Administracinė byla Nr. eP-39-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10073-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220888 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
3. Pareiškėja teigė, kad atsakovo išvada, jog nėra pagrindo taikyti jai papildomą apsaugą, yra nepagrįsta, nes jos pateikti duomenys ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjai kyla reali grėsmė kilmės valstybėje. Pareiškėjos pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovas nurodė, kad vertinant riziką pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje, konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodančių, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
II.
7. Vilniaus Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas byloje, be kita ko, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 1–3 dalių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 99, punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).
11. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, sprendė, kad atsakovas įvertino pareiškėjos perspektyvinę riziką jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliko perspektyvinį (ateityje gresiančios) rizikos vertinimą, ir, įvertinęs individualią pareiškėjos situaciją, nustatė, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien (duomenys neskelbtini).
12. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendime išsamiai išanalizuota ne tik pareiškėjos pateikta informacija, bet ir viešai prieinama informacija bei pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai. Teismas pažymėjo, kad grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atlikus tyrimą, konstatuota, kad pareiškėjos individualioje situacijoje jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
13. Teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą dėl jos nurodytų motyvų, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), kas yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini). Bendra esama teisinė padėtis pareiškėjos kilmės valstybėje nepatvirtina, kad pareiškėja kilmės valstybėje bus persekiojama.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, Migracijos departamente vykusios apklausos metu pateiktus argumentus, motyvus, duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos atžvilgiu jos kilmės valstybėje būtų imtasi persekiojimo veiksmų; pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.
16. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios suponuotų papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, nes tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Sprendime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).
17. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai nepatenkintas.
18. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
19. Pareiškėja V. V. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
22. Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, jog (duomenys neskelbtini).
24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, nes pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini).
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėja nepateikė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę, neįvertino (duomenys neskelbtini).
27. Pareiškėjai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas, kadangi grįžus į kilmės šalį (duomenys neskelbtini).
30. Atsakovo teigimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde vardijamos kitų asmenų situacijos nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes nėra susijusios individualiai su pačia pareiškėja. Vertinant riziką pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini).
IV.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini), sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas padarė neteisingas išvadas individualiai vertindamas informaciją apie faktinę bei teisinę padėtį pareiškėjos kilmės šalyje.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini).
36. Teismas sprendė, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia pripažinti, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien (duomenys neskelbtini).
37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
38. Teismas sprendė, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakė.
V.
40. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.
41. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.eA-1464-415/2024, atmesdamas pareiškėjos apeliacinį skundą, nevertino ir neanalizavo naujausios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (2024 m. balandžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eA-1361-552/2024), nepatikrino, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, ar tokio pobūdžio bylose teisingai taikė ir aiškino naujausią teismų praktiką.
42. Pareiškėja pažymi, kad byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). E. M. su skundu kreipėsi į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, kuris 2024 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4865-473/2024 jos skundą atmetė praktiškai tokiais pačiais motyvais, kaip ir pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. eI3-4901-473/2024. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024, esant tokioms pat faktinėms aplinkybėms kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, E. M. apeliacinį skundą patenkino, priėmė kitokį sprendimą, nei buvo priimtas byloje Nr. eA-1464-415/2024: Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: (duomenys neskelbtini) E. M. skundą patenkino, panaikino Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 23S220887 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti E. M. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
43. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024 išsamiai išnagrinėjo materialiosios teisės normas, vadovavosi ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, ko nedarė nei pirmos instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4901-473/2024 nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje (pareiškėjos) byloje Nr. eA-1464-415/2024.
44. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024 pasisakė, kad vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs, taip pat priėjo nuomonės, kad nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteikė tinkamo dėmesio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos minėtoje byloje vertinimu, Migracijos departamento sprendime atliktas prieglobsčio prašytojos situacijos individualus vertinimas kelia abejonių jo išsamumu ir objektyvumu; egzistuoja kelios kumuliatyvios sąlygos, galinčios iššaukti jos persekiojimą arba nežmonišką elgesį, orumo žeminimą. Todėl papildomai vertintina, ar (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024, priešingai negu teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas, nagrinėdamas prieglobsčio prašytojos prašymą ir priimdamas sprendimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės jam objektyviai išnagrinėti ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei Sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. To nepadaręs, Migracijos departamentas padarė esminį administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinį pažeidimą, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
45. Pareiškėja nurodo, kad skirtingos teisėjų kolegijos skirtingose administracinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės praktiškai identiškos ((duomenys neskelbtini)), priėmė du skirtingus sprendimus – administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024 pareiškėjos E. M. skundą patenkino, o administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 pareiškėjos V. V. skundą atmetė. Todėl yra pagrindas atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą, nes būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.).
47. Atsakovas nurodo, kad teismas, kiekvieną kartą nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, turi atsižvelgti į pareiškėjų individualias aplinkybes. Šiuo atveju tiek iš pirmosios instancijos teismo, tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų akivaizdu, kad teismai išsamiai įvertino Migracijos departamento priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat kilusio ginčo kontekste atliko ir savarankišką vertinimą pareiškėjos individualių savybių ir aplinkybių, kurias ji nurodo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde.
48. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia pareiškėja prašyme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-1361-552/2024 aplinkybės nėra identiškos pareiškėjos bylai. Minėtoje byloje užsienietė (duomenys neskelbtini).
49. Atsakovas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs pakankamai aiškią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ((duomenys neskelbtini) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1511-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1619-520/2024).
50. Atsakovo vertinimu, pareiškėja savo prašymą atnaujinti proceso nagrinėjimą iš esmės grindžia ne svariais argumentais dėl praktikos suvienodinimo ar nukrypimo nuo jos, o nepasitenkinimu Nutartimi. Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu įrodymų vertinimu, prašyme atnaujinti procesą iš esmės nepagrindžia savo prašymo, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.
52. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).
53. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; ir kt.).
40. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
41. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai.
42. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Sprendžiant dėl to, ar suinteresuotas asmuo įrodė aptariamą pagrindą, pirmiausia vertintina, ar prašyme atnaujinti procesą nurodytos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-968/2022; kt.).
43. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja motyvuoja tuo, kad Nutartyje pateikti argumentai ir priimtas procesinis sprendimas prieštarauja iki Nutarties priėmimo suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai – 2024 m. balandžio 10 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024. Pareiškėja nurodo, kad bylų faktinės aplinkybės iš esmės identiškos.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024 buvo išspręstas ginčas, kilęs dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 23S220887, kuriuo buvo atmestas užsienietės prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą). Minėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (duomenys neskelbtini) atsakovas, vertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, neabejojo pareiškėjos pasakojimo nuoseklumu ir atitikimu tikrovei, nenurodė, jog jos pasakojimas prieštarautų specifinei ir bendrai informacijai apie kilmės šalį, pripažino (duomenys neskelbtini). Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteikė tinkamo dėmesio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgus į (duomenys neskelbtini), manytina, jog skundžiamame Migracijos departamento sprendime atliktas užsienietės situacijos individualus vertinimas kelia abejonių jo išsamumu ir objektyvumu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja kelios kumuliatyvios sąlygos, galinčios iššaukti užsienietės persekiojimą arba nežmonišką elgesį, orumo žeminimą. Todėl papildomai vertintina, ar (duomenys neskelbtini) persekiojimo, kaip jį apibrėžia Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis, jei būtų gražinamas / deportuojamas į kilmės šalį. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo skundžiamo Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas, nagrinėdamas užsienietės prašymą ir priimdamas sprendimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės jos prašymui objektyviai išnagrinėti ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. To nepadaręs, Migracijos departamentas padarė esminį administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinį pažeidimą, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
45. Pareiškėja šioje byloje Nr. eA-1464-415/2024, išnagrinėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi, savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).
46. Šiuo atveju susidarė situacija, kad atsakovas, išnagrinėjęs iš esmės tapačiomis aplinkybėmis grįstus užsieniečių prieglobsčio prašymus, priėmė sprendimus nesuteikti užsienietėms prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas panašias faktines aplinkybes, aiškindamas tų pačių teisės normų taikymo klausimus, administracinėse bylose priėmė skirtingus sprendimus. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024 yra aktualūs tie patys ginčo santykius reguliuojantys teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1361-552/2024 buvo priimtas anksčiau nei Nutartis šioje administracinėje byloje (2024 m. balandžio 17 d.). Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo atsižvelgti į jau suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje.
47. Įvertinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja įrodė egzistuojant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas.
48. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai (ABTĮ 163 str. 2 d.).
49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu yra tenkinamas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 163 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 tenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024 pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinę bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Beata Martišienė
Veslava Ruskan
Egidijus Šileikis