Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 M. LAPKRIČIO 26 D. NUTARIMO NR. 1328 „DĖL VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. birželio 14 d. Nr. 456
Vilnius
1. Pakeisti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. Programa susijusi su šių teisės aktų įgyvendinimu:
3.1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (toliau – Direktyva), kurioje nustatyta bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą; vadovaujantis Direktyvos 5 straipsnio nuostatomis, kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 procentai bendro valstybės subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai, kaip jie nustatyti pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 4 straipsnį;
3.2. 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;
3.3. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“;
3.4. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“;
3.5. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“.“
1.2. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Kitos Programoje vartojamos sąvokos, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme.“
1.3. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Programos tikslas – pagerinti viešųjų pastatų ir jų inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atnaujintuose viešuosiuose pastatuose nuo 2021 iki 2030 metų sutaupyti 80 GWh metinės pirminės energijos, įdiegti atsinaujinančių energijos išteklių priemones pastato energijai gaminti, užtikrinti, kad veiksmingai būtų naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, skiriamos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir viešiesiems pastatams eksploatuoti, mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2), užtikrinti viešųjų pastatų infrastruktūros atitiktį higienos normų reikalavimams.“
1.4. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Siekiant Programos tikslo, finansuojami gali būti tik tie viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai, kurie atitinka visas šias sąlygas:
13.1. projektą įgyvendinant, bus padidintas viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas – pasiekta mažiausiai B energinio naudingumo klasė ir pagerintos pastatų bei jų inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės;
13.2. siekiant didinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą arba taupyti energiją, atliekami pasirinkti Programos 2 priede nurodyti veiksmai (priemonės);
1.5. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.6. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17. Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai) yra šie:
17.1. pirmojo uždavinio:
17.1.1. pradėjus įgyvendinti Programą, kasmet atnaujinta ar perduota centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti, mažiausiai 3 procentai bendro valstybei nuosavybės teise priklausančių ir jos naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų arba planuojamų šildyti ir (arba) vėsinti viešųjų pastatų patalpų ploto, apskaičiuoto pagal praėjusių metų duomenis, kaip nurodyta energetikos ministro patvirtintoje Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų – naudojamų pastatų, tinkamų atnaujinti, sąrašo sudarymo metodikoje (už šio kriterijaus atitiktį atsakingos ministerijos ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas);
17.2. antrojo uždavinio – bendras atnaujintas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų plotas, kai pasiekiama mažiausiai B energinio naudingumo klasė, nuo 2021 iki 2030 metų – 450 tūkst. kv. metrų (už šio kriterijaus atitiktį atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija);
1.7. Pakeisti 18.5.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„18.5.1. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021– 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“, atlieka tarpinės institucijos funkcijas, kai 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų priemonės įgyvendinamos grąžinamųjų subsidijų būdu;“.
1.8. Pakeisti 18.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„18.7. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančia institucija, projekto, įgyvendinamo taikant ETPT modelį, vertinimą atlieka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.“
1.9. Pakeisti 23.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„23.2. Ministerijos atrinkto viešojo pastato valdytojas, prieš kreipdamasis į Programos 18.5 papunktyje nurodytą finansų įstaigą arba viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo priemonę administruojančią instituciją dėl viešajam pastatui atnaujinti reikalingo finansavimo skyrimo iš Energijos efektyvumo fondo lėšų ir grąžinamosios subsidijos priemonės lėšų, užsako atlikti energijos vartojimo auditą ir, vadovaudamasis energijos vartojimo audito ataskaitos duomenimis, kai privaloma, parengia viešojo pastato investicijų projektą, kaip nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projekto dokumentuose turi būti išnagrinėtos trys energijos taupymo priemonių grupės, įvertintas ir nustatytas kiekvienos energijos taupymo priemonių grupės investicijų poreikis Programos 2 priede numatytiems veiksmams (priemonėms) įgyvendinti, pagal kurias būtų pasiekti šie rezultatai:
23.2.1. atnaujinamas viešasis pastatas visose energijos taupymo priemonių grupėse turi atitikti vienodą energinio naudingumo klasę, t. y. B arba aukštesnę;
1.10. Pakeisti 23.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„23.3. Viešojo pastato valdytojas, įgyvendinęs Programos 23.2 papunktyje nustatytus reikalavimus, gali kreiptis į Programos 18.5, 18.6 arba 18.7 papunktyje nurodytas institucijas dėl viešajam pastatui atnaujinti reikalingo finansavimo skyrimo iš Energijos efektyvumo fondo ir (arba) grąžinamosios subsidijos priemonės lėšų.“
1.11. Pakeisti 34.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.12. Pakeisti 41 punktą ir jį išdėstyti taip:
„41. Pagal Programą įgyvendinami viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai taikant ETPT modelį, skiriant grąžinamąją subsidiją, taikant finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius. Pagal šias priemones atrenkant valstybei ar viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė priklausančių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ir skiriant finansavimą jų įgyvendinimui, turėtų būti skatinama atnaujinti viešuosius pastatus, kuriuos atnaujinus bus pasiekta aukštesnė nei B energinio naudingumo klasė, ir (arba) projektams, kuriuos įgyvendinant atnaujinama vienas ar daugiau viešųjų pastatų, kurių bendras plotas ne mažiau kaip 10 000 kv. m.“
2. Nustatyti, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėti viešųjų pastatų atnaujinimo projektai užbaigiami pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 456
priedas
ĮPAREIGOTŲ ATNAUJINTI, NUGRIAUTI AR PARDUOTI VALDOMŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ PLOTO DALIŲ
DYDŽIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr. |
Institucija |
Viešųjų pastatų ploto dalis energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose, proc. |
Nuo 2021 iki 2030 metų privalomų atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti institucijos valdomų viešųjų pastatų ploto dalis, m2 |
1. |
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
52,4 |
267 240 |
2. |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
10,2 |
52 020 |
3. |
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija |
7,9 |
40 290 |
4. |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija |
2,5 |
12 750 |
5. |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
0,9 |
4 590 |
6. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija |
4,1 |
20 910 |
7. |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija |
0,3 |
1 530 |
8. |
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija |
0,9 |
4 590 |
9. |
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija |
0,3 |
1 530 |
10. |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija |
0,6 |
3 060 |
11. |
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija |
5,2 |
26 520 |
12. |
VĮ Turto bankas |
14,7 |
74 970 |
|
Iš viso |
100,0 |
510 000 |