HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. KOVO 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-281 „DĖL PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ NUSTATYMO“ pakeitimo

2024 m. liepos 19 d. Nr. D1-245

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindamas 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas:“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą:

2.1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5.

Babtų-Varluvos miškai

Kauno r.

LTKAUB006

Vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Babtų-Varluvos miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 vidutinio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A868.1 – ne mažiau kaip 4350 ha;

A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (870 ha);

A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (210 ha);

A868.4 –ne mažiau kaip

230 ha;

A868.5 – ne mažiau kaip

1050 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 baltnugario genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –šios specifikacijos:

A239.1 – ne mažiau kaip 4350 ha;

A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (870 ha);

A239.3 – ne mažiau kaip 5% (210 ha).“

2.2. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

„11.	Biržų giria	Biržų r.	LTBIRB001	Juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina), jerubės (Bonasa bonasia), griežlės (Crex crex), pilkosios gervės (Grus grus), uralinės pelėdos (Strix uralensis), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)	Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Biržų girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.	Išsaugoti ne mažiau kaip 5 juodojo gandro poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.	A030	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 17 656 ha; A030.2 – ne mažiau kaip 10 lizdaviečių; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas ≥ 120 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 20 mažojo erelio rėksnio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.	A858	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 17 656 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 40 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 300 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 650 ha; A858.5 1. – ne mažiau kaip 200 ha; 2. – ≥ 5 m.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 100 jerubės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A104	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A104.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A104.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha).
						Pasiekti ne mažiau kaip 15 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A122	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 360 ha (netaikoma miško žemėje); A122.2 – ne mažiau kaip 65 % (230 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 55 % (200 ha).
						Išsaugoti ne mažiau kaip 20 pilkosios gervės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A127	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127.1 – ne mažiau kaip 17 683 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 15 uralinės pelėdos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A220	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A220.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A220.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha).
						Išsaugoti ne mažiau kaip 15 žvirblinės pelėdos poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A217	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A217.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha); A217.3 – ne mažiau kaip 5 % (850 ha).
						Išsaugoti ne mažiau kaip 20 pilkosios meletos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A234	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha); A234. 3 – ne mažiau kaip 5 % (850 ha).
						Išsaugoti ne mažiau kaip 30 tripirščio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A241	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A241.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha); A241. 3 – ne mažiau kaip 5 % (850 ha).“

2.3. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

„12.

Blinstrubiškio miškas

Raseinių r.

LTRASB002

Jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (31 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 jūrinių erelių poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A075

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A075.1 – ne mažiau kaip

3 231 ha;

A241.2 – ne mažiau kaip 8 lizdavietės.

Išsaugoti ne mažiau kaip 100 upinės žuvėdros porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 950 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 0,5 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).“

2.4. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

„18.

Dotnuvos-Josvainių miškai

Kėdainių r.

LTKEDB003

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), vidutiniai geniai (Leiopicus medius)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Dotnuvos-Josvainių miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 juodojo gandro poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A030.1 – ne mažiau kaip 5 774 ha;

A030.2 – ne mažiau kaip 8;

A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas ne mažiau kaip 96 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 vidutinio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A868.1 – ne mažiau kaip

5 540 ha;

A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (1 100 ha);

A868.3 – ne mažiau kaip 5% (270 ha);

A868.4 – ne mažiau kaip

260 ha;

A868.5 – ne mažiau kaip

1690 ha.“

2.5. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

„22.

Gedžiūnų miškas

Joniškio r., Pakruojo r.

LTPAKB002

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Gedžiūnų miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 mažojo erelio rėksnio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A858.1 – 14 129 ha;

A858.2 – ne mažiau kaip 40 lizdaviečių;

A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 300 ha;

A858.4 – ne mažiau kaip 6120 ha;

A858.5 – 1. ne mažiau kaip 310 ha; 2. ≥ 5 m.“

2.6. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

„25.

Gubernijos miškas

Joniškio r.,

Šiaulių r.

LTSIAB001

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos pateikiamos 35 priede.

Išsaugoti ne mažiau kaip 25 mažojo erelio rėksnio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A858.1 – 22 254 ha;

A858.2 – ne mažiau kaip 50 lizdaviečių;

A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 375 ha;

A858.4 – ne mažiau kaip 10940 ha;

A858.5 – 1. ne mažiau kaip 330 ha; 2. ≥ 5 m.“

2.7. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

„26.	Kalvarijos apylinkės	Kalvarijos	LTKALB001	Griežlės (Crex crex), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), paprastosios švygždos (Porzana porzana), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)	Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kalvarijos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-407 „Dėl Kalvarijos biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“. Rūšių veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai pateikiami 36 priede.	Išsaugoti ne mažiau kaip 100 reguliariai aptinkamų griežlės patinų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A122	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 16 100 ha; A122.2 kriterijaus procentas netaikomas, buveinių plotas ne mažesnis kaip 5000 ha; A122.3 kriterijaus procentas netaikomas, buveinių plotas ne mažesnis kaip 2000 ha.
						Pasiekti ne mažiau kaip 20 reguliariai aptinkamų nendrinės lingės porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A081	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A081.1 – 16400 ha; A081.2 – 5000 ha; A081.3 – ne mažiau kaip 180 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 4 reguliariai aptinkamas pievinės lingės poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A084	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A084.1 – 16100 ha; A084.2 netaikomas.
						Pasiekti ne mažiau kaip 10 reguliariai aptinkamų paprastosios švygždos patinų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A119	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A119.1 – ne mažiau kaip 243 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 6 dirvoninio kalviuko poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A255	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A255.1 – a) ne mažiau kaip 2,3 ha; b) ne mažiau kaip 60 ha.“

2.8. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

„27.

Kalvių karjeras

Klaipėdos r.

LTKLAB003

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kalvių atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 250 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 36 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 0,5 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).“

2.9. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:

„32.

Kretuono ežeras

Švenčionių r.

LTSVEB003

Gaidukai (Calidris pugnax), mažieji kirai (Hydrocoloeus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (9 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 5 gaiduko perinčias pateles užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirose sausumos buveinėse, esančiose paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A861

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A861.1 – ne mažiau kaip 220 ha;

A861.2 – ne mažiau kaip

75 % (170 ha);

A861.3 – ne mažiau kaip

90 % (150 ha).

Pasiekti ne mažiau kaip 3 reguliariai aptinkamas mažųjų kirų poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A862

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A862.1 – ne mažiau kaip 970 ha;

A862.2 – ne mažiau kaip 20 ha;

A862.3 – ne mažiau kaip 90 % (18 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 220 upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 890 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 20 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (18 ha).“

2.10. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:

„37.

Labūnavos miškas

Jonavos r., Kauno r., Kėdainių r.

LTKEDB001

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Labūnavos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 8 reguliariai aptinkamas mažojo erelio rėksnio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A858.1 – 3942 ha;

A858.2 – ne mažiau kaip 16 lizdaviečių;

A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 120 ha;

A858.4 – ne mažiau kaip 2210 ha;

A858.5 – 1. ne mažiau kaip 20 ha; 2. ≥ 5 m.“

2.11. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:

„38.	Lančiūnavos miškas	Kėdainių r.	LTKEDB002	Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina), pilkosios meletos (Picus canus), vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)	Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Lančiūnavos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“.	Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas mažojo erelio rėksnio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.	A858	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 5204 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 10 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 75 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 1 980 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 190 ha; 2. ≥ 5 m.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 15 pilkosios meletos porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A234	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 3125 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (625 ha); A234.3 – ne mažiau kaip 5 % (150 ha).
						Išsaugoti ne mažiau kaip 20 vidutinio genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A868	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 3125 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (625 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (150 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 250 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 620 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 20 baltnugario genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A239	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 3125 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (625 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5% (150 ha).“

2.12. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

„42.

Nemirsetos smiltpievės

Klaipėdos r.

LTKREB001

Dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos, rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai nustatomi pagal planą (14 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 10 reguliariai aptinkamų dirvoninio kalviuko porų atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A255

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A255.1 – a) ne mažiau kaip 50 ha;

b) ne mažiau kaip 50 ha.“

2.13. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:

„45.

Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio

Alytaus r.,

Birštono

LTPRIB006

Mažosios žuvėdros (Sternula albifrons)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (16 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 20 reguliariai aptinkamų mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A885.1 – ne mažiau kaip 400 ha;

A885.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha;

885.3 – ne mažiau kaip 100 % (0,3 ha).“

2.14. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:

„46.

Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių

Birštono,

Prienų r.

LTPRIB005

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo), mažosios žuvėdros (Sternula albifrons)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (17 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 90 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 130 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha;

193.3 – ne mažiau kaip 100 % (1,5 ha).

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A885.1 – ne mažiau kaip 130 ha;

A885.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha;

A885.3 – ne mažiau kaip 100 % (0,3 ha).“

2.15. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:

„49.

Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų

Jurbarko r.,

Kauno r.,

Šakių r.

LTKAUB001

Mažosios žuvėdros (Sternula albifrons), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (20 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 50 mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A885.1 – ne mažiau kaip 2710 ha;

A885.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha;

A885.3 – ne mažiau kaip 90 % (1,3 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 180 upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 2710 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (1,3 ha).“

2.16. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:

„51.

Niedaus ir Veisiejų ežerai

Lazdijų r.

LTLAZB001

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Niedaus ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 160 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 110 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (1,3 ha).“

2.17. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:

„52.

Novaraistis

Kauno r., Kazlų Rūdos, Šakių r.

LTSAKB001

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo); migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus) sankaupų vieta

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Novaraisčio ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 80 upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 350 ha;

A193.2 – ne mažiau kaip 0,5 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).

Išsaugoti pilkųjų gervių sankaupas, kuriose migracijų metu susirenka ne mažiau kaip 4000 individų, užtikrinant gerą rūšies poilsio buveinių apsaugos būklę atvirose sekliose šlapynėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir maitinimosi vietų artimoje aplinkoje.

A127_m

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A127_m.1 – ne mažiau kaip 360 ha;

A127_m.2 – ne mažiau kaip 50 % (180 ha);

A127_m.5 netaikomas.“

2.18. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

„56.

Plinkšių miškas

Mažeikių r.,

Telšių r.

LTMAZB001

Vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), pilkosios meletos (Picus canus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Plinkšių miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 vakarinio vapsvaėdžio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A072.1 – ne mažiau kaip

6042 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 10 pilkosios meletos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A234

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A234.1 – ne mažiau kaip

5100 ha;

A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (1020 ha);

A234.3 – ne mažiau kaip 5 % (250 ha).“

2.19. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:

„58.

Pušnies, Ružo ir Apvardų šlapžemių kompleksas

Ignalinos r.

LTIGNB005

Paprastosios švygždos (Porzana porzana)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos, rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai nustatomi pagal planą (22 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 reguliariai aptinkamų paprastosios švygždos patinų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A119

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A119.1 – ne mažiau kaip 213 ha.“

2.20. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:

„65.

Sulinkių durpynas

Radviliškio r.

LTRADB004

Migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus) sankaupų vieta

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Sulinkių ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ ir Sulinkių atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti pilkųjų gervių sankaupas, kuriose migracijų metu susirenka ne mažiau kaip 1500 individų, užtikrinant gerą rūšies poilsio buveinių apsaugos būklę atvirose sekliose šlapynėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir maitinimosi vietų artimoje aplinkoje.

A127_m

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A127_m.1 – ne mažiau kaip 320 ha;

A127_m.2 – ne mažiau kaip 50 % (160 ha).“

2.21. Pakeičiu 73 punktą ir jį išdėstau taip:

„73.	Taujėnų-Užulėnio miškai	Panevėžio r., Ukmergės r.	LTUKMB001	Juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina), pilkosios gervės (Grus grus), pilkosios meletos (Picus canus), vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)	Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“	Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas juodojo gandro poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.	A030	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 22429 ha; A030.2 – ne mažiau kaip 10; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas –ne mažiau kaip 120 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 15 mažojo erelio rėksnio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.	A858	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 22429 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 30 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 450 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 6800 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 820 ha; 2. ≥ 5 m.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 30 pilkosios gervės porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A127	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127.1 – ne mažiau kaip 22528 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 15 pilkosios meletos porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A234	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 15300 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (3060 ha); A234.3 – ne mažiau kaip 5 % (760 ha).
						Išsaugoti ne mažiau kaip 40 vidutinio genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A868	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 15300 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 060 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (760 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 110 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 1310 ha.
						Išsaugoti ne mažiau kaip 35 baltnugario genio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.	A239	Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 15300 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (3060 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5 % (760 ha).“

2.22. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:

„76.

Vainuto miškai

Šilalės r.,

Šilutės r.

LTSLUB004

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Vainuto miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-724 „Dėl Vainuto miškų biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas juodojo gandro poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A030.1 – ne mažiau kaip 14 657 ha;

A030.2 – ne mažiau kaip10;

A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas – ne mažiau kaip 120 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 vakarinio vapsvaėdžio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A072.1 – ne mažiau kaip

14 679 ha.“

2.23. Pakeičiu 78 punktą ir jį išdėstau taip:

„78.

Vasaknų tvenkiniai

Zarasų r.

LTZARB001

Mažieji kirai (Hydrocoloeus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Vasaknų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 3 reguliariai aptinkamas mažųjų kirų poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A862

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A862.1 – ne mažiau kaip 59 ha;

A862.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha;

A862.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,2 ha).

Pasiekti ne mažiau kaip 130 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A193.1 – ne mažiau kaip 55 ha;

A193.2 – ne mažiau 0,5 ha;

A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).

2.24. Pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:

„81.

Žalioji giria

Kupiškio r., Panevėžio r.

LTPANB001

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žaliosios girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas:

A030.1 – ne mažiau kaip 14141 ha;

A030.2 – ne mažiau kaip 10 aktualių lizdaviečių;

A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas ne mažiau kaip 120 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 10 vakarinio vapsvaėdžio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A072.1 – ne mažiau kaip

14174 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 12 žvirblinės pelėdos porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A217.1 – ne mažiau kaip

13690 ha;

A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (2730 ha);

A217.3 – ne mažiau kaip 5 % (680 ha).“

2.25. Pakeičiu 85 punktą ir jį išdėstau taip:

„85.

Nemuno salos ties Lipliūnais

Druskininkų sav.

LTDRUB001

Mažosios žuvėdros (Sternula albifrons)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (32 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos:

A885.1 – ne mažiau kaip 23 ha;

A885.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha;

A885.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,2 ha).“

2.26. Pakeičiu 14 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2.27. Pakeičiu 22 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2.28. Papildau 35 ir 36 priedais (pridedama).

3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašą:

3.1. Pakeičiu 1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.4.

A072.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Gegužės 1–rugpjūčio 31 d.

Aplink vakarinio vapsvaėdžio lizdavietes 300 m atstumu nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.) visu ramybės periodu (gegužės 1–rugpjūčio 31 d.).

Likusioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (toliau – PAST) nuo liepos 15 d. galimi kirtimai, jei prieš 2 savaites iki darbų pradžios nustatoma ir dokumentuojama, kad 300 m atstumu nėra vakarinio vapsvaėdžio lizdavietės.“

3.2. Pakeičiu 1.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.5.

A072.5

Papildoma apsauga “Natura 2000” teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas nuo PAST ribos

2 km

Besiveisiantys vakariniai vapsvaėdžiai naudoja dideles, iki kelių kilometrų aplink lizdavietes esančias buveines. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 2 km atstumu nuo PAST ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (ar) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 300 m nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.“

3.3. Pakeičiu 2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.4.

A104.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.“

3.4. Papildau 2.5 papunkčiu:

„2.5.

A104.5

Medžiojamųjų ir kitų žalą darančių gyvūnų rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

3.5. Pakeičiu 3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„3.3.

A127.3

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, ir sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.“

3.6. Pakeičiu 4.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.5.

A217.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

3.7. Papildau 4.6 papunkčiu:

„4.6.

A217.6

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

100 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.“

3.8. Pakeičiu 5.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„5.3.

A236.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į šių medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.“

3.9. Pakeičiu 5.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„5.6.

A236.6

Ramybės laikotarpis

Kovo 1–birželio 15 d.

3.10. Papildau 5.7 papunkčiu:

„5.7.

A236.7

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

3.11. Pakeičiu 6.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6.3.

A868.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.“

3.12. Pakeičiu 6.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6.4

A868.4

Ąžuolo medynų plotas

Apskaičiuojama remiantis miškotvarkos duomenimis

Teritorijoje išlaikomas esamas arba didinamas paprastųjų ąžuolų medynų (kur vyraujanti medžių rūšis – ąžuolas) plotas. Valdose, kurių plotas yra 3 ha ar daugiau, atrenkama ne mažiau kaip 30 % tokių brandžių medynų ploto, ir ūkinė veikla juose vykdoma atrankiniais ir (arba) specialiaisiais biologinės įvairovės palaikymo kirtimais išlaikant ne mažesnį kaip 0,6 medyno pirmo ardo skalsumą.“

3.13. Pakeičiu 6.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6.5

A868.5

Mišrūs su ąžuolais medynai

Apskaičiuojama remiantis miškotvarkos duomenimis

Teritorijoje išlaikomas esamas arba didinamas medynų su ąžuolu (kur ąžuolo bent 1 dalis) plotas.

Valdose, kurių plotas yra 5 ha ar daugiau, atrenkama ne mažiau kaip 30 % tokių brandžių medynų ploto, ir ūkinė veikla juose vykdoma atrankiniais ir (arba) specialiaisiais biologinės įvairovės palaikymo kirtimais išlaikant ne mažesnį kaip 0,6 medyno pirmo ardo skalsumą.“

3.14. Pakeičiu 6.8 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6.8.

A868.8

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

3.15. Papildau 6.9 papunkčiu:

„6.9.

A868.9

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

3.16. Pakeičiu 7.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„7.3.

A239.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.“

3.17. Pakeičiu 7.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„7.4

A239.4

Pagrindinių kirtimų forma rūšiai optimaliose buveinėse

Ne mažiau kaip 30 % pagrindinių kirtimų rūšiai optimaliose buveinėse

Kai miško valda yra 5 ha ar didesnė, brandžiuose lapuočių ir mišrių miškų medynuose (išskyrus grynus juodalksnynus pelkinėse augavietėse ir medynus, kur spygliuočių yra 8 dalys ar daugiau) atrenkama ne mažiau kaip 30 % tokių medynų ploto, ir ūkinė veikla juose vykdoma atrankiniais ir (arba) specialiaisiais biologinės įvairovės palaikymo kirtimais išlaikant ne mažesnį nei 0,6 medyno pirmo ardo skalsumą, formuojant įvairiaamžius mišrius lapuočių medynus.“

3.18. Pakeičiu 7.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„7.7.

A239.7

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

3.19. Papildau 7.8 papunkčiu:

„7.8.

A239.8

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

3.20. Pakeičiu 8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.3.

A241.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.“

3.21. Pakeičiu 8.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.7.

A241.7

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

3.22. Papildau 8.8 papunkčiu:

„8.8.

A241.8

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

3.23. Pakeičiu 9.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„9.2.

A084.2

Aukšta žolinė augmenija žemės ūkyje

Ne mažiau kaip 1 %

Teritorijoje pasiskirstę aukštos (≥1 m) žolinės augmenijos (išskyrus žemės ūkio kultūras) fragmentai (vieno fragmento plotas ne mažesnis kaip 5 a) atviruose žemės ūkio plotuose sudaro ne mažiau kaip 1 %.“

3.24. Papildau 13–24 punktais:

„13.	Juodasis gandras (Ciconia nigra)	A030
13.1.		A030.1	Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas	Ha	Mažėja ne daugiau kaip 1 % per 10 metų	Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis (išskyrus urbanizuotas teritorijas), nes rūšies individai peri miško buveinėse, maitinasi įvairiose šlapynėse, esančiose miško ir atvirose buveinėse, nutolusiose iki 10 km atstumu nuo lizdų.
13.2.		A030.2	Lizdaviečių apsauga	Vnt.	Aktualių lizdaviečių skaičius saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS)	Aktualių saugomų lizdaviečių skaičius PAST yra du kartus didesnis už tikslinį porų skaičių. Informacija apie rūšies lizdų vietas, jas nustačius, iš karto registruojama SRIS. Ne rečiau kaip kas 5 metus, vykdant valstybinį rūšies monitoringą, suregistruojamos PAST esančios juodųjų gandrų poros, patikrinamos žinomos ir nustatomos naujos lizdų vietos. Aplink žinomus juodojo gandro lizdus, kurie yra aktualūs SRIS, 200 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo) miško kirtimai. Artimoje lizdo aplinkoje (100 m spinduliu nuo lizdo) – nevykdomi aukščiau išvardyti ir ugdomieji miško kirtimai. Dirbtinius lizdus tikslinga įrengti tais atvejais, kai aktualių lizdaviečių būklė blogėja (pvz., krenta lizdo medžiaga dėl blogo šakų pagrindo, žūva lizdo medis ir pan.) arba jei aktualių lizdų skaičius yra mažesnis už tikslinį juodojo gandro porų skaičių padaugintą iš dviejų.
13.3.		A030.3	Perėjimo buveinių plotas	Ha	≥ 12 ha perėjimo buveinių aplink 1 lizdavietę	Perėjimo buveine laikomi medynai, kurie yra ≥ 81 m. amžiaus, kai vyrauja beržas, drebulė, juodalksnis, ≥ 91 m., kai vyrauja eglė, uosis ir ≥ 121 m., kai vyrauja ąžuolas ir pušis. Taip pat perėjimo buveine laikomi ne jaunesni nei 61 metų medynai, kuriuose yra senų medžių (≥ 81 m. beržas, drebulė, juodalksnis, ≥ 91 m. uosis ir ≥ 121 m. ąžuolas ir pušis). Gera perėjimo buveinių apsaugos būkle laikoma, kai aplink juodojo gandro lizdavietę 500 m spinduliu yra ≥ 12 ha tinkamų perėjimo buveinių, kurios padalytos į ne daugiau kaip 2 plotus.
13.4.		A030.4	Lizdams krauti tinkamų medžių apsauga	Tinkamų medžių skaičius/ha	10 vnt.	PAST visose kirtavietėse paliekama ne mažiau kaip 10 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių hektare, mažiausiai 3 iš jų turi būti stambiausi ir seniausi buvusio medyno medžiai su plačia laja (pirmenybė teikiama kietiesiems lapuočiams ir pušims).
13.5.		A030.5	Maitinimosi vietų apsauga	Ekspertinis ūkinės veiklos vertinimas	Maitinimosi vietų nemažėja arba daugėja, jų kokybė neblogėja	PAST nevykdoma veikla, dėl kurios mažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių (buveinės, kuriose sezoniškai ar nuolat telkšo vanduo). Rekomenduojama saugoti perspektyvias bebravietes; teritorijose, kuriose hidrologinis režimas pažeistas sausinimo grioviais, jį atstatyti.
13.6.		A030.6	Ramybės laikotarpis	Periodas	Kovo 15–rugpjūčio 1 d.	Aplink juodojo gandro lizdavietes 500 m atstumu nevykdomi miško kirtimo (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje), medienos ruošos darbai ir kita veikla, kuri reikšmingai trikdo rūšį, visu ramybės periodu (kovo 15–rugpjūčio 1 d.).
13.7.		A030.7	Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje	Atstumas nuo PAST ribos	3 km	Besiveisiantys juodieji gandrai naudoja dideles, iki 10 kilometrų aplink lizdavietes esančias teritorijas. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 3 km atstumu nuo PAST ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (arba) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje nelaikomi reikšmingais, jei vykdomi didesniu kaip 500 m atstumu nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.
14.	Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)	A081
14.1.		A081.1	Atviro kraštovaizdžio dalis teritorijoje	Ha	Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai	Atviru kraštovaizdžiu laikomi mišku neapaugę sausumos, pelkių ir vandens plotai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (išskyrus apgyvendintas teritorijas). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.
14.2.		A081.2	Maitinimosi buveinių apsauga	Ha	Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai	Maitinimosi vietomis laikomas ekstensyviai naudojamas atviras kraštovaizdis: pievos, ganyklos, sumedėjusia augmenija neapaugusios šlapynės. Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.
14.3.		A081.3	Veisimosi buveinių apsauga	Ha	Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai	Veisimosi vietomis laikomi sumedėjusia augmenija neapaugusios, neišdžiūstančios, helofitais (švendrynais, nendrynais) apaugusios vietos – vandens telkiniai su aiškiai išreikšta helofitų užpelkėjusia pakrantės juosta ir po vidinę vandens telkinio dalį išplitusiais jų sekliais sąžalynais, atviromis kinimis ir salomis, ne mažesnės nei 1 ha vandens apsemtos šlapynės (teritorijos pažymimos žemėlapiuose). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų. Veisimosi buveinėse dirbtinai nekeičiamas hidrologinis režimas.
15.	Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)	A858
15.1.		A858.1	Rūšies buveinė	Ha	Nemažėjantis PAST plotas	Svarbus mažajam ereliui rėksniui laikomas visas PAST kraštovaizdis (išskyrus urbanizuotas teritorijas).
15.2.		A858.2	Lizdaviečių apsauga	Vnt.	Aktualių lizdaviečių skaičius SRIS	Viena erelių pora dažnai naudoja ne vieną lizdavietę, kurias užima skirtingais metais. Siekiama, kad aktualių saugomų lizdaviečių skaičius PAST būtų ne mažesnis kaip tikslinis porų skaičius, vidutinis skaičius – po du lizdus vienai porai. Informacija apie rūšies lizdų vietas, jas nustačius, iš karto registruojama SRIS. Ne rečiau kaip kas 5 metus, vykdant valstybinį rūšies monitoringą, suregistruojamos PAST esančios mažųjų erelių rėksnių poros, patikrinamos žinomos ir nustatomos naujos lizdų vietos. Aplink žinomus mažojo erelio rėksnio lizdus, kurie yra aktualūs SRIS, 150 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo) miško kirtimai. Artimoje lizdo aplinkoje (50 m spinduliu) – nevykdomi minėti ir ugdomieji miško kirtimai. Dirbtinius lizdus tikslinga įrengti, kai aktualių lizdaviečių būklė blogėja (pvz., krenta lizdo medžiaga dėl blogo šakų pagrindo, žūva lizdo medis ir pan.).
15.3.		A858.3	Perėjimo buveinių plotas	Ha	≥ 15 ha perėjimo buveinių 1 poros veisimosi vietoje	Tinkama perėjimo buveine laikomi medynai, kurių amžius ≥ 65 metai (kai vyrauja beržas, drebulė, juodalksnis), ≥ 80 metų (kai vyrauja eglė ir pušis, tačiau pastaruoju atveju medyne turi būti tokio pat amžiaus eglės), ≥ 120 metų (kai vyrauja ąžuolas). Gera perėjimo buveinių apsaugos būkle laikoma, kai vienos erelių poros veisimosi vietoje yra ≥ 15 ha tinkamų perėjimo buveinių. Bendras tinkamų perėjimo buveinių plotas PAST – ne mažesnis kaip tikslinių porų skaičius, padaugintas iš 15 ha. Vienos erelių poros veisimosi vieta – miškas 500 m spinduliu aplink aktualius lizdus. Toks atstumas nustatytas nes vienos poros lizdai dažniausiai būna nutolę iki 500 metrų.
15.4.		A858.4	Atvirų maitinimosi buveinių apsauga	Ha	Nemažėja arba mažėja nereikšmingai (< 1 % per 10 metų)	Pievos ir ganyklos, dirbami laukai, atviros pelkės, miško laukymės ir mažosios miško pelkės laikomos rūšiai maitintis tinkamomis atviromis buveinėmis. Atvirose maitinimosi buveinėse išlaikomi žemės ūkio naudmenų plotai, neužstatoma (gyvenamieji namai, komercinės paskirties pastatai, jėgainės ir pan.) arba jie kitaip nekeičiami. Miško laukymės ir mažosios miško pelkės išlaikomos atviros, neužsodinama, išsaugomos perspektyvios bebravietės.
15.5.		A858.5	Maitinimuisi optimalių buveinių plotas	1. Plotas (ha) 2. Plotis (m)	1. Didėja, stabilus arba mažėja nereikšmingai (< 1 % per 10 metų) 2. ≥ 5 metrai	1. Maitinimuisi optimalių buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos pievas, ganyklas ir atviras žemapelkes. 2. Palaukėse, kurios ribojasi su mišku, paliekama ≥ 5 m žemos žolinės dangos juosta, kuri saugoma, kad neužaugtų sumedėjusia ar aukšta žoline augalija.
15.6.		A858.6	Ramybės laikotarpis	Periodas	Kovo 15–rugpjūčio 31 d.	300 m spinduliu apie registruotus aktualius mažojo erelio rėksnio lizdus nevykdomi miško kirtimo (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje), medienos ruošos darbai ir kita veikla, galinti reikšmingai trikdyti rūšį. Likusioje PAST teritorijoje miško darbai gali būti vykdomi ir ramybės laikotarpiu, prieš tai įvertinus, ar medynuose ir jų gretimuose medynuose nėra naujų ar neregistruotų rėksnio užimtų lizdaviečių, arba užimtų, tačiau jas užėmusių paukščių rūšis nenustatyta.
15.7.		A858.7	Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje	Atstumas, km	2 km nuo PAST ribos	Besiveisiantys mažieji ereliai rėksniai naudoja dideles (3-10 km nutolusias nuo lizdaviečių) teritorijas. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 2 km atstumu nuo paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (arba) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 500 m nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.
16.	Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)	A075
16.1.		A075.1	Rūšies buveinė	Ha	Nemažėjantis PAST plotas	Svarbus jūriniam ereliui laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis (išskyrus urbanizuotas teritorijas).
16.2.		A075.2	Lizdaviečių apsauga	Vnt.	Aktualių lizdaviečių skaičius SRIS	Viena erelių pora dažnai naudoja daugiau kaip vieną lizdavietę. Aktualių saugomų lizdaviečių skaičius PAST yra ne mažesnis kaip tikslinis porų skaičius, siekiamas skaičius – saugoma du kartus daugiau lizdų nei tikslinis porų skaičius teritorijoje. Informacija apie rūšies lizdų vietas, jas nustačius, iš karto registruojama SRIS. Ne rečiau kaip kas 5 metus, vykdant valstybinį rūšies monitoringą, suregistruojamos PAST esančios jūrinių erelių poros, patikrinamos žinomos ir nustatomos naujos lizdų vietos. Aplink žinomus jūrinio erelio lizdus, kurie yra aktualūs SRIS, 200 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai ir 100 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji miško kirtimai (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus).
16.3.		A075.3	Lizdams krauti tinkamų medžių apsauga biržėse	Tinkamų medžių skaičius/ha	Ne mažiau kaip 10 vnt./ha	Visose kirtavietėse paliekama ne mažiau 10 medžių/ha, mažiausiai 3 iš jų turi būti stambiausi buvusio medyno medžiai su plačia laja (pušys, drebulės, beržai, juodalksniai).
16.4.		A075.4	Veisimosi vietų apsauga	Atstumas (m)	500 m	Arčiau nei 500 m nuo aktualių lizdaviečių nįrengiamos naujos rekreacinės zonos, kiti trikdyti galintys objektai.
16.5.		A075.5	Ramybės laikotarpis	Periodas	Vasario 1–birželio 31 d.	Aplink jūrinio erelio lizdavietes 500 m atstumu nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.) ir kita veikla, galinti reikšmingai trikdyti rūšį, visu ramybės periodu (vasario 1–birželio 31 d.). Likusioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje kirtimai galimi ir ramybės laikotarpiu, jei prieš 2 savaites iki darbų pradžios nustatoma ir dokumentuojama, kad kirtavietėje ir su ja besiribojančiuose sklypuose nėra jūrinio erelio lizdo.
16.6.		A075.6	Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje	Atstumas nuo PAST ribos	3 km	Besiveisiantys jūriniai ereliai naudoja dideles, iki keliolikos kilometrų aplink lizdavietes esančias buveines. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 3 km atstumu nuo PAST ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (arba) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 500 m nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.
17.	Paprastoji švygžda (Porzana porzana)	A119
17.1.		A119.1	Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas	Ha	Identifikuotas plotas nemažėja	Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos aliuvines pievas, tarpines pelkes ir liūnus, viksvines žemapelkes, jiems artimas natūralias ir pusiau natūralias ne miško buveines. Rūšiai tinkamos buveinės kartografuojamos įvertinant jų tinkamumą lauko sąlygomis, pateikiamas žemėlapis. Minimalus išskiriamas veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas – 1 ha.
17.2.		A119.2	Veistis ir maitintis tinkamų buveinių būklė	%	> 80 %	Geros būklės buveinėmis laikomos buveinės, kuriose nenustatoma grėsmė, kad per artimiausius 5 metus netinkamų elementų (krūmai, medžiai, tankūs nendrynai) dalis buveinėse nebus didesnė kaip 20 %. Vegetacijos laikotarpiu šienaujamose buveinėse darbus skatinama pradėti ne anksčiau kaip birželio 20 d. (šlapynėse ne anksčiau kaip liepos 15 d.) šienaujant iš centro į kraštus.
17.3.		A119.3	Hidrologinis režimas	Ekspertų vertinimas	Nedaromas neigiamas poveikis	Rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinėse su reguliuojamu hidrologiniu režimu veisimosi metu (balandžio – birželio mėn.) vandens lygis neturėtų būti žemiau už dirvos paviršių.
17.4.		A119.4	Invazinių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių	Jei blogėja rūšies būklė, stebimas invazinių neigiamą poveikį darančių rūšių (audinės, mangutai) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.
17.5.		A119.5	Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų	Rūšies maitinimosi ir veisimosi ne miško buveinėse skatinama nepalikti pavienių medžių, kuriuose gali tykoti grobio plėšrūs paukščiai. Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, šernai, krankliai) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (arba) reguliavimo priemonės.
18.	Gaidukas (Calidris pugnax)	A861
18.1.		A861.1	Rūšiai svarbių buveinių plotas	Ha	Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai	Atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių plotai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (išskyrus užstatytas teritorijas ir smėlynus). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.
18.2.		A861.2	Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas	%	Ne mažiau kaip 1 %	Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos vandens telkinių atviras, sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija neužaugusias salas, pakrančių apsaugos juostas, hidrotechninius įrenginius (pylimus), daugiametes pievas, ganyklas, atviras žemapelkes. Apskaičiuojama kaip dalis nuo rūšiai svarbių buveinių ploto. Netinkamų, vertikalią struktūrą sudarančių elementų (krūmai, medžiai, nendrės) dalis konkrečiame buveinės fragmente – ne didesnė kaip 5 %.
18.3.		A861.3	Veistis ir maitintis tinkamų buveinių tvarkymas	%	Ne mažiau kaip 90 %	Tvarkomų buveinių dalis skaičiuojama nuo atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių ploto (išskyrus užstatytas teritorijas ir smėlynus) paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. Buveinės tvarkomos palaikant atviras, sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija neužaugusias salas, pakrančių apsaugos juostas, hidrotechninius įrenginius (pylimus), daugiametes pievas, ganyklas, atviras žemapelkes. Atviros, žema augmenija apaugusios salos, pakrančių apsaugos juostos, hidrotechniniai įrenginiai (pylimai), daugiametes pievos, ganyklos, atviros žemapelkės prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Šioje buveinių dalyje skatinama: - ganyti ekstensyviai iki birželio 20 d. ir intensyviai – po birželio 20 d.; - šienauti po birželio 20 d.
18.4.		A861.4	Hidrologinis režimas	Ekspertų vertinimas	Palankus rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinių palaikymui	Veisimosi ir maitinimosi buveinėse hidrologinis režimas keičiamas ir reguliuojamas atsižvelgiant į rūšies veisimosi buveinių poreikius.
18.5.		A861.5	Augalų apsaugos produktų naudojimas	Ekspertų vertinimas	Augalų apsaugos produktai nenaudojami	Veisimosi ir maitinimosi buveinėse vengiama naudoti augalų apsaugos produktus.
18.6.		A861.6	Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų	Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, šernai, krankliai) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.
18.7.		A861.7	Invazinių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių	Reguliuojama invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausa.
19.	Mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus)	A862
19.1.		A862.1	Rūšiai svarbių buveinių plotas	Ha	Nemažėjantis plotas	Rūšiai svarbių buveinių plotas apima mažiesiems kirams svarbius vandens telkinius, jų atviras, neužaugusias sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija pakrantes ir salas, kitus vandens supamus atvirus sausumos plotus.
19.2.		A862.2	Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai	Ha	Ne mažiau kaip 0,3	Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai laikomi veisimosi buveinėmis.
19.3.		A862.3	Salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų tvarkymas	%	Ne mažiau kaip 90	Dalis skaičiuojama nuo A862.2 kriterijuje nurodyto ploto. Atviros, neužaugusios sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija salos, kiti vandens supami sausumos plotai prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.
19.4.		A862.4	Hidrologinis režimas	Ekspertų vertinimas	Nedaromas neigiamas poveikis	Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas ar pablogėtų jų kokybė. Akvakultūrų tvenkiniuose hidrologinis režimas negali būti reguliuojamas kirų veisimosi metu (nuo balandžio 15–rugpjūčio 31 d.).
19.5.		A862.5	Ramybės laikotarpis	Periodas	Balandžio–rugpjūčio 1 d.	Skatinama riboti lankymąsi ir kitą galinčią reikšmingai trikdyti paukščius veiklą paukščių kolonijose ir 20 m spinduliu apie jas, išskyrus gamtotvarką, mokslinius tyrimus, stebėseną ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus (netaikoma praplaukiančioms priemonėms).
19.6.		A862.6	Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų	Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, krankliai, kaspijiniai kirai ir kt.) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (arba) reguliavimo priemonės.
19.7.		A862.7	Invazinių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių	Reguliuojama invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausa.
20.	Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)	A193
20.1.		A193.1	Rūšiai svarbių buveinių plotas	Ha	Nemažėjantis plotas	Rūšiai svarbios buveinės apima upinėms žuvėdroms svarbius vandens telkinius, jų atviras salas, pakrantes ir kitus vandens supamus atvirus sausumos plotus.
20.2.		A193.2	Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai	Ha	Ne mažiau kaip 0,5 ha	Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai laikomi veisimosi buveinėmis. Trūkstant veisimosi buveinių tikslinei populiacijai išlaikyti, skatinama formuoti dirbtines veisimosi vietas.
20.3.		A193.3	Salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų gera būklė	%	Ne mažiau kaip 90 %	Dalis skaičiuojama nuo A193.2 kriterijuje nurodyto ploto. Atviros, neužaugusios sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija salos, kiti vandens supami sausumos plotai prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.
20.4.		A193.4	Hidrologinis režimas	Ekspertų vertinimas	Nedaromas neigiamas poveikis	Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas ar pablogėtų jų kokybė. Akvakultūrų tvenkiniuose hidrologinis režimas negali būti reguliuojamas žuvėdrų veisimosi metu (nuo balandžio 15–rugpjūčio 31 d.).
20.5.		A193.5	Ramybės laikotarpis	Periodas	Balandžio 15–rugpjūčio 1 d.	Skatinama riboti lankymąsi ir kitą galinčią reikšmingai trikdyti paukščius veiklą paukščių kolonijose ir 20 m spinduliu apie jas, išskyrus gamtotvarką, mokslinius tyrimus, stebėseną ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus (netaikoma praplaukiančioms priemonėms).
20.6.		A193.6	Invazinių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių	Skatinama reguliuoti invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausą.
20.7.		A193.7	Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų	Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, krankliai, kaspijiniai kirai ir kt.) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.
21.	Mažoji žuvėdra (Sternula albifrons)	A885
21.1.		A885.1	Rūšiai svarbių buveinių plotas	Ha	Nemažėjantis plotas	Rūšiai svarbios buveinės apima mažosioms žuvėdroms svarbius vandens telkinius, jų atviro grunto salas, pakrantes ir kitus vandens supamus atviro grunto sausumos plotus.
21.2.		A885.2	Atviro grunto vandens telkinių salos, pakrantės ir kiti vandens supami sausumos atviro grunto plotai	Ha	Ne mažiau kaip 0,3 ha	Atviro grunto vandens telkinių salos, pakrantės ir kiti vandens supami atviro grunto sausumos plotai laikomi veisimosi buveinėmis. Trūkstant veisimosi buveinių tikslinei populiacijai išlaikyti, skatinama formuoti dirbtines veisimosi vietas.
21.3.		A885.3	Pakrančių, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų gera būklė	%	Ne mažiau kaip 90 %	Dalis skaičiuojama nuo A885.2 kriterijuje nurodyto ploto. Atviro grunto (projekcinis augmenijos padengimas iki 15 %) pakrantės, salos ir kiti vandens supami atviro grunto sausumos plotai prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.
21.4.		A885.4	Hidrologinis režimas	Ekspertų vertinimas	Nedaromas neigiamas poveikis	Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas ar pablogėtų jų kokybė. Akvakultūrų tvenkiniuose hidrologinis režimas negali būti reguliuojamas žuvėdrų veisimosi metu (balandžio 15–rugpjūčio 31 d.).
21.5.		A885.5	Ramybės laikotarpis	Periodas	Balandžio 15– rugpjūčio 1 d.	Skatinama riboti lankymąsi bei kitą galinčią reikšmingai trikdyti paukščius veiklą paukščių kolonijose ir 20 m spinduliu apie jas, išskyrus gamtotvarką, mokslinius tyrimus, stebėseną ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus (netaikoma praplaukiančioms priemonėms).
21.6.		A885.6	Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų	Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, krankliai, kaspijiniai kirai ir kt.) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.
21.7.		A885.7	Invazinių rūšių poveikis	Ekspertų vertinimas	Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių	Skatinama reguliuoti invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausą.
22.	Uralinė pelėda (Strix uralensis)	A220
22.1.		A220.1	Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas	Ha	Nemažėjantis	Uralinės pelėdos veisiasi ir maitinasi miškuose; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.
22.2.		A220.2	Brandžių medynų dalis	%	Ne mažiau kaip 20 %	Brandūs (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) lapuočių ir mišrūs medynai (kur lapuočiai, išskyrus baltalksnį, blindę, gluosnį, sudaro ne mažiau kaip 1 dalį medyno formulėje) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Medynai, kuriuose vyrauja baltalksnis, blindė, gluosnis, laikomi netinkamais ir neįtraukiami į skaičiavimą.
22.3.		A220.3	Lizdaviečių apsauga	Atstumas	100 m	Saugomos SRIS registruotos lizdavietės - stuobriai ir drevėti medžiai, plėšrių paukščių lizdai, inkilai, kuriuos veisimosi sezonu naudoja uralinės pelėdos. Aplink SRIS registruotas rūšies lizdavietes 100 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo) miško kirtimai. Kai SRIS registruotos lizdavietės sunyksta dėl natūralių priežasčių, reikia iškelti inkilą iki 50 m atstumu nuo buvusios lizdavietės.
22.4.		A220.4	Veisimuisi tinkamų medžių apsauga	Tinkamų medžių skaičius biržėse	Ne mažiau kaip 20 vnt./ha	Visose kirtavietėse paliekama ne mažiau kaip 20 medžių/ha, pirmiausia išsaugant stambius drevėtus ir uoksinius medžius, stuobrius (ne mažiau kaip 3 lapuočių medžių ne mažesnio kaip 30 cm skersmens; jei tokių nėra, jie formuojami dirbtinai nupjaunant medžius ne žemiau kaip 6 m; keliami inkilai).
22.5.		A220.5	Ramybės laikotarpis	Periodas	Kovo 1–birželio 30 d.	Aplink uralinės pelėdos lizdavietes 300 m atstumu nevykdomi miško kirtimo (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.) ir medienos ruošos darbai, ne arčiau kaip 100 m nuo lizdavietės ir kita veikla, galinti reikšmingai trikdyti rūšį, visu ramybės laikotarpiu (kovo 1–birželio 30 d.).
22.6		A220.6	Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje	Atstumas (m)	300 m nuo PAST esančios miško ribos	Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.
23.	Pilkoji meleta (Picus canus)	A234
23.1.		A234.1	Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas	Ha	Nemažėjantis plotas	Pilkosios meletos veisiasi ir maitinasi dažniausiai miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.
23.2.		A234.2	Brandžių medynų dalis	%	Ne mažiau kaip 20 %	Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.
23.3.		A234.3	Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla	%	Ne mažiau kaip 5 %	Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose per paskutinius 10 metų nevykdyti kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.
23.4.		A234.4	Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai	Vnt./ha	Ne mažiau kaip 20	Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, jas pirmiausia formuojant prie skruzdėlynų).
23.5.		A234.5	Negyva mediena	m³/ha	Ne mažiau kaip 20	Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m³/ha. Pagrindinių miško kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai (išskyrus stichinius atvejus, kai žūva ar išlaužomas visas medynas, –paliekama ne mažiau 15 vnt./ha).
23.6.		A234.6	Ramybės laikotarpis	Periodas	Kovo 1–birželio 15 d.	Nevykdomi miško kirtimo (išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje) ir medienos ruošos darbai.
23.7		A234.7	Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje	Atstumas (m)	50 m nuo PAST esančios miško ribos	Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.“
24.	Pilkųjų gervių (Grus grus) sankaupų vietos	A127_m
24.1.		A127_m.1	Sankaupų, nakvynės ir poilsio buveinių plotas	Ha	Nemažėjantis plotas	Sankaupų, nakvynės ir poilsio buveinių plotu laikomas atviros seklios (vanduo arti grunto paviršiaus ir virš jo) šlapynės paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.
24.2.		A127_m.2	Sankaupų, nakvynės ir poilsio buveinių gera būklė	%	Ne mažiau kaip 50 %	Dalis skaičiuojama nuo A127_m.1. kriterijuje nurodyto ploto. Atviros, aukšta sumedėjusia ir žoline augmenija neapaugusios, seklios (vanduo arti grunto paviršiaus ir virš jo) šlapynės laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.
24.3.		A127_m.3	Hidrologinis režimas	Ekspertinis vertinimas	Nefiksuojamas neigiamas poveikis	Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų nakvynei ir poilsiui tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.
24.4.		A127_m.4	Ramybės laikotarpis	Periodas	Liepos 20–spalio 31 d.	Sankaupų, nakvynės, poilsio buveinėse nevykdoma vandens ir pelkių paukščių medžioklė, ribojama veikla, galinti reikšmingai trikdyti pilkąsias gerves.
24.5.		A127_m.5	Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje	Atstumas, km	3 km nuo PAST ribos	Vengiama tyčinio baidymo. Miško kirtimai „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 500 m nuo pilkųjų gervių sankaupoms tinkamų buveinių ribos.“

Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas