LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 TREČIOJO, PENKTOJO, ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. lapkričio 18 d. Nr. XIV-673
Vilnius
1 straipsnis. Trečiojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS
REGLAMENTO (ES) 2020/1784 IR 1965 M. LAPKRIČIO 15 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TEISMINIŲ IR NETEISMINIŲ DOKUMENTŲ CIVILINĖSE ARBA KOMERCINĖSE BYLOSE ĮTEIKIMO UŽSIENYJE ĮGYVENDINIMAS
3 straipsnis. Iš užsienio gautų dokumentų įteikimo tvarka
1. Iš užsienio gauti dokumentai įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2020/1784, 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje – 1965 m. Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip.
31 straipsnis. 1965 m. Hagos konvencijos įgyvendinimas
32 straipsnis. Centrinė įstaiga
1. Centrinė įstaiga Reglamento (ES) 2020/1784 4 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
33 straipsnis. Dokumentus perduodančios ir priimančios įstaigos
1. Perduoti dokumentus užsienio valstybei pagal Reglamentą (ES) 2020/1784 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas.
2. Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 3 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai.
3. Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda Lietuvos antstolių rūmams.
34 straipsnis. Įstaiga, teikianti pagalbą nustatant adresą
1. Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punktą paskirta įstaiga, kuriai kitų valstybių narių perduodančiosios agentūros gali teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą, yra Lietuvos antstolių rūmai.
35 straipsnis. Atsakovo neatvykimas į teismą
1. Lietuvos Respublikos teismai gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos arba visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 4 dalyje, išskyrus Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
2 straipsnis. Penktojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS
REGLAMENTO (ES) 2020/1783 ĮGYVENDINIMAS
5 straipsnis. Įrodymų rinkimas Europos Sąjungos valstybėje narėje
1. Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka rinkti įrodymus Europos Sąjungos valstybėje narėje turi teisę visi Lietuvos Respublikos teismai (teisėjai).
6 straipsnis. Centrinė įstaiga
61 straipsnis. Įstaiga, atsakinga už sprendimų dėl prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą
3 straipsnis. Šeštojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„ŠEŠTASIS SKIRSNIS
REGLAMENTO (ES) 2019/1111, 1980 M. SPALIO 25 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ GROBIMO CIVILINIŲ ASPEKTŲ IR 1996 M. SPALIO 19 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMAS
7 straipsnis. Vaiko grąžinimas
1. Bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2019/1111, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.
2. Bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui.
3. Apie bylos dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl vaiko grąžinimo, paveda šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai centrinei institucijai pateikti Reglamento (ES) 2019/1111 80 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją.
4. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme dėl vaiko grąžinimo turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus.
5. Prašymas dėl vaiko grąžinimo turi būti išnagrinėtas laikantis Reglamento (ES) 2019/1111 24 straipsnyje nustatytų terminų. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, turi būti fiksuojama teismo posėdžio eiga.
6. Teismo nutartis grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima.
8 straipsnis. Bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumas
81 straipsnis. Pažymų išdavimas, ištaisymas ir atšaukimas
1. Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas išduoda sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.
2. Reglamento (ES) 2019/1111 37 ir 48 straipsniuose numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar atšaukimo klausimas išsprendžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio nuostatas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo.
3. Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda autentišką dokumentą patvirtinęs notaras.
4. Reglamento (ES) 2019/1111 67 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs notaras. Apie pažymos ištaisymą ar atšaukimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuojamas asmuo, kuriam buvo išduota pažyma. Šioje dalyje nurodyti notariniai veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų pripažinimas ir vykdymas
1. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliai parengti arba užregistruoti autentiški dokumentai ar užregistruoti susitarimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, yra vykdomieji dokumentai.
2. Reglamento (ES) 2019/1111 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra jokių Reglamento (ES) 2019/1111 38 ir 39 straipsniuose nurodytų atsisakymo pripažinti pagrindų, Reglamento (ES) 2019/1111 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti pripažinti, taip pat Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Reglamento (ES) 2019/1111 39 straipsnio nuostatomis ar kitais Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytais pagrindais, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Prašymai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prašymų, gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos.
4. Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nagrinėja antstolis, kuriam pateiktas vykdyti sprendimas.
10 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų vykdymo praktiniai nurodymai
1. Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendime dėl bendravimo teisių nėra reikalingų nurodymų arba jų nepakanka, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis kreipiasi su pareiškimu į vykdymo vietos apylinkės teismą dėl praktinių nurodymų dėl naudojimosi bendravimo teisėmis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
3. Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl naudojimosi bendravimo teisėmis turi būti išklausytas teismo posėdyje mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnyje nustatytą tvarką.
4. Teismas, rengdamasis nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą, paveda vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą.
11 straipsnis. Centrinės institucijos ir kompetentinga institucija
1. Centrinė institucija Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2. Centrinės institucijos Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytoms funkcijoms atlikti yra:
1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1111 77 straipsnio 1 dalyje numatytą informacijos apie nacionalinius įstatymus, procedūras ir paslaugas su tėvų pareigomis susijusiose bylose pranešimą;
2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) – atsakinga už kitų, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Reglamente (ES) 2019/1111 centrinėms institucijoms nustatytų funkcijų atlikimą.
111 straipsnis. Kalbos
12 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Priėmęs prašymą ar sprendimą dėl vaiko grąžinimo, teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: draudimą atsakovui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir (arba) draudimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, taip pat kitas laikinąsias apsaugos priemones Reglamento (ES) 2019/1111 15 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.
121 straipsnis. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas
1. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija) Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“.
2. Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.
122 straipsnis. Prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo nagrinėjimo tvarka
1. Reglamento (ES) 2019/1111 12 ir 13 straipsniuose ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/1111 12 ir 13 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti lietuvių kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti lietuvių kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma, šis prašymas ir jo priedai turi būti pateikti anglų kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į anglų kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Reglamente (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresus, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl prašymų trūkumų šalinimo netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. Teismas prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ar prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų, yra neskundžiamos.
6. Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos.
7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.
123 straipsnis. Vaiko įkurdinimas Lietuvos Respublikoje
Prašymas dėl Reglamento (ES) 2019/1111 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo įkurdinti vaiką Lietuvos Respublikoje paduodamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius.“
4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
1. Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
civilinį procesą
reglamentuojančių Europos Sąjungos
ir tarptautinės teisės aktų
įgyvendinimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.
2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005.
3. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260.
4. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259.
5. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937.
6. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu 2014/218/ES.
7. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.
8. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281.
9. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose.
10. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.
11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija).
2. Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
civilinį procesą
reglamentuojančių Europos Sąjungos
ir tarptautinės teisės aktų
įgyvendinimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005.
2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260.
3. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259.
4. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937.
5. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu 2014/218/ES.
6. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.
7. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281.
8. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose.
9. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.
10. 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo.
11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija).
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
3. Į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, taikymo sritį patenkantiems iki 2022 m. liepos 31 d. pradėtuose teismo procesuose priimtiems sprendimams, oficialiai parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams, taip pat susitarimams, tapusiems vykdytinais valstybėje narėje, kurioje jie buvo sudaryti, taikomos iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos.
4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2022 m. birželio 30 d., o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius – iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.