DOK-4513

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00157-2023-8

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 16 d. paduotu atsakovų G. A. ir V. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, 

 

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovų G. A. ir V. A. paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl naudojimosi tvarkos atsakovui nuosavybės teise priklausančiais nuotekų valymo įrenginiais ir nuotekų tinklais nustatymo, taip pat servituto atsakovės žemės sklype nustatymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškinį ir atsakovo G. A. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės V. A. priešieškinį atmesti.

Nustatyti atsakovui G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų valymo įrenginių, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklų, kurių ilgis 1676,26 m, esančių (duomenys neskelbtini) (Infrastruktūros objektai) tokias naudojimo sąlygas ir tvarką:

1.1.     ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ nuotekų valymo įrenginiais, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklais, kurių ilgis 1676,26 m, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu;

1.2.     ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ nuotekų valymo įrenginiais, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklais, kurių ilgis 1676,26 m, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojasi viešajam nuotekų tvarkymui;

1.3.     ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ moka atsakovui G. A. 247,68 Eur (be PVM) infrastruktūros objektų nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

1.4.     ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“, atlikusi Infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kurio metu nuotekų valymo įrenginiai bus pritaikyti valyti nuotekas pagal 2021 m. balandžio 1 d. įsigaliojusius aplinkosauginius reikalavimus nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, nustatytus Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2 lentelėje, pagal pateikiamą darbų sąmatą, turi teisę patirtas išlaidas įskaityti į Infrastruktūros objektų nuomos mokestį;

1.5.     ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ privalo savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti Infrastruktūros objektus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“ atsako už žalą, kilusią dėl infrastruktūros objektų gedimo;

1.6.     ieškovė UAB „Kuršėnų vandenys“, atlikusi Infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kitais atvejais, negu nustatyta ieškinio 82.2.4 papunktyje, pagal pateikiamą darbų sąmatą turi teisę reikalauti iš atsakovo G. A. atlyginti patirtas išlaidas arba šią išlaidų sumą įskaityti į infrastruktūros objektų nuomos mokestį;

1.7.     atsakovas G. A. įpareigojamas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie Infrastruktūros objektų.

Nustatyti atsakovei V. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 679 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Imposta“ parengtą žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), servituto planą, (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ atsakovei V. A. vienkartinę 2837,61 Eur kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą servitutą.

Kitas ieškovės UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškinio ir atsakovo G. A. priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ iš atsakovo G. A. 6203,20 Eur, o iš atsakovės V. A. 1500  Eur bylinėjimosi išlaidas“.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi taip pat nutarė priteisti ieškovei UAB „Kuršėnų vandenys“ iš atsakovo G. A. 3355,46, o iš atsakovės V. A. – 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi DOK-4202 atsisakė priimti atsakovų pirmą kartą 2024 m. lapkričio 18 d. paduotą kasacinį skundą nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Antrą kartą paduotas atsakovų kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, netinkamai aiškino ir taikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – GVTNTĮ) 16 straipsnio 15 dalyje reglamentuojamus santykius, kai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų nesusitarus, naudojimo tvarką nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino nurodytoje normoje teismo nustatomą naudojimo tvarką su nuomos teisiniais santykiais, nutartimi įteisindamas ginčo infrastruktūros nuomą ir jos sąlygas. Ši pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta esminė teisės aiškinimo ir taikymo klaida nulėmė neteisingą bylos išsprendimą – privačiam asmeniui, kurio turtas nustatant simbolinę kompensaciją yra perimtas naudoti visuomenės poreikiams (viešųjų funkcijų vykdymui), papildomai dar nustatyta ir prievolė privataus asmens lėšomis finansuoti to turto pritaikymą viešųjų paslaugų teikimui bei jo kapitalinį remontą (finansuoti viešųjų funkcijų vykdymą).

2.   Nutartimi apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybės teritorijoje yra savivaldybių kompetencija ir atsakomybė, todėl savivaldybė turi vykdyti ir visas inžinerinių tinklų savininkui tenkančias pareigas. Priešingas GVTNTĮ straipsnio nuostatų aiškinimas nepagrįstai perkeltų pareigos organizuoti ir koordinuoti viešosios paslaugos – geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų – vykdymą privačiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

3.   Teismai nusprendė, kad ieškovė turi teisę valdyti atsakovo nuotekų tinklus prievolinių nuomos teisinių santykių pagrindu. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 4.126 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, kad tik daikto savininkas ar valdytojas, turintis savarankišką ar išvestinę daiktinę teisę, taip pat valstybės ar savivaldybės turto patikėtinis gali reikalauti servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023). Taigi, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad ieškovė nuotekų tinklus turi teisę valdyti prievolinių nuomos teisinių santykių pagrindu, pastaroji neturėjo teisės reikalauti servituto atsakovės žemės sklypui nustatymo. Ir priešingai, jei ieškovės reikalavimu nuotekų tinklų eksploatavimui atsakovės žemės sklypui nustatytas servitutas, tai ieškovė negalėjo būti pripažinta nuotekų tinklų nuomininke.

4.   Netinkamai aiškindamas ir taikydamas GVTNTĮ 3 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad paviršinių nuotekų tvarkymas ieškovės funkcijoms gali būti priskiriamas tik tais atvejais, kai nuotekų tvarkymo poreikis kyla abonentams (fiziniams ar juridiniams asmenims, nuotekų tvarkymo paslaugas įsigyjantiems kitoms, nei asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad paviršinių nuotekų tvarkymas vartotojų reikmėms nepatenka į ieškovės prievolių apimtį (viešųjų funkcijų vykdymą). Nuspręsdamas, kad ieškovė neturi prievolės tvarkyti (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų lietaus nuotekų ir nėra pagrindo nustatyti neatskiriama nuotekų tinklų dalimi esančių lietaus nuotekų naudojimo tvarkos bei sąlygų, apeliacinės instancijos teismas kvestionavo įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-440-267/2020 nustatytą prejudicinį faktą, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams turi būti siekiama kuo greičiau realiai užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose, be kita ko, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų taisyklių, kad faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas visuomenės poreikių tenkinimui patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Visiškai nenagrinėdami faktinių aplinkybių, susijusiu paviršinių nuotekų (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartale tvarkymu, neįvertinę, kad jų nuotekos patenka į atsakovo nuotekų tinklus, teismai neatskleidė bylos esmės. Teismai turėjo išsamiai įvertinti ginčo aplinkybes ir išspręsti lietaus nuotekų tinklų naudojimo klausimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui G. A. 1098 (vieną tūkstantį devyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 16 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 55, kodas ZN82543.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                      Andžej Maciejevski

 

Algirdas Taminskas

 

Dalia Vasarienė