HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SAUSGALVIŲ II POLDERIO PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2023 m. spalio 3 d. Nr. D1-329

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktą, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. D1-164/ĮV-463 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktą:

1. Tvirtinu Sausgalvių II polderio pievų gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą.

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, planavimą.

2.3. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai per 3 mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos įregistruoti saugomų rūšių radaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, duomenis Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Simonas Gentvilas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. spalio 3 d. įsakymu

Nr. D1-329

 

 

SAUSGALVIŲ II POLDERIO PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Sausgalvių II polderio pievų gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST) ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) Nemuno delta (LTSLUB001; LTSLU0013), taip pat Sausgalvių pievų PAST (LTSLUB003) vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

2. Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija), skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (rubrika „Gamtotvarkos planai“).

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

3. Teritorija, kuriai parengtas gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Lietuvos vakarinėje dalyje, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono savivaldybės Šilutės seniūnijoje. Teritorijos plotas – 746 ha.

4. Teritorija apima į šiaurę, vakarus ir pietus nuo Sausgalvių gyvenvietės nutolusių Sausgalvių II polderio pievų dalį. Pagal Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, teritorija patenka į Nemuno deltos regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima Sausgalvių botaninį-zoologinį draustinį, taip pat į ekologinės apsaugos ir žemės ūkio funkcinio prioriteto zonas.

5. Sausgalvių botaninis-zoologinis draustinis priskirtas Sausgalvių pievų PAST, kuri įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ (toliau – Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas), siekiant išsaugoti šias į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (toliau – Direktyva 2009/147/EB), I priedą įrašytas paukščių rūšis: stulgiai (Gallinago media), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola).

6. Dalis teritorijos patenka į Nemuno deltos PAST, kuri įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą. Teritorijoje aptinkamos šios į Direktyvos 2009/147/EB I priedą įrašytos paukščių rūšys, kurias siekiama išsaugoti Nemuno deltos PAST: pievinės lingės (Circus pygargus), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), švygždos (Porzana porzana), griežlės (Crex crex), avocetės (Recurvirostra avosetta), juodkrūčiai bėgikai (Calidris alpina), gaidukai (Philomachus pugnax), stulgiai (Gallinago media), mažieji kirai (Larus minutus), mažosios žuvėdros (Sternula albifrons), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), baltaskruostės žuvėdros (Chlidonias hybridus), didieji apuokai (Bubo bubo), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola), paprastosios medšarkės (Lanius collurio); teritorija taip pat svarbi kaip paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta, migruojančių gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) ir mažųjų gulbių (Cygnus columbianus), pilkųjų žąsų (Anser anser),  baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis), smailiauodegių (Anas acuta), šaukštasnapių ančių (Aythya fuligula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), tilvikinių paukščių, jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vieta.

7. Dalis teritorijos patenka į Nemuno deltos BAST, kuri įtraukta į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Teritorijoje aptinkami šie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įrašyti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – Direktyva 92/43/EEB), I priedą, kurias siekiama išsaugoti Nemuno deltos BAST: 6450 Aliuvinės pievos; 6510 Šienaujamų mezofitų pievos.

8. Pagrindinis regiono bruožas – žemas, lygus paviršius. Teritorija yra pajūrio aliuvinės kilmės žemumos dalis. Sausgalvių II polderis yra pietvakarinėje Nemuno deltos dalyje, vakariniame Leitės upės žemupio pakraštyje, užima 1560 ha plotą. Jis įrengtas 1961 m., pradėtas eksploatuoti 1978 m. Bendras šiame polderyje įrengtų griovių ilgis – 44 km, bendras drenažo ilgis – 633,3 km. Vandenį sulaikančių pylimų ilgis – 8 km. Yra viena siurblinė su 4 varikliais, galinčiais išpumpuoti 4,4 m3/s vandens, vanduo išleidžiamas į Leitės upę. Atstumas iki Nemuno žiočių – 19 km. Pavasario potvyniai polderyje vidutiniškai trunka 60 dienų. Per potvynius didžioji teritorijos dalis atsiduria po vandeniu.

9. Teritorijoje vyrauja drėgnoms pievoms būdinga žolinė danga su gerai išreikštomis viksvų (Carex spp.) bendrijomis. Vietomis (ypač šiaurinėje teritorijos dalyje) dominuoja užliejamų, bet be vandens pertekliaus pievų augalų bendrijos su viksvų intarpais ir išlikusiais kultūrinių pievų fragmentais.

10. Teritorijoje aptinkama viena į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), įrašyta augalų rūšis – miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), teritorijoje užfiksuota 2014 m.

11. Teritorijoje aptiktos 2 augalų rūšys, įtrauktos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“:

11.1. Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) Sausgalvių II polderio pievose aptiktas 4 vietose Deschampsietum cespitosae, Caricetum gracilis ir Glycerietum maximae augalų bendrijose. Augalai buvo pavieniai, bet visi išsivystę iki reprodukcinės stadijos.

11.2. Uosialapis klevas (Acer negundo) Sausgalvių II polderio pievose aptiktas vienoje vietoje. Mažesnis nei 1 m aukščio individas augo Deschampsietum cespitosae augalų bendrijoje.

12. Teritorijoje aptiktų invazinių augalų individai gali būti šalinami šienaujant teritoriją, taip stabdant šių augalų plėtrą.

13. Sausgalvių II polderio pievose aptinkamos 2 tipų Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės:

13.1. 6450 Aliuvinės pievos. Tai labiausiai paplitusi ir didžiausią plotą užimanti buveinė. Teritorijoje identifikuota 11 šios buveinės fragmentų. Bendras buveinės užimamas plotas – 286,5 ha. Buveinės apsaugos būklė teritorijoje vertinama kaip bloga, nepakankama;

13.2. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Bendras buveinės užimamas plotas – apie 85,3 ha. Teritorijoje aptinkami 7 šios buveinės fragmentai. Buveinės apsaugos būklė teritorijoje vertinama kaip bloga, nepakankama.

14. Geriausiai ištirta teritorijos ornitofauna, pastaraisiais dešimtmečiais buvo atlikta kai kurių bestuburių gyvūnų inventorizacija, tačiau detalių gyvūnijos tyrimų teritorijoje nebuvo atlikta. Daugiausia duomenų surinkta Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistams vykdant saugomų rūšių monitoringą.

15. Teritorijoje nuo 2000 m. vykdomos meldinių nendrinukių – tikslinės PAST rūšies – apskaitos, jas atlieka įvairūs stebėtojai. Remiantis šių apskaitų duomenimis, aptiktų patinų skaičius teritorijoje svyruoja, tačiau per pastaruosius penkerius metus populiacija išliko palyginti stabili, giedančių patinų skaičius skirtingais metais svyravo nuo 11 iki 19.

16. Žuvys patenka į Sausgalvių polderių sausinimo kanalus iš Nemuno ir jo intako Leitės per upės potvynius. Apsemti polderiai yra svarbi lydekų ir karšių neršto vieta. Vandens nuleidimo kanaluose po pavasarinio potvynio sugaunama lynų, karosų, karšių, lydekų, ešerių, kuojų. Nuleidus vandenį polderiuose, žuvys išgaudomos traukiamais tinklais. Jos dėl pernelyg ankstyvo didelio vandens kiekio išpumpavimo iš kanalų ir deguonies trūkumo kartais dūsta.

17. Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, teritorijoje aptinkamos šios saugomų gyvūnų rūšys:

17.1. machaonas (Papilio machaon). Vienas individas aptiktas 2002 m. liepos mėnesį. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.2. vijūnas (Misgurnus fossilis). Užfiksuotas 2009 m. sausinimo kanaluose. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.3. šalminė antis (Netta rufina). 2008 m. kovo 25 d. vienas suaugęs paukštis aptiktas apsemtoje pievoje. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.4. šaukštasnapė antis (Anas clypeata). 1994 m pievoje aptiktas lizdas su 9 kiaušiniais. Užfiksuota 2015 m. ir 2021 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.5. urvinė antis (Tadorna tadorna). 2011 m. ir 2015 m. pievoje aptikta suaugusių paukščių pora. Užfiksuota ir 2021 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.6. smailiauodegė antis (Anas acuta). 2015 m. kovo mėnesį užlietose pievose aptikta 30 individų. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.7. rudakaklė berniklė (Branta ruficollis). 2012 m. balandžio mėnesį du kartus aptiktas 1 besimaitinantis individas mišriame žąsų būryje. 2015 m. kelis kartus stebėti pavieniai individai. Užfiksuota 2022 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.8. baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis). 2015 m. kelis kartus stebėti migruojančių paukščių būriai nuo 200 iki 3000 individų. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.9. pilkoji žąsis (Anser anser). Užfiksuota 2016 m. Pievose migracijų metu stebimos reguliariai. Rūšies apsaugos būklė – gerėjanti;

17.10. mažoji žąsis (Anser erythropus). 2010 m. ir 2015 m. aptikti pavieniai individai mišriuose migruojančių žąsų būriuose. Užfiksuota 2016 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.11. gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus). Reguliariai stebimos ir migracijų, ir veisimosi sezono metu. Užfiksuota 2017 m. Rūšies apsaugos būklė – gerėjanti;

17.12. mažoji gulbė (Cygnus columbianus). Negausūs būreliai reguliariai stebimi pavasarinės migracijos metu. Užfiksuota 2017 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.13. juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis). Vienas individas apsemtoje pievoje stebėtas 2008 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.14. plėšrioji žuvėdra (Hydroprogne caspia). 2012 m., 2015 m. ir 2016 m. balandžio mėnesį stebėti pavieniai paukščiai. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.15. mažasis kiras (Hydrocoleus minutus). 2010 m. gegužės mėnesį laukuose maitinosi 100 paukščių. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.16. kūdrinis tilvikas (Tringa stagnatilis). 2016 m. gegužės mėnesį pievose stebėta nerimaujanti pora. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.17. raudonkojis tulikas (Tringa totanus). Sausgalvių polderio pievose reguliariai stebimi perintys paukščiai. Užfiksuota 2015 m., 2016 m., 2021 m. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.18. gaidukas (Philomachus pugnax). 2015 m. gegužės mėnesį stebėta 150 paukščių. Užfiksuota 2016 m., 2021 m. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.19. didžioji kuolinga (Numenius arquata). Pievose migracijų metu reguliariai ilsisi ir maitinasi migruojantys paukščiai. Užfiksuota 2011 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.20 paprastasis griciukas (Limosa limosa). 2021 m., 2022 m. aptikta po vieną individą. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.21. stulgys (Gallinago media). Sausgalvių polderio pievose žinomos kelios tuokvietės, kuriose po keletą paukščių stebima kone kasmet. Užfiksuotas 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2012 m., 2014 m., 2015 m. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.22. juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina). 2015 m. gegužės mėnesį užlietoje pievoje stebėti 4 besimaitinantys paukščiai. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.23. jūrinis kirlikas (Charadrius hiaticula). 2015 m. gegužės mėnesį užlietoje pievoje stebėti 3 besimaitinantys paukščiai. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.24. dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria). 2007 m. balandžio mėnesį pievoje maitinosi vienas suaugęs paukštis. Užfiksuotas 2021 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.25. pievinė lingė (Circus pygargus). 2015 m. gegužės mėnesį stebėta patelė. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.26. rudasis peslys (Milvus milvus). 2008 m. birželio mėnesį grobį nešantis paukštis stebėtas prie Sausgalvių gyvenvietės. Užfiksuotas 2016 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.27. juodasis peslys (Milvus migrans). 2015 m. birželio mėnesį vienas individas stebėtas prie Sausgalvių gyvenvietės. Užfiksuotas 2016 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.28. vapsvaėdis (Pernis apivorus). 2015 m. gegužės mėnesį vienas individas stebėtas virš nušienautų pievų. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.29. putpelė (Coturnix coturnix). Užfiksuota 2014 m., 2015 m., o 2016 m. pievose girdėti dviejų patinų tuoktuviniai balsai. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.30. griežlė (Crex crex). Užfiksuota 2015 m., dviejų patinų balsai girdėti pievose 2016 m. gegužės mėnesį, 2021 m. užfiksuoti 9 individai, 2022 m. – 8 individai. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.31. švygžda (Porzana porzana). 2008 m. gegužės mėnesį pievose prie Žalgirių miško girdėti daugiau nei 20 patinų balsai. Užfiksuota 2009 m., 2011 m., 2013 m. birželio mėnesį pievoje girdėti vieno patino tuoktuviniai balsai, stebėta 2015 m. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.32. baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida). Rūšis stebėta 2008 m., 2011 m., 2 individai stebėti 2013 m. Užfiksuota 2015 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.33. juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). 2013 m. birželio mėnesį šlapiose pievose stebėta 15 individų. Užfiksuota 2015 m. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.34. mažoji žuvėdra (Sternula albifrons). Du paukščiai stebėti 2015 m. gegužės mėnesį. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.35. paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Užfiksuota 2016 m. Reguliariai stebima krūmais apaugusiose pievose. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.36. raiboji devynbalsė (Sylvia nissoria). 2016 m. birželio mėnesį aptikta krūmais apaugusioje pievoje. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.37. meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola). Monitoringo metu aptikta giedančių patinų: 2000 m. – 10, 2001 m. – 25, 2003 m. – 29, 2004 m. – 46, 2005 m. – 10, 2006 m. – 20, 2008 m. – 7, 2009 m. – 5, 2010 m. – 12, 2011 m. – 16, 2012 m. – 5, 2013 m. – 4, 2014 m. – 7, 2015 m. – 8, 2016 m. – 15, 2017 m. – 10, 2018 m. – 16, 2019 m. – 19, 2020 m. – 15, 2021 m. – 11, 2022 m. – 13. Rūšies apsaugos būklė – bloga, nepakankama;

17.38. ūdra (Lutra lutra). 2015 m. aptikta kanale prie Žalgirių miško. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.39. kilnusis erelis (Aquila chrysaetus). 2016 m. ir 2017 m. reguliariai stebėtas pietrytinėje Žalgirių miško dalyje, besiribojančioje su teritorija. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma;

17.40. jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Šie paukščiai reguliariai stebimi perintys Žalgirių miške. Rūšies apsaugos būklė – nežinoma.

18. Didžiąją teritorijos dalį sudaro pievos, ganyklos. Teritorijoje vandens telkinių nėra, potvynių vandens lygis reguliuojamas vandens nuleidimo kanalais.

19. Sausgalvių II polderio pievų pusiau natūralus kraštovaizdis atitinka specifišką, Lietuvoje retą užliejamų ir ilgą laiką užmirkusių pievų buveinių tipą, ypač patrauklų globaliai nykstančioms paukščių rūšims – griežlėms, stulgiams, meldinėms nendrinukėms, taip pat į Saugomų rūšių sąrašą įtrauktoms šaukštasnapėms antims, švygždoms, tilvikiniams paukščiams.

20. Dalies teritorijoje esančių buveinių, saugomų rūšių išlikimas priklauso nuo ekstensyvaus buveinių naudojimo (šienavimo, ganymo) arba jų tvarkymo. Pavasariniai potvyniai, ganymas ir šienavimas palaiko vertingas užliejamų pievų buveines, atviras viksvų bendrijas, neleidžia joms užaugti nendrėmis ir krūmais, tačiau įprasti minimų ūkinių veiklų laikotarpiai yra per ankstyvi norint užtikrinti vertingiausių, globaliai nykstančių rūšių – stulgio ir meldinės nendrinukės – perinčių populiacijų palankią apsaugos būklę.

21. Veikiančios polderių sistemos žmogui suteikia galimybę kontroliuoti hidrologines sąlygas ir vykdyti ūkinę veiklą, tačiau pernelyg ankstyvas ir staigus pavasarinio potvynio vandens išpumpavimas iš polderio gali turėti neigiamų pasekmių teritorijoje perintiems paukščiams. Staiga ir anksti išpumpavus vandenį galima anksčiau pradėti ūkininkavimo sezoną, anksčiau pradeda augti pašarams tinkantys augalai, tačiau nespėja išsivystyti bestuburiai – pagrindinis stulgių ir meldinių nendrinukių maistas, o pradėjus ankstyvą šienavimą ar intensyvų ganymą gali būti sunaikinti lizdai ir jaunikliai. Tad subalansuotas vandens lygio valdymas ir palankus ūkininkavimo režimas itin svarbūs rūšių ir buveinių apsaugai.

22. Išskiriamos 3 esminės teritorijos apsaugos problemos:

22.1. Gyventojams trūksta informacijos apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos svarbą ir tam palankius teritorijos tvarkymo būdus. Nevykdant palankios ūkinės veiklos (krūmų kirtimo, šienavimo, ganymo), pievų buveinė, ypač palei melioracijos griovius, užauga sumedėjusia augalija, tai sukelia teritorijos fragmentaciją, trukdo arba neleidžia įsikurti saugomoms rūšims. Perinčių paukščių rūšių populiacijų gausumui svarbūs šienavimo, ganymo terminai ir intensyvumas. Dėl intensyvaus ganymo keičiasi paukščiams svarbių 6450 Aliuvinių pievų buveinių struktūra, augalijos sudėtis. Ankstyvo šienavimo metu žūsta dėtys, jaunikliai.

22.2. Ekologiškai nesubalansuotas vandens išpumpavimas iš polderio (per ilgai užsilaikius aukštam vandens lygiui ar per greitai nusausinus) daro didelę neigiamą įtaką jame perinčioms ar galinčioms perėti retoms pievų paukščių rūšims, prastina 6450 Aliuvinių pievų buveinės struktūrą.

22.3. Dalis teritorijos (73 ha) patenka į Nemuno deltos regioninį parką, tačiau nepatenka į Nemuno deltos PAST ir BAST. Šioje teritorijos dalyje anksčiau kartografuota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė 6450 Aliuvinės pievos, kurios buvo tinkamos meldinei nendrinukei perėti. Ši globaliai nykstanti rūšis dar buvo aptinkama 2017 m., 2019 m. ir 2020 m. Dėl intensyvaus ūkininkavimo, ganymo paukščių perėjimo metu meldinės nendrinukės šiame plote neaptinkama. Taikant tinkamas tvarkymo priemones, 6450 Aliuvinių pievų buveinės, kuriose peri meldinės nendrinukės ir kitos teritorijoje saugomos paukščių rūšys, galėtų būti atkurtos.

23. Visas teritorijos plotas – 746 ha, iš jų 562 ha (64 žemės sklypai) yra valstybinė žemė, 184 ha (53 žemės sklypai) valdomi privačios nuosavybės teise. Valstybinė žemė nuomojama ūkininkams – ganyti ir šienauti.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

24. Gamtotvarkos plano tikslas yra atkurti ir (ar) palaikyti gerą Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų buveinių ir saugomų tikslinių rūšių – švygždos (individai reguliariai aptinkami ne mažesniame kaip 746 ha plote), griežlės (ne mažiau kaip 30 individų), stulgio (ne mažiau kaip 20 individų), gaiduko (individai reguliariai aptinkami ne mažesniame kaip 746 ha plote), globaliai nykstančios meldinės nendrinukės (ne mažiau kaip 13 giedančių patinų), 6450 Aliuvinių pievų (ne mažesniame kaip 286,5 ha plote) ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų (ne mažesniame kaip 85,3 ha plote) – apsaugos būklę.

25. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

25.1. informuoti visuomenę, žemės savininkus (naudotojus) ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos svarbą, saugomų vertybių apsaugos poreikius, gamtinėms vertybėms palankaus ūkininkavimo galimybes ir teikiamą naudą, skatinti juos aktyviau prisidėti prie teritorijos tvarkymo;

25.2. nustatyti ir vykdyti subalansuotą, ekologiškai naudingą pavasarinio potvynio lygio ir trukmės kontrolę atsižvelgiant į tikslinių saugomų paukščių rūšių fenologiją ne mažesniame kaip 280 ha plote;

25.3. inicijuoti Nemuno deltos PAST ir BAST ribų išplėtimą.

26. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

27. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (toliau – direkcija), atsakinga už teritorijos priežiūrą ir joje esančių saugomų gamtos vertybių išsaugojimą.

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

28. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamosios informacijos 5 skyriuje.

29. Pagrindiniai gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos iš kitų šaltinių.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

 

30. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, kiek ir kokių suplanuotų priemonių įgyvendinta, gamtotvarkos plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir (ar) rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių gausos, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, šį planą reikia tikslinti.

31. Gamtotvarkos plano įgyvendinimui ir gamtotvarkos priemonių efektyvumui vertinti taikomi šie kriterijai – gruntinio vandens lygio pokyčiai, ūkinės veiklos intensyvumas ir pobūdis, Europos Bendrijos natūralių buveinių būklės pokyčiai, Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ir jų buveinių būklės pokyčiai. Parametrai stebimi pagal pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus.

32. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas nustačius Nemuno deltos ar Sausgalvių pievų PAST apsaugos tikslus, įvertinant, ar plane numatytos priemonės tinkamos siektinam Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių išsaugojimo lygiui pasiekti; plano peržiūra taip pat atliekama ne vėliau kaip po šešerių metų nuo jo patvirtinimo ir paskutiniais plano įgyvendinimo metais, parengiama peržiūros ataskaita. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

32.1. plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

32.2. tikslų, uždavinių ir priemonių atitiktis esamai situacijai;

32.3. plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

32.4. pasiekti rezultatai;

32.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklė vadovaujantis stebėsenos rezultatais;

32.6. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi, maitinimosi buveinių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

32.7. plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, rūšių ir jų buveinių būklei;

32.8. suinteresuotų asmenų indėlis, derinimo rezultatai, susitarimai;

32.9. būtinybė pakeisti vykdomas plano priemones ar numatyti naujas.

33. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrą ir tikslinimą atsako direkcija, ji vertina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir paukščių rūšių būklę, plano ir jo priemonių efektyvumą.

34. Teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų), Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (švygždos, griežlės, stulgio, gaiduko, meldinės nendrinukės, paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta bei migruojančių žąsų, ančių, jūrinių erelių ir kitų vandens paukščių sankaupų vieta) populiacijų gausos ir jų buveinių būklės stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis, taip pat pagrindžiamosios informacijos 6 skyriuje pateiktais nurodymais. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija.

35. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Peržiūrint gamtotvarkos planą ne tik vertinami jo rezultatai, bet ir papildoma naujais duomenimis. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba).

36. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir dažniau, nei nurodyta gamtotvarkos plano 32 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nevertintos rengiant šį planą, pradeda blogėti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacija arba randama veiksmingesnių būdų palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Direkcija, gavusi Tarnybos sutikimą raštu, inicijuoja ir atlieka patvirtinto dokumento keitimą. Gamtotvarkos plano keitimą gali inicijuoti ir Tarnyba. Pakeistas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, susijusiomis su pakeitimais, suinteresuotos institucijos, nesusijusios su atliktais pakeitimais, turi būti tik informuojamos apie pakeistą gamtotvarkos planą.

 

_________________________

 

Sausgalvių II polderio pievų gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakinga institucija

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonės finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai

Galimos alternatyvos

1. Informuoti visuomenę, žemės savininkus (naudotojus) ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos svarbą, saugomų vertybių apsaugos poreikius, gamtinėms vertybėms palankaus ūkininkavimo galimybes ir teikiamą naudą, skatinti juos aktyviau prisidėti prie teritorijos tvarkymo

1.1. organizuoti seminarus ir (ar) teikti tiesiogines konsultacijas žemės savininkams (naudotojams) apie saugomų vertybių apsaugai palankų ūkininkavimą, galimybes įsitraukti į buveinių tvarkymą ir gauti išmokas pagal agrarinės aplinkosaugos priemones

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (toliau – direkcija)

I–X metais

Labai svarbu

 

1.2. organizuoti ne mažiau kaip 2 stendų, kuriuose būtų pateikta informacija apie teritorijos vertę, būtinybę ją tvarkyti, tvarkymo metodus ir vykdomus darbus, įrengimą

direkcija

II ir X metais

Svarbu

 

1.3. organizuoti straipsnių ir (ar) reportažų apie teritorijoje esančias vertybes ir vykdomus tvarkymo darbus, galimybes dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse parengimą ir viešinimą masinėse informacijos priemonėse (ne rečiau kaip kartą per metus)

direkcija

I–X metais

Labai svarbu

 

2. Nustatyti ir vykdyti subalansuotą, ekologiškai naudingą pavasarinio potvynio lygio ir trukmės kontrolę atsižvelgiant į tikslinių saugomų paukščių rūšių fenologiją ne mažesniame kaip 280 ha plote

2.1. stebėti ir analizuoti vandens lygio pokyčius teritorijoje, teikti rekomendacijas polderius prižiūrinčiai įstaigai UAB „Šilutės polderiai“ dėl užliejamose pievose perėjimo sezonu (balandžio–birželio mėn.) perintiems paukščiams palankaus vandens  lygio reguliavimo

direkcija

I–X metais

Labai svarbu

Sudaryti bendradarbiavimo ar apsaugos sutartį su UAB „Šilutės polderiai“ dėl perintiems paukščiams palankaus vandens lygio polderiuose reguliavimo

2.2. organizuoti susitikimus su ūkininkais, polderius prižiūrinčia įstaiga „Šilutės polderiai“ ir kitais suinteresuotais asmenimis siekiant informuoti apie poreikį balandžio–birželio mėn. palaikyti Europos Bendrijos svarbos natūralioms pievų buveinėms ir perintiems paukščiams palankų vandens lygį, pristatyti 2.1 priemonėje numatytų stebėjimų rezultatus ir rekomendacijas. Nusausinimo norma pavasarį turėtų siekti 0–0,2 m, birželio ir liepos mėnesiais –

0,2–0,4 m, rugpjūčio mėnesį ir rudenį – 0,4–0,6 m

direkcija

II–X metais

Labai svarbu

 

3. Inicijuoti Nemuno deltos PAST ir BAST ribų išplėtimą

3.1. įvertinti galimybes ir poreikį plėsti Nemuno deltos PAST ir BAST ribas pagrindžiamosios informacijos brėžinyje Nr. 10 pažymėtuose plotuose

direkcija

I metais

Svarbu

 

3.2. pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus dėl galimybių pagrindžiamosios informacijos brėžinyje Nr. 10 pažymėtuose plotuose nustatyti buveinių ir (ar) paukščių apsaugai svarbias teritorijas

direkcija

II metais

 

Svarbu

 

 

____________________________________