Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO
NR. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 162 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIP-4096, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4097, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 381 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4098 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 76, 168 IR 485 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4099
2016 m. liepos 11 d. Nr. 722
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1440 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4096) 4 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 6 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 28 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2–9 punktuose ir 7 straipsnio 2 dalyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms ir nepritarti teisinio reguliavimo priemonėms, siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1–3 straipsniuose, 4 straipsnio 1–4, 6, 7 dalyse, 5 straipsnyje, 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame nustatomas alkoholio reklamos draudimas visuomenės informavimo priemonėse, ir 8 straipsnyje.
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 nuostatas, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria, pagal šiuos pasiūlymus:
2.1. Patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 8 dalies nuostatą pagal pasiūlymą, pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2836(2)“ 1 punkte.
2.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šios dalies 1–7 punktuose nurodyti draudimai taikomi įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams (vietoj šiuo metu galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytų „teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų“). Tačiau, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, alkoholinius gėrimus parduoti, laikyti ir gabenti gali tik įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, turintys alkoholinių gėrimų prekybos licencijas, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2–7 punktai galėtų būti taikomi tik teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams. Be to, įsigaliojus siūlomoms nuostatoms, visi Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai, tarp kurių yra ir draudimas dovanoti alkoholinius gėrimus, būtų taikomi visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos užsiima alkoholinių gėrimų prekyba. Tokiu atveju įmonės, net ir neužsiimančios alkoholinių gėrimų prekyba, negalėtų dovanoti alkoholinių gėrimų net ir savo verslo partneriams reprezentaciniais tikslais. Toks draudimas būtų neproporcingas ir nepagrįstas, todėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos formuluotė neturėtų būti keičiama ir šios dalies 1–7 punktuose nurodyti draudimai turėtų būti taikomi tik teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, arba Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje turėtų būti nustatytos išlygos dėl galimybės įmonėms dovanoti alkoholinius gėrimus verslo santykių užmezgimo, palaikymo, reprezentaciniais tikslais.
2.3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „akcija“ gali būti interpretuojama įvairiai, ji neapibrėžta Alkoholio kontrolės įstatyme ar kituose įstatymuose. Todėl reikėtų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte atskleisti sąvokos „akcija“ turinį.
2.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti draudimą sudaryti galimybę pirkėjui iš karto ir (ar) per tam tikrą terminą arba įvykdžius tam tikras sąlygas po vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laimėti prizą, gauti dovanų ar priedą prie alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą abipusio pripažinimo principą ir siekiant neužkirsti kelio įvežti į Lietuvos Respubliką kitose Europos Sąjungos valstybėse teisėtai pagamintų ir parduodamų alkoholinių gėrimų, kurie jų gamintojų supakuoti į vieną nedalomą pakuotę kartu su priedais, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir po žodžio „gėrimų“ įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai priedai supakuoti į vieną nedalomą pakuotę kartu su alkoholiniu gėrimu“.
2.5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti draudimą skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.2286 ir 6.353 straipsniais, vartotojas turi teisę gauti išsamią, teisingą informaciją apie prekę, įskaitant ir jos kainą, todėl draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą neturėtų būti taikomas kainų etiketėse nurodomai prekės kainai. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktą tikslinga papildyti sakiniu „Skelbimu nelaikomas šios informacijos pateikimas kainų etiketėse alkoholinių gėrimų prekybos vietose“.
2.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio 2 dalyje siūloma uždrausti išorinę alkoholio reklamą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2767(2) (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2767(2), kuriame taip pat siūloma uždrausti išorinę alkoholio reklamą, kartu numatyta ir išimtis, leidžianti alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų pavadinimus ir (ar) prekės ženklus, turiniu ir forma neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, pateikti prekybos alkoholiniais gėrimais vietose, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 943 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2)“ pritarta tokiai formuluotei, reikėtų ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio 2 dalies formuluotę suvienodinti su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2) 1 straipsnio 2 dalyje pateikiama formuluote, taip pat Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisinėms priemonėms įgyvendinti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 943 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2)“ 1 punkto antrojoje pastraipoje siūlomą pereinamąjį laikotarpį.
2.7. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos atskirų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 straipsnių įsigaliojimo datos neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dviejų datų taisyklės, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, turėtų įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, į tai, kad, įsigaliojus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 9 straipsnio 1–3 dalyse nurodytiems Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 straipsniams, ūkio subjektai turėtų nutraukti šiuo metu teisėtai vykdomą veiklą (alkoholinių gėrimų pardavimas vidaus nuotolinės prekybos būdu, stipresnių negu 7,5 procento alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos alkoholinių gėrimų skyriuose, stipresnių negu 15 procentų alkoholinių gėrimų pardavimas kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose ir kita), ir siekiant nepažeisti ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principo, pasiūlyti Seimui nustatyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 9 straipsnio 1–3 dalyse vėlesnes šiose dalyse nurodytų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 straipsnių įsigaliojimo datas.
3. Nepritarti teisinio reguliavimo priemonėms, nurodytoms šio nutarimo 1 punkte, dėl šių priežasčių:
3.1. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1, 2, 7 dalyse siūloma nustatyti, kad visais alkoholiniais gėrimais prekiauti galima tik specializuotoje alkoholinių gėrimų parduotuvėje, o kitose parduotuvėse įrengtuose alkoholinių gėrimų skyriuose leidžiama prekiauti tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento (kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – 15 procentų), taip pat nustatyti reikalavimus minėtoms alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir skyriams ir įpareigoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojus užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves. Siūloma teisinio reguliavimo priemonė laikytina nepagrįsta ir neproporcinga dėl šių priežasčių:
3.1.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 siūlomos naujos alkoholio kontrolės politikos priemonės, kuriomis siekiama prekybą alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento (kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – 15 procentų), perkelti tik į specializuotas parduotuves ir joms ir alkoholinių gėrimų skyriams nustatyti papildomus įrengimo reikalavimus, nepagrįstos, nepaaiškinta, kodėl pasirinktas būtent toks reguliavimo modelis, pagal kokius kriterijus pasirinktas alkoholinių gėrimų, kuriuos siūloma drausti parduoti parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stiprumas, kokią įtaką toks reguliavimas turėtų Lietuvos Respublikos gyventojų alkoholio vartojimo įpročiams ir bendram alkoholio suvartojimo lygiui, ar svarstytos alternatyvios reguliavimo priemonės, ar pasirinkta priemonė tikrai ekonomiškiausia. Tai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo principais, tai yra kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarys kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržys teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
3.1.2. Priėmus Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 siūlomus pakeitimus, ūkio subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, siekdami prisitaikyti prie Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų įsirengti alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir skyriuose filmavimo įrangą, tačiau filmavimo kamerų įrašuose nefiksuojamas asmenų amžius ar būsena, todėl užfiksuota vaizdinė medžiaga ne visada bus pakankamas pagrindas nustatyti, ar alkoholiniai gėrimai buvo parduodami nepilnamečiams ar neblaiviems asmenims, ir konstatuoti padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Taigi siūloma priemonė laikytina neproporcinga.
3.1.3. Priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyse siūlomus pakeitimus, ūkio subjektai, norintys prekiauti visais alkoholiniais gėrimais, turėtų įrengti naujas parduotuves, pasirūpinti parduotuvių apsauga, užtikrinančia, kad į jas nebūtų įleidžiami asmenys iki 20 metų, taip pat nutraukti šiuo metu teisėtai vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais alkoholinių gėrimų parduotuvėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tai reiškia, kad, norėdami įvykdyti visus Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 nustatytus reikalavimus, verslo subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turėtų arba papildomai investuoti, arba nutraukti teisėtą veiklą. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 rengėjai vienam svarbiam visuomenės interesui (visuomenės sveikatai) suteiktų prioritetą prieš kitą (verslo sąlygų tinkamą sudarymą). Skirtingi visuomenės interesai turi būti derinami siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, tačiau Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 teisinio reguliavimo priemonės, kurios užtikrintų tinkamą minėtų interesų pusiausvyrą, nenurodytos. Kadangi nepritariama Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 7 dalies nuostatoms, nepritariama ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 8 straipsniui, kuriame nustatoma atsakomybė už Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 7 dalies nuostatų nesilaikymą.
3.1.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1, 3 straipsniuose, 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos teisinio reguliavimo priemonės didžiausią neigiamą įtaką padarytų smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais mažos parduotuvės, tai yra parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 120 kv. metrų, sudarė 74,5 procento visų mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių. Taigi daugumos smulkaus ir vidutinio verslo atstovų valdomų parduotuvių plotas per mažas, kad būtų galima įrengti atskirą alkoholinių gėrimų parduotuvę prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, o jeigu ploto įrengti atskirą parduotuvę pakaktų, papildomų investicijų (nuo 30 iki 100 tūkst. eurų) reikėtų ne tik naujoms patalpoms įrengti, bet ir papildomam kasos aparatui įsigyti, naujiems prekybos ir apsaugos darbuotojams samdyti. Kadangi prekybos pajamos nepadidėtų, nes iš esmės būtų parduodamos tos pačios prekės, tik jau keliose parduotuvėse, minėtos investicijos būtų nuostolingos ir smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, negalėdami prisitaikyti prie naujų reikalavimų, būtų priversti nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais arba veiklą apskritai. Tai sudarytų palankesnes sąlygas neteisėtai prekiauti alkoholiniais gėrimais.
3.1.5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 1 dalyje siūloma kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose leisti prekiauti tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų. Jeigu minėtoms parduotuvėms neužtektų ploto ar finansinių išteklių įrengti atskirai alkoholinių gėrimų parduotuvei, atitinkančiai visus nustatytus reikalavimus, šiose vietovėse gali nelikti visais alkoholiniais gėrimais prekiaujančių parduotuvių ir kaimo gyventojai savo gyvenamojoje vietovėje negalėtų legaliai įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė negu 15 procentų. Tai taip pat sudarytų palankias sąlygas neteisėtai prekiauti alkoholiniais gėrimais.
3.1.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 3 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 162 straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos, kuriose alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta (laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose). Tačiau toks draudimas minėtose įstaigose prekiauti alkoholiu jau nustatytas šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
3.1.7. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 3 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 162 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad alkoholinių gėrimų parduotuvės negali būti įrengtos mažesniu kaip 100 metrų atstumu nuo minėtų įstaigų. Galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad prekybą alkoholiniais gėrimais prie nurodytų įstaigų gali uždrausti savivaldybės tarybos, gavusios minėtų įstaigų vadovų prašymus, taip pat nustatydamos, kokiu atstumu minėtas draudimas turėtų būti taikomas. Kadangi nurodytos įstaigos yra įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose ir gyvenvietėse, kurie skiriasi dydžiu, siūlomas vienodas 100 metrų atstumas, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kai kuriais atvejais nepasiteisins. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 3 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 162 straipsnio 4 dalies nuostata perteklinė ir netikslinga.
3.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 2 straipsnyje siūloma pripažinti netekusia galios paviljono sąvoką ir išbraukti su šia sąvoka susijusias nuostatas. Jeigu būtų priimtos siūlomos pataisos, teisinis reguliavimas taptų prieštaringas, nes Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 nesiūloma panaikinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, leidžiančių paviljonuose prekiauti gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Jeigu Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 2 straipsnyje siūlomomis priemonėmis siekiama uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais paviljonuose, tai toks draudimas turėtų neigiamų pasekmių verslo subjektams, nes iki šiol teisėtai veikę mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas turintys subjektai nebegalėtų vykdyti veiklos. Be to, toks reguliavimas nepadarytų įtakos bendram alkoholio suvartojimo lygiui, nes tokių alkoholinių gėrimų galima įsigyti ir kitose alkoholinių gėrimų prekybos vietose. Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. uždraudus alkoholinių gėrimų prekybą kioskuose daugelis minėtų kioskų virto paviljonais, tačiau juk ūkio subjektai, turėję licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioske, norintys šią prekybą tęsti paviljone, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, turėjo įsirengti prekybos salę pirkėjams aptarnauti ir neprekiauti „per langelį“. Siekiant kovoti su subjektais, nesilaikančiais Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, turėtų būti stiprinama Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolė, o ne įstatymu atimama teisė veikti ūkio subjektams, tinkamai vykdantiems prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 2 straipsnyje siūloma priemonė uždrausti alkoholinių gėrimų prekybą paviljonuose neproporcinga.
3.3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma sutrumpinti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2836(2), kuriame siūloma sutrumpinti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 10 iki 22 valandos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2836(2)“ šiam pasiūlymui iš esmės pritarta. Taigi nustatyti dar griežtesnius alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimus ir nevienodą leidžiamą alkoholinių gėrimų prekybos laiką darbo dienomis, šeštadienį ir sekmadienį nėra pagrindo. Neproporcingi ir nepagrįsti draudimai gali turėti priešingą poveikį, nei tikimasi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatuota, kad „istorijoje yra buvę laikotarpių, kai su alkoholio ar tabako gaminiais, jų vartojimu buvo bandoma kovoti kategoriškais jų gamybos, prekybos ir vartojimo draudimais. Tačiau tokie prohibicijos bandymai nedavė geidžiamo rezultato. Per šimtmečius susiformavę vartojimo įpročiai bei dėl pripratimo ir priklausomybės atsirandantys vartotojai užtikrindavo minėtų medžiagų paklausą, todėl net draudimo sąlygomis būdavo randama būdų (dažniausiai nelegalių ir neteisėtų) tai paklausai patenkinti“. Todėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlymas trumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką neproporcingas ir netikslingas.
3.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 6 dalyje siūloma uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, o 5 straipsnyje – šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, taip pat licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, įpareigojami užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Čia būtina pažymėti, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.5 straipsniu, Lietuvos Respublikoje 18 metų fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, tai yra 18 metų asmuo gali savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas. Šio amžiaus asmuo įgyja ir politinę teisę balsuoti, taip pat kitas politines teises ir pareigas. Kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai 18 metų asmenį pripažįsta pakankamai subrendusiu priimti savarankiškus sprendimus dėl finansinių, šeiminių ir kitų svarbių įsipareigojimų, 18 metų asmeniui turėtų būti leidžiama apsispręsti ir dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo, todėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomos priemonės netikslingos ir neproporcingos. Be to, galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo amžiaus riba atitinka Europos Sąjungos valstybių narių nustatytą reguliavimą. Pasaulio sveikatos organizacijos 2011 metų duomenimis, daugelyje valstybių narių alkoholinius gėrimus leidžiama įsigyti asmenims, sulaukusiems 16–18 metų. Griežtesnis reguliavimas nustatytas tik Švedijos Karalystėje ir Suomijos Respublikoje. Tačiau Švedijos Karalystėje 20 metų amžiaus riba taikoma tik įsigyjant alkoholinius gėrimus parduotuvėse, o įsigyjant alkoholinius gėrimus kavinėse taikoma tokia pat kaip Lietuvos Respublikoje amžiaus riba – 18 metų. Suomijos Respublikoje 20 metų amžiaus riba taikoma tik asmenims, parduotuvėse perkantiems stiprius alkoholinius gėrimus, o alus ir vynas parduotuvėse ir įvairaus stiprumo alkoholiniai gėrimai kavinėse parduodami 18 metų sulaukusiems asmenims.
3.5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje siūloma tikslinti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Šiuo metu galiojančioje Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies redakcijoje nenurodyta konkretaus subjekto, kuriam draudžiama užsiimti minėta veikla, ir draudimas alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų galioja visiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Įsigaliojus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje siūlomam Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies pakeitimui, draudimas alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų būtų nustatomas tik juridiniams asmenims, tai yra draudimas nebūtų taikomas fiziniams asmenims. Toks reguliavimas neatitinka Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 tikslų ir yra nepagrįstas.
3.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio 1 dalyje siūloma uždrausti alkoholio reklamą visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau šiuo metu galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas – vienas griežčiausių Europos Sąjungoje, jame nustatyti ir pakankamai griežti alkoholio reklamos apribojimai: draudžiama visų formų alkoholio reklama, skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir panašiai; siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, vairavimu; psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą, ir kita. Be to, Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytos vietos, kuriose skleisti alkoholio reklamą uždrausta, nustatyti griežti alkoholio reklamos televizijoje ir radijuje apribojimai. Šie ribojimai apima ne tik bendruosius Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, bet ir specialųjį apribojimą – alkoholinių gėrimų reklama gali būti transliuojama tik nuo 23 iki 6 valandos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio alkoholio reklamos ribojimą, nuostatos suderintos tiek su 1989 m. gegužės 5 d. Europos Tarybos Konvencijos dėl televizijos be sienų (toliau – Konvencija dėl televizijos be sienų), tiek su 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL 2010 L 95, p. 1) (toliau – Direktyva 2010/13/ES) nuostatomis dėl alkoholinių gėrimų reklamos reikalavimų. Konvencija dėl televizijos be sienų ir Direktyva 2010/13/ES nustato tik per televiziją transliuojamos reklamos reikalavimus, tačiau Alkoholio kontrolės įstatyme šie reikalavimai sugriežtinti ir taikomi visai alkoholinio reklamai. Beje, Pasaulio sveikatos organizacijos 2012 metų duomenimis, alkoholio reklama visuomenės informavimo priemonėse (televizijoje, radijuje) visiškai draudžiama tik vos keliose Europos valstybėse (Islandijos Respublikoje, Norvegijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje). Kitose valstybėse alkoholio reklama radijuje ir televizijoje nedraudžiama arba jai taikomi daliniai ribojimai (laiko, turinio ar reklamoje pateikiamų gėrimų stiprumo), o kai kuriose valstybėse reklamai taikomos savireguliacijos priemonės. Be kita ko, Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neproporcingos – šiuo metu alkoholio reklama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose jau draudžiama klausomiausiu ir žiūrimiausiu laiku (nuo 6 iki 23 valandos), todėl ji gali pasiekti tik ribotą šios reklamos auditorijos – pilnamečių asmenų – dalį. Taip pat neaišku, kodėl siūloma uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų ir knygų, kurie neskirti nepilnamečiams, viduje. Ši reklama nedaro poveikio nepilnamečiams asmenims, todėl siūloma priemonė nepagrįsta.
4. Nepritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4097 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4097), nes jame siūloma teisinio reguliavimo priemonė – didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams – laikytina nepagrįsta ir neproporcinga. 2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta proporcingai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams kasmet iki 2018 metų. Taip nuosekliai akcizų tarifus didinant 3 metus siekiama ilgalaikio tikslo – mažinti skirtingų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo skirtumus, neiškraipyti alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros ir nesukelti kainų šuolio, kuris sudarytų sąlygas didėti nelegalių alkoholinių gėrimų ir sveikatai pavojingų alkoholio pakaitalų vartojimui. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4097 siūlymas vėl didinti akcizus, kurių didinimą nustatantis teisės aktas įsigaliojo 2016 m. kovo 1 d., neatitinka šios srities politikos ir gali sukelti minėtas pasekmes.
5. Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4098 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4098) dėl šių priežasčių:
5.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4098 siūloma nustatyti, kad Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi skirti nustatytą procentą akcizų pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką. Reikėtų pažymėti, kad Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas įsteigtas tik 2016 m. sausio 1 dieną. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veiklos rezultatų šiuo metu neįmanoma įvertinti, jie paaiškės tik po ataskaitinių metų, kai bus žinoma, kokios programos finansuotos, kaip įgyvendintos, ar nustatytas lėšų stygius. Todėl siūlymas didinti šio fondo lėšas, nežinant, ar to reikia, yra netikslingas.
5.2. Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui skiriamos lėšos gali būti padidintos ir nekeičiant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio, nes prireikus Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali padidinti šiam fondui skiriamą akcizų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, dalį. Be to, didėjant valstybės pajamoms iš akcizų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, net ir pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą didės ir asignavimai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Todėl Įstatymo projekte Nr. XIIP-4098 siūloma priemonė netikslinga.
5.3. Kartu būtina pažymėti, kad už tabako gaminių prekybą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą renkamas akcizas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansuojamos prevencinės ir sveikatinimo programos, nurodytos Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“. Šiame plane numatyta įgyvendinti mokyklose Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, kitos priemonės. Taigi pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 4 punktą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir dabar finansuojamos įvairios prevencinės ir sveikatos programos.
6. Kadangi šio nutarimo 3 punkte nepritariama Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, nepritarti ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168 ir 485 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4099, kuriame nustatomos baudos fiziniams asmenims už Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 4 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomų nuostatų nesilaikymą.