Lietuvos saugios laivybos administracijos
Direktorius
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2010 M. BIRŽELIO 7 D. ĮSAKYMO NR. V-72 „DĖL MAŽŲJŲ LAIVŲ, KURIŲ ILGIS IKI 10 M, PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. balandžio 28 d. Nr. V-93
Klaipėda
P a k e i č i u Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
,,LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
,,DĖL PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos saugios laivybos administracijos
direktoriaus 2010 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. V-72
(2014 m. balandžio 28 d.
įsakymo Nr. V-93 redakcija)
PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ
ATLIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Pramoginių ir asmeninių laivų techninės apžiūros tikslas – vadovaujantis tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų bei standartų reikalavimais, identifikuoti laivus, įvertinti jų techninę būklę, nustatyti plaukiojimo rajonus ir sąlygas, kurioms esant laivas gali būti saugiai eksploatuojamas.
2. Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:
2.1. pirminių techninių apžiūrų atlikimą pramoginiams ir asmeniniams laivams ir jų varikliams bei vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamiesiems varikliams (toliau – Pakabinamieji varikliai) prieš įregistruojant juos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (toliau – Registras);
2.2. techninių apžiūrų atlikimą Registre įregistruotiems pramoginiams ir asmeniniams laivams, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms priklausantiems laivams, pastatytiems ir atitinkantiems Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3-352 „Dėl Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), reikalavimus, tačiau naudojamiems ne pramogai, o su šių institucijų funkcijomis susijusiai tarnybinei veiklai vykdyti (toliau – tarnybinis laivas);
3. Pramoginių, tarnybinių, asmeninių laivų (toliau – Laivas) ir Pakabinamųjų variklių pirmines technines apžiūras ir Laivų technines apžiūras atlieka Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) Pramoginės laivybos skyrius.
4. Administracijai elektroninėmis priemonėmis gavus Laivo savininko (valdytojo) ar įgalioto asmens prašymą atlikti pirminę techninę apžiūrą ir įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę arba prašymą įregistruoti Pakabinamąjį variklį Registre, kurių formos nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“, 2 ir 7 priedais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atliekama pirminė techninė apžiūra. Administracijai gavus minėtą prašymą ne elektroninėmis priemonėmis, pirminė techninė apžiūra atliekama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
5. Įregistruojant Laivą Registre, savininko (valdytojo) ar jo įgalioto asmens prašymu Laivo pirminė techninė apžiūra gali būti atliekama ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išlaidas, susijusias su Laivo, esančio ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirminės techninės apžiūros atlikimu, atlygina Laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Techninės apžiūros atliekamos Administracijos direktoriaus įsakymu nustatytose vietose Lietuvos Respublikos vidaus vandens telkiniuose. Laivų pirminės techninės apžiūros bei naujai pastatytų, iki 1 metų nuo pastatymo (pagaminimo) datos, Laivų su tų pačių metų varikliais techninės apžiūros atliekamos ir kitose vietose, ne vandens telkiniuose.
7. Atliekant technines apžiūras tarnybiniams laivams, kurie yra suprojektuoti ir gamintojo dokumentuose ar gamintojo lentelėje turi atitinkamai pažymėtą A, B, C ar D laivų projektavimo kategoriją, taikomi pramoginiams laivams nustatyti techniniai ir kiti reikalavimai.
II. PIRMINIŲ TECHNINIŲ IR TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TVARKA
9. Pirminės techninės apžiūros atlikimo tvarka:
9.1. Pirminė Laivo ar Pakabinamojo variklio techninė apžiūra atliekama:
9.2. Pirminės techninės apžiūros metu Laivas identifikuojamas, sutikrinami jo korpuso bei variklio numeriai, pagaminimo metai, pagrindiniai gabaritiniai matmenys, gamintojo lentelė, CE ženklas ir atitikties deklaracijos bei sertifikatai, jų atitiktis pateiktų laivo dokumentų duomenims bei Reglamente nustatytiems techniniams reikalavimams.
9.3. Pirminės techninės apžiūros metu nustatoma, ar Laivo atitinkamos sudedamosios dalys atitinka Reglamento reikalavimus.
9.4. Atlikus pirminę techninę apžiūrą, laivo savininkui (valdytojui) arba jo įgaliotam asmeniui išduodamas Vidaus vandenų transporto priemonės pirminės techninės apžiūros aktas (2 priedas). Pirminės techninės apžiūros aktų kopijos saugomos Administracijoje.
10. Techninės apžiūros atlikimo tvarka:
10.1. Laivo techninė apžiūra atliekama Laivo savininko (valdytojo) arba įgalioto asmens prašymu (1 priedas) Taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka:
10.1.1. Laivų ir jų variklių, nuo kurių pastatymo (pagaminimo) datos praėjo ne daugiau kaip 1 metai, pirmą kartą atlikta techninė apžiūra galioja trejus metus. Kita techninė apžiūra atliekama bendra tvarka, atsižvelgiant į Laivo ir variklio pastatymo (pagaminimo) metus.
10.1.2. Laivų ir jų variklių, nuo kurių pastatymo (pagaminimo) datos praėjo nuo 1 iki 5 metų, techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus.
10.1.3. Laivų ir jų variklių, nuo kurių pastatymo (pagaminimo) datos praėjo 5 ir daugiau metų, techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
10.1.5. Techninė apžiūra atliekama modernizavus (pertvarkius) Laivą, nekeičiant jo tipo ir paskirties.
10.2. Pasikeitus Laivo savininkui, turint galiojantį Laivo techninės apžiūros aktą, techninė apžiūra galioja iki kitos akte nurodytos techninės apžiūros atlikimo datos.
10.3. Laivo techninės apžiūros metu tikrinama:
10.3.2. Laivo stacionarūs (bortiniai) ir pakabinamieji eigos varikliai, pagalbiniai varikliai, jų mechanizmai ir sistemos;
10.4. Savaeigis Laivas techninei apžiūrai pristatomas su pakabinamuoju ar stacionariu (bortiniu) vidaus degimo varikliu. Po Laivo techninės apžiūros savininkui (valdytojui) ar įgaliotam asmeniui išduodamas Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros aktas (toliau – TA aktas) (3 priedas), kurio išvadose nurodomas konkretus techninei apžiūrai pateikto pakabinamojo ar stacionaraus (bortinio) vidaus degimo variklio galingumas, markė/modelis ir jo numeris. Techninės apžiūros galiojimo laikotarpiu pakeitus pakabinamąjį ar stacionarų (bortinį) variklį, reikia atlikti Laivo techninę apžiūrą.
10.5. Atlikus Laivo techninę apžiūrą, surašomas ir laivo savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam atstovui išduodamas TA akto originalas. Techninės apžiūros galiojimo laikas nustatomas, atsižvelgiant į Laivo ir variklio pastatymo (pagaminimo) metus.
10.6. Esant neigiamiems techninės apžiūros rezultatams, surašomas ir jo savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam atstovui išduodamas TA aktas su nurodytais trūkumais, dėl kurių Laivą eksploatuoti draudžiama.
10.7. Pakartotinė Laivo techninė apžiūra, pašalinus TA akte nurodytus trūkumus, atliekama Laivo savininko (valdytojo) ar jo įgalioto atstovo prašymu (1 priedas). Atlikus Laivo techninę apžiūrą, išduodamas naujas TA aktas.
III. LAIVO KORPUSO APŽIŪROS APIMTIS
11. Laivo korpusas tikrinamas techninės apžiūros metu. Pramoginių ir asmeninių laivų korpusų tvarumas ir konstrukcijos, atsižvelgiant į jų pagaminimo metus, turi atitikti Reglamento ir šiems laivams taikomų Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus.
12. Vandens telkinyje tikrinamas laivo korpuso hermetiškumas. Korpusas turi būti nepralaidus vandeniui, be įtrūkimų.
13. Atliekant senesnių kaip 10 metų Laivų plieninės povandeninės korpuso dalies techninę apžiūrą, Laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo privalo Administracijai pateikti laivo korpuso apkalos likutinių storių matavimus arba remontą atlikusios įmonės patvirtinančius dokumentus. Korpusų likutinių storių matavimai atliekami vieną kartą per 5 metus. Šiuos darbus atlieka įmonės, turinčios įmonių atestavimo pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 48 ,,Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).
14. Metalinis korpusas yra tinkamas eksploatuoti, jeigu:
15. Korpusą iš aliuminio lydinių galima eksploatuoti, jeigu korpuso apkalos storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) nėra didesnis kaip 15–20 %.
16. Medinis korpusas yra tinkamas eksploatuoti, jeigu:
16.2. korpuso išorės apkalos, denio dangos, karkaso, konstrukcinių elementų nusidėvėjimas (įtrūkimai, medienos išsisluoksniavimas, puvimas, mechaniniai pažeidimai ir kt.) neviršija nustatytų nusidėvėjimo normų;
17. Plastikinių ar stiklo pluošto korpusų būklė įvertinama pagal stiklo pluošto sluoksnių, oro pūslių (osmozės) susidarymą, plyšių, įtrūkimų bei mechaninių pažeidimų dydį. Korpuso storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) neturi viršyti 30 % ir korpusas turi nepraleisti vandens.
IV. LAIVO STACIONARIŲ (BORTINIŲ) IR PAKABINAMŲJŲ EIGOS BEI PAGALBINIŲ VARIKLIŲ APŽIŪROS apimtis
19. Variklių, jų mechanizmų ir sistemų techninė būklė vertinama pagal jų tvarkingumą, veikimo patikimumą, atitiktį triukšmo skleidimo ir išmetamųjų teršalų normoms, dūmų kiekį ir spalvingumą. Laivuose leidžiama montuoti variklius, kurių galia neviršija Laivų gamintojo nustatytos maksimalios variklio galios konkrečiam Laivui. A, B ir C projektavimo kategorijų motorinių pramoginių ir asmeninių laivų bei jų sudedamųjų dalių kapitalinį remontą, pertvarkymo ar modernizavimo darbus gali vykdyti tik atestuotos tiems darbams įmonės, turinčios kvalifikuotus darbuotojus.
20. Tikrinama, ar Laivo stacionarių (bortinių) variklių įrengimas atitinka Reglamento 1 priedo reikalavimus:
20.1. Bortiniai varikliai. Visi bortiniai varikliai turi būti montuojami patalpoje, atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų, ir montuojami taip, kad gaisro ar gaisro išplitimo rizika bei toksiškų dujų, šilumos, triukšmo ar vibracijos poveikis gyvenamosiose patalpose būtų sumažintas iki minimumo. Variklių dalys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuos būtina dažnai tikrinti ir (ar) prižiūrėti, turi būti lengvai prieinami. Izoliacinės medžiagos variklių erdvėse turi būti nedegios.
20.2. Vėdinimas. Variklio skyrius turi būti vėdinamas. Būtina užtikrinti, kad vanduo nepatektų į variklio skyrių per jokią angą.
21. Pakabinamojo variklio apžiūros metu tikrinama:
21.1. variklio tipo, modelio, numerio ir galios atitiktis registracijos dokumente įrašytiems duomenims;
21.4. kuro, tepimo ir aušinimo sistemų patikimumas (hermetiškumas) darbo režimu. Stebima, ar neatsirado kuro, tepalo dėmių ant vandens paviršiaus;
22. Distancinis valdymas privalo užtikrinti Laivo valdymo patikimumą, variklių apsisukimų skaičiaus pakeitimą, reverso įjungimą atbuline eiga, avarinį variklio sustabdymą.
23. Draudžiama eksploatuoti Laivo pakabinamuosius variklius, jeigu yra šie gedimai (trūkumai):
24. Visi Laivai su pakabinamaisiais varikliais turi turėti įtaisą, neleidžiantį paleisti variklio esant įjungtai pavarai.
25. Asmeniniame laive (vandens motocikle) privalo būti automatinis elektroninis variklio išjungimas, suveikiantis vairuotojui įkritus į vandenį.
26. Kuro talpyklos, vamzdžiai:
26.1. Benzinas į pakabinamuosius variklius gali būti tiekiamas iš bakų, kurie nėra korpuso dalis ir yra izoliuoti nuo variklių skyriaus ir visų kitų uždegimo šaltinių bei atskirti nuo gyvenamųjų patalpų.
26.2. Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama Laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei reikia, atsižvelgiant į Laivo konstrukciją, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.
26.3. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų patekti į Laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro mėginiams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.
26.5. Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.
26.7. Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį. Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
26.8. Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio. Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.
26.9. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempimus. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.
26.10. Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.
26.11. Kuro talpyklos nuo kuro išsiliejimo kuro atsargų pildymo metu apsaugomos atitinkamais Laive montuojamais techniniais įtaisais, kurie įrašomi Europos Bendrijos sertifikato 52 punkte arba kitame Laivo dokumente.
26.12. Jei kuras pilamas iš kuro atsargų pildymo stočių, kuriose yra techniniai įtaisai, apsaugantys nuo kuro išsiliejimo Laive kuro atsargų pildymo metu, 26.11 ir 26.13 papunkčių reikalavimai įrangai netaikomi.
26.13. Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus. Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309-1:1999 reikalavimus, taikomus 40–50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.
26.14. Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.
26.15. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai Laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.
26.16. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai Laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai.
V. LAIVO VAIRAVIMO (PAVAIRAVIMO) MECHANIZMO APŽIŪROS APIMTIS
27. Laivų su stacionariais eigos varikliais vairavimo įranga tikrinama įjungus ir neįjungus iriamojo sraigto įvairiais režimais.
29. Avarinis (jei toks yra) vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažiems variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint vairo padėčių rodyklės prietaiso (aksiometro) rodmenis. Vairo padėties rodyklės turi funkcionuoti veikiant ir pagrindinei, ir avarinei vairo pavarai.
30. Vairavimo įranga tvarkinga, jeigu:
30.3. Laivuose, kurių korpuso ilgis daugiau negu 5 m ir esant tik vienam varytuvui, turi būti įrengtas avarinis vairavimas (valdymas), t. y. ant vairo balerio viršutinės dalies uždedama avarinio vairavimo vairalazdė (rumpelis). Esant dviem ar daugiau nepriklausomiems varytuvams ir užtikrinant pakankamą Laivo manevringumą vairavimo įrangos gedimo atveju, atskira avarinė vairavimo sistema nereikalinga.
32. Laivų su pakabinamaisiais varikliais vairavimo mechanizmas privalo būti toks, kad jį laisvai galėtų valdyti vienas žmogus.
33. Vairavimo įtaisas per vairaratį (šturvalą) privalo užtikrinti pakabinamojo variklio pervedimą (pasukimą) nuo vieno borto iki kito ne ilgiau kaip per 10 s.
VI. LAIVO ELEKTROS ĮRANGOS APŽIŪROS apimtis
35. Patikrinama, ar akumuliatorių baterijos gerai įtvirtintos ir apsaugotos nuo vandens įsiskverbimo. Eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 10 paleidimų be papildomo jų įkrovimo. Akumuliatorių baterijos negali turėti korpuso įtrūkimų, baterijos privalo turėti polių žymėjimą, baterijos turi būti tvirtinamos taip, kad judant Laivui nepasislinktų. Baterijos turi būti išdėstytos taip, kad nepatirtų pernelyg didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio ir nebūtų taškomos vandens purslais. Akumuliatorių baterijos turi būti lengvai pasiekiamos ir iš jų išsiskiriantys garai negali gadinti šalia esančių įtaisų. Akumuliatorių baterijos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Visų ertmių, dėžių, spintų, lentynų ar kitų sudėtinių darinių, specialiai skirtų akumuliatorių baterijoms, vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo ardančio elektrolito poveikio, juos nudažant arba išklojant medžiagomis, atspariomis elektrolitui. Kai akumuliatorių baterijos statomos į uždaras patalpas, spintas ar dėžes, turi būti užtikrintas veiksmingas vėdinimas. Oras turi srūti iš apačios ir būti šalinamas per viršų taip, kad būtų užtikrintas visiškas dujų pašalinimas. Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti įtaisų, galinčių kliudyti orui srūti (pavyzdžiui, uždarymo vožtuvų). Jeigu reikalaujamo vėdinimo negali užtikrinti natūralus oro srautas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ypač ištraukiamasis ventiliatorius, kurio variklis veikdamas nekeltų dujų ar oro srauto. Turi būti sumontuoti specialūs įtaisai, kad dujos nepatektų į variklį. Ventiliatoriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti iš tokių medžiagų, kad, ventiliatoriaus mentei atsitrenkus, į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų statinių elektros krūvių. Ant patalpų, dėžių ar spintų, kuriose yra akumuliatorių baterijos, durų ar dangčių turi būti priklijuotas ne mažesnis kaip 0,10 m skersmens ženklas „Rūkyti draudžiama“. Neleistinas rūgštinių ir šarminių akumuliatorių laikymas vienoje patalpoje. Šarminių akumuliatorių patalpose neturi būti rūgštinių akumuliatorių įrangos ir detalių, nes ir labai mažas rūgšties (arba jos garų) kiekis suardo šarminius akumuliatorius.
VII. LAIVŲ, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 v įtampa, ELEKTROS ĮRANGOS APŽIŪROS apimtis
37. Tikrinama, ar laivuose, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V įtampa, kasmet atliekami elektros laidų, kabelių varžų matavimai. Varžų matavimus atlieka įmonės, turinčios įmonių atestavimo pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Tvarkos aprašu. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos. Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su Laivo korpusu.
38. Įsitikinama, kad:
38.1. elektros energijos šaltiniai, elektros armatūra, elektros energijos imtuvai, elektros įvadai yra patikimai pritvirtinti ir pritaikyti Laivo konstrukcijai;
38.6. visi elektros energijos vartotojai ir elektros armatūra neišdėstyti patalpose, kur galimas kuro garų susikaupimas, ir patalpose, kur yra akumuliatoriai;
40. Įsitikinama, kad, elektros sistemos, atsižvelgiant į jų sumontavimo metus, atitinka Reglamento reikalavimus.
VIII. LAIVO švartavimo ir inkaravimo ĮRANGOS APŽIŪRos apimtis
42. Tikrinant Laivo švartavimo įrangą, apžiūrima gervių (jei tokios yra) techninė būklė, knechtai, jų tvirtinimo prie Laivo korpuso patikimumas, švartavimo virvių (lynų) būklė.
43. Laivuose, išskyrus asmeninius laivus, turi būti trys švartavimo lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:
44. Švartavimosi lynai tikrinami išmatuojant lyno diametrą, atidedama 8 diametrų atkarpa ir, jei šioje atkarpoje pastebima 10 sutrūkusių vielelių, toks lynas negali būti naudojamas.
iX. PRIEŠGAISRINĖS ĮRANGOS IR PRIEMONIŲ APŽIŪRos apimtis
46. Patikrinama, ar pramoginiuose ir tarnybiniuose laivuose, kurių ilgis iki 6 m, yra bent vienas nešiojamasis miltelinis gesintuvas, kurio užpildo svoris ne mažesnis kaip 2 kg.
47. Patikrinama, ar laivuose, kurių ilgis daugiau kaip 6 m (kuriuose yra kajutės, variklių skyriai ir pan.), yra bent vienas nešiojamasis miltelinis gesintuvas, kurio užpildo svoris ne mažesnis kaip 6 kg ir 1,5 x 2 m dydžio priešgaisrinis audeklas.
48. Jeigu laivuose, kurių ilgis daugiau kaip 12 m, nėra įrengtos stacionarios gesinimo sistemos, privalo būti bent du nešiojamieji milteliniai gesintuvai, kurių užpildo svoris ne mažesnis kaip 6 kg ir 1,5 x 2 m dydžio priešgaisrinis audeklas.
49. Įsitikinama, kad nešiojamieji, kilnojamieji gesintuvai laivuose yra tikrinami atestuotose įmonėse kartą per metus.
50. Jei laive yra sumontuota stacionari (tūrinė) gaisro gesinimo sistema, įsitikinama, ar ji tikrinama atestuotose įmonėse arba Laive (šiuos tikrinimus atlieka įrenginių gamintojai arba jų įgalioti atstovai) kartą per metus, o hidrauliniai bandymai atliekami kartą per 10 metų.
51. Patikrinama, ar priešgaisrinis inventorius, gesintuvai yra patikimai pritvirtinti, laikomi matomose ir lengvai prieinamose vietose, patikrinti ir paruošti naudoti.
X. DUJINĖS ĮRANGOS aPŽIŪROS APIMTIS
53. Tikrinant buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginius, įsitikinama, ar:
53.6. ant talpyklų yra oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus;
53.7. tiekimo blokai įrengti denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje negyvenamosiose patalpose ir netrukdo judėjimui Laive (jie negali būti įrengti prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto; juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės; spinta turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni).
53.8. tiekimo blokai įrengti taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į Laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį;
53.9. spintos pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas; talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti;
53.10. spintos yra pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50° C; žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“ yra pritvirtinti prie išorinės spintos sienelės;
53.11. dujas naudojantys prietaisai prie talpyklų prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio;
53.12. galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų yra sumontuotas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus veikimui; įsitikinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos gali patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į Laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinįl;
54. Tikrinant vamzdynus ir lanksčiuosius vamzdžius įsitikinama, kad:
54.1. vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai, tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai yra propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, yra prijungti tinkamais ne ilgesniais negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais;
54.2. vamzdžiai yra atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo Laive sąlygomis, galimai korozijai ir įtempimams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų;
54.3. vamzdžiuose yra kuo mažiau sujungimų, vamzdžiai ir sujungimai yra nelaidūs dujoms ir nepraleidžia dujų net veikiami vibracijos ar plėtimosi;
54.4. vamzdžiai yra lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai yra apdoroti, kad nerūdytų;
55. Tikrinant vėdinimą ir degimo dujų šalinimą, įsitikinama:
55.1. ar į patalpas, kuriose yra dujas naudojančių prietaisų, kurių degimo procesas priklauso nuo oro, grynas oras tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm²;
55.2. ar vėdinimo angose nėra uždaromųjų įtaisų ir jos nėra išvestos į miegamąsias ir buitines patalpas;
XI. LAIVO RADIONAVIGACINIŲ, RYŠIO IR GELBĖJIMOSI PRIEMONIŲ aPŽIŪROS APIMTIS
56. Įsitikinama, kad A, B ir C projektavimo kategorijų pramoginiuose laivuose, kurių ilgis daugiau kaip 6 m ir kuriems leidžiamas „jūrinis“ arba „pakrančių“ plaukiojimo rajonas, yra:
56.2. ne mažiau kaip du gelbėjimo ratai su 30 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, turinčiu savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant kiekvieno gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;
56.3. plaukiojantis ir atitinkamos masės inkaras, kuris išlaikytų laivą priekiu į bangą, dreifuojant ar užgesus varikliui;
56.4. koreguoti jūrlapiai ir locijos plaukiojimo rajonui, o laivai, naudojantys elektroninius jūrlapius, yra aprūpinti koreguotais elektroniniais jūrlapiais, kurie naudojami kaip pagalbinė navigacinė priemonė, būtinai turint popierinius jūrlapius ir locijas;
56.5. atsižvelgiant į žmonių skaičių, automatiškai pripučiami gelbėjimo plaustai, atitinkantys laivų plaukiojimo rajoną;
56.8. navigaciniai prietaisai (įrankiai, naudojami grafiniam skaičiavimui jūrlapyje, žiūronai, GPS ir kt.);
56.9. veikianti UTB radijo stotis ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti šią laivo stotį;
57. Įsitikinama, kad A, B ir C projektavimo kategorijų pramoginiuose laivuose, kurių ilgis iki 6 m ir kuriems leidžiamas „jūrinis“ arba „pakrančių“ plaukiojimo rajonas, yra:
57.2. gelbėjimo ratas su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu. Gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, turinčiu savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;
57.4. plaukiojantis ir atitinkamos masės inkaras, kuris išlaikytų laivą priekiu į bangą, dreifuojant ar užgesus varikliui;
57.7. veikianti UTB radijo stotis ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti šią laivo stotį;
58. Asmeniniuose laivuose (vandens motocikluose) privalo būti:
59. Įsitikinama, kad A, B, C ir D projektavimo kategorijos pramoginiuose laivuose, nepriklausomai nuo jų ilgio, kuriems leidžiamas „vidaus vandenų“ plaukiojimo rajonas, yra:
59.2. gelbėjimo ratas su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu. Ant gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;
XII. APLINKOS APSAUGOS NUO TARŠOS ĮRENGINIŲ aPŽIŪROS APIMTIS
61. Įsitikinama, kad nėra atsitiktinio teršalų (kuro, tepalų, fekalijų, nutekamojo vandens) patekimo už borto galimybės.
62. Laivuose, turinčiuose laikinai įrengtus surinkimo bakus, patikrinamos standartinės išleidimo jungtys, leidžiančios priėmimo įrenginių pompas sujungti su Laivo išleidimo vamzdžiais, ir per korpusą einančių vamzdžių, skirtų fekalijoms, sklendžių uždarymo sandarumas.
63. Laivuose, kuriuose įgulos ir keleivių skaičius daugiau kaip 10 žmonių, patikrinama nutekamojo vandens surinkimo arba laikymo (apdorojimo) cisternos ir įranga nuotekoms išleisti už borto arba joms perduoti į priėmimo įrenginius, taip pat patikrinama šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo (susmulkinimo), sudeginimo arba jų saugojimo iki perdavimo į kranto priėmimo įrenginius įtaisai. Įsitikinama, kad šiukšlių surinkimo konteineriai yra vietose, izoliuotose nuo gyvenamųjų ir bendro naudojimosi patalpų, konteineriai turi dangčius, yra plaunami ir dezinfekuojami. Šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo ir saugojimo įrengimų našumas atitinka Lietuvos higienos normoje HN 113:2001 „Laivai. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 671, nustatytus reikalavimus.
XIii. LAIVŲ ATITIKTIES NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS VERTINIMO KRITERIJAI
64. Laivo atitikties nustatytiems įrengimo, aprūpinimo ir techniniams reikalavimams vertinimo kriterijai, atliekant techninę apžiūrą:
64.1. Be trūkumų (toliau – BT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivas visiškai atitinka nustatytus techninius reikalavimus ir pateikti visi reikalingi dokumentai.
64.2. Nedideli trūkumai (toliau – NT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivo įrengimo, aprūpinimo ir nustatytų techninių reikalavimų neatitikimai neturi akivaizdžios neigiamos įtakos saugiam plaukiojimui, Laivo navigacinėms ir eksploatacinėms savybėms, žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu TA akte techninių reikalavimų įvertinimo 1.2, 3.3 ir 9.5 papunkčiuose pažymėta NT, Laivo eksploatacija galima. Pakartotinė techninė apžiūra neprivaloma.
64.3. Dideli trūkumai (toliau – DT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivo įrengimo ir techninių savybių, nustatytų dydžių ir reikalavimų neatitikimai gali kelti (kelia) pavojų saugiai laivybai, žmonių sveikatai ir aplinkai.
64.4. DT laikomi Laivo sistemų, įrangos, saugos, mazgų, mechanizmų bei detalių techninės būklės, veikimo, konstrukcijos ir efektyvumo sutrikimai, kai:
64.4.4. Laivo eigos metu girdimi aiškūs, nebūdingi tam elementui bildesiai, ūžesiai, triukšmai, vibracijos;
64.4.8. matomas eksploatacinių medžiagų, skysčių pratekėjimo ar kitų energijos nešėjų prasiskverbimas;
64.4.9. akivaizdi konstrukcinio elemento išsinėrimo, atsisukimo, kritinio pavojingo kontakto tikimybė;
64.5. DT taip pat priskiriami esminiai Laivo identifikavimo nustatytų reikalavimų neatitikimai bei privalomų pateikti dokumentų (Laivo registracijos bilieto, gesintuvų patikros, apkalos storio matavimo akto, Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo, gelbėjimosi plausto patikrinimo akto ir kt.) nebuvimas.
XIv. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
66. Laivo savininkas (valdytojas) arba įgaliotas atstovas turi dalyvauti atliekant Laivo pirminę bei technines apžiūras, Pakabinamojo variklio savininkas (valdytojas) arba įgaliotas asmuo – atliekant Pakabinamojo variklio pirminę apžiūrą ir gauti reikiamą informaciją apie Laivo ar Pakabinamojo variklio apžiūros rezultatus ir jų techninę būklę.
Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių
1 priedas
(Prašymo formos pavyzdys)
________________________________________________________________________________
(fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)
________________________________________________________________________________
(fizinio asmens adresas, telefono numeris arba juridinio asmens duomenys)
Lietuvos saugios laivybos administracijai
PRAŠYMAS
ATLIKTI TECHNINĘ APŽIŪRĄ
________________________
(data)
Prašau atlikti techninę apžiūrą (pakartotinę techninę apžiūrą) Laivui, kurio registro numeris _______________. Apžiūrai pateikiu Laivą ir jo registracijos dokumentą Nr. _______
__________________________________________________________
(savininko (valdytojo) ar įgalioto asmens vardas, pavardė, parašas)
Techninę apžiūrą atliko ____________ ___________________________________
(parašas) (pareigūno pareigos, vardas, pavardė)
Atlikimo data: ____________________
Išduoto Techninės apžiūros akto Nr. ______________
Pramoginių ir asmeninių laivų
techninių apžiūrų atlikimo
taisyklių
2 priedas
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA
PRAMOGINIO IR ASMENINIO LAIVO PIRMINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS
____________ Nr. ____
(data)
1. Laivo pavadinimas ____________________________________________________________
2. Laivo tipas, modelis ___________________________________________________________
3. Laivo projektavimo kategorija ___________________________________________________
4. Gamintojas __________________________________________________________________
5. Statybos data ________________________________________________________________
6. Korpuso Nr. _________________________________________________________________
7. Korpuso medžiaga ____________________________________________________________
8. Korpuso spalva ______________________________________________________________
9. Maksimalus ilgis (m) __________________________________________________________
10. Maksimalus plotis (m) ________________________________________________________
11. Viršvandeninis borto aukštis (m) ________________________________________________
12. Maksimali grimzlė nuo vaterlinijos (m) __________________________________________
13. Keleivių skaičius (žm.) _______________________________________________________
14. Keliamoji galia (kg arba t) _____________________________________________________
15. Vandentalpa (m3 arba t) _______________________________________________________
16. Varikliai: stacionarus / pakabinamasis, skaičius ________, modelis ____________________
bendras galingumas _________ kW_______ AG, pagaminimo vieta ___________________
17. Variklių numeriai _____________________________, pagaminimo metai ______________
18. Gamintojo lentelė____________________________________________________________
19. „CE“ ženklas ir atitikties vertinimo dokumentai ____________________________________
20. Naudotojo vadovas __________________________________________________________
Laivo pirminės techninės apžiūros atlikimo vieta:_________________________________________
Laivą pirminei apžiūrai pateikė:______________________________________________________
(asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris)
________________________________________________________________________________
Apžiūrą atliko: ___________________________________________________________________
(Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūno pareigos, vardas, pavardė, parašas)
Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių
3 priedas
(Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akto forma)
| PRAMOGINIO IR ASMENINIO LAIVO TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS Nr. 00000000 |
||||||
|
|
LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA |
TA atlikimo vieta |
Kaina |
Mokėjimo data |
TA atliko |
|
|
Spaudas ir parašas |
||||||
| TA atlikimo data |
|
|
|
|||
|
|
||||||
| PRAMOGINIO IR ASMENINIO (LAIVO) DUOMENYS |
||||||
TIPAS: Nesavaeigis laivas □ Savaeigis laivas □ Vandens motociklas □
| PASKIRTIS: Pramoginis laivas □ Tarnybinis laivas □ Asmeninis laivas □ |
REGISTRO Nr......................................... |
MARKĖ/MODELIS....................................................................................VARIKLIO MODELIS.......................................................
KORPUSO Nr.................................................................................. VARIKLIO Nr. ..................................GALIA....................(AG)
PROJEKTAVIMO KATEGORIJA............PAGAMINIMO METAI............... LAIVO REGISTRAVIMO LIUDIJIMO Nr. ......
LAIVO SAVININKAS (VALDYTOJAS)...................................................................................................................................
| TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ ĮVERTINIMAI |
||||||||||||
| 1. Laivo korpusas |
|
2. Laivo elektros įranga |
|
3. Priešgaisrinė įranga ir priemonės |
||||||||
| 1.1. Laivo antstatas |
□ |
2.1. Akumuliatoriai |
□ |
3.1. Stacionari gaisro gesinimo įranga |
□ |
|||||||
| 1.2. Laivo žiburiai, atšvaitai |
□ |
2.2. Generatorius, starteris |
□ |
3.2. Nešiojamas (-i) gesintuvas (-ai) |
□ |
|||||||
| 1.3. Garsinė signalizacija |
□ |
2.3. Laidai, jungikliai, saugikliai |
□ |
3.3. Priešgaisrinis audeklas |
□ |
|||||||
| 4. Stacionarūs ir pakabinamieji varikliai |
5. Variklių mechanizmai ir sistemos |
|
6. Gelbėjimo priemonės |
|||||||||
| 4.1. Paleidimo įtaisas (-ai) |
□ |
5.1. Kuro tiekimo sistema |
□ |
6.1. Gelbėjimo liemenės |
□ |
|||||||
| 4.2. Paleidimo blokavimo mechanizmas |
□ |
5.1.1. Kuro bakas |
□ |
6.2. Gelbėjimo ratas (-ai) |
□ |
|||||||
| 4.3. Distancinis valdymas |
□ |
5.1.2. Kuro žarnos, vožtuvai |
□ |
6.3. Gelbėjimo plaustas |
□ |
|||||||
| 4.4. Rankinis valdymas |
□ |
5.2. Tepimo sistema |
□ |
6.4. Gelbėjimo lynai, plūdurai |
□ |
|||||||
| 4.5. Reverso mechanizmas |
□ |
5.3. Aušinimo sistema |
□ |
6.5. Signalinės raketos, falšvejeriai |
□ |
|||||||
| 4.6. Automatinis variklio išjungimas |
□ |
5.4. Hidraulinis mechanizmas |
□ |
6.6. Nusausinimo sistemos |
□ |
|||||||
| 4.7. Perdavimo pavara (reduktorius) |
□ |
5.5. Tepalo žarnos |
□ |
6.7. Pirmos pagalbos rinkinys |
□ |
|||||||
| 4.8. Varytuvas (-ai) |
□ |
5.6. Hidrocilindrai |
□ |
9. Aplinkosaugos reikalavimai |
|
|||||||
| 7. Laivo vairavimo mechanizmas |
|
8. Navigacinė įranga |
|
9.1. Teršalai (naftos produktai, atliekos) |
□ |
|||||||
| 7.1. Vairaratis (šturvalas) |
□ |
8.1. Magnetinis kompasas |
□ |
9.2. Tualetai, praustuvai |
□ |
|||||||
| 7.2. Pavairavimo mechanizmas |
□ |
8.2. Radiolokacinė stotis |
□ |
9.3. Nuotekų surinkimo talpos |
□ |
|||||||
| 7.3. Avarinis laivo valdymas |
□ |
8.3. UTB, radijo stotis |
□ |
9.4. Fekalijų surinkimo talpos |
□ |
|||||||
| 10. Laivo įrenginiai ir sistemos |
|
8.4. GPS, echolotas |
□ |
9.5. Šiukšlių surinkimo talpos |
□ |
|||||||
| 10.1. Švartavimo įranga |
□ |
8.5. Jūrlapiai, locijos |
□ |
Pastaba. Langelius žymėti kryželiu tik esant trūkumams. |
||||||||
| 10.2. Inkaravimosi įranga |
□ |
|
|
|||||||||
| LEIDŽIAMAS PLAUKIOJIMO RAJONAS |
TA PERIODIŠKUMAS |
|||||||||||
|
|
Vidaus vandenų
A.V. |
|
Pakrančių
A.V. |
|
Jūrinis
A.V. |
|
MĖN. |
|
||||
| PASTABOS, APRIBOJIMAI, IŠVADOS |
||||||||||||
............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
| Be trūkumų (BT) □ Nedideli trūkumai (NT) □ |
Dideli trūkumai (DT) □ Pakartotinė apžiūra □ |
| Leidžiama eksploatuoti |
Draudžiama eksploatuoti |
| Su techninės apžiūros rezultatais susipažinau:
........................................................................................................................................... (savininko (valdytojo) vardas, pavardė, parašas) |
Kitos TA atlikimo data |