DARBUOTOJAI

104. Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.

105. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei, socialinei, kultūrinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

106. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei, socialinei, kultūrinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

107. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, skelbti šios veiklos rezultatus.

108. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.

109. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

110. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, minimalius kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.

111. Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas.

112. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgęs į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.

113. Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su Universiteto darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais ar panašiais klausimais, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, o sudariusiems neterminuotą darbo sutartį – ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas, jeigu tam pritaria Senatas, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

EMERITAI

114. Asmeniui, ėjusiam rektoriaus pareigas ne mažiau kaip vieną pilną kadenciją, jai pasibaigus, už ypatingus nuopelnus Universitetui, mokslui, menui, kultūrai ir politikai, Senatas gali suteikti rektoriaus emerito vardą pagal Senato patvirtintus nuostatus.

115. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą pagal Senato patvirtintus nuostatus.

116. Rektoriai emeritai ir profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje Senato nustatyta tvarka. Rektoriui emeritui ar profesoriui emeritui rektoriaus nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio rektoriaus emerito ar profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

PENKTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA

117. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų Universiteto studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, meno ir kultūrinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

118. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams, išskyrus Universiteto akademinių padalinių struktūrinių vienetų vadovus. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.

119. Administracijos ir kitų Universiteto darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir funkcijas nustato rektorius.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

120. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

120.1. dalyvauti svarstant statutą, jo pakeitimus, kitus Universiteto vidaus aktus ir veiklos kryptis;

120.2. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis pagal finansinės atskaitomybės reikalavimus;

120.3. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

120.4. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

120.5. dalyvauti įvairiose asociacijose, profesinėse sąjungose ir kitų organizacijų veikloje;

120.6. savarankiškai skelbti savo mokslo ir (arba) meno darbus;

120.7. dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes.

121. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai privalo laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso, šio statuto, darbo sutarties sąlygų, kitų teisės aktų reikalavimų.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGAS

122. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus bei kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Senatas.

123. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse ir visuomenės informavimo priemonėse.

124. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

125. Senato nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija.

126. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys, iš kurių ne mažiau kaip vienas yra Universiteto studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

127. Rektorius gali kviesti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį.

128. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo teisės aktų nustatyta tvarka rektoriaus įsakymu.

129. Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS skirsnis

Studijų SISTEMOS SANDARA

130. Universiteto studijų sistemą sudaro pakopinės studijos, skirtos kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti, ir profesinės studijos, skirtos kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.

131. Pakopinės studijos gali būti:

131.1. pirmosios pakopos – bakalauro studijos (suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje). Šios pakopos studijos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Jos yra orientuotos į universalų išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus;

131.2. antrosios pakopos – magistrantūros studijos (suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje). Šios pakopos studijos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui ar kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų programas, suderinus su Vatikano studijų kongregacija, suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis;

131.3. vientisosios, apimančios pirmosios ir antrosios pakopos studijas, studijos (suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje);

131.4. trečiosios pakopos – mokslo ar meno doktorantūra (suteikiamas mokslo daktaro ar meno daktaro laipsnis).

132. Pakopinės studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Ištęstinės formos studijos gali būti mažiau intensyvios, bet bendra studijų trukmė neturi būti 1,5 karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė.

133. Universitetas gali vykdyti jungtines studijų programas kartu su Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dviejų krypčių kvalifikacinis laipsnis. Dviejų krypčių kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa atitinka abiejų studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.

134. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją (meno projektą), – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Universiteto diplomų blankai yra saviti ir registruojami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

135. Profesinių studijų programos yra skirtos kvalifikacijai įgyti ar pasirengti savarankiškai praktinei veiklai. Jas baigus išduodamas kvalifikaciją liudijantis pažymėjimas.

136. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas gali organizuoti ir neformalias studijas, skirtas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai kelti, profesiniams gebėjimams tobulinti.

ANTRASIS SKIRSNIS

DOKTORANTŪRA

137. Doktorantūrą sudaro studijos, moksliniai tyrimai, disertacijos rengimas ir gynimas.

138. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslų daktaro laipsnis.

139. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

140. Doktorantūros organizavimo, disertacijų gynimo ir daktaro laipsnio teikimo tvarka nustatoma Senato patvirtintuose Universiteto doktorantūros nuostatuose, parengtuose pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus ir Meno doktorantūros nuostatus.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

141. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybę užtikrina Universiteto vidinė kokybės užtikrinimo sistema, išorinis studijų vertinimas, išorinis mokslinės veiklos vertinimas ir išorinis Universiteto įvertinimas ir (arba) akreditavimas.

142. Vidinė mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistema yra grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Senato patvirtinta Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategija, numatančia veikimo priemones ir būdus, kurie įtraukia į kokybės gerinimo veiklą Universiteto akademinę bendruomenę, kitus darbuotojus ir socialinius partnerius.

143. Universiteto bendruomenės nariai pagal savo atliekamas pareigas yra atsakingi už nuolatinį vidinės mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimą ir bendrą kokybės kultūros plėtotę Universitete.

144. Universiteto interneto svetainėje ir kitais būdais Universitetas viešai skelbia informaciją apie studijų programas, suteikiamas kvalifikacijas, svarbiausius mokslo ir studijų kokybės rodiklius.

145. Universitetas nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę.

146. Universiteto veikla nuolat tobulinama, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ PRIĖMIMO IR ŠALINIMO TVARKA

147. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir (arba) stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus. Priėmimo į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas bei tvarką nustato Senatas.

148. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami Studijų reguliamine nustatyta tvarka.

149. Asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami Studijų reguliamine nustatyta tvarka.

150. Studentams už pareigų nevykdymą Studijų reguliamine nustatyta tvarka gali būti taikomos šios nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Universiteto su teise tęsti studijas, pašalinimas iš Universiteto be teisės tęsti studijas.

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO FINANSAVIMAS IR TURTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

Universiteto lėšos

151. Universiteto lėšas sudaro:

151.1. valstybės biudžeto lėšos studijoms;

151.2. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

151.3. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas;

151.4. pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros, meno veiklos, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

151.5. rėmėjų lėšos;

151.6. lėšos, priimtos kaip palikimas ar dovanotos;

151.7. valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

151.8. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros finansavimas;

151.9. valstybės fondų lėšos;

151.10. tarptautinių ir užsienio fondų bei organizacijų skiriamos lėšos;

151.11. pajamos, gautos valdant, naudojant Universiteto turtą ir juo disponuojant;

151.12. pajamos, gautos iš intelektinės veiklos rezultatų;

151.13. kitos teisėtai gautos lėšos.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS BIUDŽETO BAZINIO FINANSAVIMO LĖŠOS

152. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

152.1. moksliniams tyrimams, eksperimentinei, socialinei, kultūrinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;

152.2. administravimui ir ūkiui;

152.3. sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;

152.4. kitoms reikmėms.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS STUDIJOMS

153. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

153.1. studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka;

153.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

153.3. socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms ir kitai paramai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STIPENDIJOS IR KITA PARAMA STUDENTAMS

154. Studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos.

155. Universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos.

156. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, neatsižvelgiant į jų studijų finansavimo pobūdį, skiriamos iš Universiteto ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius pasiekimus. Universiteto skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos Senato nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

157. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų Universiteto studentams gali būti teikiama ir kita parama.

158. Universiteto studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą.

PENKTASIS SKIRSNIS

STUDIJŲ KAINA

159. Universitetas pagal sutartis gali priimti studentų, kurie sutinka mokėti už studijas.

160. Studijų kainą rektoriaus teikimu nustato Taryba. Studijų kaina nurodoma Priėmimo į Vytauto Didžiojo universitetą tvarkos apraše.

161. Studijų kaina Universitete nustatoma atsižvelgiant į studijoms vykdyti būtinas išlaidas:

161.1. dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

161.2. prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;

161.3. studentams skatinti.

162. Studijų kainą arba jos dalį už studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančio asmens darbdaviai, Universitetas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

163. Universiteto turtą sudaro žemės sklypai, pastatai ir kitos materialinės vertybės, lėšos, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai, veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

164. Universitetas turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei, ūkinės veiklos autonomijos principais.

165. Universitetas naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Universiteto panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų daugumos pritarimą. Jeigu Taryba nepritaria, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.

166. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, neatlygintinai naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.

167. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

167.1. valstybės investuotas turtas;

167.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės plėtros, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

167.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

167.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

167.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio statuto 167.1, 167.2, 167.3, 167.4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

167.6. dovanotas turtas;

167.7. paveldėtas turtas;

167.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų;

167.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio statuto 167.1–167.8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme numatytus atvejus.

168. Žemę ir kitą turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, dovanotą, priimtą kaip palikimą ar įgytą kitais būdais, Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka.

169. Universitetas turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus skolos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

170. Universitetas, remiamas valstybės, saugo ir gausina savo turtą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO LĖŠŲ IR TURTO TVARKYMAS

171. Universitetas tvarko savo lėšas ir turtą savarankiškai Tarybos nustatyta tvarka.

172. Už Universiteto lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais atsako rektorius.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

173. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą atskirai nuo kito Universiteto turto.

174. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų bei išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

VII SKYRIUS

UNIVERSITETO ORGANIZACIJOS IR ATRIBUTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO organizacijos

175. Universiteto dėstytojų, mokslo ir kitų darbuotojų, taip pat studentų profesiniams, kūrybiniams, kultūros, socialiniams, sporto ar kitiems poreikiams tenkinti gali būti steigiamos nepolitinės organizacijos, būreliai, draugijos ir klubai, kurių nuostatai neprieštarauja šiam statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams.

176. Universiteto organizacijų, būrelių, draugijų, klubų nuostatus rektorato teikimu tvirtina rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO ATRIBUTAI

177. Universitetas ir jo akademiniai padaliniai turi autentiškas vėliavas, ženklus ir kitus atributus.

178. Kiti Universiteto padaliniai ir organizacijos gali turėti savo atributus, numatytus jų veiklos nuostatuose ar įstatuose.

179. Universiteto atributai registruojami rektoriaus nustatyta tvarka.

180. Tarybos ir Senato nariai, rektorius, prorektoriai, akademijų kancleriai ir akademijų tarybų nariai, kitų akademinių padalinių vadovai, profesoriai, emeritai, taip pat garbės daktarai ir garbės profesoriai gali turėti togas, kurios dėvimos per iškilmes.

VIII SKYRIUS

STATUTO PRIĖMIMAS, KEITIMAS IR PRIEŽIŪRA

181. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, suderinusi su Senatu. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Universiteto statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

182. Universiteto statutą ir (ar) jo pakeitimus tvirtina Seimas.

183. Kaip laikomasi šio statuto, prižiūri Tarybos, Senato ir rektoriaus pariteto pagrindais sudaryta Universiteto statuto priežiūros komisija iš 6 narių. Komisija atlieka šias pagrindines funkcijas:

183.1. prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi šio statuto reikalavimų, tiria šio statuto pažeidimus, teikia siūlymus Tarybai, Senatui ir rektoriui, kaip juos pašalinti;

183.2. nagrinėja nesutarimus tarp Universiteto padalinių, teikia siūlymus Tarybai, Senatui ir rektoriui, kaip juos pašalinti.

_____________________