DOK-1154

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02723-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 18 d. paduotu ieškovės K. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ AB SEB banko naudai 53 720,08 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovės K. M. naudai 19 789,09 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė trečiojo asmens AB SEB bankas naudai 12 580,31 Eur dydžio draudimo išmoką ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei priteisė 1200 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad draudimo taisyklėse buvo numatyta, jog aktualu nurodyti, ar namas yra nuolat gyvenamas, o nuolat gyvenamojo būsto palikimas be kasdienės priežiūros ilgiau nei 30 dienų yra laikomas rizikos padidėjimu, apie tai ieškovė draudikės neinformavo. Namo gaisrinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus benamio elgesys su ugnimi (nutarties 27, 39, 40 punktai). Įvertinęs vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo kriterijų aspektu draudimo sąlygas, pagal kurias numatyta atsakovės pareiga tam tikras sumas (papildomas išlaidas, PVM ir t. t.) į nuostolių sumą įtraukti tik tuomet, kai namas bus faktiškai atstatytas bei atitinkamos išlaidos bus faktiškai ieškovės patirtos, taip pat sąlygą, kad pastatas, apdraustas atkuriamąja verte, turi būti suremontuotas, atstatomas per 2 metus po draudžiamojo įvykio, priešingu atveju nuostoliai apskaičiuojami ir draudimo išmoka mokama remiantis likutine verte, teismas padarė išvadą, kad draudimo sutarties sąlygos nepažeidžia draudėjos teisių, yra aiškios, suprantamos; vidutiniam vartotojui pagal draudimo taisyklių nuostatas gali būti suprantami sutartimi jam tenkantys ekonominiai padariniai (nutarties 41, 45, 46 punktai).

Kasaciniu skundu ieškovė K. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai netinkamai aiškino CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai netaikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio nuostatų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Taigi, draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis aspektu CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas laikytinas specialiu CK 6.185 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Vadovaujantis CK 6.992 straipsnio 2 dalimi, nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisyklių, tačiau būtina ir jų kopiją įteikti draudėjui. Draudimo rūšies taisyklių kopijos įteikimas draudėjui užtikrina, kad draudėjas bus informuotas, kokios konkrečiai (kokios redakcijos) draudimo rūšies taisyklės taikomos draudimo sutarčiai, turės tokias taisykles savo žinioje ir kad draudikas negalės daryti įtakos tų taisyklių turiniui be draudėjo žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020). Ieškovė yra vartotoja, todėl jai netaikytinos CK 6.185 straipsnio 3 dalies nuostatos (skundo 4 psl.).

2.   CK 6.992 straipsnio 2 dalis nedetalizuoja draudimo rūšies taisyklių įteikimo būdo. Jos gali būti įteiktos tiek fiziškai perduodant draudėjui draudimo rūšies taisykles popierine forma, tiek ir elektroniniu būdu skaitmenine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020). Apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad draudimo taisyklės kaip atskiras dokumentas elektroniniu paštu ieškovei nebuvo siunčiamos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad draudimo liudijime pateikta nuoroda ją paspaudus nenukreipia į ginčo draudimo taisykles, o nukreipia į atsakovės interneto svetainę, kurioje skelbiamos aktualios (šiuo metu galiojančios) draudimo taisyklės. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklių sąlygomis ir draudimo taisyklės ieškovei buvo įteiktos. Draudimo liudijimas ieškovei buvo pateiktas elektroniniu paštu, vadovaujantis sąžiningumo principu, yra akivaizdu, jog draudimo taisykles atsakovė (jai atstovaujantis brokeris) privalėjo įteikti ieškovei jas atsiųsdamas kaip atskirą dokumentą elektroniniu paštu (skundo 5 psl.).

3.   Kadangi brokeris neįteikė ieškovei draudimo taisyklių, tai ieškovei netapo privaloma draudimo taisyklių sąlyga, kad ji turi informuoti draudėją ir ar turtas nuolat gyvenamas. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl draudimo išmokos sumažinimo, nes neatskleidusi informacijos apie tai, kad namas yra negyvenamas, ieškovė nepadidino draudimo rizikos (skundo 6, 7 psl.). Be to, teismai nepagrįstai nevertino kritiškai namo gaisrinio tyrimo išvados, be to, turėjo būti vertinamas draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumas bei nustatinėjama, ar yra priežastinis ryšys tarp draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir draudžiamojo įvykio. Teismų išvada, jog atsakovė įrodė aplinkybes, kurių pagrindu ji turėjo teisę maksimaliai, t. y. 30 procentų, pagal draudimo taisyklių sąlygas mažinti išmokėtiną draudimo išmoką, yra nepagrįsta (skundo 8, 9 psl.).

4.   Teismai, padarydami išvadas dėl draudimo sutarties sąlygų sąžiningumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) bei 6.228⁴ straipsnio nuostatas. Ieškovė negalėjo protingai tikėtis, jog draudimo liudijimu namą apdraudus atkuriamąją verte, įvykus draudžiamajam įvykiui, nuostolis bus skaičiuojamas remiantis ne atkuriamąją, o likutine verte (taikant nusidėvėjimą) (draudimo taisyklių 10.10 punktas). Ieškovė taip pat negalėjo tikėtis, jog draudžiamojo įvykio atveju nuostolio suma bus sumažinta pridėtinėmis išlaidomis bei PVM mokesčiu (tame tarpe ir medžiagoms) bei negalėjo numatyti, kad atsakovės mokėtinos draudimo išmokos dydis priklausys nuo veiksmų, kurie iš esmės priklauso ne nuo ieškovės valios (draudimo taisyklių 10.14 ir 10.15 punktai). Be to, atsakovė draudimo taisyklių 10.10, 10.14 ir 10.15 punktuose numatytų sąlygų neaptarė individualiai draudimo liudijime. Todėl draudimo taisyklių 10.10, 10.14 ir 10.15 punktų sąlygos pripažintinos siurprizinėmis ir nesąžiningomis, todėl yra negaliojančios (skundo 9-12, 13 lapai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti K. M. 1121 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 18 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 868.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas