HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PŪSČIOS TELMOLOGINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2018 m. spalio 15 d. Nr. D1-884

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Pūsčios telmologinio draustinio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1. užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcija;

2.3. iki 2019 m. sausio 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                  Kęstutis Navickas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. D1-884

 

 

PŪSČIOS TELMOLOGINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pūsčios telmologinio draustinio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas daliai buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) – Gražutės regioninis parkas, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gamtotvarka.am.lt.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas, yra rytinėje Lietuvos dalyje, Utenos apskrities, Zarasų rajono savivaldybės Degučių seniūnijoje, patenka į Gražutės regioninį parką, įsteigtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Pagal Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1490 „Dėl Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, teritorija patenka į parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima Pūsčios telmologinį draustinį. Draustinio tikslas – išsaugoti pelkių kompleksą su Europos Bendrijos svarbos pelkių 7120 Degradavusios aukštapelkės buveine; saugomų pelkinių ir atviro kraštovaizdžio paukščių (pievinė lingė (Circus pygargus), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Tetrao tetrix), kukutis (Upupa epops), paprastoji medšarkė (Lanius colurio) ir plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor)) ir saugomų žuvų rūšių (vijūnas (Misgurnus fosilis)) buveines. Bendras teritorijos plotas – 100,56 ha.

Teritorijoje vyrauja pažeista žemė, kuri užima daugiau nei pusę (58,2%) teritorijos. Miškai užima apie trečdalį (37,1%) teritorijos. Nedidelius plotus užima dirbama žemė (0,4%), pievos ir ganyklos (0,3%), vandens telkiniai (0,1%) ir kita žemė (3,8%).

Teritorija užima dalį Gražutės regioninio parko BAST, kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Teritorijoje aptinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšys, kurias siekiama išsaugoti Gražutės regioninio parko BAST: 7120 Degradavusios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 91D0 *Pelkiniai miškai, didysis auksinukas (Lycaena dispar), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) ir ūdra (Lutra lutra).

Teritorijoje nustatyti šie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą:

7120 Degradavusios aukštapelkės. Bendras buveinės užimamas plotas – 24,7 ha. Didžiausius masyvus degradavusios aukštapelkės užima pelkės pakraščiuose ir centrinėje pelkės dalyje. Šiuo metu degradavusiose Pūsčios pelkės aukštapelkių buveinėse stebima dviejų krypčių bendrijų kaita. Vietose, kuriose dėl 2000 m. pradėtų įgyvendinti pelkės atkūrimo darbų pakilo vandens lygis, pastebimai pagausėjo aktyvias aukštapelkes formuojančių samanų ir induočių augalų rūšių. Tokią bendrijų kaitą kai kuriose pelkės vietose paspartina ir savaiminis sausinamųjų griovių užžėlimas ir bebrų veikla. Tuo tarpu tose pelkės vietose, kuriose sausinimo sistema funkcionuoja, pastebimas akivaizdus medžių ardo išvešėjimas ir apaugimas šiliniais viržiais (Calluna vulgaris).

7150 Plikų durpių saidrynai. Bendras buveinės užimamas plotas – 9,8 ha. Buveinės aptinkamos rytinėje pelkės dalyje, kurioje dėl 2000 m. pradėtų pelkės atkūrimo darbų plikų durpių plotuose akivaizdžiai pakilo vandens lygis. Buveinės apsaugos būklė nepalanki pelkinių buveinių formavimuisi dėl sausinimo griovių įtakos.

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Bendras buveinės užimamas plotas – 0,3 ha. Buveinės aptinkamos šiaurės rytiniame pelkės pakraštyje. Sąlyginai aukštas gruntinio vandens lygis sudaro palankias sąlygas kurtis tipingiems, buveinę formuojantiems augalams. Buveinė atitinka minimalius tarpinėms pelkėms ir liūnams keliamus reikalavimus, jos apsaugos būklė vis dar laikytina nepalankia.

91D0 *Pelkiniai miškai. Bendras buveinės užimamas plotas – 0,6 ha. Buveinės aptinkamos pietrytiniame pelkės pakraštyje. Nepalankią buveinės apsaugos būklę lemia išlikusi senoji sausinamųjų griovių sistema.

Teritorijoje aptiktos 32 saugomos gyvūnų rūšys. Iš jų 9 rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II ir (ar) IV priedus, 11 rūšių įrašytų į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20 p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p.193) (toliau – Paukščių direktyva), I priedą ir 24 rūšys įrašytos į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – SRS), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“:

Žinduoliai:

Baltasis kiškis (Lepus timidus). SRS 3(R) kategorija. Stebėtas pelkės viduryje. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Europinis bebras (Castor fiber). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Nuolat gyvena pelkę juosiančiuose melioracijos grioviuose. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Ūdra. LRK 5 (Re) kategorija, Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Stebėta rytinėje pelkės dalyje. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Paukščiai:

Tetervinas. SRS 3(R) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Aptinkamas atvirose pelkinės buveinėse ir pelkę supančiuose miškuose. Tuoktuvių metu stebima iki 4 patinų. Populiacijos būklė išlieka stabili.

Pilkoji gervė (Grus grus). SRS 5 (Rs) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Aptinkama pelkės pakraščiuose. Reguliariai peri 1 pora. Populiacijos būklė išlieka stabili.

Jerubė (Bonasia bonasia). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Aptinkama pelkės pakraščiuose, peri 1–2 poros. Populiacijos būklė išlieka stabili.

Juodasis gandras (Ciconia nigra). SRS 2 (V) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Sezoniškai užklysta. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Pievinė lingė. SRS 3 (R) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Sezoniškai užklysta. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Sketsakalis. SRS 2 (V) kategorija. Nuolat užklysta. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Didžioji kuolinga (Numenius arquata). SRS 2 (V) kategorija. Nuolat užklysta. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Paprastasis griciukas (Limosa limosa). SRS 2 (V) kategorija. Nuolat užklysta. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Lėlys (Caprimulgus europaeus). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Aptinkama pelkės pakraščiuose, peri 1pora.

Tulžys (Alcedo atthis). SRS 3 (R) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Besimaitinantis stebėtas pelkės pakraštyje esančiame Nikajaus upelyje. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Žalvarnis (Coracias garrulus). SRS 1 (R) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Sezoniškai užklysta. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Kukutis. SRS 3 (R) kategorija ir Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Žalioji meleta (Picus viridis). SRS 3 (R) kategorija. Labai retai užklystanti rūšis. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Juodoji meleta (Dryocopus martius). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Užklysta į apypelkio miškus. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Lygutė (Lullula arborea). Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Aptinkama apypelkio miškuose. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Paprastoji medšarkė. Paukščių direktyvos I priedo rūšis. Aptinkama atvirose pelkinėse buveinėse. Draustinyje peri 1–2 poros. Populiacijos būklė stabili.

Plėšrioji medšarkė. SRS 5 (Rs) kategorija. Stebima atvirose pelkinėse buveinėse. Nereguliariai peri 1 pora. Populiacijos būklė išlieka stabili.

Ropliai:

Vikrusis driežas (Lacerta agilis). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Aptinkamas beveik visoje draustinio teritorijoje. Gausumas nežinomas. Populiacijos būklė stabili.

Varliagyviai:

Raudonpilvė kūmutė. SRS 5 (Rs) kategorija ir Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Aptinkama šiaurės rytinėje draustinio dalyje esančiuose sausinimo grioviuose ir sekliose balose. Populiacijos būklė nežinoma.

Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Aptinkama teritorijos melioracijos grioviuose. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Smailiasnukė varlė (Rana arvalis). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Aptinkama teritorijos melioracijos grioviuose. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Žuvys:

Vijūnas. SRS 4 (I) kategorija ir Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Negausiai, tačiau reguliariai neršia draustinio pakraštyje esančiame Kumpolėjos upelyje ir į jį įtekančiame griovyje.

Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia). Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Negausiai, tačiau reguliariai neršia draustinio pakraštyje esančiame Nikajaus upelyje.

Vabzdžiai:

Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon). SRS 4 (I) kategorija. Nereguliariai užskrenda. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Didysis auksinukas. SRS 3 (I) kategorija. Nereguliariai užskrenda. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Machaonas (Papilio machaon). SRS 4 (I) kategorija. Nereguliariai užskrenda. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Tamsioji šaškytė (Melitaea diamina). SRS 3 (I) kategorija. Aptinkama draustinio pakraščiuose, kurie ribojasi su pievomis. 2003 m. aptikta 30 individų populiacija, pavieniai individai stebėti ir 2017 m. Populiacijos būklė stabili.

Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis). SRS 4 (I) kategorija ir Buveinių direktyvos II ir IV priedo rūšis. Aptinkama šiaurės rytinės draustinio dalies grioviuose ir sekliose balose. Populiacijos būklė stabili, gausumas nežinomas.

Plačioji dusia (Dytiscus latissimus). SRS 4 (I) kategorija ir Buveinių direktyvos II ir IV priedo rūšis. Aptinkama šiaurės rytinėje draustinio dalyje, pelkę juosiančiame melioracijos griovyje. Gausumas ir populiacijos būklė nežinoma.

Augalai:

Statusis atgiris (Huperzia selago). SRS 5(Rs) kategorija. Aptinkama centrinėje ir šiaurės rytinėje draustinio dalyje, negausi populiacijos būklė išlieka stabili.

Liekninis beržas (Betula humilis). SRS 2(V) kategorija. Aptinkama šiaurės rytiniame draustinio pakraštyje, negausi populiacijos būklė išlieka stabili.

Gamtotvarkos plano teritorijoje galima išskirti dvi esmines gamtinių vertybių nykimo priežastis: a) dėl praeityje vykdytos durpių gavybos pažeistas teritorijos hidrologinis režimas; b) dėl neatsistatančio hidrologinio režimo vykstanti sparti augalų bendrijų sukcesija blogina gamtinių vertybių būklę.

Dauguma telmologiniame draustinyje aptinkamų saugomų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų ir buveinių yra nestabilios. Pagrindinis veiksnys, mažinantis vietovės ekologinį stabilumą, yra sovietmečiu pradėti pelkinio komplekso sausinimo ir durpių eksploatacijos darbai, dėl kurių pastebima akivaizdi bendrijų kaita. Dalyje teritorijos dėl pakitusio hidrologinio režimo išryškėjęs natūralioms aukštapelkėms nebūdingas medžių ardas. Nemažą dalį draustinio užima plikų durpių plotai, kuriuose dėl vėjo ir vandens paviršinės erozijos niekaip nesusidaro vientisa pelkinių augalų danga.

Kiek mažiau pažeidžiamos yra rytinėje draustinio dalyje įsikūrusios plikų durpių saidrynų ir tarpinių pelkių ir liūnų buveinės, kuriose dėl 2000 m. įgyvendintų pelkės atkūrimo darbų kiek stabilizavosi vandens lygio režimas. Nepaisant to, čia aptinkamų buveinių būklė yra vis dar nestabili ir reikalauja papildomų hidrologinio režimo atkūrimo priemonių. Gamtotvarkos priemonės bus įgyvendinamos didesnėje draustinio teritorijos dalyje.

Teritorijoje privačios nuosavybės teise valdoma žemė užima 4,69 ha plotą. Likusi teritorijos dalis yra valstybės nuosavybė. Visi teritorijoje numatyti tvarkymo plotai yra valstybinėje žemėje.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – atkurti pelkių buveines, įskaitant Europos Bendrijos svarbos prioritetines buveines: 7110 *Aktyvias aukštapelkes ir 91D0 *Pelkinius miškus, ir jų ekologines funkcijas; užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos būklę: 91D0 *Pelkinių miškų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7150 Plikų durpių saidrynų, tetervino, plėšriosios medšarkės, vijūno, stačiojo atgirio, liekninio beržo.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti Pūsčios telmologinio draustinio hidrologinį režimą (ne mažesniame kaip 80,7 ha plote);

4.2. palaikyti atviras 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų (ne mažesniame kaip 0,3 ha plote) ir 7150 Plikų durpių saidrynų (ne mažesniame kaip 9,8 ha plote) buveines, tuo pačiu išlaikant palankias sąlygas jose aptinkamoms saugomoms rūšims: liekniniam beržui, stačiajam atgiriui ir vijūnui;

4.3. sudaryti sąlygas 7120 Degradavusių aukštapelkių buveinėms (ne mažesniame kaip 24,7 ha plote) ir Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms nepriskirtiems plotams formuotis į 7110 *Aktyvias aukštapelkių ir (arba) 91D0 *Pelkinių miškų buveines kartu išsaugant tetervinų tuokvietes (ne mažesniame kaip 15 ha plote) ir plėšriųjų medšarkių (ne mažiau kaip 1 pora) veisimosi vietas;

4.4. pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimui numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos rūšių ir natūralių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Už teritorijoje numatytų gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą atsakinga direkcija.

 

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti pateikiami šio plano Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai Gamtotvarkos plano priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos LIFE programos finansuojamo projekto LIFE PEAT restore LIFE15 CCM/DE/000138 „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“, valstybės biudžeto lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas įvertinant, ar vykdomos priemonės duoda laukiamų rezultatų įgyvendinant gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių bei rūšių populiacijų dydžių stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas ir jo priemonės turi būti tikslinamos. Nauji veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms priemonėms numatyti.

9. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėsenos vykdymą atsakinga direkcija. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo ir gamtotvarkos priemonių efektyvumo vertinimui naudojami šie kriterijai:

9.1. pelkių ekosistemų, kuriose inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, pokyčiai;

9.2. Gamtotvarkos plano tikslinių paukščių rūšių gausos pokyčiai;

9.3. saugomų gyvūnų (tetervinas, plėšrioji medšarkė, vijūnas) ir augalų (liekninis beržas, statusis atgiris) bei indikatorinių augalų (kiminas ir šilinis viržis) rūšių gausos pokyčiai;

9.4. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo monitoringas;

9.5. vandens lygio pokyčiai.

10. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje, tvirtinamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Todėl teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinę aplinkos monitoringo programą ir Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga direkcija.

11. Gamtotvarkos planas peržiūrimas po trejų ir penkerių įgyvendinimo metų, taip pat kitais metais pasibaigus jo galiojimui (vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis). Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga direkcija. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų ir kitų suinteresuotų asmenų bei institucijų pastabas ir rekomendacijas. Direkcija parengia peržiūros ataskaitą pagal Tvarkos aprašo 3 priedo rekomendacijas ir šio skyriaus 9 punktą, vadovaudamasi stebėsenos duomenimis, ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba).

12. Peržiūrint Gamtotvarkos planą įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys;

12.2. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

12.3. suinteresuotų asmenų indėlis ir veiksmų derinimo rezultatai;

12.4. pasiekti rezultatai pagal Pagrindžiamojoje informacijoje numatytus įgyvendinimo rodiklius;

12.5. Europos Bendrijos svarbos tikslinių Gamtotvarkos plano rūšių populiacijų gausos pokyčiai bei veisimosi buveinių ar augaviečių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

12.6. saugomų gyvūnų (tetervinas, plėšrioji medšarkė, vijūnas) ir augalų (liekninis beržas, statusis atgiris) bei indikatorinių augalų (kiminas ir šilinis viržis) rūšių gausos pokyčiai;

12.7. vandens lygio pokyčiai.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir dažniau, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei mažėja saugomų rūšių populiacijos ir blogėja jų ar saugomų buveinių būklė, atsiranda naujų aplinkybių arba surandami efektyvesni būdai palankiai jų apsaugai užtikrinti. Patvirtinto Gamtotvarkos plano keitimą inicijuoja direkcija. Gamtotvarkos plano keitimą gali inicijuoti ir tarnyba. Keičiamas Gamtotvarkos planas turi būti suderintas su tomis suinteresuotomis institucijomis, kurios susijusios su Gamtotvarkos plano pakeitimais.

PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

_________________________

 

Pūsčios telmologinio draustinio

gamtotvarkos plano

priedas

 

Uždavinys

 

Priemonės pavadinimas

 

Atsakinga institucija

 

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

 

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai *

1. Atkurti Pūsčios telmologinio draustinio hidrologinį režimą (ne mažesniame kaip 80,7 ha plote)

1.1. parengti pelkės hidrologinio režimo atkūrimo techninį projektą

Sartų ir Gražutės regioninių parkų (toliau – direkcija)

I

I

1.2. įgyvendinti hidrologinio režimo atkūrimo techninį projektą

direkcija

II, III

I

2. Palaikyti atviras 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų (ne mažesniame kaip 0,3 ha plote) ir 7150 Plikų durpių saidrynų (ne mažesniame kaip 9,8 ha plote) buveines, tuo pačiu išlaikant palankias sąlygas jose aptinkamoms saugomoms rūšims: liekniniam beržui, stačiajam atgiriui ir vijūnui

2.1. suderinti leidimus kirsti sumedėjusią augaliją

direkcija

I

I

2.2. organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą

direkcija

I

I

2.3. organizuoti atžalų šalinimą

direkcija

II, III

I

2.4. organizuoti nendrių išpjovimą ir nupjautos biomasės pašalinimą

direkcija

II, III, IV, VII, X

II

3. Sudaryti sąlygas 7120 Degradavusių aukštapelkių buveinėms (ne mažesniame kaip 24,7 ha plote) ir Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms nepriskirtiems plotams formuotis į 7110 *Aktyvias aukštapelkių ir (arba) 91D0 *Pelkinių miškų buveines kartu išsaugant tetervinų tuokvietes (ne mažesniame kaip 15 ha plote) ir plėšriųjų medšarkių (ne mažiau kaip 1 pora) veisimosi vietas

3.1. suderinti leidimus kirsti sumedėjusią augaliją

direkcija

I

I

3.2. organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą

direkcija

I

I

3.3. organizuoti atžalų šalinimą

direkcija

II, III

I

4. Pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje

4.1. įrengti informacinį stendą

direkcija

I

I

* – Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios.

 

______________________