Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489
41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1313
2018 m. liepos 11 d. Nr. 678
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 6 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1313 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių gabumų, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Įstatymo projekte konkrečiai neapibrėžta, dėl kokių priežasčių specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai turėtų būti įskaičiuojami nustatant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalį mokykloje. Dėl išdėstytų priežasčių, pagal Įstatymo projektu siūlomą formuluotę į nurodytą 20 procentų viso mokinių skaičiaus būtų įskaičiuojami visi dėl bet kurių priežasčių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nors pagal Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą Įstatymo projekto tikslas siejamas su neįgaliaisiais.
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybes neįgaliems įgyti bendrąjį išsilavinimą ir ugdyti savo gebėjimus kartu su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kuriose jie gyvena. Neįgalumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, o specialieji ugdymosi poreikiai – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Neįgaliems mokiniams paprastai pedagoginės psichologinės tarnybos nustato didelius arba labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslą, Įstatymo projekte turėtų būti nustatyta, kad gimnazija, vykdančia akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, gali būti mokykla, kurioje ne mažiau kaip 20 procentų viso mokinių skaičiaus sudaro didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumo lygį arba 55 procentų ir mažesnį darbingumo lygį turintys mokiniai.
3. Siekiant sumažinti gimnazijos statuso netekimo pasekmes mokiniams, Įstatymo projektą siūloma papildyti nuostata, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių daliai tapus mažesnei, negu siūloma Įstatymo projekte, mokykla galėtų išlikti gimnazija iki tada, kol vidurinio ugdymo programą baigs tais metais III gimnazijos klasėje besimokantys mokiniai. Jeigu specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių dalis mokykloje nesiekia 20 procentų, nauja III gimnazijos klasė nesudaroma.
4. Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo taikymą (Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus) bei tinkamai pasirengti Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įgyvendinimui, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jame numatyti, kad Įstatymo projektas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.