LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2020 M. LAPKRIČIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 1K-378 „DĖL VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS TVARKYMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. gruodžio 29 d. Nr. 1K-426

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 1K-378 „Dėl valstybės iždo apskaitos tvarkymo“:

1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Lietuvos Respublikos valstybės iždo buhalterinės apskaitos politikos aprašas nauja redakcija nedėstomas):

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS TVARKYMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi, Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu ir įgyvendindamas 26-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Fondų apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-357 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 26-ojo standarto patvirtinimo“, 6 punktą:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos politikos aprašą;

1.2. Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitų planą;

1.3. Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio ir Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitų plano susijusių sąskaitų sąrašą;

1.4. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos dokumentų pasirašymo ir apskaitos registrų sudarymo taisykles;

1.5. Lietuvos Respublikos valstybės iždo inventorizacijos atlikimo tvarkos aprašą.“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės iždo buhalterinės apskaitos politikos aprašą:

2.1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKOS APRAŠAS“.

2.2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos politikos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės iždo, pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (toliau – VSAĮ) vertinamo kaip išteklių fondas ir laikomo atskiru viešojo sektoriaus subjektu, apskaitos principai, taisyklės ir metodai, skirti valstybės iždo finansinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.“

2.3.Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ministerija) valstybės iždo apskaitą tvarko pagal tokią apskaitos politiką, kurią taikant būtų užtikrinama, kad finansinių ataskaitų duomenys atitinka kiekvieno taikytino viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto (toliau – VSAFAS) reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, tvarkant valstybės iždo apskaitą vadovaujamasi VSAĮ ir 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 1-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – 1-asis VSAFAS), nustatytais bendraisiais apskaitos principais. Rengiant finansinių ataskaitų rinkinius vadovaujamasi VSAĮ ir 1-ajame VSAFAS nustatytais reikalavimais dėl finansinių ataskaitų rinkinių sudėties ir kitų VSAFAS reikalavimais dėl aiškinamojo rašto ataskaitų parengimo. Valstybės iždo tvarkymui taikoma apskaitos politika užtikrinama, kad finansinėse ataskaitose teikiama informacija būtų patikima, nešališka, netendencinga, pateikta taikant atsargumo principą ir visais reikšmingais atžvilgiais išsami, tinkama finansinių ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti, kad teisingai parodytų viešojo sektoriaus subjekto finansinius rezultatus ir finansinę būklę, atskleistų ūkinių operacijų ekonominę prasmę, o ne vien teisinę formą.“

2.4. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

6. Nebalansinėse sąskaitose informacija kaupiama valstybės išteklių fondų, kurių sąskaitos priklauso valstybės iždui – Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sumos, Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo – banko sąskaitų likučių duomenys, valstybės rezervo banko sąskaitos likučio duomenys, biudžetinių lėšų likučiai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų sąskaitose, neapibrėžtos gautinos sumos, neapibrėžtieji įsipareigojimai, įsipareigojimai dėl suteiktų garantijų, taip pat įsipareigojimai pagal pasirašytas paskolų sutartis.“

2.5. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Valstybės iždo apskaita tvarkoma dviejuose Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAMS) posistemiuose – Finansų valdymo ir apskaitos posistemyje (toliau – FVIS) ir Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemyje (toliau – VIKSVA).“

2.6. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:

8. VIKSVA registruojamos valstybės iždo ūkinės operacijos, susijusios su finansiniu turtu (investicijomis į ne nuosavybės vertybinius popierius, indėliais, suteiktomis paskolomis, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (toliau – CTV) perduotomis paskolomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis) ir įsipareigojimais (įsipareigojimais pagal Vyriausybės vertybinius popierius, gautomis paskolomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis), VIKSVA dalyvių banko sąskaitų operacijos ir su šiomis ūkinėmis operacijomis susijusios pajamos ir sąnaudos.“

2.7. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. FVIS registruojamos valstybės iždo ūkinės operacijos, susijusios su asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų finansavimu, iš Europos Sąjungos ir kitų finansavimo sumų davėjų gautu finansavimu, pagrindinėmis ir kitos veiklos pajamomis ir sąnaudomis, taip pat operacijos, susijusios su finansinės investicinės veiklos pajamomis ir sąnaudomis, kurių ūkinės operacijos nėra registruojamos VIKSVA. Kiekvieną dieną FVIS registruojamos prieš tai buvusios dienos iždo detalios ūkinės bei dalyvių agreguotos banko sąskaitų operacijos užregistruojamos VIKSVA sistemoje.“

2.8. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Valstybės iždo apskaitos politika apima ūkinių operacijų pripažinimo, įvertinimo tvarką ir apskaitos principus, metodus bei apskaitos tvarką. Valstybės iždo apskaitos – valstybės iždo atliekamų ūkinių operacijų registravimo apskaitoje – tvarka nustatyta ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus tvirtinamame Valstybės iždo apskaitos vadove.“

2.9. Pakeičiu 11.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

11.5. 16-ajame VSAFAS „Biologinis turtas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-233 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 16-ojo standarto patvirtinimo“;“.

2.10. Papildau 11.9 ir 11.10 papunkčiais:

11.9. 29-ajame VSAFAS „Pensijų anuitetų fondo apskaita ir ataskaitų rinkinys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-423 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 29-ojo standarto patvirtinimo“;

11.10 . 30-ajame VSAFAS „Mineraliniai ištekliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1K-221 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 30-ojo standarto patvirtinimo“.“

2.11. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

12. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, VSAĮ ir VSAFAS.“

2.12. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

14. Valstybės iždo apskaitos duomenims pagrįsti, vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, ir šiuo finansų ministro įsakymu patvirtintu Valstybės iždo inventorizacijos atlikimo aprašu, pagal finansinių metų pabaigos turto ir įsipareigojimų duomenis atliekama valstybės iždo viso turto ir visų įsipareigojimų inventorizacija.“

2.13. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:

49. Gautinos sumos, susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) už parduodamus valstybinės žemės sklypus valstybės ir savivaldybių iždams ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui pervedamomis lėšomis, ir su jomis susijusios gautinos sumos valstybės iždo apskaitoje registruojamos vadovaujantis ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento 2016 m. spalio 28 d. parengtomis Rekomendacijomis Nr. TR-3/2016-10 dėl Nacionalinės žemės tarnybos pervedamų lėšų valstybės ir savivaldybių iždams ir VĮ „Valstybės žemės fondas“ už parduodamus valstybinės žemės sklypus finansinės apskaitos, siekiant suvienodinti NŽT ir CTV pervedamų lėšų už parduotą valstybinę žemę apskaitą valstybės ir savivaldybių ižduose.“

2.14. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:

50. Pinigai VIKSVA, Lietuvos banko ir kitų bankų sąskaitose, indėliai ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių trukmė yra iki 3 mėnesių, laikomi pinigais ir pinigų ekvivalentais. Pinigai ir pinigų ekvivalentai, išskyrus trumpalaikes investicijas, valstybės iždo apskaitoje registruojami gavus finansavimo sumas, skolininkui apmokėjus įsiskolinimą, pardavus finansinį turtą, į banko sąskaitą įplaukus lėšų.“

2.15. Papildau 62.3.9 papunkčiu:

62.3.9. trumpalaikius įsipareigojimus pagal VIKSVA dalyvių lėšas sąskaitose.“

2.16. Pakeičiu 84 punktą ir jį išdėstau taip:

84. Jei iš išvestinės finansinės priemonės atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrajai vertei nustatyti negali būti pritaikytas diskontuotų pinigų srautų metodas, iš tos priemonės atsiradęs finansinis turtas valstybės iždo apskaitoje rodomas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o finansinis įsipareigojimas rodomas įsigijimo savikaina. Kiekvienų metų pabaigoje šis vertinimas įforminamas apskaitos pažyma.“

2.17. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:

91. Valstybės iždo pajamomis pripažįstamos kitų viešojo sektoriaus subjektų administruojamos ir (arba) surenkamos pajamos, kurios neatlygintinai pervedamos į valstybės iždą. Valstybės iždo pajamomis pripažįstamos ir pajamos, kurių dalis teisės aktų nustatyta tvarka yra skiriama viešojo sektoriaus subjektų programoms finansuoti. Kitų viešojo sektoriaus subjektų administruojamos pajamos, kurios turi būti pervestos į valstybės biudžetą, taip pat apskaičiuotos administruojamos kitos pajamos, susijusios su konfiskuoto turto perdavimu viešojo sektoriaus subjektams, valstybės iždo apskaitoje registruojamos gavus viešojo sektoriaus subjektų informaciją pagal formas A5, A6, A7, A8 ir A9, nustatytas Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1K-063 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau kartu – A5–A9 formos).“

2.18. Pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:

99. Kitos veiklos pajamas valstybės ižde sudaro prekių, turto pardavimo pajamos ir turto naudojimo pajamos, baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su kita nei finansinė ar investicinė veikla, pajamos, kurios valstybės iždo apskaitoje registruojamos pagal VMI pateiktą informaciją pagal A1, A3 ir A4 formas, pagal viešojo sektoriaus subjektų pateiktą informaciją pagal A5–A9 formas, pagal CTV vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atsiskaitymo už savo vykdomas veiklas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atsiskaitymo“, pateiktus duomenis (toliau – CTV duomenys) ir pagal NŽT vadovaujantis Rekomendacijomis dėl finansinės apskaitos, siekiant suvienodinti NŽT ir CTV pervedamų lėšų už parduotą valstybinę žemę apskaitą valstybės ir savivaldybių ižduose, pateiktus duomenis.“

2.19. Pakeičiu 110 punktą ir jį išdėstau taip:

110. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu valstybės iždo apskaitoje registruojami taikant Finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.“

2.20. Pakeičiu 111 punktą ir jį išdėstau taip:

111. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal Finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį.“

2.21. Pakeičiu 133 punktą ir jį išdėstau taip:

133. Valstybės iždo apskaitos politika pasirenkama ir taikoma vadovaujantis nuostatomis, pateiktomis VSAFAS. Ūkinių operacijų ir apskaitos metodų pakeitimas laikomas valstybės iždo apskaitos politikos keitimu.“

2.22. Pakeičiu 136 punktą ir jį išdėstau taip:

136. Apskaitiniu įverčiu laikoma pasirinkta apskaičiavimo taisyklė, o apskaitiniai įverčiai peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo vadovautasi atliekant vertinimą, arba atsiranda naujos informacijos ar kitų įvykių. Apskaitinių įverčių pasikeitimas įforminamas apskaitos pažyma.“

 

 

 

 

Finansų ministrė                                                                                                          Gintarė Skaistė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-378

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-426

redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS DOKUMENTŲ PASIRAŠYMO IR APSKAITOS REGISTRŲ SUDARYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos dokumentų pasirašymo ir apskaitos registrų sudarymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojamas valstybės iždo, kaip išteklių fondo, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų pasirašymas ir saugojimas bei valstybės iždo apskaitos registrų sudarymas.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

 

II SKYRIUS

VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS DOKUMENTŲ IR APSKAITOS REGISTRŲ PASIRAŠYMAS IR SAUGOJIMAS

 

3. Valstybės iždo apskaitos pažyma, parengta pagal Taisyklių 1 priede pateiktą pavyzdinę formą, valstybės iždo apskaitos analitiniai ir suvestiniai registrai pasirašomi apskaitos dokumentą ar apskaitos registrą parengusio asmens ir jo padalinio vadovo.

4. Valstybės iždo apskaitos analitiniai registrai pasirašomi elektroniniu parašu ir saugomi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje.

5. Valstybės iždo apskaitos pažymos ir valstybės iždo apskaitos suvestiniai registrai pasirašomi popieriniai ir saugomi popierine forma.

 

III SKYRIUS

VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS REGISTRŲ SUDARYMAS

 

6. Valstybės iždo apskaitos registrų paskirtis – kaupti ir sisteminti finansinius apskaitos duomenis.

7. Valstybės iždo apskaitos registrai sudaromi ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus, pagal ataskaitinio ketvirčio paskutinės dienos būklę ir pasirašomi kartu su finansinių ataskaitų rinkiniais.

8. Valstybės iždo apskaitos registrai sudaromi naudojant Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemį (toliau – VIKSVA) vadovaujantis VIKSVA didžiosios knygos (toliau – VIKSVA DK) sąskaitų duomenimis ir Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Finansų valdymo ir apskaitos posistemį (toliau – FVIS) vadovaujantis FVIS didžiosios knygos (toliau – FVIS DK) sąskaitų duomenimis.

9. Valstybės iždo apskaitos registrų rinkinį, rengiamą naudojant VIKSVA, sudaro:

9.1. Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio didžiosios knygos sąskaitų suvestinis registras (Taisyklių 2 priedas). Jame nurodomos visos užregistruotos finansinės apskaitos operacijos VIKSVA DK sąskaitų apyvartų lygiu;

9.2. Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio didžiosios knygos sąskaitų analitinis registras (Taisyklių 3 priedas). Jis sudaromas pagal kiekvieną atskirą VIKSVA DK sąskaitą ir jame nurodomos visos VIKSVA DK sąskaitoje užregistruotos valstybės iždo finansinės apskaitos operacijos.

10. Valstybės iždo apskaitos registrų rinkinį, rengiamą naudojant FVIS, sudaro:

10.1. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio didžiosios knygos sąskaitų suvestinis registras (Taisyklių 4 priedas). Jame nurodomos visos užregistruotos finansinės apskaitos operacijos FVIS DK sąskaitų apyvartų lygiu;

10.2. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio tarpusavio įsipareigojimų suvestinis registras (Taisyklių 5 priedas). Jame nurodomi sandorio šalių tarpusavio įsipareigojimų suvestiniai duomenys apyvartų lygiu;

10.3. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio sukauptų sumų analitinis registras (Taisyklių 6 priedas). Jame nurodomos sukauptos viešojo sektoriaus subjekto tarpusavio įsipareigojimų pagal ūkines operacijas sumos;

10.4. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio pinigų analitinis registras (Taisyklių 7 priedas). Jame nurodomi duomenys pagal kiekvienos valstybės iždo banko sąskaitos kiekvienos dienos operacijas;

10.5. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio bendrasis analitinis registras (Taisyklių 8 priedas). Šis registras skirtas informacijai pagal FVIS DK sąskaitų duomenis kaupti;

10.6. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio finansavimo sumų apskaitos analitinis registras (Taisyklių 9 priedas). Šis registras skirtas finansavimo sumų analitiniams duomenims kaupti.

11. Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kurie turi teisę parengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti valstybės iždo apskaitos dokumentus ar registrus, pareigybių sąrašas pateiktas Taisyklių 10 priede.

12. Valstybės iždo apskaitos registrų rinkiniai, nurodyti Taisyklių 10 punkte, rengiami atsižvelgiant į ūkinių operacijų registravimo apskaitos schemas.

13. FVIS registruose sumos nurodomos eurais, o VIKSVA registruose – eurais ir kita valiuta.

 

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS PAŽYMA

 

14. Valstybės iždo apskaitos pažyma skirta koreguojantiesiems, baigiamiesiems ar papildomiems įrašams finansinėje apskaitoje pagrįsti. Valstybės iždo apskaitos pažyma rengiama naudojant tik FVIS. Jei naudojama laisvos formos valstybės iždo apskaitos pažyma, ji gali būti rengiama VIKSVA ir FVIS programoje koreguojantiesiems, baigiamiesiems ar papildomiems įrašams pagrįsti, nurodant patvirtintos valstybės iždo apskaitos pavyzdinės pažymos formos rekvizitus.

______________________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-378

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-426

redakcija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO INVENTORIZACIJOS ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo inventorizacijos atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama Lietuvos Respublikos valstybės iždo turto ir įsipareigojimų inventorizacijos atlikimo tvarka.

Atliekant valstybės iždo inventorizaciją Aprašas taikomas kartu su Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Inventorizacijos taisyklės).

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Inventorizacijos taisyklėse ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).

 

II SKYRIUS

INVENTORIZACIJOS OBJEKTAS IR PERIODIŠKUMAS

 

3. Atliekant valstybės iždo inventorizaciją turi būti inventorizuojamas visas jo turtas ir įsipareigojimai, t. y. ilgalaikis ir trumpalaikis finansinis turtas (ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, nebalansinių sąskaitų likučiai).

4. Valstybės iždo inventorizacija atliekama ne rečiau kaip kartą per ataskaitinius metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis arba dažniau, atsiradus Inventorizacijos taisyklių 7 punkte nurodytoms aplinkybėms.

 

III SKYRIUS

INVENTORIZACIJOS ATLIKIMAS IR ĮFORMINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

INVENTORIZACIJOS DOKUMENTAI

 

5. Valstybės iždo inventorizaciją atlieka inventorizacijos komisija, sudaroma finansų ministro įsakymu. Įsakyme dėl inventorizacijos turi būti nurodoma Inventorizacijos taisyklių 14 punkte nurodyta informacija.

6. Inventorizacija turi būti įforminama sudarant inventorizacijos aprašus.

7. Sudaromas atskiras kiekvienos valstybės iždo sąskaitos (toliau – sąskaita), išskyrus finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų nuvertėjimo ir (arba) amortizacijos įtakos sąskaitas, inventorizacijos aprašas. Finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų nuvertėjimo ir (arba) amortizacijos įtakos sąskaitos į inventorizacijos aprašus įtraukiamos kartu su finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų, kurių nuvertėjimo ir (arba) amortizacijos sumos skaičiuojamos, sąskaitomis.

8. Inventorizacijos aprašai, vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis, sudaromi pagal šias formas:

8.1. finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašas – pagal Aprašo 1 priede pateikiamą formą;

8.2. išvestinių finansinių priemonių inventorizacijos aprašas – pagal Aprašo 2 priede pateikiamą formą;

8.3. pinigų banko sąskaitose inventorizacijos aprašas – pagal Aprašo 3 priede pateikiamą formą.

9. Atlikus inventorizaciją, inventorizacijos aprašuose nurodyti rezultatai įrašomi sutikrinimo žiniaraštyje, kurio forma pateikiama Aprašo 4 priede.

10. Inventorizacijos metu nustatyti neatitikimai aprašomi inventorizacijos aprašuose, nurodomos neatitikimų susidarymo priežastys.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INVENTORIZUOJAMŲ SUMŲ SUDERINIMAS IR SUTIKRINIMAS

 

11. Inventorizuojant gautinas ir (ar) mokėtinas sumas, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys pagal atitinkamus didžiosios knygos sąskaitų likučius atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis. Gautinos ir mokėtinos sumos, kurių derinimo sąnaudos viršija tikėtiną naudą, inventorizuojamos jų nederinant.

12. Jeigu inventorizuojamas kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai nei gautinos ir (ar) mokėtinos sumos ir (arba) jeigu gautinos ir (ar) mokėtinos sumos inventorizuojamos jų nederinant, inventorizacijos metu tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys pagal atitinkamus didžiosios knygos sąskaitų likučius atitinka sutartyse ir (arba) dokumentuose, kuriais pagrindžiamas ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas, pateiktus duomenis.

13. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Iždo departamentas) suderinimo aktus, parengtus pagal ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, skelbia oficialioje Finansų ministerijos interneto svetainėje adresu http://finmin.lrv.lt/lt/paslaugos/valstybes-izdo-mval1-suderinimo-aktai, o raštą su informacija apie tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimą siunčia šių sumų derinimo šaliai ne vėliau kaip likus 10 dienų iki inventorizacijos pabaigos. Suderinimo akte privaloma nurodyti, kad jeigu tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimo šalis suderinimo akte nurodytu terminu negrąžina pasirašyto suderinimo akto, laikoma, kad suderinimo akte nurodytos sumos yra suderintos ir šalys su jomis sutinka.

14. Jeigu tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimo šalis atsiunčia Iždo departamentui suderinimo aktą, suderinimo aktas patvirtinamas atsakingo asmens parašu arba, nurodžius tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų nesutapimo priežastis, grąžinamas jį atsiuntusiai šaliai.

15. Valstybės įmonei Turto bankui (toliau – Turto bankas) perduotų administruoti perskolintų valstybės paskolų ir kito finansinio turto inventorizaciją finansų ministro pavedimu ir nustatytu terminu atlieka Turto bankas, kuris parengia ir Iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriui pateikia finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašus (nenurodydamas didžiosios knygos sąskaitų numerių).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ILGALAIKIO FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ INVENTORIZACIJA

 

16. Inventorizuojant investicijas į Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP) ir įsipareigojimus pagal VVP, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, investavimo (įsigijimo) dokumentuose pateiktus duomenis, sudarytų sutarčių sąlygas, nustatomas faktinis VVP skaičius, nominalioji ir įsigijimo vertė. Kadangi valstybės iždo įsigyti nuosavi VVP prie finansinio turto nepriskiriami ir juos konsoliduojant sumažinami įsipareigojimai, finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai sudaromi prieš konsolidavimą ir jį atlikus.

17. Inventorizuojant suteiktas ilgalaikes paskolas (savivaldybėms, ne finansų įmonėms, finansų įmonėms, socialinės apsaugos fondams ir kt.), tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sutartyse ir kituose dokumentuose, kuriais patvirtinamas paskolos išdavimas, pateiktus duomenis. Inventorizuojant Turto bankui perduotas administruoti ilgalaikes paskolas, Turto banko parengti šių paskolų inventorizacijos aprašai sutikrinami su valstybės iždo apskaitoje užregistruotais duomenimis.

18. Inventorizuojant ilgalaikes išvestines finansines priemones, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka sutarčių sąlygas, nustatoma išvestinės finansinės priemonės nominalioji vertė ir išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė. Patikrinamas išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės, užregistruotos apskaitoje, apskaičiavimas.

19. Ilgalaikiai terminuotieji indėliai inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis.

20. Kitos ilgalaikės gautinos sumos, ilgalaikės sukauptos palūkanos, ilgalaikiai atidėjiniai, ilgalaikės paskolos, į nebalansines sąskaitas traukiami garantiniai įsipareigojimai ir kitas ilgalaikis finansinis turtas ir įsipareigojimai inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis, sudarytų sutarčių sąlygas ir (arba) dokumentuose, kuriais pagrindžiamas ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas, pateiktus duomenis.

21. Inventorizuojant ilgalaikį finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, Iždo departamento direktoriaus nustatyta tvarka patikrinama, ar nuvertėjimo ir amortizacijos sumos apskaičiuotos ir užregistruotos pagal 17-ąjį VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TRUMPALAIKIO FINANSINIO TURTO INVENTORIZACIJA

 

22. Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitų ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalis, užregistruota apskaitoje, inventorizuojama tikrinant suderinimo aktus, sutartis ir kitus dokumentus.

23. Inventorizuojant Turto bankui perduotas administruoti ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, Turto banko parengti ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir trumpalaikių paskolų inventorizacijos aprašai sutikrinami su valstybės iždo apskaitoje užregistruotais duomenimis.

24. Ilgalaikių sukauptų palūkanų einamųjų metų dalis ir trumpalaikės vidaus paskolos (savivaldybėms, ne finansų įmonėms, finansų įmonėms, socialinės apsaugos fondams ir pan.) inventorizuojamos tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sudarytose sutartyse ir kituose paskolos išdavimo patvirtinimo dokumentuose pateiktus duomenis.

25. Inventorizuojant investicijas į VVP tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, investavimo (įsigijimo) dokumentuose pateiktus duomenis, nustatomas faktinis investicijų į VVP kiekis, nominalioji ir įsigijimo vertė, sutarčių sąlygos. Kadangi valstybės iždo įsigyti nuosavi VVP prie finansinio turto nepriskiriami ir juos konsoliduojant sumažinami įsipareigojimai, finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai sudaromi prieš šių VVP konsolidavimą ir jį atlikus.

26. Finansinė parama – iš užsienio valstybių ir Europos Sąjungos gautinos finansavimo sumos – inventorizuojama tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka duomenis suderinimo aktuose, gautuose iš finansinę paramą administruojančių institucijų, kurioms yra pavestos finansinės paramos administravimo funkcijos.

27. Gautini mokesčiai, kitos gautinos sumos, sukauptos mokesčių ir kitos pajamos, valstybės iždo apskaitoje registruoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių fondo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) mokesčių fondo valstybės iždui, vadovaujantis Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1K-063 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“, pateiktus duomenis, inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, gautuose iš VMI ir MD, pateiktus duomenis. 

28. Gautinos baudos, kitos netesybos, gautini delspinigiai, palūkanos, dividendai, rinkliavos, kitos gautinos sumos, sukauptos pajamos, gautinos grąžintinos finansavimo sumos, sukauptos gautinos grąžintinos finansavimo sumos, kitos trumpalaikės gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir investicijos inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis. Trumpalaikis finansinis turtas, kurio derinimo sąnaudos viršija tikėtiną naudą, inventorizuojamas jo nederinant, tokiu atveju tikrinami dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto padidėjimas ir (arba) sumažėjimas inventorizuojamo laikotarpio pabaigoje.

29. Kitos sukauptos gautinos sumos, kurios apskaitoje registruojamos ne pagal dokumentus, kuriais jos pagrindžiamos, o tas sumas apskaičiuojant, inventorizuojamos tikrinant atliktų skaičiavimų teisingumą.

30. Inventorizuojant pinigus valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke, tikrinamas suderinimo aktas, gautas iš Lietuvos banko.

31. Inventorizuojant pinigus įšaldytose sąskaitose, trumpalaikius (iki 3 mėn.) VVP, trumpalaikius (iki 3 mėn.) terminuotuosius indėlius, kitas trumpalaikes (iki 3 mėn.) investicijas, tikrinami suderinimo aktai, o jei nebuvo suderinta, tikrinami investavimo patvirtinimo dokumentai, sutarčių sąlygos.

32. Inventorizuojant pinigus ir pinigų ekvivalentus valstybės iždo sąskaitoje, kartu inventorizuojami nebalansinėse sąskaitose registruojamų kitų išteklių fondų (Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Garantinio fondo, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo, Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo) pinigų ir jų ekvivalentų likučiai. Inventorizuojami valstybės rezervo banko sąskaitos likučio duomenys, taip pat biudžetinių lėšų likučiai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų sąskaitose, neapibrėžtos gautinos sumos, neapibrėžtieji įsipareigojimai, įsipareigojimai dėl suteiktų garantijų, taip pat Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sumos. Informacija apie atliktą inventorizaciją ir jos rezultatus raštu pateikiama šių fondų administratoriams.


PENKTASIS SKIRSNIS

TRUMPALAIKIŲ FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ INVENTORIZACIJA

 

33. Inventorizuojant ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalį, trumpalaikių atidėjinių, ilgalaikių įsipareigojimų pagal VVP einamųjų metų dalį, ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalį, kitų ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį, trumpalaikius įsipareigojimus pagal VVP, trumpalaikes paskolas ir kitus trumpalaikius finansinius įsipareigojimus, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sutartyse, dokumentuose, kuriais pagrindžiamas finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas, VVP išleidimo patvirtinimo dokumentuose pateiktus duomenis.

34. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal VVP inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sutartyse ir dokumentuose, kuriais patvirtinamas skolinimasis, pateiktus duomenis. Kadangi valstybės iždo įsigyti nuosavi VVP prie finansinio turto nepriskiriami ir juos konsoliduojant sumažinami įsipareigojimai, todėl finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai sudaromi prieš šių VVP konsolidavimą ir jį atlikus.

35. Inventorizuojant trumpalaikes išvestines finansines priemones, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka sutarčių sąlygas, nustatoma išvestinės finansinės priemonės nominalioji vertė ir išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė. Patikrinamas išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės, užregistruotos apskaitoje, apskaičiavimo teisingumas.

36. Inventorizuojant savivaldybių iždams mokėtinas finansavimo sumas, t. y. paskirstytas ir pervestinas savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusias sumas, tikrinami suderinimo su savivaldybėmis aktai. Nepaskirstytas savivaldybėms pervestinas gyventojų pajamų mokestis ir su juo susijusios sumos inventorizuojamos sutikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo akte, gautame iš VMI, pateiktus duomenis ir patikrinant valstybės iždo banko sąskaitos, skirtos gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių pajamoms išlyginti, likutį, įvertinus paskirstytas ir pervestinas savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusias sumas.

37. Kitos grąžintinos permokos ir gauti išankstiniai apmokėjimai, sukaupta savivaldybėms mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, gautuose iš VMI ir MD, pateiktus duomenis.

38. Finansavimo sumų davėjams (Europos Komisijai, Finansinių mechanizmų valdybai, Šveicarijos Konfederacijai) grąžintinos finansavimo sumos inventorizuojamos tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka iš finansinę paramą administruojančių institucijų, kurioms pavestos finansinės paramos administravimo funkcijos, gautuose suderinimo aktuose arba tiesiogiai iš finansavimo sumų davėjų gautuose ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neįvykdytuose mokėjimo prašymuose pateiktus duomenis.

39. Lietuvos bankui mokėtinos palūkanos inventorizuojamos tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, gautuose iš Lietuvos banko, pateiktus duomenis.

40. Sukauptos mokėtinos sumos už parduotas prekes, turtą, paslaugas, sukauptos mokėtinos finansavimo sumos, sukauptos finansavimo sąnaudos ir kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis. Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, kurių derinimo sąnaudos viršija tikėtiną naudą, inventorizuojami jų nederinant, tokiu atveju tikrinami dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto padidėjimas ir (arba) sumažėjimas inventorizuojamo laikotarpio pabaigoje.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41. Atlikusi valstybės iždo turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, inventorizacijos komisija finansų ministrui ar jo įgaliotam asmeniui pateikia išvadą dėl inventorizacijos eigos, rezultatų, pastabų dėl skirtumų, jei tokių rasta inventorizacijos aprašus sutikrinus su apskaitos duomenimis, ir pateikia pasiūlymus dėl neatitikimų panaikinimo. Finansų ministras ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo inventorizacijos pabaigos patvirtina inventorizacijos rezultatus ir priima sprendimą dėl inventorizacijos komisijos pateiktų pasiūlymų.

42. Finansų ministrui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinus valstybės iždo turto ir įsipareigojimų inventorizacijos rezultatus ir priėmus sprendimą dėl rastų neatitikimų šalinimo, valstybės iždo apskaitoje nedelsiant, ne vėliau kaip iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos, registruojami koreguojantieji įrašai.

 

______________________________