Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. i-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1664
2018-06-06 d. Nr. 547
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1664 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau išdėstytų priežasčių.
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ atkreipė dėmesį į tai, kad „lėšų, reikalingų senatvės pensijai mokėti, surinkimas ir šių pensijų skyrimas paprastai yra grindžiamas socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. <...> solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius“. Pensijų sistema Lietuvoje grindžiama socialiniu draudimu. Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis nuo to, kaip ilgai asmuo dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Įstatymo projektu siūloma į pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – stažas) įskaityti vaiko iki 3 metų priežiūros laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalį, stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pagal Įstatymo 10 straipsnį, į stažą įskaitomas motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialino draudimo išmokų gavimo laikas. Tėvai, auginantys vaikus iki 3 metų, tačiau negaunantys vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, pensijų socialiniu draudimu draudžiami valstybės lėšomis (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Visų Lietuvos gyventojų garantijos pensijų srityje užtikrinamos arba mokant socialinio pensijų draudimo įmokas (moka darbdaviai, patys darbuotojai arba valstybė), arba – tėvų atveju – prilyginant socialinio draudimo išmokų gavimo laiką stažui. Laikotarpių, kai asmenys prižiūrėjo vaikus iki 3 metų, įskaitymas į stažą paneigtų Lietuvos pensijų sistemos ir socialinio draudimo sistemos esmę, nes į asmenų stažą būtų įtraukti laikotarpiai, kai jie nebuvo drausti pensijų socialiniu draudimu ir (ar) už juos nebuvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos.
2. Atsižvelgiant tai, kad asmenys, auginantys vaikus, valstybės lėšomis pensijų valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiami skirtingu laiku ir sąlygomis, įstatymui įgyvendinti – pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis apdrausti asmenis, 1995–1996 m. prižiūrėjusius vaikus iki 3 metų, kad minėtas laikotarpis būtų įskaitytas į stažą, – reikėtų apie 31,7 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Įvertinti lėšų poreikio mokėti padidėjusias socialinio draudimo pensijas dėl minėto laikotarpio įskaitymo į stažą nėra galimybių, nes Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenims apie asmenis, prižiūrėjusius vaikus iki 3 metų, bet negavusius jokių su vaiko priežiūra susijusių pašalpų, jų stažą, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpius surinkti ir apdoroti reikėtų patobulinti programinę įrangą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į jau prisiimtus įsipareigojimus (išmokų vaikams didinimą bei įsipareigojimą toliau didinti šias išmokas, neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimą, įsipareigojimą skirti daugiau lėšų krašto apsaugai, didinti mokytojų ir medikų atlyginimus ir pan.), manytina, kad šiuo metu papildomi įsipareigojimai gali pažeisti fiskalinės drausmės taisykles, nukrypti nuo Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo 2018 metų programos“, nustatytų 2018–2021 m. fiskalinių tikslų.