Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 768 „DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. liepos 11 d. Nr. 682

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendrojo ugdymo mokyklų (toliau – Mokyklos) tinklo kūrimo tikslą ir esmines nuostatas, bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį ir jų vykdomų programų įvairovę, bendruosius ir specialiuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikia ugdymo nuoseklumo, kriterijus, savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, paskirtį ir kriterijus, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimą ir įgyvendinimą.“

1.2. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Užtikrinamas bendrojo ugdymo programų prieinamumas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; tenkinami mokinių poreikiai mokytis valstybine kalba, tautinės mažumos kalba ar tautinės mažumos kalbos; užtikrinamas užsienio kalbų, pagilinto dalyko mokymosi, esant pakankamam bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų tinklui, ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultūros, savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiškos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitą bendrojo ugdymo mokyklą pagal aukštesnio lygmens bendrojo ugdymo programą. Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų ir paskirčių mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartys sudaromos tarp dviejų ar daugiau Mokyklų, kai jos įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, teisės aktams neprieštaraujančiam tikslui siekti arba tam tikrai veiklai plėtoti. Siekiant efektyvesnio mokymo lėšų panaudojimo, ugdymo kokybės užtikrinimo ir įtraukiojo ugdymo nuostatų įgyvendinimo, skatinamas jungtinių mokyklų kūrimasis. Jungtinė mokykla suprantama kaip mokykla, turinti filialą ar skyrių, esantį kitoje gyvenamojoje vietovėje, ir vykdantį atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas; įsteigta sujungus dvi ar daugiau bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas ir toliau veikiančių tose pačiose patalpose; bendroji bendrojo ugdymo mokykla, turinti specialiojo ugdymo skyrių (specialiąsias klases), vykdantį atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas; savivaldybės mokykla, esanti savivaldybės teritorijos pakraštyje ir finansuojama kelių savivaldybių; mokyklos, sudariusios junginės veiklos (asociacijos) sutartį.“

1.3. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Sudaromos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje Mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą ir mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, – pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo programas.“

1.4. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12. Gyvenamojoje vietovėje nesusidarius mokinių tiek, kad būtų galima steigti ir išlaikyti atskirą Mokyklą, toje gyvenamojoje vietovėje gali būti steigiamos kitos atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programą vykdančios Mokyklos skyrius ar filialas.“

1.5. Pakeisti 23.5.3.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„23.5.3.4. mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą;“

1.6. Pakeisti 25.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„25.7. Klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės, sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Jungtinėms klasėms, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, tvirtinamais švietimo ir mokslo ministro, sudaromas jungtinis ugdymo planas. Savivaldybės mokyklos klasėje ar jungtinėje klasėje mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių gali būti tik tais atvejais, kai savivaldybės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų trūksta iki lėšų sumos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Valstybinės mokyklos klasėje ar jungtinėje klasėje mažesnis mokinių skaičius už nustatytą Taisyklių 1 priede mažiausią mokinių skaičių gali būti tik tais atvejais, kai valstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete jam numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų trūksta iki lėšų sumos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nevalstybinėje bendrojo ugdymo mokykloje klasių dydį nustato savininkas (dalyvių susirinkimas).“

1.7. Pripažinti netekusiu galios 26.6 papunktį.

1.8. Pakeisti 26.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„26.7. Gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą.“

1.9. Pakeisti 26.8.1.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„26.8.1.5. Kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios dvi ar trys mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis, arba kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė mokykla, vidurinio ugdymo programą vykdanti keliomis mokomosiomis kalbomis, sudaro ne mažiau kaip po vieną vienuoliktąją klasę kiekviena kalba, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 10. Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ar gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonuose) esančiose mokyklose jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), savininkai gali vienuoliktojoje klasėje, kurioje ugdoma valstybine kalba, nustatyti mažesnį mokinių skaičių, jeigu mokykloje arba greta esančioje mokykloje yra vienuoliktoji klasė, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba, ir papildomai skiria mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų trūksta iki lėšų sumos,  skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą.“

1.10. Pakeisti 26.8.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„26.8.2.2. Mokykla, skirta mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, ar mokykla, skirta mokiniams, turintiems regos sutrikimą, arba mokykla, skirta mokiniams, turintiems klausos sutrikimą, vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali nustatyti mažesnį mokinių skaičių vienuoliktoje klasėje, jeigu šalyje tokia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, yra vienintelė, ir papildomai skiria mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų trūksta iki lėšų sumos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą.“

1.11. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:

„33. Valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą rengia ir jį įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų projektus rengia ir įgyvendina savivaldybės.“

1.12. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:

„35. Inicijavimo stadijoje:

35.1. Rengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, susieti su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir (ar) mokinių ugdymo (si) pasiekimų gerinimu, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas.

35.2. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas priedas – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planas. Kai dėl mokyklų tinklo pertvarkos reikia spręsti mokytojų įdarbinimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas, kai reikia spręsti mokinių vežiojimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

35.3. Konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas viešai svarstomas, derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms ūkio lėšų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planų projektus savivaldybės derina su švietimo ir mokslo ministru; valstybinių mokyklų, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektą švietimo ir mokslo ministras derina su savivaldybėmis, kurių teritorijose yra Mokyklos.

35.4. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjas raštu kreipiasi į Mokyklos bendruomenę, kad ji priimtų sprendimą dėl Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekte numatyto mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos ar pertvarkymo. Sprendimas turi būti priimamas per 15 kalendorinių dienų. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjas motyvuotu prašymu gali prašyti pateikti sprendimą skubos tvarka, t. y. per 7 kalendorines dienas. Sprendimų pateikimo terminai pradedami skaičiuoti kitą dieną po Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto pateikimo mokyklai. Jeigu Mokyklos bendruomenė per šių Taisyklių nustatytus sprendimams pateikti terminus jų nepateikia, laikoma, kad Mokyklos bendruomenė reorganizavimui, likvidavimui, struktūros pertvarkai ar pertvarkymui pritaria. Mokyklos bendruomenė sprendimą dėl to paties Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto gali teikti vieną kartą.

35.5. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas tobulinamas atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių sprendimus ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus, jeigu šie neprieštarauja Švietimo įstatymui, Taisyklėms ir kitiems teisės aktams. Kai pavienės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą ir Mokyklos bendruomenės sprendimą, kuriame argumentuotai nesutinkama su planuojamu mokyklos reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarkymu, teikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministerija teikia siūlymus Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjui ir Mokyklai. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymus, teikia mokyklos bendruomenei atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą. Kai pavienės valstybinės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi bendruomenės argumentus, teikia jai atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą.“

1.13. Pakeisti 36 punktą ir jį išdėstyti taip:

„36. Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūros pertvarkos pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planą, o Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą, jeigu tokie planai rengiami.“

1.14. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.15. Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad valstybinėms ir savivaldybių gimnazijoms, įgyvendinančioms atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, kurios yra įsteigtos iki šio nutarimo įsigaliojimo ir valstybinėms ir savivaldybių pagrindinėms mokykloms, dėl kurių  mokyklų savininkai (dalyvių susirinkimai) iki šio nutarimo įsigaliojimo yra priėmę sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų struktūros pertvarką į gimnazijas, įgyvendinančias savitos pedagoginės sistemos elementus, taikomos iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusios Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 23.5.3.4 papunkčio nuostatos. 

3. Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 dieną.

 

 

 

Finansų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                                                 Vilius Šapoka

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                      Jurgita Petrauskienė

 

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklių

1 priedas

 

KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ BENDROSIOSE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE SUDARYMO KRITERIJŲ sąrašas

 

Eil.

Nr.

Ugdymo programa

Didžiausias mokinių skaičius klasėje

Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Mažiausias mokinių skaičius klasėje

Mažiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje

Pastabos

1.

Pradinio ugdymo programa

24

24

8

8

Jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

2.

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

30

8

8

Jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja

3.

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

4.

Vidurinio ugdymo programa

30

 

12

 

 

5.

Suaugusiųjų pradinio ugdymo programa

30

30

8

8

Jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

6.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

30

30

8

8

Jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja

7.

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis

30

 

8

 

 

8.

Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa

30

 

12

 

 

Pastaba. Vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. Bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (skaičius taikomas sudaromoms naujoms klasėms, jungtinėms klasėms).  

___________________________

 

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių

2 priedas

 

KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINTIEMS MOKINIAMS SUDARYMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE KRITERIJŲ sąrašas

 

Eil. Nr.

Klasės paskirtis

Didžiausias mokinių skaičius klasėje, kurioje mokoma pagal bendrojo ugdymo programas

Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

Pastabos

1.

Mokinių, mokomų pagal specializuoto ugdymo krypties programą, klasė.

Mokinių, mokomų nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, klasė.

Lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių ir lietuvių kilmės užsieniečių klasė (išlyginamoji klasė).

30

Didžiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 24.

Mažiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 8, pagal vidurinio ugdymo programą – 12.

Jungtinės klasės nesudaromos.

2.

Pataisos įstaigos suaugusiųjų klasė

20

20

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase.

3.

Sanatorijos klasė

16

16

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase.

4.

Jaunimo klasė.

Produktyvaus mokymo klasė. Specialioji klasė turintiems sveikatos problemų.

16

16

Pagal pradinio ugdymo programą specialiosios klasės turintiems sveikatos problemų gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja.

5.

Specialioji klasė turintiems nežymų intelekto sutrikimą

12

12

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės.

Specialioji klasė turintiems nežymų intelekto sutrikimą gali būti jungiama su specialiąja (lavinamąja) klase turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, kompleksinę negalią. Tokioje klasėje mokinių, turinčių vidutinį, žymų, labai žymų intelekto sutrikimą ar kompleksinę negalią, negali būti daugiau kaip trečdalis.

6.

Specialioji (specialioji parengiamoji) klasė turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų

12

12

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja klase.

7.

Specialioji  (specialioji parengiamoji) klasė akliesiems ir silpnaregiams.

Specialioji klasė (specialioji parengiamoji) kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams).

Specialioji klasė turintiems judesio ir padėties sutrikimų.

10

10

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja.

Mokiniai, turintys vidutinių ar sunkių judesio ir padėties sutrikimų, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai arba po du.

8.

Specialioji (lavinamoji) klasė turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą

10

10

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi ar trys klasės. Mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, gali būti jungiamos dvi ar trys klasės.

9.

Ligoninės klasė

10

10

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase.

Mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai.

10.

Tardymo izoliatoriaus suaugusiųjų klasė

8

8

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. III gimnazijos  klasė  gali būti  jungiama su IV gimnazijos klase.

Asmenys, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai, ugdomi individualiai.

11.

Tardymo izoliatoriaus nepilnamečių klasė.

Pataisos įstaigos nepilnamečių klasė.

6

6

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą.

Asmenys, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai, ugdomi individualiai.

12.

Vaikų socializacijos klasė

6

6

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą.

13.

Specialioji (lavinamoji) klasė turintiems kompleksinių negalių, kurių derinio dalis yra intelekto sutrikimas

6

6

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi ar trys klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, gali būti jungiamos dvi ar trys klasės.

14.

Specialioji klasė turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.

Specialioji klasė turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų.

6

6

Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja.

 

_______________________________________