A picture containing logo  Description automatically generated

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. RUGSĖJO 25 D. ĮSAKYMO NR. 468 „DĖL IŠMETAMŲ Į APLINKOS ORĄ TERŠALŲ KIEKIO MAŽINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. gegužės 22 d. Nr. D1-173

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 468 „Dėl Išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu ir įgyvendindamas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB su pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 27 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2024/299, 1979 metų konvenciją „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ ir jos protokolus:“.

1.2. Pakeičiu 2.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.1.1. vykdyti šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Tvarkos aprašo 9, 21–26 punktuose nurodytą nacionalinę išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą (įskaitant, kai įvykdomos Tvarkos aprašo III skyriuje nustatytos atitinkamos lankstumo priemonių naudojimo sąlygos, – Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą patikslintą apskaitą ir (ar) Tvarkos aprašo 13 ir (ar) 14, ir (ar) 15 punkte nurodytą vertinimą ir jo pagrindimą), nacionalinę išmetamų teršalų erdvinio pasiskirstymo apskaitą, didelių sutelktųjų taršos šaltinių apskaitą, rengti nacionalines išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozes, informacines apskaitos ataskaitas, jas teikti Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai jų nustatyta forma ir laikantis Tvarkos aprašo 1 priede nustatytų ataskaitų teikimo datų;“.

1.3. Pakeičiu 2.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.1.4. pagal kompetenciją rengti ir teikti Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytą informaciją Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai jų nustatyta forma ne vėliau kaip atitinkamų ataskaitinių metų vasario 15 d.;“.

1.4. Pripažįstu netekusiu galios 2.2.2.3 papunktį.

1.5. Papildau 2.2.4 papunkčiu:

2.2.4. pagal kompetenciją rengti ir teikti Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytą informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai paprašius;“.

1.6. Pakeičiu 2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

2.3. Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos ministerijos struktūriniams padaliniams pagal kompetenciją teikti Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupei informaciją, reikalingą šio įsakymo 2.2.1 ir 2.2.2.2 papunkčiuose nurodytoms ataskaitoms rengti.“

1.7. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tvarkos aprašą:

1.7.1. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Jei rengiant nacionalinę išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą taikomi patobulinti išmetamų teršalų apskaitos metodai atsižvelgus į mokslo žinias, paaiškėja, kad nevykdomi nacionaliniai išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslai, galima pagal Tvarkos aprašo 2 priedo V skyrių vykdyti patikslintas metines nacionalines išmetamų SO2, NOx, NMLOJ, NH3 ir KD2,5 apskaitas.“

1.7.2. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

14. Jei įgyvendinus visas ekonomiškai efektyvias priemones, konkrečiais metais negalima įvykdyti nacionalinio išmetamo į aplinkos orą NH3 kiekio mažinimo tikslo (kuris Lietuvai nustatytas griežtesniu lygiu nei ekonomiškai efektyvus mažinimas, nustatytas Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto (toliau – IIASA) 2015 m. sausio mėn. parengtoje Teminės oro taršos strategijos ataskaitoje Nr. 16 (A ir B dalys) „Atnaujinti istoriniai emisijų duomenys, prognozės ir išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai 2030 m. – Palyginimas su Europos Komisijos duomenimis 2013 m.“ (toliau – TOTS 16)), laikoma, kad vykdomi tie tikslai ne daugiau kaip penkerius metus, su sąlyga, kad kiekvienais iš tų metų neatitiktį kompensuoja lygiaverčiu kito išmetamo teršalo, kuriam nustatytas nacionalinis išmetamo į aplinkos orą teršalo kiekio mažinimo tikslas ir kurio tais metais sumažinta atitinkamai daugiau už jam nustatytą nacionalinį mažinimo tikslą, kiekio sumažinimu. Teršalo lygiavertiškumas įvertinamas vadovaujantis IIASA parengta Teminės oro taršos strategijos ataskaita Nr. 15 „Lankstumo mechanizmas siekiant laikytis nacionalinių oro teršalų išmetimo ribų“.“

1.7.3. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

24. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedo D lentelėje nustatytais metinių informacinių apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimais, kasmet turi būti rengiama informacinė apskaitos ataskaita, kuri pridedama prie Tvarkos aprašo 21–23 punktuose nurodytų nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitų ataskaitų ir prognozių.“

1.7.4. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

25. Siekiant naudoti Tvarkos aprašo 9 ir (ar) 13, ir (ar) 14, ir (ar) 15 punkte numatytą lankstumo priemonę, į atitinkamų metų informacinę apskaitos ataskaitą turi būti įrašoma informacija, patvirtinanti, kad naudojant tą lankstumo priemonę laikomasi atitinkamų sąlygų, nustatytų Tvarkos aprašo 9–12 punktuose ir 2 priedo V skyriuje arba, kai taikoma, Tvarkos aprašo 13, 14 arba 15 punktuose.“

1.7.5. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26. Tvarkos aprašo 21–23 punktuose nurodytos apskaitos (įskaitant, kai įvykdomos Tvarkos aprašo III skyriuje nustatytos atitinkamos sąlygos, – Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą patikslintą apskaitą ir (ar) Tvarkos aprašo 13 ir (ar) 14, ir (ar) 15 punkte nurodytą vertinimą ir jo pagrindimą) ir prognozės, nacionalinės išmetamų į aplinkos orą teršalų erdvinio pasiskirstymo apskaitos, didelių sutelktųjų taršos šaltinių apskaitos ir Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta informacinė apskaitos ataskaita turi būti rengiamos ir atnaujinamos vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 priede nurodytais reikalavimais.“

1.7.6. Pakeičiu 30.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

30.1. per ataskaitinius metus šalies mastu išmestą į aplinkos orą kiekvieno teršalo kiekį (kilotonomis), išmesto kiekio pokytį (procentais) per paskutiniuosius trejus metus (toliau – trumpasis  laikotarpis) ir pokytį (procentais), palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (toliau – ilgasis laikotarpis), kuris rodo nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslų 2020–2029 m., nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tarpinių tikslų 2025 m. ir nacionalinių išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio mažinimo tikslų 2030 m. ir vėliau įgyvendinimo lygį;“.

1.7.7. Pakeičiu 30.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

30.3. sektorius ir posektorius (pvz., transportas, tarp jų kelių transportas (sunkusis transportas ir autobusai, lengvasis transportas), geležinkelių transportas ir kt.; energetika (ir šildymo įrenginiai namų ūkiuose (būstuose) ar pan.) ir iš jų išmestą į aplinkos orą kiekvieno teršalo kiekį (vertinant sektorių – procentais, Lietuvoje iš visų sektorių išmesto kiekio; vertinant posektorių – procentais, konkretaus sektoriaus išmesto kiekio) per ataskaitinius metus;“.

1.7.8. Papildau 30.31 papunkčiu:

30.31. 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede nustatytų strateginių tikslų ir uždavinių nurodytuose ūkio sektoriuose poveikio rodiklių faktines reikšmes trumpuoju laikotarpiu;“.

1.7.9. Pakeičiu 1 priedo C lentelę ir ją išdėstau taip:

C lentelė. Išmetamų į aplinkos orą teršalų erdvinio pasiskirstymo apskaitos ataskaitų, didelių sutelktųjų taršos šaltinių apskaitos ataskaitų ir išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozių teikimo reikalavimai

Nr.

Objektas

Apskaitomi teršalai

Ataskaitų teikimo dažnumas ir ataskaitinis laikotarpis

Ataskaitos teikimo data

1

Nacionaliniai išmetamų į aplinkos orą teršalų erdvinio pasiskirstymo duomenys pagal taršos šaltinio kategoriją (toliau – GNFR)

– SO2, NOX, NMLOJ, CO, NH3, KD10, KD2,5

– sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb)

– POT (bendras PAA kiekis, HCB, PCB, dioksinai ir furanai)

– juodoji anglis (jei turima duomenų)

Kas ketverius metus už metus, nustatomus iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2).

Nuo 2017 m.

gegužės 1 d.(1)

2

Dideli sutelktieji taršos šaltiniai pagal GNFR

– SO2, NOX, NMLOJ, CO, NH3, KD10, KD2,5

– sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb)

– POT (bendras PAA kiekis, HCB, PCB, dioksinai ir furanai)

– juodoji anglis (jei turima duomenų)

Kas ketverius metus už metus, nustatomus iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2).

Nuo 2017 m.

gegužės 1 d.(1)

3

Numatomas išmetamų teršalų kiekis pagal  NFR(2) šaltinio kategoriją

– SO2, NOx, NH3, NMLOJ, KD2,5 ir, jei turima duomenų, juodoji anglis

Kas dvejus metus, įtraukiant prognozavimo metus – 2020 m., 2025 m., 2030 m. ir, jei turima duomenų, 2040 m. ir 2050 m.

Nuo 2017 m.

kovo 15 d.

 

Pastabos:

(1) Ataskaitos gali būti patikslinamos ir pakartotinai pateikiamos ne vėliau kaip per keturias savaites; su patikslintais duomenimis pateikiami išsamūs pataisymų paaiškinimai.

(2) Į aplinkos orą išmetamų teršalų nomenklatūra (NFR), numatyta TTOTP konvencijoje.

 

1.7.10. Pakeičiu 2 priedo 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Vadovaujantis EMEP/EEA vadove dėl išmetamųjų oro teršalų apskaitos nustatytomis rekomendacijomis, išmetamų į aplinkos orą teršalų prognozės sudaromos ir apie jas pranešama pagal NFR šaltinio kategoriją. Kai to padaryti neįmanoma dėl išsamių duomenų trūkumo, į informacinę apskaitos ataskaitą įrašomas apibendrintas prognozių teikimo pagrindimas; kiekvieno teršalo prognozė grindžiama „esamomis priemonėmis“ (taikomomis priemonėmis) ir, jei taikoma prognozuojant, – „papildomomis priemonėmis“ (planuojamomis įgyvendinti priemonėmis).“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                    Simonas Gentvilas