62862773-f7a3-4848-8a0d-4f3a6e8c2a35

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1710

MENOTYROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Menotyros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami menotyros studijų krypties (N15), kuri priklauso humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas menotyros studijų kryptį (toliau – menotyros kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

2. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios pakopos universitetinėms studijoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.

3. Pirmosios pakopos menotyros studijos gali būti vykdomos pagal dviejų krypčių ir tarpkryptinių studijų, antrosios – pagal tarpkryptinių studijų programas.

4. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.

5. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys:

5.1. būtų baigę menotyros krypties pirmosios pakopos universitetines studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus specialiuosius reikalavimus, susijusius su meno tyrimui reikalingomis kompetencijomis, kurie turi būti nurodyti aukštosios mokyklos patvirtintose studentų priėmimo taisyklėse;

5.2. gali būti baigę kitos studijų krypties pirmosios pakopos universitetines ar kolegines studijas ir papildomąsias ne didesnės kaip 60 studijų kreditų apimties studijas, kurių turinį ir apimtį nustato aukštoji mokykla. Stojantieji turi atitikti aukštosios mokyklos nustatytus specialiuosius reikalavimus, susijusius su meno tyrimui reikalingomis kompetencijomis, kurie turi būti nurodyti aukštosios mokyklos patvirtintose studentų priėmimo taisyklėse.

6. Baigus menotyros krypties studijas įgyjamas humanitarinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro arba magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

7. Menotyros krypties studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos, kūrybiškai ir kritiškai mąstančius, atsakingai tiriančius menotyrininkus, gebančius savarankiškai vykdyti vienos ar kelių meno sričių (dailės, architektūros, dizaino, muzikos, teatro, šokio, kino ir kitų) tyrimus, meno kūrinių vertinimą, meno procesų organizavimą ir prisidėti prie šių veiklų tobulinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

8. Menotyra apima įvairių meno šakų (dailės, architektūros, dizaino, muzikos, teatro, šokio, kino ir kitų) tyrinėjimą. Menotyros studijos apima platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių spektrą, todėl, rengiant menotyros krypties studijų programas, reikėtų remtis nacionaline menotyros mokslo patirtimi, užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais ir socialinių partnerių nuomone. Studijų programų turinys turėtų būti modeliuojamas, atsižvelgiant į įvairių menų raidos tendencijas ir naujausias mokslo žinias bei susiformavusią akademinę praktiką.

9. Krypties aprėptis menotyros studijas baigusius absolventus įgalins įgytas žinias taikyti sprendžiant šiuolaikinei visuomenei aktualias problemas. Jie mokės savarankiškai atlikti pasirinkto objekto tyrimą, remtis istorijos šaltiniais, taikyti pagrindines teorijas bei metodus, interpretuoti ir vertinti meno kūrinius, dirbti tarpdalykinėje komandoje, perteikti žinias apie meno reiškinius žodžiu bei raštu specialistų ir nespecialistų auditorijai, argumentuoti savo požiūrį, savarankiškai mokytis ir naudoti šiuolaikinius informacijos kaupimo ir sisteminimo būdus, savo darbe vadovautis profesinės etikos principais, prisiimti socialinę atsakomybę, aktyviai dalyvauti kultūriniuose procesuose, konceptualiai vertinti bendruomenėje, valstybėje ir pasaulyje vykstančius pokyčius.

10. Menotyrininko profesinė veikla suvokiama kaip meno, kultūros paveldo tyrimai (analizė, kritika, istorija, vertinimas, interpretacija) ir poveikis kultūros ir meno procesams bei jų organizavimas (meno projektų inicijavimas, kuravimas, administravimas).

11. Menotyros tyrimų objektas yra įvairių laikotarpių meno kūriniai, procesai, reiškiniai ir meno lauko veikėjai. Menotyrai svarbūs idėjiniai, estetiniai, komunikaciniai, edukaciniai, socialiniai, politiniai, ekonominiai, instituciniai kultūros ir meno aspektai.

12. Menotyros studijos apima:

12.1. meno istoriją: nagrinėjami istoriniai meno objektai, reiškiniai, procesai ir jų sąryšiai istoriniame ir sociokultūriniame kontekstuose;

12.2. meno teoriją: nagrinėjami įvairių laikotarpių meno objektai, reiškiniai, procesai ir jų sąryšiai, pasitelkiant humanitarinių ir kitų mokslų teorines ir metodologines prieigas;

12.3. meno kritiką: analizuojami, kritiškai vertinami, pristatomi visuomenei šiuolaikinio meno objektai, reiškiniai ir procesai;

12.4. platų praktinės veiklos lauką: meno projektų, renginių inicijavimą, organizavimą, kuravimą, koordinavimą ir kitas su meno tyrimais ir jų rezultatų sklaida susijusias veiklas.

13. Pagal menotyros krypties studijų programas rengiami dailėtyrininkai, architektūrologai, muzikologai, teatrologai, choreologai, kinotyrininkai ir kiti. Absolventai gali dirbti mokslo, kultūros, meno, švietimo, verslo, žiniasklaidos, kultūros ir meno politikos, kultūros paveldo ir turizmo, kultūrinių ir kūrybinių industrijų bei kitose srityse tiek viešajame, tiek nevyriausybiniame, tiek ir privačiajame sektoriuje, taip pat tęsti studijas doktorantūroje.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

14. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekęs šių studijų rezultatų:

14.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:

14.1.1. geba įvardyti ir paaiškinti globalius kultūros ir meno reiškinių raidos dėsningumus;

14.1.2. geba susieti kultūros ir meno reiškinius bei procesus su istoriniais ir šiuolaikiniais kontekstais;

14.1.3. geba apibrėžti studijuojamos menotyros šakos aktualiausias mokslines teorijas, sąvokas, metodus ir juos taikyti meno ir kultūros reiškinių tyrimuose;

14.1.4. geba paaiškinti bendriausius menotyrinės veiklos principus ir juos taikyti praktikoje;

14.1.5. geba socialinių, humanitarinių ir kitų mokslo sričių žinias pritaikyti menotyroje;

14.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

14.2.1. geba savarankiškai apibrėžti aktualią menotyros problemą, formuluoti tyrimo tikslus, uždavinius ir hipotezes;

14.2.2. geba remtis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, rinkti ir analizuoti duomenis apie tiriamą meno objektą ar reiškinį, įvertinti duomenų patikimumą, naudodamasis šiuolaikiniais informacijos kaupimo ir sisteminimo būdais;

14.2.3. geba parinkti ir nuosekliai taikyti tyrimo metodus kultūros bei meno reiškinių ir objektų analizei;

14.2.4. geba apibendrinti tyrimo rezultatus ir juos interpretuoti, formuluodamas mokslinio tyrimo išvadas;

14.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

14.3.1. geba analizuoti, interpretuoti ir vertinti kultūros ir meno objektus bei reiškinius, vykdydamas nesudėtingus menotyros tyrimus;

14.3.2. geba savarankiškai pasirinkti ir taikyti menotyros mokslo teorijas bei metodus, vykdydamas menotyros tyrimus;

14.3.3. geba vertinti konkretų kultūros ir meno objektą, procesą ar reiškinį istoriniame ir kultūriniame kontekste;

14.3.4. geba spręsti profesines ir organizacines problemas, kylančias dirbant viešojo, nevyriausybinio ar privačiojo sektoriaus kultūros ir meno institucijose;

14.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

14.4.1. geba populiarinti ir viešinti žinias apie kultūrą ir meną, pristatyti su kultūra ir menais susijusias savo idėjas, raidos dėsningumus bei vertę specialistams ir visuomenei valstybine ar bent viena užsienio kalba;

14.4.2. geba raštu ir žodžiu išdėstyti argumentuotą savo nuomonę apie nagrinėjamą kultūros ir meno objektą ar reiškinį;

14.4.3. geba koreguoti savo veiklos kokybę, atsižvelgdamas į veiklos rezultatų analizę ir specialistų rekomendacijas;

14.4.4. geba bendrauti ir bendradarbiauti tarpdalykinėje komandoje, rengiančioje ir vykdančioje su meno tyrimais, vadyba ir komunikacija susijusią veiklą;

14.4.5. geba dirbti daugiakultūrėje ir tapdalykinėje aplinkoje;

14.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

14.5.1. geba kryptingai tobulinti savo profesinius įgūdžius, planingai plėtoti pažintines kompetencijas;

14.5.2. geba priimti sprendimus, įvertindamas aktualias socialines, mokslines problemas ir akademinę etiką.

15. Asmuo, baigęs antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekęs šių studijų rezultatų:

15.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:

15.1.1. geba įvardyti ir kritiškai įvertinti konkretaus kultūros ir meno reiškinio, laikotarpio ar problemos dėsningumus, susiedamas juos su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais ir teorinėmis prielaidomis;

15.1.2. geba apibendrinti ir interpretuoti globalius studijuojamų kultūros reiškinių kontekstus, jų priežastinius ryšius, šias žinias originaliai taikyti, analizuodamas ir vertindamas kultūros ir meno reiškinius;

15.1.3. geba susieti naujausias menotyros ir kitų mokslų teorijas, sąvokas, metodus ir juos taikyti originaliuose moksliniuose tyrimuose;

15.1.4. geba pademonstruoti konkrečios menotyrininko veiklos srities principų išmanymą, spręsdamas praktines profesinės veiklos problemas;

15.1.5. geba socialinių, humanitarinių ir kitų mokslo sričių istoriografinius diskursus sieti su menotyros problemomis;

15.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

15.2.1. geba identifikuoti mokslinę ar taikomąją problemą ir formuluoti originalią menotyros hipotezę;

15.2.2. geba analizuoti, sintetinti ir kritiškai vertinti mokslo ir meno tyrimų duomenis, juos originaliai bei metodiniu požiūriu pagrįstai interpretuoti;

15.2.3. geba apginti mokslinio ar taikomojo pobūdžio menotyrinio tyrimo hipotezę, taikydamas šiuolaikinius mokslinius metodus ir teorijas;

15.2.4. geba formuluoti originalias mokslinio ar taikomojo tyrimo išvadas ir rekomendacijas, integruoti šiuolaikinio mokslo žinias, atlikto tyrimo rezultatus;

15.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:

15.3.1. geba formuluoti originalias kultūros ir meno objektų bei reiškinių interpretacijas, jas pagrįsti, atlikdamas kompleksinius menotyros tyrimus;

15.3.2. geba tirti savarankiškai identifikuotas meno teorijos ir (arba) praktikos problemas, pasitelkdamas šiuolaikinių mokslų teorijas ir metodus;

15.3.3. geba vertinti meno kūrinius ir kultūros paveldą, vadovaudamasis profesinės etikos principais;

15.3.4. geba inicijuoti, kurti ir realizuoti originalią ir inovatyvią menotyrinę veiklą kultūros ir meno institucijose, siekdamas daryti įtaką kultūros raidai;

15.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

15.4.1. geba perteikti žinias apie pasirinktos meno šakos ir laikotarpio reiškinius, su jais susijusį globalų kontekstą, teorinius pagrindus ir savo originalius atradimus specialistams ir visuomenei valstybine ar bent viena užsienio kalba;

15.4.2. geba dirbti ir vadovauti tarpdalykinei komandai, tobulinti jos veiklą, inicijuoti, rengti ir vykdyti su šiuolaikine kultūra ar kultūros paveldu susijusius projektus;

15.4.3. geba integruotis į tarptautinį menotyros diskursą;

15.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

15.5.1. geba sistemingai ir savarankiškai gilinti empirines ir teorines žinias, tobulinti profesinius įgūdžius pasirinkta tobulinimosi kryptimi;

15.5.2. geba vykdyti menotyrinę veiklą, vadovaudamasis profesinės etikos principais;

15.5.3. geba savarankiškai ir kūrybiškai spręsti profesines problemas nepažįstamoje, kintančioje, tarpdalykinėje ir tarpkultūrinėje aplinkoje.

16. Šiame skyriuje nurodyti pamatiniai menotyros studijų krypties studijų rezultatai nėra studijų programos ar studijų dalykų išsamaus turinio specifikacija.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS

17. Menotyros krypties studijų programose taikytini įvairūs ir efektyvūs studijų ir studentų vertinimo metodai, padedantys pasiekti numatytus studijų programos rezultatus, atitinkantys įvairius mokymo(si) būdus ir atliepiantys poreikius. Dėstytojai turi numatyti tokius studijų metodus, kurie geriausiai atitiktų konkrečios studijų programos tikslus bei rezultatus ir derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis, pagrįstomis aktyvių, į studentą orientuotų studijų metodika.

18. Dėstytojai turi organizuoti dėstymo veiklą, atsižvelgdami į konkrečios studijų programos poreikius, studijų tikslus ir rezultatus, remtis naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, susieti teorinius dėstomo dalyko (modulio) aspektus su vietinės, tarptautinės ir tarpkultūrinės praktikos pavyzdžiais.

19. Studijų programose taikomi studijų metodai (aktyvieji, tradiciniai, nuotolinių ir mišrių studijų, specifiniai menotyros krypties studijų metodai) turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, todėl turi būti lavinami studento gebėjimai dirbti, mokytis, tobulėti savarankiškai.

20. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis užduočių turinys, sudėtingumas ir studento savarankiškumo raiška.

21. Dėstomas dalykas turi būti aprašytas pagal aukštosios mokyklos patvirtintą dalyko aprašo formą, kurioje nurodomi dalyko tikslai, numatomi studijų rezultatai, dėstymo ir vertinimo metodai, vertinimo tvarka ir kriterijai, užsiėmimų temos, privalomoji ir pagalbinė literatūra, studento savarankiško darbo apimtis ir užduotys. Dėstant dalyką, studentai supažindinami su studijų dalyko tvarka, reikalavimais ir vertinimu, pasibaigus egzaminų sesijai, analizuojami ir svarstomi studijų pasiekimai.

22. Mokymo(si) procese turi būti numatyti menotyros tiriamieji darbai, padedantys lavinti menotyrinės analizės įgūdžius.

23. Gali būti taikomi skirtingi studijų pasiekimų vertinimo būdai ir metodai (pavyzdžiui, egzaminai raštu ir žodžiu, rašto darbai, žodiniai pranešimai, praktikos, projektų ir individualių darbų ataskaitos, mokymosi pasiekimų aplanko įvertinimas, savęs vertinimas, kolegialus vertinimas, vieši aptarimai, kompiuterinis testavimas ir kiti).

24. Studentų pasiekimų vertinimas turi būti pagrįstas apibrėžtais kriterijais: pagrįstumo nešališkumo, aiškumo, naudingumo, užtikrinančiais visiems vienodą pritaikomumą, suprantamumą, studijų tikslų ir studijų rezultatų pasiekiamumą.

25. Organizuojant studijas turi būti taikomi į studentą orientuoti studijų metodai, ugdantys kūrybiškumą ir analitinius (numatyti savo veiklos (darbo) tikslus, atrinkti jiems pasiekti tinkamą strategiją, stebėti savo pažangą ir kontroliuoti užduoties atlikimą) bei bendruosius gebėjimus (bendravimą, bendradarbiavimą, efektyvų informacijos rinkimą, jos perteikimą ir pan.), užtikrinant efektyvų mokymosi procesą:

25.1. gali būti taikomi šie bendrąsias kompetencijas ugdantys metodai: paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, konsultacijos, savarankiškas darbas, pažintinės ekskursijos, debatai, įtraukiamosios paskaitos, darbas grupėse, pristatymai, pateikčių rengimas, jų pristatymas, analizavimas, aptarimas, apibendrinimas; atvejų studijos, lauko tyrimai; virtualūs mokymo metodai ir pan.;

25.2. specifiniai studijų metodai: šaltinių studijavimas, teksto / garso įrašo / vaizdo įrašo komentavimas, savarankiškas analitinių rašto darbų rengimas, referatai.

26. Atskiro studijų programos dalyko (modulio) vertinimas turi būti nurodytas dalyko (modulio) apraše, pagrįstas dalyko (modulio) rezultatais ir susijęs su studijų metodais.

27. Studentams turi būti suteikiama galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl užduočių skaičiaus, apimties ir dalyko (modulio) vertinimo kriterijų.

28. Studentų pasiekimų vertinimų sistema turi padėti įvertinti studijų programos rezultatų pasiekimo lygį, palaikyti grįžtamąjį ryšį su studentais, sudaryti prielaidas tobulinti studijų programą, atskirus studijų dalykus (modulius) ir kurti naujus studijų bei vertinimo metodus.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

29. Menotyros krypties ir bendruosius studijų dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), atitinkantį dėstomo dalyko studijų kryptį.

30. Formalieji reikalavimai, keliami pirmosios ir antrosios pakopų studijų programų dėstytojų sudėčiai ir kvalifikacijai, turi atitikti galiojančius bendruosius studijų programoms vykdyti nustatytus reikalavimus bei kitus studijas ir jų vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Ne mažiau kaip 60 procentų antrosios pakopos studijų krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus.

31. Pirmosios ir antrosios pakopų kontaktinio darbo apimtį nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi studijų programos aprašu.

32. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu ir (arba) studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.

33. Pirmosios ir antrosios pakopų studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).

34. Baigiamajam darbui (projektui), kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui, taikoma ta pati intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsauga.

35. Pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti, analizuoti, sisteminti ir interpretuoti; turi būti pagrįstas per studijas įgytomis žiniomis ir gebėjimais, savarankiškai taikytais (atliktais) tyrimais.

36. Pirmosios pakopos studijų programa baigiama absolvento žinių ir gebėjimų bei etinių nuostatų įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą.

37. Pirmosios pakopos studijų baigiamojo darbo (projekto) gynimo (vertinimo) komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų menotyros krypties specialistų – mokslininkų (pripažintų menininkų), socialinių partnerių atstovų. Ne mažiau kaip 50 procentų baigiamųjų darbų gynimo (vertinimo) komisijos narių turi turėti mokslo arba meno daktaro laipsnį.

38. Antrosios pakopos studijų programa baigiama baigiamuoju darbu (projektu), kuris turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, atlikti tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų rezultatus pagal aukštosios mokyklos reikalavimus.

39. Antrosios pakopos studijų baigiamojo darbo (projekto) gynimo (vertinimo) komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų menotyros krypties specialistų – mokslininkų (pripažintų menininkų), socialinių partnerių atstovų. Bent vienas baigiamųjų darbų gynimo (vertinimo) komisijos narys (geriausia – komisijos pirmininkas) turi būti iš kitos mokslo institucijos. Ne mažiau kaip 70 procentų komisijos narių turi turėti mokslo ar meno daktaro laipsnį.

40. Bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų (projektų) vertinimo tvarka turi būti reglamentuota, o gynimo procedūra – dokumentuota.

41. Studijų programą organizuojantys padaliniai turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina ši materialioji bazė:

41.1. virtuali mokymosi aplinka – elektroninė platforma, kurioje kiekvienas dėstytojas su studentais nuotoliniu būdu gali organizuoti įvairias studijų veiklas;

41.2. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos teorinėms paskaitoms ir individualiems praktiniams užsiėmimams;

41.3. auditorijos, įrengtos pagal menotyros krypties studijų programos poreikius, aprūpintos šiuolaikine garso, vaizdo aparatūra, kompiuteriais ir programine įranga, tinkama prireikus vykdyti studijas ar su studijomis susijusias veiklas nuotoliniu būdu;

41.4. pakankamas skaičius kompiuterių su programine įranga ir mokymo programomis studentų saviruošai;

41.5. bibliotekos ir skaityklos, kuriose kryptingai sukomplektuoti mokslinės ir kitos specializuotos menotyrinės krypties literatūros fondai, suteikiama prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, skaitmeninių katalogų, visateksčių specializuotų duomenų bazių. Siektina, kad studijų literatūra būtų skaitmeninama ir studentai fondais galėtų naudotis namuose;

41.6. mediateka su garso ir vaizdo įrašų fondais, skaitmeniniu katalogu pagal vykdomų studijų programų poreikius;

41.7. siekiant didinti studijų prieinamumą ir kokybę specialiųjų poreikių studentams, užtikrinti auditorijose, bibliotekose, skaityklose ir mediatekose jų poreikiams palankią informacinę ir fizinę aplinką;

41.8. materialioji bazė turi būti nuolat atnaujinama. Apie informacijos mediatekoje atnaujinimą studentai turi būti informuojami;

41.9. su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų aprašai, tvarkaraščiai ir kita) turi būti viešai prieinama aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

42. Akademinė studentų parama vykdoma pagal aukštosios mokyklos parengtą tvarką. Pirmajame kurse rekomenduojamas studijų įvadas, suteiksiantis žinių apie programos vykdymo ypatumus, tikslus, uždavinius, numatomus studijų rezultatus, pasiekimų vertinimą.

43. Integrali ir privaloma pirmosios pakopos menotyros studijų dalis yra praktika:

43.1. praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžti praktikos reikalavimai, praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai;

43.2. praktikos užduotys parenkamos, atsižvelgiant į profesionalumo augimo kryptį ir siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės menotyrinės veiklos kompetencija;

43.3. praktika pirmosios pakopos studijų programose organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiomis menotyrinės veiklos sritimis ir galėtų ugdyti profesines kompetencijas nuo stebėjimo iki savarankiško funkcijų atlikimo, institucijoje prižiūrint praktikos vadovui;

43.4. į praktikos atlikimo procesą įtraukiamos kultūros ir (arba) meno, kultūros paveldo, žiniasklaidos institucijos, organizacijos, socialiniai partneriai; praktikos vieta turi atitikti konkrečios studijų programos keliamus reikalavimus;

43.5. praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos sąlygos mokytis iš patirties, susiejant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą;

43.6. praktikos vadovai institucijose, organizacijose, socialinių partnerių įstaigose įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir jos organizavimo tobulinimą;

43.7. aukštoji mokykla gali pasiūlyti studentams praktikos vietų sąrašą. Studentas gali pasirinkti arba pats susirasti praktikos vietą. Pasirinkus praktikos organizaciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos organizacijos.

44. Antrosios pakopos studijose praktika gali būti vykdoma, atsižvelgiant į studijų programos pobūdį ir aukštosios mokyklos reikalavimus. Jei praktika organizuojama, ji turėtų būti taikomoji ir (arba) mokslinė.

45. Studentams turi būti suteikiama galimybė įsitraukti į aukštosios mokyklos vykdomą mokslo ir meno bei platesnių kultūros procesų formavimo veiklą, skatinančią humanitarinių mokslų ir meno praktikos sąsajas.

46. Studentams turi būti suteikiama galimybė dalyvauti konkursuose studijuoti analogiškose kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programose ir ten sukaupti dalį studijų programos studijų kreditų.

47. Informacija apie studijų programą (pavyzdžiui, studijų formas, specializacijas, finansavimą, studijų tikslus, numatomus studijų rezultatus, rezultatų vertinimą, pasirenkamuosius dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes ir kita) ir jos pokyčius turi būti skelbiama viešai. Studentams turi būti prieinama dėstytojo dalykinė ir edukacinė-metodinė informacija.

48. Studijų programos vykdytojai, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, tiria rinkos poreikius, periodiškai konsultuoja studentus apie karjeros galimybes.

49. Studijų programos vykdytojai organizuoja studentų, absolventų, socialinių partnerių ir darbuotojų apklausas, pagal jų rezultatus vertina ir koreguoja studijų programą, taip pat ir joje dėstomus dalykus.

50. Rekomenduotina, kad studijų programos rengėjai, atsižvelgdami į studijų pobūdį ir bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, siektų lengvatinių lankymo sąlygų užtikrinimo studentams muziejuose, galerijose, archyvuose, teatruose, koncertų salėse, kino teatruose ir kitose kultūros bei meno institucijose ir (arba) renginiuose.

51. Siekiant užtikrinti studijų kokybę, tęstinumą ir nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi, labai svarbus veiksmingas grįžtamasis ryšys, kuris pasiekiamas įvairiomis grįžtamojo ryšio užtikrinimo formomis.

_________________