LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Įsakymas
DĖL Patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo
2018 m. balandžio 4 d. Nr. 1R-63
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 250 „Dėl Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo įgyvendinimo“ 1 punktu:
1. Tvirtinu Patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-63
PATENTINIŲ PATIKĖTINIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) tvarką.
2. Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jei ši išmoka mokama draudėjui;
3.3. draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Draudimo laikotarpis gali apimti ir retroaktyvųjį laiką – iki draudimo sutarties sudarymo dienos;
II SKYRIUS
DRAUDIMO OBJEKTAS
III SKYRIUS
REIKALAVIMO ATLYGINTI ŽALĄ SĄLYGOS
5. Draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
5.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui patentinio patikėtinio neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu) vykdant patentinių patikėtinių veiklą padarytos žalos;
5.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl patentinio patikėtinio neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu) padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui);
5.3. pareikštas dėl žalos, kuri padaryta patentinio patikėtinio neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu) draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui;
5.4. pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliktų neteisėtų patentinio patikėtinio veiksmų (veikimo, neveikimo) vykdant patentinio patikėtinio veiklą;
6. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai patentinis patikėtinis tais pačiais neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
7. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl patentinio patikėtinio neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui tinkamą reikalavimą arba tiesiogiai kreipėsi į draudiką dėl išmokos išmokėjimo, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.
8. Draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri:
8.1. padaryta tyčiniais neteisėtais patentinio patikėtinio veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką;
8.2. padaryta pačiam draudėjui, patentinio patikėtinio artimiesiems giminaičiams, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, asmenims, susijusiems su patentiniu patikėtiniu svainystės santykiais, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 3.136 straipsnyje, ar juridiniam asmeniui, kurio dalyvis, kolegialaus ar vienasmenio organo narys yra patentinis patikėtinis, jo sutuoktinis ar sugyventinis;
8.8. padaryta nevykdant ar netinkamai vykdant patentinio patikėtinio sutartyje su klientu nustatytas pareigas dėl teikiamų paslaugų kokybės, išskyrus atvejus, kai praleidžiami teisės aktuose nustatyti terminai;
8.10. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemta toliau nurodytų arba su jais susijusių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalai atsirasti ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
8.10.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimų, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
8.10.2. bet kokio pobūdžio teroristinių aktų (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimas naudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pavyzdžiui, sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
IV SKYRIUS
DRAUDIMO SUMA IR BESĄLYGINĖ IŠSKAITA
10. Vieno patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 20 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.
11. Draudimo sutartyje šalys gali susitarti, kad, draudikui išmokėjus draudimo išmoką, draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.
12. Kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju taikoma 200 eurų besąlyginė išskaita. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
V SKYRIUS
DRAUDIMO ĮMOKA
13. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu draudimo sutartyje, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Rizikos laipsnis gali būti nustatomas pagal šiuos kriterijus:
13.4. išmokėtą draudimo išmoką (išmokas) dėl žalos, atsiradusios dėl patentinio patikėtinio neteisėtų veiksmų;
14. Draudimo sutartyje draudiko ir draudėjo susitarimu turi būti nustatyta, kaip mokama draudimo įmoka – visa iš karto ar periodiškai (dalimis).
15. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Draudimo apsaugos sustabdymo metu įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas draudimo išmokos nemoka. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu tris mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
VI SKYRIUS
DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymas patvirtinamas draudiko išduodamu patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu (toliau – draudimo liudijimas), kuriame privalo būti Civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai.
17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, kreipiasi į pasirinktą draudiką ir pateikia jo nurodytus dokumentus.
18. Sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo draudikui pateikti jo prašomą draudėjui žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti, išskyrus Draudimo įstatymo nustatytas išimtis.
19. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas nepateikia draudikui Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos ir dokumentų.
20. Jeigu draudėjas nepateikia Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos ir dokumentų, o draudikas, neatsižvelgdamas į tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė jam Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos ir dokumentų.
21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutartyje šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmą jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII SKYRIUS
DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS
23. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja sudarius draudimo sutartį, draudėjas privalo pranešti draudikui jo nurodytu būdu apie draudimo rizikos padidėjimą per penkias darbo dienas, kai pats tai sužino. Apie galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo informuoti draudėją jo nurodytu būdu prieš sudarant draudimo sutartį, o draudėjas – patvirtinti, kad tokią informaciją gavo.
24. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo informuoti draudėją apie tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama didesnė draudimo įmoka, o draudėjas – patvirtinti, kad su tokia tvarka susipažino.
25. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Apie galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas privalo informuoti draudėją jo nurodytu būdu prieš sudarant draudimo sutartį, o draudėjas – patvirtinti, kad tokią informaciją gavo.
VIII SKYRIUS
DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
26. Draudėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Taisyklių 4 punkte nurodytas sąlygas.
27. Be draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
28. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai jam duoti.
29. Draudikas Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas atliekant Taisyklių 28 punkte nurodytą pareigą.
IX SKYRIUS
BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
31. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Kad būtų nustatytos draudžiamojo įvykio aplinkybės ir žalos dydis, draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo turi bendradarbiauti su draudiku ir nedelsdami atlikti Draudimo įstatyme jiems nustatytas pareigas. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.
32. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas.
33. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
34. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
35. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą, išskyrus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
36. Draudėjo būtinos išlaidos, nurodytos Taisyklių 29 punkte, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
37. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą arba stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis Taisyklių 28 punkte nurodytų draudiko nurodymų, atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
X SKYRIUS
DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
38. Kad draudimo išmoka būtų išmokėta nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:
38.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, veiksmų pasekmės, pateikiami duomenys apie žalos dydį;
40. Jeigu draudimo išmoka neišmokama per Draudimo įstatyme nustatytą terminą, draudikas privalo Draudimo įstatymo nustatyta tvarka informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
XI SKYRIUS
NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIS REIKALAVIMAS
42. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pateikti draudikui tiesioginį reikalavimą atlyginti žalą, padarytą draudėjo neteisėtais veiksmais (išmokėti draudimo išmoką) (toliau – tiesioginis reikalavimas).
43. Draudikas įvykdo nukentėjusio trečiojo asmens pateiktą tiesioginį reikalavimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
XII SKYRIUS
DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
45. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodė, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
46. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodė, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIII SKYRIUS
DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
47. Draudikas Civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.
48. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XIV SKYRIUS
DVIGUBAS DRAUDIMAS
49. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XV SKYRIUS
DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XVI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS