LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2017 M. LIEPOS 17 D. ĮSAKYMO NR. v-583 „DĖL MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS 2018–2020 METAIS PROJEKTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. liepos 1 d. Nr. V-724
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. V-583 „Dėl Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projekto patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl 2024 metų valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“ 2 priedo 22.2 papunktį ir siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais investicinį projektą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2017 m. liepos 17 d.
įsakymu Nr. V-583
(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2024 m. liepos 1 d.
įsakymo Nr. V-724
redakcija)
MOKYKLŲ APRŪPINIMO GELTONAISIAIS AUTOBUSAIS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programa (toliau – Programa) nustato mokyklų, vykdančių priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, aprūpinimo autobusais, kuriais bus vežiojami mokiniai, (toliau – geltonieji autobusai) tikslą, uždavinius, Programos siekiamus rezultatus ir jų vertinimo kriterijus, Programos finansavimo šaltinius ir Programos įgyvendinimą.
2. Programa parengta siekiant įgyvendinti:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.2 krypties „Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį ugdymą“ 3 punktą „Jungtinių mokyklų aprūpinimas mokykliniais geltonaisiais autobusais, pritaikomais specialiųjų poreikių bei judėjimo negalią turintiems vaikams“;
2.2. Valstybės investicijų 2018–2020 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 340 „Dėl Valstybės investicijų 2018–2020 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“, 15.2 papunktį;
2.3. Valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl Valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“, 15.2 papunktį;
2.4. Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Valstybės investicijų 2020–2022 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“, 16.2 papunktį;
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ priedo „Valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstymas asignavimų valdytojams“ 9.8 papunktį;
2.6. Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“, 15.3 papunktį;
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 57 „Dėl 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“ 2 priedo 23.2 papunktį;
2.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl 2024 metų valstybės biudžeto asignavimų ir Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“ 2 priedo 22.2 papunktį;
3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 „Dėl Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“, ir Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose didesniu kaip 3 (trijų) kilometrų atstumu nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais. Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 „Dėl Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyti atvejai, kada ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo lankyti ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą. Įgyvendindami šią nuostatą, tėvai (globėjai) ir savivaldybės turėtų pasirūpinti šių vaikų pavėžėjimu, jeigu ikimokyklinį ugdymą teikianti įstaiga yra toliau nei 3 (trys) kilometrai nuo namų.
5. Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad valstybė finansuoja ar kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje. 2017 metais tik dvi lituanistinio švietimo įstaigos užsienyje turėjo geltonuosius autobusus.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuo 2000 metų įgyvendindama mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programas, kasmet nuperka ir perduoda mokykloms geltonuosius mokyklinius autobusus. Iš viso iki 2017 metų buvo nupirkti ir perduoti mokykloms 903 geltonieji autobusai.
7. Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013–2017 metų programai įgyvendinti numatytomis lėšomis nepajėgiant patenkinti geltonųjų autobusų poreikio, 2016 metais pradėtas vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Tikslinių transporto priemonių (geltonųjų autobusų) įsigijimas“ Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0002 (toliau – ES projektas). Įgyvendinant ES projektą, 2016 metais ir 2017 metais buvo nupirkta ir perduota po 35 autobusus, 2018 metais buvo planuota perduoti 157 autobusus, 2019 metais – 25 autobusus, 2020 metais – 20 autobusų. Atsižvelgiant į ES projekto tikslus, autobusai buvo skiriami: vežioti kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyvenančius, pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančius mokinius, kurie yra pakeitę mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos ir (arba) kuriems pavėžėjimo į mokyklą paslauga neteikiama arba teikiama netinkamai; vežioti kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyvenančius, pagal priešmokyklinio ugdymo programą besimokančius mokinius; vežioti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, kurie nepajėgia savarankiškai vaikščioti arba dėl turimų sutrikimų yra nesaugūs kelyje.
8. 2017–2018 mokslo metais kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyveno 67 324 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokantys mokiniai, iš jų geltonaisiais autobusais į mokyklas buvo pavežami 20 593, iš mokyklų – 22 637 mokiniai. Geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių dalis sudarė 30,6 proc., iš mokyklos į namus – 33,6 proc. nuo visų kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyvenančių, pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių.
9. 2016 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu viešosios įstaigos Socialinės informacijos ir mokymų agentūros atlikto tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo mokykliniais autobusais būklė ir mokyklinių autobusų naudojimas bendrojo ugdymo mokyklose“ duomenimis, beveik 90 proc. tyrime dalyvavusių mokykliniais autobusais vežiojamų mokinių kelionė į / iš mokyklos trunka iki 60 minučių. Iš 67 proc. visų tyrime dalyvavusių mokyklų mokykliniais autobusais vežamų mokinių 74 proc. mokinių pamokų pradžios laukia mažiau nei pusvalandį, nuo pusvalandžio iki valandos – 23 proc., o daugiau nei valandą – 3 proc. mokinių.
10. Mokyklose mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybės yra priverstos vykdyti mokyklų tinklo pertvarką, uždaryti mokyklų skyrius ar mokyklas. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo rajonų savivaldybių mokyklose sudaroma vis daugiau jungtinių klasių. 2016–2017 mokslo metais 380 šalies mokyklų buvo 1 827 jungtinės 1–8 klasės, neskaičiuojant specialiųjų mokyklų ir mokyklų, kuriose mokosi asmenys, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė. Nepaisant didelių valstybės ir savivaldybių investicijų į šių klasių išlaikymą, ugdymo kokybės skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų toliau didėja. Neretai 8 metus jungtinėse klasėse besimokę mokiniai nesugeba toliau sėkmingai mokytis, įgyti profesijos ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane buvo numatyta sukurti jungtinių mokyklų tinklą plėtojant įtraukųjį ugdymą ir pasiekti, kad iki 2020 metų 80 proc. sumažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis ir kad būtų išskaidyta 75 proc. specialiųjų mokyklų (prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.1 krypties „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“ 2.2.3 darbo „Jungtinių mokyklų tinklo sukūrimas, plėtojant įtraukųjį ugdymą“ veiklos įgyvendinimo rodikliai).
12. Kuriant jungtinių mokyklų tinklą, mokiniai, besimokantys jungtinėse klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą ir (ar) gimnazijų skyriuose, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa, kai nesusidaro minimalus mokinių skaičius, būtų nukreipiami į vieną iš sujungtų mokyklų. Buvusiose mokyklose toliau galėtų būti ugdomi 1–4 klasių mokiniai, priešmokyklinio ir (ar) ikimokyklinio amžiaus vaikai, vykdomos kitos neformaliojo švietimo ir kitos vietos bendruomenei reikalingos veiklos. Kuriant jungtinių mokyklų su specialiojo ugdymo skyriais tinklą ir išskaidant specialiąsias mokyklas, būtų sudarytos geresnės galimybės neįgaliems mokiniams ugdytis bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, įgyti išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose vietovėse, kuriose jie gyvena.
13. 2016–2017 mokslo metais 236 (53,6 proc.) pagrindinės mokyklos ir 3 (2,5 proc.) progimnazijos turėjo mažiau nei po 120 mokinių. 11 skyrių, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa, esančių kitose gyvenamosiose vietovėse, neturi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyto privalomo minimalaus mokinių skaičiaus vidurkio klasėse.
14. Norint pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytą rodiklį, kad iki 2020 metų 80 proc. sumažėtų bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau kaip 120 mokinių, dalis, bei sudaryti palankesnes sąlygas kurti jungtinių mokyklų tinklą, į vieną iš sujungtų mokyklų vežant mokinius iš kitų jungiamų mokyklų reikėtų pavežti apie 5 500 mokinių iš 5–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių iš 124 progimnazijų ir pagrindinių mokyklų, 20 skyrių, kuriuose vykdoma pagrindinio ugdymo programa, ir 11 skyrių, kuriuose vykdoma vidurinio ugdymo programa. Šiam tikslui įgyvendinti 2018 metais reikėjo daugiau kaip 160 geltonųjų autobusų. 157 geltonieji autobusai 2018 metais buvo nupirkti ES projekto lėšomis. Likęs geltonųjų autobusų poreikis tais metais buvo patenkintas Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projektui skirtomis valstybės investicijų programos lėšomis.
15. Remiantis viešosios įstaigos Socialinės informacijos ir mokymų agentūros 2016 metais pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, per 2016–2018 metus iš viso savivaldybių mokykloms įvairiems mokinių pavėžėjimo poreikiams bei nusidėvėjusiems geltoniesiems autobusams pakeisti reikėjo ne mažiau kaip 311 naujų geltonųjų autobusų. ES projekto 2018–2020 metų laikotarpiu buvo numatyta pirkti 202 geltonuosius autobusus. Valstybės investicijų programos lėšomis minėtu laikotarpiu reikėjo nupirkti dar 109 geltonuosius autobusus.
16. Įgyvendinant mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais projektą, 2018 metais buvo nupirkta ir perduota mokykloms 162 geltonieji autobusai, 2019 metais – 46 geltonieji autobusai, 2020 metais – 85 geltonieji autobusai, 2021 metais – 36 geltonieji autobusai, 2022 metais geltonieji autobusai nebuvo pirkti, 2023 metais lėšos autobusams pirkti buvo paskirstytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžioms mokykloms, buvo įsigyti 9 autobusai. 2024 metais planuojama lėšas, skirtas geltoniesiems autobusams įsigyti, paskirstyti savivaldybėms, kad galėtų įsigyti geltonuosius autobusus.
17..Mažėjant mokinių kaimo mokyklose, savivaldybės, vykdydamos mokyklų tinklo pertvarką, turi uždaryti mokyklas ar mokyklų skyrius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priede nurodoma, kad 5–8 ir 9–10 (I–II gimnazijos kl.) klasėse negali būti jungtinių klasių, išskyrus išimtis, todėl jos išnyko. Jungtinių bendrosios paskirties 1–8 ir 9–10 (I– II gimnazijos kl.) klasių komplektų skaičius sumažėjo 2,1 karto (2021 metais – 366 komplektai; 2023 metais – 173 komplektai). Jungtinių bendrosios paskirties 1–4 klasių komplektų skaičius sumažėjo 1,5 karto (2021 metais – 249 komplektai; 2023 metais – 171 komplektas). Šie pokyčiai padidino poreikį pavežti mokinius į didesnes mokinių skaičiumi mokyklas.
18. Šalyje vežiojamų mokinių, bendrojo ugdymo mokyklose mokomų pagal formaliojo švietimo programas, skaičius per paskutinius 3 metus beveik nepakito: 2019–2020 mokslo metais buvo pavežami 69 306 mokiniai, 2023–2024 mokslo metais – 69 702 mokiniai. Mokykliniu transportu vežiojamų mokinių dalis padidėjo nuo 6,9 proc. 2019–2020 mokslo metais iki 8 proc. 2019–2020 mokslo metais, geltonaisiais autobusais vežiojamų mokinių nuošimtis padidėjo nuo 29,4 proc. 2019–2020 mokslo metais iki 30,9 proc. 2023–2024 mokslo metais. Tuo tarpu maršrutiniu transportu vežiojamų mokinių procentai sumažėjo nuo 42,3 proc. 2019–2020 mokslo metais iki 35,5 proc. 2023–2024 mokslo metais.
19. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-941 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-620 „Dėl Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl savivaldybėms atsivėrė galimybės lanksčiau ir efektyviau organizuoti mokinių pavėžėjimo paslaugą.
20. Perkant autobusus centralizuotai ir perdavus juos savivaldybėms, savivaldybių atstovai kartais pareikšdavo pastebėjimų, kad nupirkti autobusai yra ne to gamintojo, jų autobusai netinka eksploatuoti kaimo keliais, nes greitai genda, o specifikacija ne visada atitinka mokyklų poreikius. Be to, skirtingoms savivaldybėms reikalingi skirtingo dydžio autobusai, o perkant centralizuotai tai įgyvendinti nėra galimybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo, kad per CPO LT elektroninį katalogą savivaldybės galėtų nusipirkti bent kelių specifikacijų autobusus. Tokia galimybė CPO LT elektroniniame kataloge jau yra įgyvendinta ir savivaldybės gali ja pasinaudoti. Įvertinus situaciją rinkoje, pasikalbėjus su pardavimo kompanijomis, akivaizdu, kad perkant centralizuotai kelių dešimčių autobusų 2024 m. gamintojai negalės pateikti, kita vertus, ir dėl skirtingų savivaldybių poreikių Švietimo, mokslo ir sporto ministerija geltonųjų autobusų 2024 metais centralizuotai nupirkti galimybės neturi.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
21. Programos tikslas – mažinti mokinių pasiekimų netolygumus ir socialinę atskirtį, užtikrinant geriausiai mokinių poreikius atitinkantį kokybiško ugdymosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas prieinamumą, sudaryti tinkamas sąlygas kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems, pagal priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas besimokantiems mokiniams bei specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pasiekti mokyklas, vykdančias įtraukujį priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą ir užtikrinančias gerą ugdymo kokybę, taip pat sudaryti geresnes galimybes plėtoti lituanistinį švietimą užsienyje, pagerinti jo prieinamumo sąlygas.
22. Programos uždaviniai:
22.1. sudaryti galimybes geltonaisiais autobusais vežioti kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyvenančius mokinius, besimokančius pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, kurie turės pakeisti mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos;
22.2. plėtoti dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių vežiojimą kiekvieną dieną į mokyklą ir iš jos;
22.3. gerinti kitais vežiojimo būdais vežiojamų mokinių, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas ir gyvena kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos, vežiojimo sąlygas, vežant juos geltonaisiais autobusais;
22.4. sudaryti galimybes lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje mokinius vežioti geltonaisiais autobusais;
22.5. atnaujinti geltonųjų autobusų parką, pakeičiant nusidėvėjusius ir netinkamus eksploatuoti geltonuosius autobusus;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
23. Siekiami Programos įgyvendinimo rezultatai:
23.1. 2024 metais už skirtas lėšas savivaldybių nupirktais geltonaisiais autobusais į mokyklas bus vežiojami mokiniai, planuojama nupirkti ne mažiau kaip 40 M2 klasės geltonuosius autobusus;
23.2. savivaldybėse specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių padidėjusios galimybės lankyti mokyklas, vykdančias įtraukujį priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą;
23.3. nupirktais geltonaisiais autobusais vežiojama ne mažiau kaip 3 000 (trys tūkstančiai) pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyvenančių mokinių, kurie turėjo pakeisti mokyklą dėl jos reorganizavimo, likvidavimo ar struktūros pertvarkos;
23.4. 100 proc. mokyklų, į kurias buvo vežiojami 2018–2020 metais reorganizuotų, likviduotų mokyklų ar mokyklų, kurių struktūra buvo pertvarkyta, mokiniai, bus aprūpintos geltonaisiais autobusais;
23.5. geltonaisiais autobusais vežiojamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių, gyvenančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos, dalis padidės nuo 34 iki 38 proc.;
23.6. geltonaisiais autobusais vežiojamų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis padidės nuo 45 proc. iki 48 proc.;
23.7. ne mažiau kaip trims lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje bus skirti geltonieji autobusai;
24. Programos vertinimo kriterijai:
24.2. 2024–2025 metų laikotarpiu nupirktais 41 (keturiasdešimt vienu) geltonuoju autobusu vežiojamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos gyvenančių mokinių skaičius 2026 m. rugsėjo 1 d.;
24.3. 2018–2020 metais reorganizuotų, likviduotų mokyklų arba mokyklų, kurių struktūra buvo pertvarkyta, dalis (proc.), kurioms nurodytu laikotarpiu buvo skirti geltonieji autobusai, skaičiuojant nuo viso nurodytu laikotarpiu reorganizuotų, likviduotų mokyklų arba mokyklų, kurių struktūra buvo pertvarkyta, skaičiaus;
24.4. geltonaisiais autobusais vežiojamų pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių, gyvenančių kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 (trys) kilometrai nuo mokyklos, dalies pokytis (proc.) šalyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., skaičiuojant nuo viso mokinių, kurių vežiojimas yra privalomas, skaičiaus;
24.5. geltonaisiais autobusais vežiojamų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalies pokytis (proc.) šalyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., skaičiuojant nuo viso visais vežiojimo būdais vežiojamų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičiaus;
24.6. lituanistinio švietimo įstaigų užsienyje, kurioms laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo skirti geltonieji autobusai, skaičius;
24.7. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m rugsėjo 1 d. pakeistų nusidėvėjusių ir netinkamų eksploatuoti geltonųjų autobusų dalis (proc.) nuo visų netinkamų eksploatuoti geltonųjų autobusų skaičiaus 2018 m. rugsėjo1 d.;
24.8. 2023 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių mokyklų įsigytų autobusų skaičius – 9 (devyni);
V SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
25. Programa įgyvendinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis ir savivaldybės biudžeto lėšomis. 2018–2023 metams Programai įgyvendinti buvo skirta 5 819 000,00 Eur (penki milijonai aštuoni šimtai devyniolika tūkstančių eurų), 2024 metams – 2 807 000,00 Eur (du milijonai aštuoni šimtai septyni tūkstančiai eurų 00 ct), o – 2025 metams numatyta skirti 85 000,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius eurų 00 ct) valstybės biudžeto lėšų. Programai įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos. Dėl perkamų autobusų skaičiaus ir dydžio Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet nusprendžia, atsižvelgusi į šalies finansines galimybes, įvertinusi Programai įgyvendinti atitinkamais metais skirtas valstybės biudžeto lėšas. Taip pat įvertinama galimybė einamaisiais metais panaudoti gautas papildomas valstybės biudžeto lėšas.
26. 2024 metais vienai savivaldybei, dėl kurios priimtas Programos 34.2. papunktyje numatytas sprendimas, skiriama ne daugiau kaip 68 000,00 Eur (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų 00 ct) geltonajam autobusui įsigyti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į individualius savivaldybių poreikius, savivaldybės gali prisidėti prie geltonųjų autobusiukų pirkimo savivaldybių biudžetų lėšomis.
VI SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
28. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja geltonųjų autobusų finansavimo atranką (toliau – Atranka) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus Atrankos kriterijus (toliau – Kriterijai), naudodama Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis.
29. Švietimo, mokslo ir sporto ministras sudaro komisiją, kuri atlieka Atranką pagal Kriterijus (toliau – Komisija) ir teikia siūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl Atrankos. Komisiją sudaro 6 nariai: 4 narius deleguoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 1 narį – Lietuvos savivaldybių asociacija ir 1 narį – Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių asociacija. Komisija veikia pagal Komisijos darbo reglamentą, kurį patvirtina Komisija pirmojo posėdžio metu.
30. Komisija veikia vadovaudamasi skaidrumo, nešališkumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir konfidencialumo principais.
31. Komisijos sprendimai Komisijų posėdžiuose priimami atviru balsavimu Komisijos narių balsų dauguma.
32. Komisijos posėdžių sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius.
33. Komisija, atlikusi Atranką, teikia siūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl geltonųjų autobusų finansavimo.
34. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Komisijos Atrankos rezultatus, priima sprendimą dėl geltonųjų autobusų finansavimo. Sprendimas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kuriame nurodoma:
34.2. sąrašas savivaldybių, kurioms skiriamas finansavimas (nurodoma savivaldybės pavadinimas, juridinio asmens kodas, finansavimo suma);
34.3. sąrašas savivaldybių, kurios finansavimas neskiriamas (nurodoma savivaldybės pavadinimas, juridinio asmens kodas, sprendimo priėmimo objektyvios priežastys);
35. Savivaldybei atsisakius gauti finansavimą geltonajam autobusui įsigyti, finansavimas iš eilės skiriamas kitai savivaldybei.
37. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo tinklo departamento Mokyklų veiklos skyrius:
37.1. parengia lėšų naudojimo sutartis su savivaldybėmis, dėl kurių priimtas Programos 34.2 papunktyje numatytas sprendimas;
37.2. atlieka Programos įgyvendinimo efektyvumo stebėseną, kasmet teikia duomenis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento Investicijų skyriui, atsakingam už Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdymo sričių valstybės kapitalo investicijų panaudojimo stebėseną bei organizuojančiam ir koordinuojančiam bendrųjų strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo ataskaitų sudarymą.