LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SLĖGINIŲ VAMZDYNŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2018 m. gegužės 17 d. Nr. 1-148
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-148
SLĖGINIŲ VAMZDYNŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kaip turi būti naudojami ir tikrinami didesnio kaip 0,5 baro slėgio nuo minus 196°C iki plius 700°C darbinės temperatūros plieniniai vamzdynai, kuriais tiekiamos takiosios medžiagos.
2. Taisyklės netaikomos:
2.5. vamzdynams, sudarantiems kitų slėginių įrenginių (slėginių indų, garo bei vandens šildymo katilų, garo turbinų) neatskiriamą dalį;
2.6. laikiniems vamzdynams, įrengtiems įmonės arba cecho statybos, montavimo arba rekonstravimo laikotarpiu, kurių naudojimo trukmė neviršija 1 metų;
2.7. kitiems vamzdynams, nurodytiems Slėginės įrangos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Slėginės įrangos techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 4 punkte;
2.8. vandens garo ir perkaitinto vandens, didesnio kaip 0,5 baro slėgio ir aukštesnės kaip 110 °C darbinės temperatūros, plieniniams vamzdynams;
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Reglamente, Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr.1-82 „Dėl Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių pavirtinimo“, ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
VAMZDYNŲ KLASIFIKACIJA IR NAUDOJIMAS
4. Takiųjų medžiagų grupavimas nurodytas Reglamento 50 punkte. Vamzdynai skirstomi į kategorijas, atsižvelgiant į darbinius parametrus (slėgį, temperatūrą, vamzdžio skersmenį) ir jais tiekiamų takiųjų medžiagų pavojingumo grupes. Vamzdyno kategorija nustatoma pagal terpės darbinius parametrus ties jo įėjimu (jeigu jame nėra šiuos parametrus galinčių pakeisti įtaisų) ir taikoma visam vamzdynui, neatsižvelgiant į jo ilgį. Jei parametrų reikšmės patenka į skirtingas kategorijas, vamzdyno kategorija nustatoma pagal aukštesnę kategoriją nurodantį parametrą.
5. Takiųjų medžiagų tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose vamzdyno kategorija turi būti nustatyta pagal didžiausią galimą temperatūrą tiekimo vamzdynuose, įvertinus tarpinių ir vietovės reljefo įtaką. Kategorija turi būti nurodyta vamzdyno projekte.
6. Vamzdynai turi būti naudojami gamintojo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jų techniniais dokumentais, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vamzdynų naudojimą. Jeigu gamintojas nustatė griežtesnes vamzdynų naudojimo sąlygas negu Taisyklės, tai prižiūrint vamzdynus ir įvertinus Taisyklių 10 punkto reikalavimus būtina vadovautis gamintojo nustatytomis sąlygomis.
7. Vamzdynai bei su jais susiję įrenginiai turi būti įrengti taip, kad juos būtų patogu prižiūrėti, valyti, remontuoti, tikrinti jų techninę būklę. Drenuojamos bei iš saugos įtaisų ištekančios terpės turi būti nukreipiamos saugiai, nesukeliant pavojaus žmonėms bei aplinkai.
8. Vamzdyno ribas nustato vamzdyno savininkas, atsižvelgdamas į darbo parametrus – didžiausią darbinį slėgį (Pd), kuriam esant naudojamas vamzdynas ir didžiausią ar mažiausią leidžiamąją temperatūrą (TS), kuriai esant vamzdynas naudojamas, bei vamzdyną veikiančią korozinę aplinką. Didžiausias darbinis slėgis (Pd) gali būti lygus didžiausiam leidžiamajam slėgiui (PS) arba už jį mažesnis. Didžiausia ar mažiausia darbinė temperatūra (Td) gali būti lygi didžiausiai ar mažiausiai leidžiamajai temperatūrai (TS), bet negali būti didesnė už didžiausią leidžiamąją temperatūrą (TS), o mažiausia darbinė temperatūra (Td) negali būti mažesnė už mažiausią leidžiamąją temperatūrą (TS). Paprastai tai vienodos aplinkos vamzdynas, kuris prasideda ir baigiasi junge.
9. Už vamzdyno ar jo sudedamųjų dalių konstrukcijos tinkamumą, jo stiprio skaičiavimą ir medžiagos parinkimą, už pagaminimo kokybę ir atitikties įvertinimo procedūrų atlikimą pagal galiojančių teisės aktų (techninių reglamentų) ir standartų reikalavimus atsakingas gamintojas ar jo įgaliotas atstovas. Kai gamintojas ar jo įgaliotas atstovas nevykdo atitinkamų vamzdynų gamybos techninių reglamentų reikalavimų, šios pareigos tenka tam asmeniui, kuris tiekia vamzdynus ar jo sudedamąsias dalis į rinką. Tie patys įpareigojimai tenka kiekvienam asmeniui, kuris iš įvairios kilmės dalių surenka ar projektuoja ir konstruoja vamzdynus savo reikmėms.
10. Iki Taisyklių įsigaliojimo sumontuoti vamzdynai turi atitikti tuo laiku galiojusių teisės aktų, standartų ir kitų norminių techninių dokumentų reikalavimus. Ar būtina šiuos vamzdynus patobulinti taip, kad atitiktų Taisyklių reikalavimus, sprendžia įgaliota įstaiga kartu su vamzdyno savininku.
11. Vamzdyno savininkas atsako už nuolatinę vamzdyno priežiūrą, tinkamą ir saugų naudojimą pagal šių Taisyklių, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vamzdynų naudojimą, reikalavimus.
12. Vamzdynų savininkas privalo tinkamai ir kvalifikuotai prižiūrėti vamzdynus per visą jų naudojimo laiką bei palaikyti jų reikiamą techninę būklę saugai užtikrinti.
13. Prireikus perskaičiuoti vamzdynus pagal kitus, negu nurodyta techniniuose dokumentuose, parametrus, siekiant nustatyti jų naudojimo galimybes, turi būti vadovaujamasi standartais; jų reikalavimai turi būti ne mažesni už tuos, kuriais vadovautasi gaminant vamzdynus ar jų sudedamąsias dalis. Turi būti atsižvelgiama į slėgį ir temperatūrą, konstrukciją, kontrolės apimtį bei prijungimo schemą, svorio įtaką, dinamines apkrovas, kai įrenginiai veikia ir yra bandomi, ar papildomas apkrovas nuo prijungtų vamzdynų, metalo savybių pakitimų, keičiantis leidžiamajai temperatūrai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į esminius saugos reikalavimus, nurodytus Reglamento 1 priede. Vamzdynams turi būti atliktos tokios pat atitikties įvertinimo procedūros, kaip nustatyta Reglamento 3 priede, atsižvelgiant į priskiriamą kategoriją, nurodytą Reglamento 2 priede.
III SKYRIUS
VAMZDYNŲ REGISTRAVIMAS, TECHNINIO PASO SUDARYMAS
15. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje, prieš pradedant vamzdynus naudoti, turi būti įregistruoti šie vamzdynai:
15.1. didesnio kaip 0,5 baro slėgio, didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens vardinio dydžio (DN) vamzdynai ir jų įranga, skirti 1 grupės takiosioms medžiagoms, kai didžiausio leidžiamojo slėgio (PS) ir skersmens vardinio dydžio (DN) sandauga viršija 3500;
16. Žemesnių parametrų vamzdynų apskaitą tvarko vamzdynų savininkai. Vamzdyno savininkas privalo turėti visus gamintojo nustatytus vamzdyno naudojimo dokumentus.
18. Vamzdyno techninių dokumentų byloje (pase) turi būti šie duomenys:
18.5. vamzdyno schema (nurodyti slėgio šaltinį, parametrus, darbo terpę) su pažymėtais vamzdžių skersmenimis, nurodytu virintinių sujungimų, atramų, kompensatorių, armatūros, kontrolės ir matavimo prietaisų, signalizavimo, automatinio valdymo priemonių, saugos ir blokavimo įtaisų išdėstymu (nurodant atstumus) bei jos elementų specifikacijoje pažymėtais vamzdžių skersmenimis ir sienelių storiais;
18.6. kontroliuojamų ruožų, kuriuose dėl aukštos temperatūros gali atsirasti metalo valkšnumas, valkšnumo kontrolės reperių išdėstymo schema;
18.7. vamzdyno ar vamzdyno sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo dokumentai (atitikties sertifikatai ir brėžiniai);
18.8. informacija apie virintinius sujungimus ir atliktą jų kontrolę, kai reikia atitikčiai pagrįsti, nurodant suvirinimo būdą, elektrodų tipą ir markę, suvirintojų vardus, pavardes ir jų tapatybę paliudijančius ženklus;
19. Vamzdynų savininkas registruoja ir išregistruoja vamzdynus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
VAMZDYNŲ PRIEŽIŪRA IR TIKRINIMAS
21. Saugiam ir tinkamam vamzdyno naudojimui užtikrinti vamzdyno savininkas privalo vykdyti nuolatinę vamzdynų priežiūrą:
21.1. nuolat prižiūrėti vamzdynus arba pavesti tai atlikti asmeniui (vamzdynų priežiūros meistrui), įgijusiam specialių žinių ir teisės aktų nustatyta tvarka išlaikiusiam žinių patikrinimo egzaminą. Šios pareigos, atsižvelgiant į vamzdynų skaičių ir išdėstymą, gali būti paskirtos keletui asmenų. Tokių asmenų skyrimas turi būti įformintas vamzdyno savininko nustatyta tvarka. Jeigu vamzdyno savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo nuolatinei vamzdynų priežiūrai ar remontui atlikti, gali šių darbų atlikimą pagal sutartis perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam nuolatinės įrenginių priežiūros licenciją arba turinčiam atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą ir apsidraudusiam civilinės atsakomybės draudimu. Įrenginius, kuriuos jų savininkai gali pagal sutartis perduoti administruoti juridiniams asmenims, nustato valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą;
21.2. skirti tinkamos kvalifikacijos ir reikiamą skaičių apmokytų ir turinčių teisę eksploatuoti vamzdynus darbuotojų (operatorių, apeivių ar kt.) vamzdynams prižiūrėti;
21.3. parengti vamzdyno naudojimo instrukciją ir valdymo schemą, su kuriomis privalo būti susipažinę visi vamzdyną prižiūrintys asmenys;
21.5. organizuoti sistemingą vamzdynų ir jų detalių (išardomųjų ir neišardomųjų sujungimų, tvirtinimo detalių, armatūros), antikorozinės apsaugos ir izoliacijos, drenavimo įtaisų, kompensatorių, atraminių konstrukcijų ir kitos vamzdyno įrangos bei pasireiškiančio metalo valkšnumo stebėjimą;
22. Naudojamų vamzdynų techninė būklė tikrinama Taisyklių priede nustatytais terminais. Atliekami veikiančių vamzdynų ir išsamūs vamzdynų techninės būklės tikrinimai.
23. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruojamų vamzdynų techninės būklės tikrinimus atlieka įgaliotos įstaigos ekspertas. Jis parengia ataskaitą apie atliktą techninės būklės tikrinimą. Ataskaitoje turi būti nurodomi tikrinimo rezultatai ir kito techninio tikrinimo terminas. Ataskaita įteikiama vamzdyno savininkui, kuris ją saugo visą vamzdyno naudojimo laiką.
24. Veikiančio vamzdyno tikrinimai atliekami neatjungiant vamzdyno. Jo metu būtina patikrinti:
25. Nuolatinės priežiūros metu nustatyti gedimai turi būti fiksuojami vamzdynų savininko nustatyta tvarka.
26. Vamzdynų, kurie registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje, techninę būklę turi įvertinti įgaliotos įstaigos ekspertai ir pateikti išvadas įrenginių savininkams dėl įrenginių tinkamumo pradėti juos naudoti.
27. Išsamų vamzdyno techninės būklės tikrinimą būtina atlikti Taisyklių priede nurodytais terminais. Išsamaus tikrinimo metu:
27.1. gavus nepatenkinamą kurių nors vamzdyno elementų tikrinimo rezultatą, tikrinti vamzdyno dvigubą to paties tipo elementų skaičių. Jeigu ir šiuo atveju bus nors vienas nepatenkinamas rezultatas, tikrinti visus likusius vamzdyno to paties tipo elementus;
28. Atliekant išsamų vamzdynų techninės būklės tikrinimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dalims, veikiamoms ypač sudėtingų sąlygų, kur labiausiai tikėtinas didžiausias vamzdyno susidėvėjimas dėl korozijos, erozijos, vibracijos ir kitų priežasčių. Tokiems priskiriami ruožai, kuriuose keičiasi srauto kryptis (alkūnės, trišakiai, įpjovos, drenavimo įtaisai, taip pat vamzdynų ruožai prieš armatūrą ir po jos) ir kuriuose gali kauptis drėgmę bei koroziją sukeliančios medžiagos (aklini ir laikinai nenaudojami ruožai). Išsamaus tikrinimo metu iškilusioms abejonėms dėl vamzdyno techninės būklės pašalinti gali būti atliekami specialūs metalo tyrimai vadovaujantis kitų šalių patirtimi ir metodika. Ši metodika turi būti suderinta su vamzdyno savininku ir įgaliotos įstaigos patvirtinta. Storio matavimo ruožų skaičių ir matavimo taškų skaičių kiekviename ruože nustato vamzdynų savininkas, tai suderindamas su įgaliotos įstaigos ekspertu. Sienelių storio matavimai būtini sunkiausių sąlygų veikiamose vamzdyno dalyse.
29. Išsamus vamzdynų techninės būklės tikrinimas gali būti pradėtas tik po to, kai atlikti būtini paruošiamieji darbai, nurodyti vamzdyno naudojimo instrukcijose.
30. Visiems vamzdynams ir jų dalims, kurie buvo išardyti, pjaustyti ir suvirinti, po surinkimo turi būti atliktas stiprio ir sandarumo bandymas.
31. Taisyklių 30 punkte nurodytus vamzdyno stiprio bandymus atlieka įgaliotos įstaigos ekspertas arba jo sutikimu vamzdyno savininkas.
32. Vamzdynuose, kurių darbinis slėgis 100 ir mažiau barų, išardžius pavienes junges tarpiklių, armatūros ar atskirų elementų (trišakio, intarpo ir pan.) keitimui, leidžiama atlikti tik sandarumo bandymą.
33. Požeminių vamzdynų tikrinimas turi būti atliekamas pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas. Kai tokių rekomendacijų nėra, jų techninės būklės vertinimas turi būti atliekamas pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su vamzdyno savininku suderintą metodiką.
34. Pasibaigus projekte nustatytam naudojimo terminui ar kilus abejonių dėl vamzdyno būklės bei siekiant nustatyti tolesnio naudojimo galimybę ir terminą, vamzdynas turi būti kompleksiškai ištirtas. Šiam tikslui turi būti įgaliotos įstaigos parengta ir su vamzdyno savininku suderinta speciali vamzdyno kompleksinio tyrimo metodika.
V SKYRIUS
ARMATŪROS IR SAUGOS ĮTAISŲ PRIEŽIŪRA
35. Saugos įtaisai, apsaugantys vamzdynus nuo didžiausių ar mažiausių darbo parametrų viršijimo, jeigu tokie yra, turi būti sureguliuoti taip, kad slėgis vamzdyne negalėtų padidėti daugiau, kaip nurodė gamintojas arba įgaliotos įstaigos ekspertas.
36. Apsauginiai vožtuvai ir armatūra privalo turėti kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus. Armatūrą, turinčią gamintojo žymą, kurioje nurodytas skersmens vardinis dydis (DN), didžiausias leidžiamasis slėgis (PS), medžiagos markė, bet neturinčią atitikties dokumento, leidžiama naudoti visų kategorijų vamzdynuose, kurių darbinis slėgis neviršija 100 barų, įvertinus jos būklę ir išbandžius.
37. Armatūros korpuse turi būti aiškiai įskaitoma žyma, kurioje nurodoma:
38. Ant armatūros turi būti pritvirtinta lentelė su numeriu, atitinkančiu vamzdyno schemoje nurodytą numerį. Ant armatūros vairaračių turi būti pažymėta sukimo kryptis atidarant ir uždarant.
39. Armatūros ir apsauginių vožtuvų būklė turi būti vertinama vamzdyno savininko nustatyta tvarka, pagal gamintojo nurodymus. Apsauginių vožtuvų būklė ir jų veikimas turi būti tikrinami pagal gamintojo nurodymus, vamzdyno savininko nustatytais periodais ir tvarka.
40. Jeigu kitaip nenurodo gamintojas, vamzdyno savininkas turi nustatyti armatūros, taip pat apsauginių vožtuvų būklės vertinimą, apimantį:
VI SKYRIUS
KONTROLĖS, MATAVIMO PRIETAISŲ IR AUTOMATIKOS PRIEŽIŪRA
42. Naudojami kontrolės ir matavimo prietaisai, automatikos, signalizacijos ir saugos sistemų įrenginiai turi atitikti vamzdyno darbo parametrus ir būti prižiūrimi pagal gamintojo nurodymus. Jei tokių nurodymų nėra, techninės priežiūros periodiškumą ir apimtis, suderinęs su įgaliota įstaiga, nustato vamzdyno savininkas. Visiems kontrolės ir matavimo prietaisams turi būti atliekama patikra ir (arba) kalibravimas.
43. Draudžiama naudoti sugedusius kontrolės ir matavimo prietaisus arba prietaisus, kuriems neatlikta patikra ir (arba) kalibravimas.
44. Paimti remontui ar patikrai atlikti kontrolės ir matavimo prietaisai turi būti pakeisti tapačiais prietaisais.
45. Manometras parenkamas toks, kad darbinis slėgis būtų rodomas manometro skalės antrame trečdalyje.
46. Manometro skalėje ties padala, atitinkančia vamzdyno darbinį slėgį, turi būti nubrėžtas raudonas brūkšnys. Vietoj raudono brūkšnio leidžiama prie manometro korpuso pritvirtinti raudonai nudažytą metalinę plokštelę, glaudžiai priglundančią prie manometro stiklo.
48. Vamzdynams naudojamų manometrų tikslumo klasė, jeigu gamintojas nenustato kitaip, turi būti ne žemesnė kaip:
49. Manometrų, įtaisytų aukščiau kaip 2 m nuo stebėjimo aikštelės, korpuso skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 160 mm, jeigu gamintojas nenustato kitaip.
VII SKYRIUS
VAMZDYNO STIPRIO IR SANDARUMO BANDYMAI
52. Vamzdynų mechaninis stipris patikrinamas hidraulinio bandymo metu 1,25 didžiausiu leidžiamuoju slėgiu (PS) arba slėgiu, kuris nurodytas projekte pagal įgaliotos įstaigos parengtą metodiką.
53. Jei nėra galimybės atlikti hidraulinio bandymo, jį galima pakeisti akustinės emisijos kontrole ar pneumatiniu bandymu. Pneumatinis bandymas turi būti atliekamas suspaustu oru arba inertinėmis dujomis pagal vamzdyno savininko parengtą ir su įgaliota įstaiga suderintą vamzdynų pneumatinio bandymo metodiką, kurioje nurodytos reikiamos saugos priemonės Vamzdynų hidraulinis bandymas atliekamas šiais atvejais:
VIII SKYRIUS
VAMZDYNŲ REMONTAS
55. Vamzdynų remonto darbai gali būti pradėti vamzdyną atjungus nuo kitų veikiančių įrenginių, pašalinus jo terpę, vamzdyną išvalius, atšaldžius ir paruošus remontui vamzdyno savininko nustatyta tvarka, kuri užtikrintų remontininkų ir šalia dirbančių asmenų saugą. Remontuojant vamzdynus taikomi tapatūs reikalavimai ir technologija, kaip ir juos gaminant. Vamzdyno slėginius elementus suvirinti galima tik pagal suderintas su įgaliota įstaiga remonto sąlygas, kuriose pateikiami suvirinimo aprašai, numatomų darbų kokybės tikrinimo būdai, atitikties vertinimo procedūros ir darbų priėmimo tvarka. Įgaliota įstaiga, priimdama sprendimus, gali taikyti analogiškas atitikties įvertinimo procedūras, kaip nustatyta Reglamente.
56. Remontui galima naudoti tik tokių pačių savybių medžiagas ir elementus, kurie nurodyti vamzdyno techniniuose dokumentuose (pase) ir turi tą faktą patvirtinančius dokumentus. Remonto dokumentuose turi būti nurodomas panaudotas suvirinimo būdas, suvirinimo režimai ir suvirinimo medžiagos, elektrodų tipas ir markė, suvirintojo vardas, pavardė ir jo tapatybę liudijantis ženklas, suvirinimo kontrolės būdai ir bandymų rezultatai.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. Naudojant vamzdynus ir atliekant jų priežiūrą, kartu su Taisyklėmis būtina vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
60. Apie vamzdynų avarijas, jų naudojimo sutrikimus ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ir turtui vamzdyno savininkas turi pranešti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, prokuratūrai, įgaliotai įstaigai, savivaldybei, kitiems suinteresuotiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių
priedas
VAMZDYNŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS
| Medžiagų grupė |
Parametrai PdxDN |
Veikiančio vamzdyno tikrinimas |
Išsamus vamzdynų techninės būklės tikrinimas |
||
| Korozijos greitis > 0,5mm/metus |
Korozijos greitis <= 0,5mm/metus |
Korozijos greitis > 0,5mm/metus |
Korozijos greitis <= 0,5mm/metus |
||
| 1 |
Pd > 1000 |
1 kartą per metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 4 metus |
| 1 |
Pd <=1000 |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 6 metus |
| 2 |
neatsižvelgiant į parametrus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 6 metus |
||
______________