LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ PLITIMO STEBĖSENOS IR PROGNOZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2015 m. gegužės 4 d. Nr. 3D-345

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 8 ir 14 straipsnių nuostatomis, 

t v i r t i n u Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                                              Virginija Baltraitienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-345

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ PLITIMO STEBĖSENOS IR PROGNOZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo tvarkos aprašas parengtas įgyvendinant 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL 2009 L 309, p. 71), Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo (toliau – įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies nuostatas ir atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos programų priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-314 „Dėl Žemės ūkio ministerijos programų priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas ir Augalų apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl Augalų apsaugos plano patvirtinimo“, pirmojo priedo 9.4 priemonę.

2. Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozių (toliau – stebėsena) veiklos rezultatų tyrimų pagrindu formuojamas žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo tinklas (toliau – tinklas), kurio paskirtis – kasmet informuoti žemės ūkio veiklos subjektus, mokslo darbuotojus apie kenksmingųjų organizmų pasireiškimą ūkių pasėliuose. Tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, taip pat duomenims Europos Komisijai teikti, kaip to reikalauja ES teisės aktai.

3. Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

 

II. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ PLITIMO STEBĖSENOS IR PROGNOZIŲ VEIKLA

 

4Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną ir prognozavimą atlieka VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – LŽŪKT) darbuotojai.

5LŽŪKT darbuotojai žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėseną ir prognozavimą atlieka skirtinguose Lietuvos rajonuose, vertindami galimą žalą derliui. 

6Vykdymo trukmė – balandžio–spalio mėn. pagal skirtingų augalų vegetacijos periodus. 

7Pasėlių fitosanitarinė būklė nustatoma vykdant apskaitas kas savaitę.

8Ligų ir kenkėjų plitimo stebėsena atliekama žemės ūkio veiklos subjektų pasėliuose vadovaujantis LŽŪKT nustatyta tvarka.

9LŽŪKT atsakingas darbuotojas stebėjimams atlikti tinkamą lauką turi parinkti atsižvelgdamas į šiuos pasėlio reikalavimus:

9.1. turi būti atliekama augalų pasėlių, kurių veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, stebėsena;

9.2. pasėliai turi būti tolygiai sudygę, optimalaus tankumo.

10Žemės ūkio veiklos subjektų auginamuose augalų pasėliuose LŽŪKT įrengia 30 stacionarių stebėjimo aikštelių.

11Įrengdamas stebėjimo aikšteles atsakingas LŽŪKT darbuotojas turi laikytis šių įrengimo reikalavimų:

11.1.    aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 20–30 m nuo lauko krašto;

11.2.    aikštelė turi būti ne trumpesnė kaip 50 m, o aikštelės plotis lygus  ūkyje naudojamo purkštuvo užgriebio pločiui;

11.3.    aikštelė turi būti pažymėta lanksčiais žymekliais.

12Atliekami skirtingų augalų pasėlių stebėjimai. Vertinama:

12.1.    vyraujantis pasėlio tarpsnis pagal BBCH skalę;

12.2.    nustatomi kiekvieno stebimo augalo ligos ir kenkėjai;

12.3.    skirtingų ligų pažeisti / nepažeisti augalai, nustatant jų pažeidimo intensyvumą;

12.4.    skirtingų kenkėjų apnikti / neapnikti augalai, nustatant jų pažeidimo intensyvumą.

13LŽŪKT darbuotojai apibendrina stotelėse fiksuotą informaciją apie ligų ir kenkėjų plitimą pasėliuose ir ją stebėsenos laikotarpiu kiekvieną savaitę paskelbia viešai.

14LŽŪKT darbuotojai atlieka tinklo įrangos (meteorologinių stočių) priežiūrą ir plėtrą, administruoja teikiamus ligų ir kenkėjų plitimo prognozavimo duomenis, parengia juos viešinimui.

15Šio aprašo 12, 13 ir 14 punktuose nurodyti duomenys viešai skelbiami LŽŪKT tinklalapiuose https://ikmis.lzukt.lt, www.agroakademija.lt .

16Pasibaigus žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo laikotarpiui, LŽŪKT darbuotojai rengia ir teikia sutartyje numatytų darbų ataskaitas (toliau – ataskaitos) Žemės ūkio ministerijai (toliau – ministerija).

17Praėjusių kalendorinių metų ataskaitos turi būti pateiktos ministerijai iki sausio 8 d.

18.  Ataskaitoje turi būti pateikiami duomenys apie apskaitų kiekį vnt., nurodant į ataskaitą įtrauktus regionus, kuriuose vykdyta stebėsena, ir augalų rūšis.

 

III. TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS IR FINANSAVIMO TVARKA

 

19.  Pagal šį tvarkos aprašą finansuojamos šios LŽŪKT veiklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su vykdoma žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsenos ir prognozavimo veikla:

19.1. darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos;

19.2. ryšių paslaugos;

19.3. transporto išlaikymas;

19.4. kvalifikacijos kėlimas;

19.5. komandiruotė (transporto, apgyvendinimo, ryšio ir kitos komandiruotės išlaidos);

19.6. kitos prekės;

19.7. kitos paslaugos.

20. Lėšos šio tvarkos aprašo 19 punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti skiriamos sudarant Ministerijos ir LŽŪKT sutartį, kurioje numatoma lėšų pervedimo, panaudojimo ir atsiskaitymo tvarka.

21. LŽŪKT sutarčiai parengti asmeniui, atsakingam už priemonės įgyvendinimą, o jei jis nepaskirtas – priemonės vadovui, pateikia:

21.1. LŽŪKT numatomų atlikti darbų, nurodytų šių taisyklių II skyriuje, sąrašo ir jų atlikimo grafiko projektus;

21.2. veiklos, kuriai finansuoti skiriamos biudžeto lėšos, vertinimo kriterijus, detalų biudžeto lėšų paskirstymo pagal išlaidų ekonominę paskirtį planą, o tais atvejais, kai dalį lėšų numatoma naudoti darbo užmokesčiui, darbo užmokesčio išlaidų apskaičiavimą.

22. LŽŪKT, atsiskaitydama už atliktus darbus, asmeniui, atsakingam už priemonės įgyvendinimą, o jei jis nepaskirtas – priemonės vadovui, pateikia:

22.1. ataskaitą;

22.2. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą pagal formą Nr. 2, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-465 „Dėl valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“;

22.3. priemonės įgyvendinimo vertinimo kriterijų ataskaitą;

22.4. išlaidų pagrindimo dokumentų sąrašą pagal išlaidų sąmatos straipsnius ir prireikus jų originalus ir patvirtintas kopijas;

22.5. perdavimo – priėmimo aktą;

22.6. kitus sutartyje nurodytus dokumentus.

23. Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą, nurodytą 22.2 papunktyje, vizuoja ministerijos Buhalterinės apskaitos skyriaus atsakingas darbuotojas, perdavimo – priėmimo aktą, nurodytą 22.5 papunktyje, vizuoja sutarties rengėjas, jo tiesioginis vadovas, asmuo, atsakingas už priemonės įgyvendinimą, pasirašo priemonės vadovas ir tvirtina ministerijos kancleris.

 

IV. LĖŠŲ PANAUDOJIMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

 

24. Asmuo, atsakingas už priemonės įgyvendinimą, ar priemonės vadovas užpildo ir pasirašo ministerijos vykdomų programų priemonėms įgyvendinti sudarytų sutarčių įvykdymo tinkamumo vertinimo ataskaitą, kurios formą tvirtina ministerijos kancleris.

25. Už skirtų lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį atsako finansavimą gavusios LŽŪKT vadovas.

26. Sutartyje numatytos veiklos įgyvendinimą kontroliuoja asmuo, atsakingas už priemonės įgyvendinimą, ir priemonės vadovas.

27. Sutartyje numatytos veiklos patikrą vietoje atlieka ministerijos Vidaus audito departamentas, pasitelkdamas už finansuojamos priemonės įgyvendinimą atsakingą asmenį ir (arba) priemonės vadovą, o prireikus – kitus ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojus.

______________