Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMO NR. 587 „DĖL DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ, SĄRAŠO, DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. birželio 1 d. Nr. 536
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalimi ir 148 straipsniu, 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 348) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008 (OL 2008 L 254, p. 1), 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL 2012 L 296, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 379/2014 (OL 2014 L 123, p. 1), nuostatomis ir įgyvendindama 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos Bendrijos Laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) sudaryto susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 363), 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo ir taikomų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 407), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 75), 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 224), 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227), 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvos 2005/47/EB dėl Europos geležinkelių bendrijos (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL 2005 L 195, p. 15), 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2014 L 367, p. 86), taip pat 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Darbus, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė:
1.2.1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.2.3. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše (toliau – sąrašas) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 144 straipsnio 4 dalį nurodyti darbai, kuriuose darbuotojams darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Dirbant sąraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti ilgesnė negu 8 valandos tik tais atvejais, jeigu darbo ar gamybos pobūdis neleidžia organizuoti darbo nustatant darbo dienos (pamainos) trukmę, neviršijančią 8 valandų. Pagal sąrašą darbdavys sudaro įmonės darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašą. Konkreti darbo laiko trukmė per parą, suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio trukmė, atsižvelgiant į darbo, gamybos ar teikiamų paslaugų ypatumus, nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.“
1.2.5. Pakeisti 8.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonominės veiklos srityse:
1.3.2. Pakeisti 1 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporte (kelių, geležinkelių, civilinėje aviacijoje, jūrų transporte, vidaus vandenų transporte), telekomunikacijų, pašto, žemės ūkio, durpių kasimo, žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymo bei socialinės globos įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse (toliau – Darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustato darbo laiko trukmę ir poilsio suteikimo tvarką. Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis toliau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, kurie įvertina specifines darbo sąlygas transporte ir šiame punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Darbo ir poilsio laiko ypatumuose, išskyrus 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 561/2006) 3 straipsnyje bei 13 straipsnio 1 dalies a–d ir f–p punktuose nurodytą vežimą kelių transporto priemonėmis, netaikomos toliau nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) straipsnių nuostatos:“.
1.3.3. Pakeisti 1.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3.4. Pakeisti 1.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3.5. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Darbo ir poilsio laiko ypatumuose vartojamos sąvokos:
2.1. Mobilusis darbuotojas – darbuotojas, įgulos narys, kurį įmonė, teikianti keleivių ar prekių vežimo keliais, oru ar vidaus vandenimis paslaugas, samdo keliaujančio ar skraidančio personalo (ekipažo) nariu.
2.2. Pakankamas poilsis (pakankamai poilsio) – Darbo ir poilsio laiko ypatumuose nustatytos darbuotojui suteikiamos poilsio pertraukos, kurių trukmė išreiškiama laiko vienetais, arba pertraukos, kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad būtų galima užtikrinti, jog dirbdami darbuotojai dėl nuovargio nesusižeis patys, nepakenks savo sveikatai, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų.
2.3. Suminė darbo laiko apskaita – darbuotojų, kuriems iš anksto planuoti (nustatyti) darbo laiko ir poilsio laiko trukmės dėl jų darbo pobūdžio neįmanoma, dirbto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio apskaita per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.
2.4. Kitos sąvokos atitinka Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo sąvokas.“
1.3.6. Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.7. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte parengti vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliesiems darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose reglamente (EB) Nr. 561/2006 arba, jeigu to nepakanka, Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (toliau – AETR susitarimas) apibrėžtoje kelių transporto veikloje. Šio skyriaus reikalavimai papildo reglamento (EB) Nr. 561/2006, prireikus – ir AETR susitarimo nuostatas.“
1.3.8. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:
10.1. Darbo vieta:
10.1.1. pagrindinė įmonės veiklos vieta, kurioje asmuo, besiverčiantis mobiliąja kelių transporto veikla, vykdo savo pareigas, kartu su įvairiais verslo filialais, nesvarbu, ar jos yra toje pačioje vietoje kaip ir pagrindinė buveinė arba pagrindinė verslo vieta;
10.2. Kitas buvimo darbo vietoje laikas:
10.2.1. kitas laiko tarpas nei pertraukos ir poilsio laikas, kurį mobilusis darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškviestas galėtų pradėti, tęsti vairavimą arba atlikti kitą darbą. Tai tokie laiko tarpsniai, kuriais mobilusis darbuotojas lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, taip pat laukimo pasienyje laikas ir laikas, kai draudžiamas eismas. Tuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę mobilusis darbuotojas turi žinoti iš anksto, t. y. arba prieš kiekvieną išvykimą, arba tik prieš faktiškai prasidėsiantį laiko tarpsnį, arba pagal bendras sąlygas, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė;
10.3. Mobilusis darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita.
10.4. Mobiliojo darbuotojo darbo laikas – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje, ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas, nurodytas 11.2 papunktyje, ir poilsio laiką, nurodytą 11.3 papunktyje), tai yra:
10.4.1. laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš jos; valymas ir techninė priežiūra; kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su vykdoma konkrečia transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti;
10.4.2. laikas, kuriuo mobilusis darbuotojas negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t. y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių.
1.3.9. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Dėl objektyvių arba techninių priežasčių arba priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose gali būti numatyta nukrypimų nuo 11.1, 11.4 ir 11.5 papunkčių reikalavimų, jeigu buvo konsultuotasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais, ir dedamos pastangos skatinti visas tinkamas socialinio dialogo formas. Jeigu taikoma išlyga 11.1 papunkčiui, skaičiuojant maksimalų (48 valandų) savaitės darbo laiko vidurkį, negalima nustatyti termino trukmės, viršijančios 6 mėnesius.“
1.3.10. Pakeisti III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.11. Pakeisti 19 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.3.12. Pakeisti 19.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3.13. Pakeisti 19.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„19.6. Darbuotojams, grįžusiems iš reiso, poilsis suteikiamas už dirbtą laiką pagal grafiką (neįskaitant poilsio reiso metu). Poilsio tarp reisų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 50 procentų dirbto laiko. Jeigu po reiso suteikti viso nustatytojo poilsio laiko negalima, nepanaudotos poilsio valandos pridedamos prie poilsio, suteikiamo po vieno ar dviejų kitų reisų. Jeigu ir tada visas priklausantis poilsio laikas darbuotojui negali būti suteiktas, jis turi būti suteiktas 19.1 papunktyje nustatytu apskaitiniu laikotarpiu. Visais atvejais darbuotojams, valdantiems traukinius (išskyrus vietinio susisiekimo traukinius), poilsio tarp reisų trukmė negali būti trumpesnė kaip 12 valandų iš eilės.“
1.3.14. Pakeisti 19.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„19.8. Vasaros sezono metu (birželio–rugsėjo mėnesiais) darbuotojų, prižiūrinčių keleivinius traukinius, specialiuosius vagonus, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą ir parduodančių bilietus traukiniuose, savaitės nepertraukiamasis poilsio laikas gali būti sumažintas iki 50 procentų. Nepanaudotos poilsio valandos kompensuojamos suteikiant poilsį sezonui pasibaigus.“
1.3.15. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20. Nurodytiems 16.2 papunktyje darbuotojams taikomi šie darbo ir poilsio laiko ypatumai:
20.1. Jiems (išskyrus darbuotojus, nurodytus 20.2 papunktyje) gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis – ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai, darbo dienos (pamainos) trukmė – ne ilgesnė kaip 12 valandų, maksimali savaitės darbo laiko trukmė – 48 valandos.
1.3.16. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.3.17. Pakeisti III1 skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.18. Pakeisti 211 punktą ir jį išdėstyti taip:
„211. Darbo ir poilsio laiko ypatumai geležinkelių transporte, kai teikiamos su sąveika susijusios tarpvalstybinės paslaugos dėl keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo, parengti vadovaujantis 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos geležinkelių bendrijos (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Europos geležinkelių bendrijos (CER) susitarimu dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL 2005 L 195, p. 18). Šios su sąveika susijusios tarpvalstybinės paslaugos teikiamos turint saugos sertifikatą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimus, ir saugos sertifikatą, išduotą pagal atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinius reikalavimus.“
1.3.19. Pakeisti 212 punktą ir jį išdėstyti taip:
„212. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:
212.2. Mobilieji geležinkelių transporto darbuotojai (toliau – mobilieji darbuotojai) – geležinkelių transporto darbuotojai, teikiantys su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas (mašinistai, darbuotojai, aptarnaujantys keleivius tarptautinio ar vietinio susisiekimo traukiniuose, kontroliuojantys traukinių brigadų darbą, lydintys ir saugantys tarptautinio ar vietinio susisiekimo traukinius ir vagonus, lydintys ir prižiūrintys refrižeratorinius vagonus-sekcijas) ilgiau nei vieną valandą per pamainą.
212.4. Paros poilsis namie – paros poilsis tarp darbo dienų (pamainų), kai mobilusis darbuotojas ilsisi savo gyvenamojoje vietoje.
212.5. Paros poilsis reiso metu – paros poilsis tarp darbo dienų (pamainų), kai mobilusis darbuotojas neturi galimybės ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje.
212.6. Reisas – traukinio vykimas iš nustatyto punkto į paskirties vietą (stotį, depą, tarpstotį ar privažiuojamąjį kelią).
212.7. Traukos priemonės valdymo trukmė – pagal darbo dienos (pamainų) grafiką numatytas darbo laikas, kai mašinistas atsako už traukos priemonės valdymą, išskyrus laiką traukos priemonei priimti, parengti ar perduoti. Į šį laiką įtraukiamos suplanuotos pertraukos, per kurias mašinistas atsakingas už traukos priemonę.
1.3.20. Pakeisti 213.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„213.9. mobiliesiems darbuotojams, grįžusiems iš reiso, paros poilsis namie suteikiamas už dirbtą laiką pagal grafiką (neįskaitant paros poilsio reiso metu). Jeigu po reiso suteikti viso nustatyto poilsio laiko negalima, nepanaudotos poilsio valandos pridedamos prie poilsio, suteikiamo po vieno ar dviejų kitų reisų. Jeigu ir tada visas priklausantis poilsio laikas mobiliajam darbuotojui negali būti suteiktas, jis turi būti suteiktas per 213.3 papunktyje nustatytą apskaitinį laikotarpį;“.
1.3.21. Pakeisti 213.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3.22. Pakeisti 215.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3.23. Pakeisti 215.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.3.24. Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.25. Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.26. Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.27. Pakeisti 54 punktą ir jį išdėstyti taip:
„54. Darbo ir poilsio laiko ypatumai vidaus vandenų transporte parengti vadovaujantis 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų ir 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų.“
1.3.28. Pakeisti 55 punktą ir jį išdėstyti taip:
„55. Susisiekimo ministras tvirtina vidaus vandenų laivų įgulų minimalios sudėties reikalavimus, atsižvelgdamas į įgulų darbo ir poilsio režimus. Visiems laivo įgulos nariams nepertraukiamasis paros poilsis suteikiamas atsižvelgiant į vidaus vandenų laivų eksploatacijos režimus. Maksimali vidaus vandenų transporto priemonių mobiliųjų darbuotojų (laivo įgulos) darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 14 valandų per parą ir 72 valandos per 7 dienų laikotarpį. Ilgiausias savaitės darbo laikas naktį yra 42 valandos per 7 dienų laikotarpį. Darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, nepanaudotas kasdieninio poilsio, savaitės poilsio laikas, poilsio ir švenčių dienų laikas sumuojamas ir kompensuojamas 6 punkte nustatyta tvarka. Už laivo įgulos narių darbo ir poilsio laiko nustatymą atsako laivo kapitonas.“
1.3.29. Pakeisti 56 punktą ir jį išdėstyti taip:
„56. Vidaus vandenų transporto mobiliesiems darbuotojams ir darbuotojams, tiesiogiai susijusiems su laivų eismu ir jų aptarnavimu (jūrų uostų, prieplaukų, krovimo punktų darbuotojams), nustatoma 6 dienų darbo savaitė su viena poilsio diena ir įvedama suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis nustatomas kolektyvinėje sutartyje ir turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai. Laivui plaukiant, įgulos nariams turi būti garantuojamas mažiausiai 10 valandų poilsis per parą ir mažiausiai 84 valandų poilsis per 7 dienų laikotarpį. Šis paros poilsis gali būti padalytas ne daugiau kaip į 2 dalis, viena iš jų negali būti trumpesnė kaip 6 valandos, o pertrauka tarp 2 paeiliui einančių poilsio laikotarpių neturi viršyti 14 valandų.“
1.3.30. Pakeisti 57 punktą ir jį išdėstyti taip:
„57. Darbo (pamainų) grafikai turi būti iškabinti (paskelbti) viešai laive lengvai prieinamoje vietoje. Laivo įgulos narių dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose nurodomas laivo pavadinimas, darbuotojo vardas ir pavardė, atsakingo laivavedžio vardas ir pavardė, data, darbo ar poilsio diena, dienos darbo ar poilsio pradžia ir pabaiga. Ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos darbdavys arba jo atstovas ir darbuotojas kartu patikrina ir patvirtina šiuos įrašus. Darbuotojams įteikiama su jais susijusių patvirtintų įrašų kopija. Darbuotojai šias kopijas saugo vienus metus. Laive darbo laiko apskaitos žiniaraščiai saugomi iki apskaitinio laikotarpio pabaigos.“
1.3.31. Pakeisti 58 punktą ir jį išdėstyti taip:
„58. Laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad laivo įgulos narys atliktų reikiamos trukmės (kad ir kiek tai truktų) avarinį (48.1 papunktis), avralinį (48.2 papunktis) ar kokį kitą darbą, jeigu to reikia laivo, laive esančių žmonių ar krovinio saugumui užtikrinti arba kad būtų suteikta pagalba kitiems skęstantiems laivams ar žmonėms.“
1.3.32. Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.33. Pakeisti 61 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.3.34. Pakeisti 68 punktą ir jį išdėstyti taip:
„68. Laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad laivo įgulos narys atliktų reikiamos trukmės (kad ir kiek tai truktų) avarinį darbą (48.1 papunktis), avralinį darbą (48.2 papunktis), taip pat darbą, susijusį su žūklės sąlygomis ar kokį kitą darbą, jeigu to reikia laivo, laive esančių žmonių ar krovinio saugumui užtikrinti arba kad būtų suteikta pagalba kitiems skęstantiems laivams ar žmonėms.“
1.3.35. Pakeisti VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.36. Pakeisti IX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.37. Pakeisti X skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.3.38. Pakeisti XI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: