LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ
STRATEGINIO PLANO VERTINIMO PLANO PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 8 d. Nr. 3D-832
Vilnius
Įgyvendindamas 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) 1305/2013 ir (ES) 1307/201, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/813, 140 straipsnio 4 dalį, 2022 m. rugsėjo 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1475, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su BŽŪP strateginių planų vertinimu ir stebėsenai bei vertinimui reikalingos informacijos teikimu, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2157, 4 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgdamas į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“, 8.5 papunktį,
t v i r t i n u Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano vertinimo planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2023 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-832
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ
STRATEGINIO PLANO VERTINIMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano vertinimo planas (toliau – Vertinimo planas, VP) nustato Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas, SP) vertinimo tikslus, uždavinius, veiklas, preliminarų jų įgyvendinimo tvarkaraštį, apibrėžia įvairių suinteresuotų asmenų funkcijas ir vaidmenį plėtojant Strateginio plano stebėsenos ir vertinimo sistemą, stiprinant vertinimo gebėjimus ir atliekant Strateginio plano vertinimus, nurodo galimus vertinimams atlikti reikalingus ir aktualius duomenų šaltinius bei priemones, kurių būtų tikslinga imtis duomenų prieinamumui ir kokybei pagerinti, nustato vertinimo rezultatų viešinimo ir naudojimo tvarką, nurodo žmogiškuosius ir finansinius išteklius Vertinimo planui įgyvendinti.
2. Vertinimo planas parengtas vadovaujantis:
2.1. 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) 1305/2013 ir (ES) 1307/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 8 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/813;
2.2. 2022 m. rugsėjo 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1475, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su BŽŪP strateginių planų vertinimu ir stebėsenai bei vertinimui reikalingos informacijos teikimu, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2157;
2.3. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu, patvirtintu Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. C(2022) 8272 (toliau – Strateginis planas);
2.4. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Strateginio plano administravimo taisyklės).
II SKYRIUS
VERTINIMO PLANO PASKIRTIS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Vertinimo plano paskirtis – suplanuoti Strateginio plano įgyvendinimo vertinimo procesą, įtraukiant Vertinimo plane numatytus vertinimo proceso dalyvius ir kitus suinteresuotus asmenis, bei užtikrinti tinkamą Strateginio plano įgyvendinimo rezultatų sklaidą, prisidedant prie atskaitingumo ir skaidrumo didinimo Strateginio plano įgyvendinimo eigoje.
5. Vertinimo plano tikslas – remiantis iš anksto suplanuota vertinimo veiklų visuma ir šioms veikloms įgyvendinti numatytais ištekliais, užtikrinti savalaikį Strateginio plano vertinimą, reikalingos informacijos ir duomenų apie Strateginio plano įgyvendinimo pasiekimus ir pažangą gavimą, siekiant, kad Strateginio plano vertinimo rezultatais būtų grindžiami sprendimai dėl Strateginio plano korekcijų, įgyvendinimo rezultatų gerinimo, intervencinių priemonių turinio tobulinimo ir ES bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų intervencijų planavimo būsimu ES bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) įgyvendinimo programiniu laikotarpiu po 2027 m.
6. Vertinimo plano uždaviniai:
6.1. Kurti ir tobulinti Strateginio plano stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas vertinimo rezultatų žinomumui ir naudojimui didinti, prisidėtų prie vertinimams reikalingų duomenų prieinamumo ir kokybės užtikrinimo, vertinimų kokybės gerinimo ir įrodymais grįstos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo.
III SKYRIUS
VERTINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO VALDYMAS IR KOORDINAVIMAS
8. Strateginio plano stebėsenos ir vertinimo tvarka, pagrindinės vertinimo procese dalyvaujančios ir susijusios įstaigos bei jų atsakomybės sritys yra apibrėžtos Strateginio plano administravimo taisyklėse.
9. Pagrindinės Vertinimo plano įgyvendinimo valdymo ir koordinavimo procese dalyvaujančios įstaigos:
9.1. Vadovaujančioji institucija (toliau – VI) yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), kuri užtikrina, kad Vertinimo planas būtų parengtas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1475 reikalavimus ir kad Strateginio plano vertinimai būtų atliekami laikantis stebėsenos ir vertinimo sistemos;
9.2. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 960 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komiteto sudarymo“ (toliau – Stebėsenos komitetas), kuris svarsto Vertinimo plano įgyvendinimą, nagrinėja su vertinimų atlikimu susijusią pažangą ir tolesnius veiksmus, kurių būtų tikslinga imtis atsižvelgiant į Strateginio plano vertinimų išvadas, taip pat pateikia savo nuomonę dėl Vertinimo plano pakeitimų;
9.3. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano valdymo komiteto sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Strateginio plano valdymo komitetas), kuris priima sprendimus dėl vertinimų ataskaitose pateiktų strateginių siūlymų ir rekomendacijų įgyvendinimo;
9.4. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), VĮ Žemės ūkio duomenų centras (toliau – ŽŪDC), kurie yra atsakingi už duomenų, reikalingų Strateginio plano vertinimui ir stebėsenai atlikti, rinkimą, kitos informacijos apie Strateginio plano įgyvendinimo eigą ir pažangą teikimą Vadovaujančiajai institucijai;
10. Vertinimo plano įgyvendinimo, valdymo ir koordinavimo funkcijas atlieka Vadovaujančiosios institucijos padalinys, atsakingas už Europos Sąjungos paramos programų stebėseną ir vertinimą (toliau – Stebėsenos ir vertinimo skyrius). Šiame procese taip pat dalyvauja Vadovaujančiosios institucijos padaliniai, atsakingi už konkrečių Strateginio plano intervencinių priemonių planavimą bei įgyvendinimą (intervencinių priemonių kuratoriai).
11. Vadovaujančioji institucija Strateginio plano vertinimus paveda atlikti funkciniu požiūriu nepriklausomiems išorės ekspertams.
12. Išorės ekspertai Strateginio plano vertinimams atlikti atrenkami viešųjų pirkimų būdu ar kitais nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais pagrindais.
13. Pagrindinės su Vertinimo plano įgyvendinimo valdymu ir koordinavimu susijusios Stebėsenos ir vertinimo skyriaus funkcijos:
13.1. Laikantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1475 reikalavimų, rengti ir pagal poreikį koreguoti Vertinimo planą bei koordinuoti jo įgyvendinimą;
13.2. Organizuoti ir koordinuoti į Vertinimo planą įtrauktų vertinimų įgyvendinimą – rengti konkrečių vertinimų atlikimo paslaugų pirkimo dokumentus, įskaitant vertinimų technines užduotis, kurios derinamos su Strateginio plano intervencinių priemonių kuratoriais ir konkretaus vertinimo priežiūros darbo grupe (kai tokia sudaroma), taip pat inicijuoti vertinimo paslaugų viešąjį pirkimą arba vertinimo paslaugų įsigijimą kitais nacionaliniuose teisės aktuose nustatytais pagrindais, atlikti įsigytų vertinimo paslaugų tinkamo vykdymo priežiūrą;
13.3. Atsižvelgiant į atliktų Strateginio plano vertinimų rezultatus, teikti pasiūlymus Strateginio plano valdymo komitetui dėl Strateginio plano įgyvendinimo efektyvumo didinimo;
13.4. Užtikrinti Strateginio plano vertinimų rezultatų pristatymą Stebėsenos komitete ir, pagal poreikį, Strateginio plano valdymo komitete, skelbti baigtų vertinimų ataskaitas Vadovaujančiosios institucijos interneto svetainėje, organizuoti kitus su vertinimo rezultatų viešinimu susijusius veiksmus (kaip nurodyta VII skyriuje). Vykdydamas Strateginio plano vertinimo rezultatų sklaidą, Stebėsenos ir vertinimo skyrius bendradarbiauja su Lietuvos kaimo tinklu;
13.6. Užtikrinti suinteresuotų grupių vertinimo žinių ir gebėjimų stiprinimo veiklų įgyvendinimą (kaip nurodyta VIII skyriuje);
14. Konkrečių Strateginio plano vertinimų inicijavimui, organizavimui ir priežiūrai atlikti gali būti steigiama vertinimo priežiūros darbo grupė. Šios darbo grupės paskirtis – Stebėsenos ir vertinimo skyriui teikti ekspertinę pagalbą ir rekomendacijas, planuojant konkretų Strateginio plano vertinimą (pvz., nustatant vertinimo objektą, vertinimo klausimus, vertinimui reikalingus duomenis ir jų prieinamumą, vertinimo atlikimo laiką), dalyvauti jo tarpinių rezultatų peržiūros ir atlikto vertinimo rezultatų panaudojimo galimybių nustatymo procese, teikti rekomendacijas dėl vertinimo rezultatų viešinimo veiksmų, kitų aspektų. Siekiant tinkamai pasirengti suplanuotiems Strateginio plano vertinimams ir prisidėti prie jų atlikimo kokybės, ši darbo grupė steigiama konkretaus vertinimo planavimo etape.
15. Į vertinimo priežiūros darbo grupę, kai tokia sudaroma, gali būti įtraukiami už vertinimo objektą atsakingi Vadovaujančios institucijos intervencinių priemonių kuratoriai, kiti suinteresuoti asmenys, taip pat už duomenų rinkimą ir teikimą atsakingos NMA, ŽŪDC, kai aktualu – kitų institucijų atstovai, taip pat ekonominiai ir socialiniai partneriai, nepriklausomi ekspertai ir (arba) kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
16. Vertinimo planas pristatomas ir vėliau kasmet jo įgyvendinimo situacija aptariama Stebėsenos komitete bei metinių Strateginio plano įgyvendinimo peržiūros susitikimų su Europos Komisija metu.
17. Remiantis ankstesnių programinių laikotarpių vertinimo veiklų įgyvendinimo patirtimi, Strateginio plano vertinimai planuojami rengiant detaliuosius vertinimo veiklos planus dvejų metų laikotarpiui, kuriuose nurodomi konkretūs vertinimai, jų tikslai, turinys ir preliminarūs atlikimo terminai, kita aktuali informacija.
IV SKYRIUS
SUINTERESUOTI ASMENYS IR JŲ VAIDMUO RENGIANT IR ĮGYVENDINANT VERTINIMO PLANĄ
18. Suinteresuotais asmenimis laikomos valdžios institucijos, kompetentingos regioninės, vietos valdžios institucijos, kitos viešojo sektoriaus institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant žemės ūkio sektoriaus atstovus, bei organizacijų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, jaunimo, asmenų su negalia atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys, susiję su Strateginio plano įgyvendinimu. Suinteresuotais asmenimis laikomi Stebėsenos komiteto nariai, taip pat į Stebėsenos komiteto sudėtį neįtrauktos mokslo įstaigos, valstybės institucijos, kurių vykdomos funkcijos susijusios su žemės ūkio politikos įgyvendinimu, nevyriausybinės organizacijos. Nebaigtinis suinteresuotų asmenų sąrašas ir jų vaidmuo įgyvendinant Strateginį planą pateiktas Vertinimo plano 2 priede.
19. Suinteresuotų asmenų dalyvavimas Vertinimo plano rengimo etape ir jo įgyvendinimo eigoje grindžiamas bendradarbiavimu, siekiant užtikrinti vertinimo proceso atvirumą, prisidedant prie vertinimų rezultatų kokybės didinimo ir skatinant vertinimų rezultatų naudojimą.
20. Suinteresuoti asmenys į Vertinimo plano rengimo ir įgyvendinimo procesus įtraukiami per Stebėsenos komiteto veiklą, Lietuvos kaimo tinklo renginius ir kitas iniciatyvas, pristatant vertinimų rezultatus ir kitais būdais.
V SKYRIUS
STRATEGINIO PLANO VERTINIMO TEMOS IR TVARKARAŠTIS
22. Strateginio plano vertinimas planuojamas atsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1475 reikalavimus ir nuostatas bei laikantis aktualumo, sistemiškumo ir racionalumo principų. Aktualumo principas reiškia tai, kad atsižvelgiama į privalomas ES teisės aktų nuostatas ir nacionalinį kontekstą bei poreikius; sistemiškumo principas – Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu turi būti atliktas bent vienas vertinimas, susijęs su kiekvienu BŽŪP tikslu, taip pat įvertinti visi aktualūs Strateginio plano elementai ir aspektai; racionalumo principas – vertinimai planuojami siekiant efektyvaus laiko, finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo.
23. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus principus, yra parengti Strateginio plano vertinimo temų aprašai, kurie pateikti Vertinimo plano 1 priede. Šiuose aprašuose pateiktas kiekvienos vertinimo temos aktualumo pagrindimas, vertinimo objektas, vertintini elementai, vertinimo klausimai ir sėkmės veiksniai, rodikliai, duomenys, galimi jų šaltiniai ir spragos, vertinimo kriterijai, galimi papildomi tyrimai ir kiti apsektai bei elementai. Strateginio plano ex post vertinimui aprašas nerengiamas, šis vertinimas apims Strateginio plano ir jo įgyvendinimo vertinimą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1475 3 straipsnyje nurodyta apimtimi.
24. Pagal kiekvieną vertinimo aprašuose nurodytą temą gali būti atliktas vienas ar keli konkretūs vertinimai. Priklausomai nuo Strateginio plano įgyvendinimo situacijos ir konkretaus vertinimo poreikio, skirtingų temų atskiri elementai gali būti išskiriami ar derinami tarpusavyje, keičiami ar tikslinami pagal poreikį. Konkrečių vertinimų turinys ir apimtis nustatomi dvimečiuose vertinimo planuose bei vertinimo paslaugų techninėse užduotyse.
25. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama sudarant Strateginio plano vertinimų tvarkaraštį, yra BŽŪP konkrečių tikslų ir intervencinių priemonių įgyvendinimo pažanga ir būsimas programinis laikotarpis. Strateginio plano vertinimams atlikti būtina turėti pakankamai duomenų ir informacijos įtakai įvertinti arba įgyvendinimo problemoms nustatyti. Taip pat, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/14752 str. e papunktyje, vertinimai planuojami taip, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti pasirengti būsimam programiniam laikotarpiui.
26. Strateginio plano ex post vertinimas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/2115 140 straipsnio 6 dalyje, turi būti atliktas iki 2031 m. pabaigos.
VI SKYRIUS
VERTINIMAMS REIKALINGI DUOMENYS, DUOMENŲ PRIEINAMUMO IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS
28. Vertinimams atlikti reikalingų duomenų poreikis priklauso nuo pasirinktų vertinimo metodų, vertinimo elementų, vertinimo kriterijų, vertinimo klausimų ir sėkmės veiksnių. Apibrėžiant sėkmės veiksnius atsižvelgiama į bendruosius produkto, rezultato ir poveikio rodiklius bei kitus rodiklius, naudojamus Strateginiame plane.
29. Atliekant vertinimus naudojami Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos, statistiniai ir administraciniai duomenys, taip pat įvairūs kiti duomenys, pavyzdžiui, pirminių šaltinių (paramos gavėjų apklausų metu gauti duomenys, projektų lygmens duomenų analizės, agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėsenos duomenys ir kt.) arba jau apibendrinti duomenys (ankstesniais BŽŪP įgyvendinimo programiniais laikotarpiais atlikti vertinimai, moksliniai tyrimai ir t. t.). Pirminių šaltinių duomenys gali būti naudojami Strateginio plano stebėsenos rodiklių ir vertinimo ekspertų pasirinktų papildomų rodiklių reikšmėms nustatyti.
30. Duomenų surinkimui ir apibendrinimui, kai siekiama apskaičiuoti Strateginio plano stebėsenos rodiklių reikšmes, gali būti inicijuojami atskiri parengiamieji tyrimai.
31. Vertinimams reikalingų duomenų tipai:
31.3. Duomenys apie įvairių sričių nacionalinio konteksto rodiklių (pvz., atspindinčių socialinę, ekonominę padėtį) reikšmes;
31.4. Duomenys, kurie padėtų įvertinti Strateginio plano įgyvendinimo indėlį į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1475 III priede nurodytų poveikio rodiklių reikšmių pokyčius (grynąjį poveikį);
31.5. Duomenys, kurie padėtų įvertinti BŽŪP tikslams priskirtų, tačiau tiesiogiai prie atitinkamų BŽŪP tikslų rezultato rodiklių (pagal Reglamento (ES) 2021/2115 I priedą) neprisidedančių Strateginio plano intervencinių priemonių indėlį į atitinkamų BŽŪP tikslų įgyvendinimą;
32. Informacija apie vertinimams reikalingus preliminarius duomenis, jų šaltinius, galimas duomenų spragas pateikiama Vertinimo plano 1 priede.
33. Stebėsenos ir vertinimo tikslais naudojami asmens duomenys turi būti tinkamai ir laiku nuasmeninami, siekiant apsaugoti paramos gavėjų tapatybes ir privatumą.
34. Asmens duomenys renkami ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), nuostatomis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytais reikalavimais ir kitais ES fondų paramą administruojančių institucijų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose nurodyti konkretūs renkami asmens duomenys.
35. Asmens duomenys renkami Reglamente (ES) 2021/2115 ir 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamente (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 1306/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/1408, nustatytais Strateginio plano valdymo, kontrolės, stebėsenos ir vertinimo tikslais ir tvarkomi tik tokia apimtimi bei saugomi tik tokį laikotarpį, koks yra reikalingas numatytiems tikslams pasiekti.
VII SKYRIUS
VERTINIMO REZULTATŲ VIEŠINIMAS IR NAUDOJIMAS
37. Siekiant gerinti vertinimų rezultatų panaudojimą, priimant sprendimus dėl Strateginio plano įgyvendinimo tobulinimo, planuojant būsimo BŽŪP įgyvendinimo programinio laikotarpio prioritetus ir (arba) informuojant suinteresuotus asmenis bei visuomenę apie Strateginio plano rezultatus, turi būti užtikrinamas vertinimo veiklų, rezultatų viešinimas bei vertinimo rezultatų panaudojimo stebėsena. Vertinimo plano įgyvendinimo viešinimas apima vertinimo rezultatų ir kitų su vertinimo veiklomis susijusių veiksmų (pvz., organizavimą ir (arba) dalyvavimą vertinimo gebėjimų ugdymo renginiuose) viešinimą.
38. Strateginio plano vertinimo rezultatų viešinimo tikslinės grupės nustatomos konkretaus vertinimo planavimo metu, įvertinus suinteresuotų asmenų sąsajas su vertinimo objektu (kaip nurodyta IV skyriuje). Konkretaus vertinimo atlikimo metu arba jam pasibaigus tikslinės grupės gali būti patikslintos.
39. Preliminarus vertinimo viešinimo planas (Vertinimo plano 3 priedas) ir vertinimo rezultatų panaudojimo planas (Vertinimo plano 4 priedas) numatomas konkretaus vertinimo planavimo metu. Vertinimo atlikimo metu arba jam pasibaigus tiek vertinimo viešinimo planas, tiek vertinimo rezultatų panaudojimo planas gali būti patikslintas.
PIRMASIS SKIRSNIS
VERTINIMO REZULTATŲ VIEŠINIMO VEIKSMAI
40. Vertinimo rezultatų viešinimo plane numatomos tikslinės grupės, viešinimo priemonės, jų taikymo veiksmai ir galimas veiksmų tvarkaraštis.
41. Vertinimų viešinimo priemonės (informacijos perdavimo forma) gali būti:
41.2. vertinimo rezultatų apibendrinimas, pvz., pagrindinių vertinimo išvadų ir (arba) rekomendacijų suvestinė (atmintinė) Vadovaujančiosios institucijos darbuotojams, socialiniams ir ekonominiams partneriams ar kt.;
41.4. pristatymas, aptarimas ar pranešimas, įskaitant vertinimo tarpinių rezultatų pristatymą ir aptarimą;
42. Vertinimų (įskaitant kitų su vertinimo veiklomis susijusių veiksmų) viešinimo priemonių taikymo veiksmai ir viešinimo kanalai gali būti:
42.1. Paskelbimas internete:
42.2. Informacinių nuotolinių ir (arba) gyvų renginių organizavimas ir dalyvavimas (pvz., rengiant pristatymą, aptarimą ar pranešimą):
42.2.1. Vadovaujančiosios institucijos ir (arba) Strateginį planą administruojančių institucijų susitikime;
42.3. Informacinių spausdintų ir (arba) elektroninių leidinių platinimas ir sklaida:
43. Kiekvieno vertinimo atveju turi būti nustatytos bent šios vertinimo viešinimo priemonės, veiksmai ir jų atlikimo terminas:
43.1. Vertinimo ataskaita (-os) ir jos (-ų) santrauka (-os) paskelbiamos viešai Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje po atlikto vertinimo galutinės ataskaitos priėmimo;
43.2. Vertinimo ataskaita teikiama paskelbti duomenų bazėje „Analitinės informacijos biblioteka“ (toliau – AIB), kurios valdytojo funkcijas atlieka Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, vadovaudamasi viešosios įstaigos Vyriausybės strateginės analizės centro rekomendacijomis dėl viešosios politikos sprendimų priėmimui reikalingų įrodymų kaupimo AIB. Sprendimą dėl vertinimo ataskaitos teikimo (neteikimo) paskelbti AIB priima Žemės ūkio ministerija po galutinės ataskaitos priėmimo.
43.3. Vertinimo rezultatai (galutinė vertinimo ataskaita arba jos projektas, vertinimo išvados ir rekomendacijos) vertinimą atlikusių ekspertų pristatomi Stebėsenos komiteto posėdyje;
44. Vertinimo viešinimo plane numatyti veiksmai gali būti įtraukiami į metinius Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano viešinimo ir matomumo didinimo veiksmų planus.
ANTRASIS SKIRSNIS
VERTINIMO REZULTATŲ PANAUDOJIMO PLANAS
46. Pagrindinė vertinimo rezultatų naudotoja yra Vadovaujančioji institucija, kiti galimi naudotojai, susiję su atliktame vertinime pateiktų aktualių rekomendacijų įgyvendinimu, – Strateginio plano įgyvendinimą administruojančios institucijos, kitos institucijos ar organizacijos, Stebėsenos komitetas, Europos Komisija, socialiniai ir ekonominiai partneriai, ekspertai, tyrėjai ir kt.
47. Vertinimo rezultatų panaudojimo būdai:
47.1. Vertinime sukurtų žinių, pateiktų įžvalgų, pasiūlymų, rekomendacijų ir (arba) išvadų panaudojimas priimamiems sprendimams pagrįsti;
48. Siekiant, kad vertinime sukurtos aktualios žinios, pateiktos vertingos įžvalgos, pagrįsti pasiūlymai ir rekomendacijos bei išvados būtų panaudotos sprendimams pagrįsti, svarbu atlikti visus suplanuotus vertinimo viešinimo veiksmus, įskaitant vertinimo rezultatų viešinimą tikslinėms grupėms.
49. Siekdamas, kad būtų pasinaudota vertinime pateiktomis rekomendacijomis, Stebėsenos ir vertinimo skyrius, gavęs vertinimo rezultatus, parengia vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo plano projektą, pateikia jį institucijoms, organizacijoms ar VI atsakingiems padalinimas, kurie susiję su pateiktų rekomendacijų turiniu arba kuriems jos aktualios, kad pastarieji įvertintų rekomendacijų įgyvendinimo galimybes, pateiktų informaciją apie planuojamus veiksmus ir jiems atlikti numatytus terminus. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, Stebėsenos ir vertinimo skyrius atlieka vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo plano vykdymo stebėseną bei prireikus pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant rekomendacijas.
50. Vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo plane prie kiekvienos rekomendacijos numatomi šie papildomi informacijos laukai:
50.2. Veiksmai rekomendacijai įgyvendinti. Šią informaciją pildo institucija, organizacija ar VI padalinys, kuriam rekomendacija taikoma arba aktuali. Jeigu rekomendacija neaktuali arba neįgyvendinama, pateikia trumpą paaiškinimą šiai nuomonei pagrįsti. Jeigu rekomendacija įgyvendinta anksčiau, pateikia trumpą paaiškinimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai atlikta;
50.3. Planuojamas rekomendacijos įgyvendinimo terminas. Šią informaciją pildo institucija, organizacija ar VI padalinys, kuriam rekomendacija taikoma arba aktuali;
51. Vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo plano struktūra ir jame pateikta informacija gali būti tikslinama.
52. Parengto vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo plano vykdymo stebėsena atliekama bent kartą per metus, atitinkamai pakoreguojant rekomendacijų įgyvendinimo veiksmus ir (arba) statusą.
53. Vertinimo rekomendacijų stebėsena baigiama, kai visų rekomendacijų statusas yra „įgyvendinta anksčiau“ arba „įgyvendinta“, arba „neaktuali“, arba „neįgyvendinama“.
55. Vertinimų rekomendacijų suvestinėje pateikiama bent ši informacija:
56. Informacija apie vertinimų rezultatų panaudojimo situaciją pateikiama Stebėsenos komitetui kartu su kita informacija apie Vertinimo plano įgyvendinimą bei prireikus VI padaliniams.
VIII SKYRIUS
FINANSINIAI IR ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI VERTINIMO PLANUI ĮGYVENDINTI,
VERTINIMO GEBĖJIMŲ STIPRINIMO POREIKIAI IR PRIEMONĖS
58. Veiksmingam ir sklandžiam Strateginio plano vertinimo procesų organizavimui ir Vertinimo plane numatytų vertinimo veiklų įgyvendinimui būtini ištekliai bei su vertinimo veikla susiję tam tikri gebėjimai ir žinios.
59. Vertinimo plano įgyvendinimui numatyti ištekliai skiriami šiems pagrindiniams tikslams:
59.1. Stebėsenos ir vertinimo veiklos administravimui ir valdymui. Šiam tikslui skiriami vidiniai VI žmogiškieji ištekliai, konkrečiai – Stebėsenos ir vertinimo skyriaus darbuotojai, kurių veikla finansuojama Strateginio plano techninės paramos ir nacionalinio biudžeto lėšomis (šio padalinio veikla išsamiau aprašyta III skyriuje).
59.2. Stebėsenos duomenims surinkti, kaupti, apdoroti ir pateikti vertinimo tikslais. NMA ir ŽŪDC yra pagrindinės įstaigos, paskirtos atsakingomis už pagrindinių stebėsenos duomenų kaupimą, apdorojimą ir pateikimą. Dalis šių įstaigų išlaidų, skirtų darbuotojų išlaikymui, informacinių sistemų vystymui, taip pat bus finansuojama Strateginio plano techninės paramos lėšomis. Pagrindinė ŽŪDC kaip įvairių žemės ūkio registrų administratoriaus veikla užtikrinama nacionalinio biudžeto lėšomis.
59.3. Vertinimams įgyvendinti. Privalomiesiems, su stebėsena susijusiems ir papildomiems teminiams tyrimams ir vertinimams atlikti, taip pat konsultacijoms vertinimo veiklų planavimo ir įgyvendinimo klausimais pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Vertinimai apima duomenų, nesančių NMA ir ŽŪDC sistemose, rinkimą, metodologijų parengimą, analizės atlikimą ir ataskaitų parengimą, taip pat viešinimo veiklas (išsamiau apie viešinimą VII skyriuje). Be to, Strateginio plano vertinimo tikslams numatoma pasinaudoti nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama mokslinių tyrimų programa. Pagrindiniams 1 priede nurodytų temų vertinimams preliminariai numatoma skirti apie 1 mln. eurų (įskaitant Strateginio plano ex post vertinimą). Konkretiems vertinimams skiriamos sumos numatomos jų planavimo metu.
59.4. Vertinimo gebėjimų stiprinimui ir viešinimui. Vertinimo veiklą koordinuojančių darbuotojų, už duomenų teikimą atsakingų įstaigų darbuotojų gebėjimai stiprinami dalyvaujant nacionalinio ir ES lygmens seminaruose, konferencijose, mokymuose, pažintiniuose vizituose, Europos BŽŪP tinklo veikloje. Prie vertinimo žinių ir gebėjimų stiprinimo bei viešinimo (plačiau apie viešinimą žr. VII skyrių) veiklų taip pat prisideda Lietuvos kaimo tinklas, atlikdamas su aktualios informacijos sklaida, mokymų ir kitų renginių organizavimu susijusias veiklas. Šiems tikslams, įskaitant Lietuvos kaimo tinklo veiklą, naudojamos Strateginio plano techninės paramos lėšos.
60. Siekiant stiprinti suinteresuotų asmenų dalyvavimą Strateginio plano vertinimo procese ir užtikrinti platesnį vertinimo rezultatų naudojimą, įgyvendinamos vertinimo žinių ir gebėjimų stiprinimo veiklos.
61. Strateginio plano vertinimo gebėjimų stiprinimo veiklos planuojamos atsižvelgiant į skirtingus Strateginio plano vertinimo procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų poreikius.
62. Didžiausius vertinimo gebėjimų stiprinimo poreikius turi tie suinteresuoti asmenys, kurie dalyvauja Stebėsenos komiteto veikloje, Strateginio plano intervencinių priemonių kuratoriai ir vertinimui reikalingų duomenų valdytojai, kiti su vertinimo objektu susiję suinteresuoti asmenys.
63. Strateginio plano įgyvendinimu suinteresuotoms grupėms numatytos šios galimos vertinimo žinių ir gebėjimų stiprinimo priemonės: informaciniai renginiai, specialūs vertinimo temai skirti mokymai, specializuoti leidiniai, pristatantys BŽŪP paramos vertinimo reikalavimus, vertinimo planavimo principus ir įgyvendinimo procesą, sąsają su nacionaline vertinimo sistema bei apžvelgiantys aktualius Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Europos BŽŪP vertinimo pagalbos tarnybos parengtus metodinius dokumentus vertinimo srityje.
64. Numatoma, kad parama, skirta padėti Vietos veiklos grupėms (toliau – VVG) vertinti vietos plėtros strategijas, apima VVG įtraukimą į atitinkamų vertinimo žinių ir gebėjimų stiprinimo priemonių įgyvendinimą. Planuojant šių priemonių turinį ir nustatant minėtos tikslinės grupės vertinimo gebėjimų stiprinimo poreikius bei lūkesčius, konsultuojamasi su VVG ir už LEADER metodo įgyvendinimą atsakingais Vadovaujančiosios institucijos atstovais, taip pat kitomis suinteresuotomis grupėmis. Inicijuojant ir įgyvendinant šias priemones pasitelkiamas Lietuvos kaimo tinklas.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Vertinimo planas parengtas atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos sprendimu C(2022)8272 patvirtintą Strateginio plano versiją. Įvykus reikšmingų Strateginio plano ar kitų pokyčių, turinčių įtakos Vertinimo plano įgyvendinimui, šis planas gali būti tikslinamas ar kitokiu būdu keičiamas. Apie Vertinimo plano pokyčius Vadovaujančioji institucija informuoja Stebėsenos komitetą ir Europos Komisiją.