LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. vasario 6 D. ĮSAKYMO NR. 3D-58 „Dėl Lietuvos Ūkinių GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO Programos patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2023 m. lapkričio 9 d. Nr. 3D-731

Vilnius

 

 

P a k e i č i  u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 3D-58 „Dėl Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

Dėl Lietuvos Ūkinių GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO Programos patvirtinimo

 

Vadovaudamasi Biologinės įvairovės konvencija, Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.8 papunkčiu,

t v i r t i n u Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą (pridedama).“

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                                 Kęstutis Navickas

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-58

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 3D-731

redakcija)

 

LIETUVOS Ūkinių GYVŪNŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PROGRAMA

 

I skyrius

Bendrosios nuostatos

 

1.  Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa (toliau – programa) parengta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, pasirašydama 1992 m. birželio 5 d. Biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigojo išsaugoti savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius. Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai yra nacionalinis turtas, jų išsaugojimas yra integruotas procesas, kuris turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę, aplinkosauginę, edukacinę svarbą Lietuvos Respublikai ir yra svarbi pasaulinės žemės ūkio įvairovės ir visos biologinės įvairovės dalis. Kadangi dėl nepalankių rinkos sąlygų dauguma ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių atsidūrė ties išnykimo riba, Lietuva saugo savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, įtrauktus į senųjų ir XX a. suformuotų saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą (toliau – saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašas).

2.  Senosios ir XX a. suformuotos veislės turi unikalų paveldimų ypatybių ir požymių derinį, tačiau senosios veislės – dar tik joms vienoms būdingus specifinius genus, kurių nebūtų įmanoma naujai atkurti veislei išnykus. Lietuva stengiasi apsaugoti savo ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius nuo išnykimo, išlaikydama biologinę įvairovę bei užtikrindama genetinį pagrindą ateities gyvulininkystei, kadangi, veisiant ūkinius gyvūnus ir gerinant vien tik produkcijos kiekybinius ir kokybinius rodiklius, pasireiškia paveldimos recesyvinės ligos, sumažėja gyvūnų atsparumas ligoms ir aplinkos pokyčiams, silpnėja jų gyvybingumas, trumpėja amžius, blogėja reprodukcijos ir produkcijos kokybė ir nelikus prie vietos sąlygų prisitaikiusių, atsparių, gyvybingų ir geromis reprodukcinėmis savybėmis pasižyminčių veislių, šiuos požymius būtų labai sunku atkurti.

3.  Ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą ir raidą Lietuvoje nuo 1992 metų lėmė keletas pagrindinių veiksnių: teisinio reglamentavimo kaita; Europos Sąjungos ir valstybės lėšos, skirtos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimui, sparčiai kintančios rinkos sąlygos; ūkinių gyvūnų augintojų prioritetų kaita.

4.  Programos paskirtis – nustatyti ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo tikslą, uždavinį ir priemones, kad būtų užtikrinta ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių valstybinė apsauga, sudarytos tinkamos sąlygos saugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, juos atrinkti, įvertinti, stebėti, tirti ir populiarinti.

5.  Programoje vartojamos sąvokos:

5.1. Genealoginė ūkinių gyvūnų linija – grupė vertingų ūkinių gyvūnų, ne mažiau kaip penkių kartų palikuonių, kilusių iš bendro giminės pradininko.

5.2.    Genealoginė ūkinių gyvūnų šeima – grupė vertingų ūkinių gyvūnų, ne mažiau kaip penkių kartų palikuonių, kilusių iš bendros giminės pradininkės.

5.3.    Grynasis veisimas – veisimo būdas, kai poruojami tos pačios veislės ūkiniai gyvūnai.

5.4.    Grynaveislis ūkinis gyvūnas – ūkinis gyvūnas, kurio tėvai ir protėviai yra įrašyti arba jis pats yra įrašytas arba tinkamas būti įrašytas į tos pačios ūkinių gyvūnų veislės kilmės knygą.

5.5.    Išnykusi ūkinių gyvūnų veislė – ūkinių gyvūnų veislė, kurios nėra likusių veislinių patinų ar veislinių patelių. Veislei atkurti gali būti panaudota užšaldyta genetinė medžiaga. Veislė išnykusia gali būti pripažįstama dar prieš prarandant paskutinį tos veislės gyvūną ar genetinę medžiagą.

5.6.    Įvaisa – grynojo veisimo būdas, kai poruojami artimos giminystės ūkiniai gyvūnai.

5.7.    Kritinė ūkinių gyvūnų veislė – ūkinių gyvūnų veislė, kurios yra likę ne daugiau kaip 5 veisliniai patinai arba ne daugiau kaip 100 veislinių patelių, arba kurios populiaciją sudaro ne daugiau kaip 120 ūkinių gyvūnų ir jų mažėja, o grynasis veisimas yra mažesnis kaip 80 procentų ir kuri nepriskiriama prie išnykusių.

5.8.    Naudojamasis ūkinių gyvūnų genų bankas – bankas, kuriame laikoma naudojamų ūkinių gyvūnų genetinė medžiaga greitam naudojimui ir tyrimams.

5.9.    Nykstanti ūkinių gyvūnų veislė – ūkinių gyvūnų veislė, kurios yra likę 5–20 veislinių patinų arba 100–1000 veislinių patelių, arba kurios populiaciją sudaro 80–100 gyvūnų ir jų daugėja, o grynasis veisimas sudaro daugiau kaip 80 procentų; arba kurios populiaciją sudaro daugiau kaip 1000–1200 gyvūnų ir jų mažėja, o grynasis veisimas yra mažesnis kaip 80 procentų ir kuri nepriskiriama prie išnykusių, kritinių ar kritinių palaikomųjų veislių.

5.10.  Saugojamasis ūkinių gyvūnų genų bankas – bankas, kuriame laikomas užšaldytos naudojamų ūkinių gyvūnų genetinės medžiagos tam tikras kiekis kaip veislės išsaugojimo garantas ateities kartoms.

5.11.  Ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinis branduolys – ilgalaikį grynąjį veisimą užtikrinanti genofondinių ūkinių gyvūnų banda, kurioje palaikoma visa genealoginė struktūra ir iš kurios gali būti platinama veislinė ir genetinė medžiaga.

5.12.  Ūkinių gyvūnų atranka – ūkinių gyvūnų parinkimas veisti siekiant gauti tipingus veislei palikuonis, turinčius norimų požymių.

5.13.  Ūkinių gyvūnų genetinė medžiaga – ūkinių gyvūnų ląstelių sudėtinių dalių (spermos, embrionų, ovocitų, klonų, somatinių ląstelių ir DNR) visuma, lemianti genetinės informacijos išsaugojimą ir perdavimą.

5.14.  Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai – naudojamos arba galimos naudoti žmogaus ūkinėje veikloje ūkinių gyvūnų rūšys, veislės, populiacijos arba jų dalys, taip pat bet kokia šių gyvūnų genetinė medžiaga (sperma, embrionai, ovocitai, klonai, somatinės ląstelės ir DNR).

5.15.  Ūkinių gyvūnų nacionaliniai genetiniai ištekliai – Lietuvoje susidarę ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai, kurių išskirtiniai paveldimieji požymiai turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę svarbą Lietuvai.

5.16.  Ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas ex situ (toliau – išsaugojimas ex situ) – užšaldytos lietuviškų veislių ūkinių gyvūnų genetinės medžiagos išsaugojimas.

5.17.  Ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas in situ (toliau – išsaugojimas in situ) – gyvų lietuviškų populiacijų ūkinių gyvūnų saugojimas.

5.18.  Ūkinių gyvūnų populiacijos efektyvumo rodiklis (Ne ) – veisti naudojamų ūkinių gyvūnų patinų ir patelių santykis, rodantis populiacijos būklę.

6.       Saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių sąrašą pagal rūšis sudaro šios lietuviškos ūkinių gyvūnų veislės:

6.1.    arklių veislės: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai ir senojo lietuviško genotipo trakėnai;

6.2.    kiaulių veislės: Lietuvos vietinės ir senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės;

6.3.    galvijų veislės: Lietuvos šėmieji, Lietuvos baltnugariai, senojo genotipo Lietuvos žalieji, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai;

6.4.    avių veislės: Lietuvos šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys;

6.5.    Lietuvos vietinės pieninės ožkos (atkuriama);

6.6.    vištinės žąsys;

6.7.    Lietuvos vietinės bitės (atkuriama);

6.8.    Lietuvos skalikai (parama pagal šią programą neteikiama, kadangi skalikai nėra ūkiniai gyvūnai).

7.       Sąrašas nėra galutinis ir gali būti keičiamas atsižvelgiant į Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijas.

8.       Veislės įtraukimas į šį sąrašą:

8.1.    siūlymą dėl veislių įtraukimo į sąrašą žemės ūkio ministrui teikia Taryba;

8.2.    siūlymą Tarybai dėl veislės įtraukimo gali teikti:

8.2.1. pripažinta veislininkystės institucija, kuri tvarko siekiamos įtraukti veislės kilmės knygą pagal patvirtintą selekcinę programą;

8.2.2. mokslo institucija, atlikusi siekiamos įtraukti veislės visapusišką mokslinę analizę.

8.3.    siūlomos veislės įtraukimo kriterijai:

8.3.1. turi atitikti FAO kriterijus dėl nykstančios veislės statuso, kaip tai apibrėžta pasaulinėje Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui 2007 m. ataskaitoje, t. y. turi būti išnykusi, kritinė arba nykstanti;

8.3.2. Lietuvoje turėtų būti veisiama ne mažiau kaip 40 metų;

8.3.3. veisiama šešias kartas be genetinės medžiagos įvežimo iš kitų šalių;

8.3.4. veisiama grynuoju veisimu;

8.3.5. susiformavusi ar sukurta tam tikroje Lietuvos geografinėje teritorijoje ir yra prisitaikiusi prie vietos sąlygų.

 

II skyrius

ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

9.    Pagal šią programą veiklą, apimančią ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą, vykdo šie subjektai:

9.1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinio Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras (toliau – Centras);

9.2. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – Direkcija);

9.3. specializuotą veislininkystės veiklą vykdančios valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip ½ akcijų;

9.4. VšĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Baisogalos gyvulininkystės centras“;

9.5. 9.2, 9.3 ir 9.4 papunkčiuose minimi juridiniai asmenys toliau programoje vadinami genetinius išteklius saugantys subjektai.

10.  Pagal šią programą subjektai išvardinti 9 programos punkte atlieka valstybinės reikšmės darbą, kai kurie dar nuo 1993 metų vykdo ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo funkciją: gyvūnus saugo, tiria, platina ir populiarina senųjų vietinių veislių populiacijas. Subjektuose laikomi saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių ūkiniai gyvūnai veisiami grynuoju veisimu, uždarų populiacijų metodu, išlaikant veislių genealogines struktūras. Subjektai tvarko ūkinių gyvūnų veislininkystės ir produktyvumo apskaitą, tiria jų biologines-ūkines savybes, kaupia genetinę medžiagą, kuria naujas genealogines ūkinių gyvūnų linijas ir šeimas, vykdo informacinę sklaidą dalyvaudami parodose, propaguoja ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius leidiniuose. Visa tai skatina platesnį ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių panaudojimą šalies ūkiuose. Šiuose subjektuose sukauptos intelektinės pajėgos, sugebančios įvertinti ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių būklę ir jų poreikį bei užtikrinti jų veisimą grynuoju būdu pagal genealoginę struktūrą, taip pat panaudoti įvairius veisimo metodus siekiant užtikrinti saugomų ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių veislių išlikimą.

11.  Pagal šią programą saugomų ūkinių gyvūnų selekciniai branduoliai, patinų linijų ir patelių šeimų ir ūkinių gyvūnų pagal lytis skaičius yra numatytas programos 1 priede.

12.  Pagal šią programą kaupiamos genetinės medžiagos kiekiai ir sukauptos medžiagos palaikymo skaičiai yra numatyti programos 2 priede.

13.  Konkretūs remtini ūkinių gyvūnų ir genetinės medžiagos kiekiai fiksuojami programoje nuo 2013 m.

14.  Siekiant nuosekliai planuoti ūkinių gyvūnų ir genetinės medžiagos skaičiaus kitimą programoje fiksuojami einamųjų ir ateinančių metų rodikliai (programos 3 ir 4 priedai).

15.  Atsižvelgiant į tai, kad dauguma saugomų veislių yra kritinės būklės, šioje programoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas išsaugojimui in situ, siekiant išsaugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius. Tai gali būti atlikta, pašalinus pagrindines subjektų problemas:

15.1.  nepakankamą subjektų materialinės bazės kokybę;

15.2.  sisteminio požiūrio į ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą stoką;

15.3.  finansavimo ūkinių gyvūnų nacionaliniams genetiniams ištekliams įsigyti ir išsaugoti trūkumą.

 

III skyrius

Programos tikslaS, uždavinYS, VERTINIMO KRITERIJAI ir PAGRINDINės įgyvendinimo priemonės

 

16.     Programos tikslas – apsaugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius nuo nykimo, užtikrinti saugomų lietuviškų gyvūnų veislių populiacijų tvarumą. Tikslo vertinimo kriterijai:

16.1.  kritinių veislių skaičius arba procentas bendrame pagal programą saugomų veislių skaičiuje;

16.2.  ūkinių gyvūnų populiacijos (toliau – populiacija) efektyvumo rodikliai Ne (kiekvienai populiacijai atskirai);

16.3.  bendros pagal programą remiamos populiacijos pokytis, lyginant su praėjusiais metais (proc.).

17.     Programos uždavinys – kaupti ir tirti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, racionaliai ir tausiai juos naudoti, sudaryti palankias sąlygas ūkinių gyvūnų rūšių evoliucijai. Uždavinio vertinimo kriterijai:

17.1.  sukauptų pilnaverčių genealoginių ūkinių gyvūnų linijų / šeimų / individų pagal atskiras veisles skaičius (vnt.);

17.2.  saugomų genetinės medžiagos komplektų skaičius (vnt.);

17.3.  iš selekcinių branduolių privačių asmenų įsigytų saugomų lietuviškų veislių ūkinių gyvūnų skaičius (vnt.);

17.4.  selekciniams branduoliams formuoti ar esamiems papildyti įsigytų ūkinių gyvūnų skaičius (vnt.) (gyvūnus galima įsigyti tik tais atvejais, kai formuojamas naujas selekcinis branduolys arba kyla grėsmė dėl aukšto įvaisos laipsnio).

18.     Programai įgyvendinti numatytos šios priemonės:

18.1.  ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas in situ:

Įgyvendinant Biologinės įvairovės konvencijos tikslus, palaikyti šalies ūkinių gyvūnų biologinę įvairovę išsaugant ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius, juos veisti grynuoju veisimu siekiant įtvirtinti susidariusius išskirtinius veislių požymius. Sudaryti ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinius branduolius ir juos išlaikyti. Subalansuotai ir tausiai panaudoti selekciniuose branduoliuose gaunamus ūkinius gyvūnus branduoliams plėsti, atnaujinti ar veislių rekreacijos tikslu platinti gyvūnus augintojams.

Svarbiausi programos 9 punkte išvardintų subjektų uždaviniai:

18.1.1. išlaikyti pagal 1priede nurodytus rodiklius (selekcinius branduolius, linijas, šeimas, įkainius) ir skirtą finansavimą genealoginės struktūros genofondinių ūkinių gyvūnų bandas, kurių gyvūnai nuolat perduotų pageidaujamus požymius ir norimas savybes kitoms kartoms;

18.1.2. užtikrinti, kad siekiant išvengti įvaisos ir formuojant naujas linijas, į populiaciją būtų galima įterpti kitų veislių genų, tai turėtų būti tiek fenotipiškai, tiek ir genotipiškai artimų, panašioje aplinkoje susiformavusių veislių genai, tačiau kitų veislių genų įterpimas turi būti pagrįstas moksliniais tyrimais ir suderintas su Taryba ir Ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą prižiūrinčia institucija;

18.2.    ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas ex situ:

Įgyvendinant biologinės įvairovės konvencijos tikslus, įkurti ir (ar) palaikyti ūkinių gyvūnų genetinės medžiagos, turinčios funkcionalių paveldimumo elementų, naudojamuosius ir saugojamuosius ūkinių gyvūnų genų bankus, sudaryti genetinės medžiagos kolekcijas ir jas stabiliai naudoti ar saugoti pagal 2 priede nurodytas apimtis, įkainius ir skirtą finansavimą;

18.3.  Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių stebėsena ir atranka:   Centras, jeigu reikia, pasitelkdamas ekspertus, vykdo į Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių programą įtrauktų veislių ar populiacijų, stebėseną šalies mastu, nustato jų pavojaus būklę atsižvelgiant į FAO reikalavimus, skaičiuoja kiekvienos veislės ūkinių gyvūnų populiacijos efektyvumo rodiklį (Ne);

18.4.  ekspedicijos, kurių metu Centro vadovaujama ekspertų grupė vykdo Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių inventorizavimą ir tapatybės nustatymą, charakterizavimą šalies mastu, įvertina gyvūnų tipiškumą veislėms, renka statistinę informaciją, papildo genetinės medžiagos kolekcijas;

18.5.  visuomenės informavimas apie Lietuvos ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo veiklą (viešinimo akcijos, ūkinių gyvūnų genetinių išteklių demonstravimas, straipsniai, interneto svetainės administravimas) ir kitą su tuo susijusią veiklą, kurį vykdo Centras;

18.6.  Naujų selekcinių branduolių formavimas ar gyvūnų skaičiaus keitimas esamuose (turi būti pritarta Tarybos sprendimu ir suderinta su Ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą prižiūrinčia institucija);

18.7.  Centro, Direkcijos ir genetinius išteklius saugančių subjektų materialinės bazės kokybės gerinimas siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę.

 

IV skyrius

programos įgyvendinimas

 

19.  Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

20.  Centro veikla įgyvendinant programą:

20.1.      ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių nuolatinė stebėsena ir atranka. Veiklos vertinimo kriterijai: atliktų ekspedicijų skaičius, ekspedicijose stebėtų ir atrinktų gyvūnų skaičius, ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių stebėsenai ir atrankai panaudotų lėšų suma;

20.2.      išsaugojimas in situ. Veiklos vertinimo kriterijus – ūkinių genofondinių gyvūnų selekciniams branduoliams sudaryti ir išlaikyti panaudotų lėšų suma, išsaugotų ūkinių gyvūnų skaičius pagal veislių genealogines linijas ir šeimas;

20.3.      išsaugojimas ex situ. Veiklos vertinimo kriterijus – genetinei medžiagai kaupti panaudotų gyvūnų skaičius pagal atskiras veisles (vnt.);

20.4.      gyventojų švietimas ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių ir šių išteklių išsaugojimo klausimais. Veiklos vertinimo kriterijai: viešinimo priemonių (pranešimų, surengtų ūkinių gyvūnų genetinių išteklių parodų, populiarinimo straipsnių ir kt.) skaičius, viešinimui panaudota lėšų suma;

20.5.      nuolatinė visų Programoje įrašytų veislių stebėsena;

20.6.      duomenų interneto svetainėje paskelbimas ir kartą per metus atnaujinimas pagal programos 5 priedą;

20.7.      naujų selekcinių branduolių formavimas ar esamų papildymas. Veiklos vertinimo kriterijus: programos 6 punkte minimų veislių įsigytų ūkinių gyvūnų skaičius vnt.;

20.8.      Materialinės bazės kokybės gerinimas siekiant užtikrinti saugomų genofondinių gyvūnų gerovę.

21.  Direkcija ir Genetinius išteklius saugančių subjektų veikla įgyvendinant programą:

21.1.      išsaugojimas in situ. Veiklos vertinimo kriterijus – ūkinių genofondinių gyvūnų selekciniams branduoliams sudaryti ir išlaikyti panaudotų lėšų suma, išsaugotų ūkinių gyvūnų skaičius pagal veislių genealogines linijas ir šeimas;

21.2.      išsaugojimas ex situ. Veiklos vertinimo kriterijus – genetinei medžiagai kaupti panaudotų gyvūnų skaičius pagal atskiras veisles (vnt.);

21.3.      naujų selekcinių branduolių formavimas ar esamų papildymas. Veiklos vertinimo kriterijus: programos 6 punkte minimų veislių įsigytų ūkinių gyvūnų skaičius vnt.;

21.4.      materialinės bazės kokybės gerinimas siekiant užtikrinti saugomų genofondinių gyvūnų gerovę.

22.  Saugojimą in situ vykdantys subjektai išlaiko einamaisiais metais šios programos 1 priede numatytus ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinių branduolių, genealoginių ūkinių gyvūnų linijų ir šeimų, ūkinių gyvūnų kiekius pagal įkainius ir skirtą finansavimą.

23.  Saugojimą ex situ vykdantys subjektai kaupia ir saugo einamaisiais metais šios programos 2 priede numatytus genetinės medžiagos kiekius pagal įkainius ir skirtą finansavimą.

24.  Centras, Direkcija ir genetinius išteklius saugantys subjektai kiekvienų metų pirmą ketvirtį pristato Tarybai praėjusių metų rezultatus pagal programos tikslo ir programos uždavinio vertinimo kriterijus.

 

V skyrius

Baigiamosios nuostatos

 

25.     Programos administravimo ir finansavimo tvarką nustato genetinių išteklių administravimo taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

26.     Subjektai, gaunantys finansavimą pagal programos priemones, už tų pačių priemonių įgyvendinimą negali gauti finansavimo iš kitų šaltinių.

27.     Programos nuostatos peržiūrimos einamųjų metų IV ketvirtį, atsižvelgiant į Tarybos siūlymus, įkainius ir privalomų išlaikyti ūkinių gyvūnų selekcinių branduolių struktūros pokyčius, siekiant nustatyti kitų metų vertinimo kriterijų reikšmes ir finansavimą.

28.     Programos priedai peržiūrimi einamųjų metų IV ketvirtį.

29.     Už programos įgyvendinimo priežiūros kontrolę atsakinga Ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą prižiūrinti institucija.

__________________________

 

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

1 priedas

 

su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimu in situ susijusi Veikla

Subjektas

Gyvūnų veislė / selekcinių branduolių skaičius subjektuose

Patinų

Patelių

Iš viso gyvūnų sk.

Gyvūno išlaikymo įkainis metams, Eur

Lėšų poreikis, Eur

skaičius

linijų sk.

skaičius

šeimų sk.

VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Baisogalos gyvulininkystės centras

Šėmieji galvijai

1

1

1

34

4

35

753,29

26 365,15

Baltnugariai galvijai

1

1

1

19

4

20

15 065,80

Senojo genotipo Lietuvos žalieji

1

1

1

19

4

20

15 065,80

Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai

1

 

0

7

2

7

5 273,03

LSMU Gyvulininkystės institutas

Žemaitukai

1

20

4

30

4

50

1748,58

87 429,00

Vietinės kiaulės

1

20

3

80

5

100

390,44

39 044,00

Lietuvos baltosios kiaulės

1

48

4

168

4

216

84 335,04

Vietinės šiurkščiavilnės avys

1

27

4

83

4

110

188,08

20 688,80

Lietuvos vietinės pieninės ožkos

1

4

2

10

3

14

396,16

5 546,24

Vištinės žąsys

1

50

3

100

3

150

53,10

7 965,00

UAB „Lietuvos žirgynas“

Žemaitukai

1

43

3

37

3

80

1748,58

139 886,40

Stambieji žemaitukai

2

40

4

140

10

180

314 744,40

Lietuvos sunkieji

2

16

4

29

7

45

78 686,10

Senojo genotipo trakėnai

2

82

6

150

10

232

405 670,56

UAB „Genetiniai ištekliai“

Lietuvos juodgalvės avys

1

30

5

751

12

781

188,08

146 890,48

Vietinės šiurkščiavilnės avys

1

4

1

26

1

30

5 642,40

 

Iš viso

1 398 298,20

 

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

2 priedas

 

su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimu ex situ susijusi Veikla

Genetinės medžiagos kolekcijų sudarymas

Sukauptos užšaldytos genetinės medžiagos palaikymas

Iš viso lėšų, Eur

subjektas

saugojimas ex situ

numatomas sukaupti kiekis, vnt.

įkainis, Eur

lėšų poreikis, Eur

užšaldytos spermos šiaudeliai, vnt.

įkainis metams, Eur

lėšų poreikis užšaldytai genetinei medžiagai, vnt., Eur

LSMU Gyvulininkystės institutas

Kuilių spermos užšaldymas

3 004

1,01

3 034,04

57 600

0,297

17 107,2

21 663,74

Eržilų spermos užšaldymas

0

5,71

0

Avinų spermos užšaldymas

250

2,85

712,5

Bulių spermos užšaldymas

1 500

0,54

810,00

Embrionų užšaldymas

4

200,42

801,68

81

0,297

24,06

825,74

Ovocitų užšaldymas

0

100,5

0

24

0,297

7,13

7,13

Galvijų kilmės patikrinimas

16

42,28

676,48

 

 

 

676,48

Arklių kilmės patikrinimas

22

61,4

1 350,8

 

 

 

1 350,8

DNR išskyrimas ir užšaldymas

20

25,2

504

 

 

 

504

UAB „Lietuvos žirgynas“

Eržilų spermos užšaldymas

2 000

5,71

11 420

18 772

0,297

5 575,28

16 995,28

Iš viso

19 309,5

 

22 713,67

42 023,17

_______________________________

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

3 priedas

 

programoje saugomi ūkinių gyvūnų In situ skaičiai pagal veisles ir Selekcinių branduolių skaičius prieš tai buvusiais metais ir planas Einamiesiems metams

Veislė

Ūkinių gyvūnų skaičius

Selekcinių branduolių skaičius

2022 m.

2023 m.

skirtumas

2022m.

2023 m.

skirtumas

Žemaitukai

130

130

0

2

2

0

Stambieji žemaitukai

180

180

0

2

2

0

Lietuvos sunkieji arkliai

45

45

0

2

2

0

Senojo lietuviškojo genotipo trakėnai

232

232

0

2

2

0

Šėmieji galvijai

35

35

0

1

1

0

Baltnugariai galvijai

20

20

0

1

1

0

Senojo genotipo Lietuvos žalieji galvijai

20

20

0

1

1

0

Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai

7

7

0

1

1

0

Vietinės kiaulės

100

100

0

2

1

-1

Lietuvos baltosios kiaulės

216

216

0

2

1

-1

Vietinės šiurkščiavilnės avys

140

140

0

2

2

0

Lietuvos juodgalvės avys

781

781

0

1

1

0

Lietuvos vietinės pieninės ožkos

14

24

10

1

1

0

Vištinės žąsys

150

150

0

1

1

0

_________________________________

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

4 priedas

 

programoje kaupiama ūkinių gyvūnų genetinė medžiaga Ex situ pagal rūšis ir sukauptos genetinės medžiagos palaikymas prieš tai buvusiais metais ir planas Einamiesiems metams

 

Genetinė medžiaga (gamyba)

Kaupiama genetinė medžiaga

Sukauptos užšaldytos genetinės medžiagos palaikymas

2022 m.

2023 m.

skirtumas

2022 m.

2023 m.

skirtumas

Kuilių spermos užšaldymas

3 004

3 004

0

60 075

76322

16 247

Eržilų spermos užšaldymas

0

0

0

Avinų spermos užšaldymas

250

250

0

Bulių spermos užšaldymas

1 500

1 500

0

Embrionų užšaldymas

4

4

0

77

81

4

Ovocitų šaldymas

0

0

0

24

24

0

Galvijų kilmės patikrinimas

15

16

1

0

 

 

Arklių kilmės patikrinimas

19

22

3

0

 

 

DNR išskyrimas ir užšaldymas

20

20

0

0

 

0

____________________________

 

 

Lietuvos ūkinių gyvūnų

genetinių išteklių išsaugojimo programos

5 priedas

 

Veislės, įtrauktos į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, apibūdinimas

________________________

(data)

 

Veislės pavadinimas:_____________________________________

Rūšies pavadinimas:______________________________________

Pirminis vietinės veislės pavadinimas

 

Kiti veislės pavadinimai

 

Vieta

 

Asociacija

Pabraukti: Įkurta Neįkurta Įkūrimo metai:

Kilmės ir kūrimo aprašymas

 

Populiacijos dydis

Metai: Gyvūnų skaičius:

Efektyvios populiacijos dydis Ne

 

Reprodukcinių gyvūnų skaičius, vnt.

Kergimui naudojami patinai

 

Dirbtiniam sėklinimui naudojami patinai

 

Veislinės patelės

 

Grynuoju veisimu veisiamų patelių proc.

 

Suaugusio gyvūno duomenys

Rodiklis

Patinas

Patelė

Aukštis ties ketera, cm

 

 

Gyvasis svoris, kg

 

 

Laikytojų skaičius

 

Pagrindinė produkcija, vnt. ir pardavimo kaina (pvz., mėsa, pienas) ir vidutinis produktyvumas

 

Unikalūs požymiai (pvz., atsparumas ligai, produktyvumo rodikliai, išskirtiniai eksterjero požymiai)

 

Tipinės laikymo sąlygos, šėrimas ir kt.

 

Saugojimas

In situ: Taip / Ne

Ex situ: Taip / Ne

Kriokonservavimas: Taip / Ne

 

______________________