LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2005 M. RUGPJŪČIO 16 D. ĮSAKYMO NR. V-656/3-358/A1-226 „DĖL MINIMALIŲ MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMO LAIVUOSE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. rugpjūčio 28 d. Nr. V-852/3-297/A1-574
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. V-656/3-358/A1-226 „Dėl Minimalių medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiame preambulę ir ją išdėstome taip:
„Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi ir įgyvendindami 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyvos 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose, 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyvos 2009/13/EB, įgyvendinančios Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/63/EB, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo, Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje bei Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje nuostatas:“.
1.2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintus Minimalius medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimus:
1.2.1. Pakeičiame 8 punktą ir jį išdėstome taip:
„8. Laive, kuriame yra 100 ar daugiau asmenų ir kuris tarptautiniame reise išbūna ilgiau nei 3 dienas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius, ir laive, kuriame yra 50 ar daugiau asmenų ir kuris tarptautiniame reise išbūna ilgiau nei 3 mėnesius, privalo būti (kitais šiame punkte nenurodytais atvejais – gali būti) gydytojas, atsakingas už darbuotojų ir kitų asmenų sveikatos priežiūrą laive.“
1.2.2. Pakeičiame 13 punktą ir jį išdėstome taip:
„13. Esant kritinei situacijai (kai darbuotojas sužalojamas ar suserga ir laive esančiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti būtinosios medicinos pagalbos), laivo kapitonas, įvertinęs situaciją ir, jei įmanoma, pasitaręs su gydytoju ar atsakingu darbuotoju, radijo ar palydoviniu ryšiu praneša Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui (toliau – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras) arba, jei laivas yra už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje ribų, kitos valstybės paieškos ir gelbėjimo tarnybai apie skubios hospitalizacijos poreikį ir (arba) trūkstamas medicinos atsargas laive. Laivui esant Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos ar Šventosios valstybinių jūrų uostų akvatorijose, Būtingės naftos terminalo akvatorijoje ir prieigose, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nedelsdamas organizuoja trūkstamų medicinos atsargų pristatymą į laivą, o esant hospitalizacijos poreikiui – nukentėjusio (susirgusio) darbuotojo gabenimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“
1.2.3. Pakeičiame 14 punktą ir jį išdėstome taip: